Dėl paskolos bei palūkanų priteisimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Civilinė byla Nr. 3K-3-182/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.6.1; 121.15 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB Vilniaus banko ieškinį atsakovams A. B., J. B., M. B., P. K. ir O. K. dėl paskolos bei palūkanų priteisimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB SEB Vilniaus bankas 2002 m. kovo 1 d. kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo 38 289,88 JAV dolerio skolai išieškoti iš A. B. Teismui priėmus A. B. prieštaravimus, ieškovas pareiškė ieškinį ir, papildęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo: 1) priteisti iš atsakovės A. B. 38 289,88 JAV dolerio; 2) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2001 m. vasario 28 d. dovanojimo sutartį bei 2001 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytas atsakovų A. B. ir J. B., bei 2002 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą, sudarytus atsakovų J. B. ir P. K.; 3) taikyti dvišalę restituciją ir nukreipti skolos išieškojimą į šiais sandoriais perleistą turtą. Ieškovas nurodė, kad 1998 m. liepos 20 d. paskolos sutartimi suteikė atsakovei A. B. 35 000 JAV dolerių paskolą, kuri turėjo būti grąžinta iki 2003 m. birželio 30 d. Kadangi A. B. sistemingai pažeidinėjo paskolos sutarties sąlygas - nemokėjo palūkanų ir įmokų, tai ieškovas 2001 m. liepos 5 d. nutraukė paskolos sutartį prieš terminą ir pareikalavo, kad atsakovė grąžintų paskolą ir palūkanas bei sumokėtų netesybas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė A. B. sudarė sandorius, kurie tiesiogiai pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus: atsakovė savo sūnui J. B. 2001 m. vasario 28 d. dovanojimo sutartimi perleido 7,88 ha žemės sklypą, o 2001 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė 39 325,40 Lt. Šį iš atsakovės A. B. įsigytą nekilnojamąjį turtą atsakovas J. B. 2002 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir perdavimo-priėmimo aktu pardavė atsakovui P. K. Ieškovo teigimu, atsakovas J. B., sudarydamas su atsakovu P. K. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo, kad ieškovas yra pateikęs teismui pareiškimus dėl skolos išieškojimo iš atsakovės A. B. ir kad skolos išieškojimas bus nukreiptas į atsakovei A. B. priklausiusį turtą. Anot ieškovo, turto perleidimo sandoris atsakovų buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, nes po turto perleidimo sandorio sudarymo faktiškai ūkį valdo atsakovas J. B. Ginčijami turto perleidimo sandoriai, ieškovo teigimu, apsunkina jo galimybes nukreipti išieškojimą į šį turtą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovės A. B. 38 289,88 JAV dolerio skolos ir palūkanų; pripažino negaliojančiomis 2001 m. vasario 28 d. dovanojimo sutartį ir 2001 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytas atsakovų A. B. ir J. B., 2002 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą atsakovų J. B., M. B. ir P. K., 2002 m. kovo 21 d. perdavimo-priėmimo aktą, sudarytą atsakovų J. B. ir P. K.; taikydamas vienašalę restituciją, grąžino A. B. nuosavybėn visą šiais sandoriais perleistą turtą. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė A. B. 1998 m. liepos 28 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 35 000 JAV dolerių paskolą iki 2003 m. birželio 30 d. Atsakovei nevykdant sutartyje numatytų mokėjimų, ieškovas 2001 m. liepos 5 d. raštu nutraukė šią paskolos sutartį prieš terminą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė A. B. pripažino ieškinio dalį dėl skolos ir jos dydžio. Teismas taip pat nustatė, kad 2001 m. vasario 28 d. dovanojimo sutartimi atsakovė A. B. padovanojo savo sūnui J. B. 7,88 ha žemės sklypą, o 2001 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė A. B. savo sūnui J. B. pardavė gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, du tvartus, šešis ūkinius pastatus, daržinę ir kiemo statinius. Teismas nurodė, kad atsakovė A. B., 2001 m. vasario 28 d. ir 2001 m. kovo 30 d. sutartimis perleidusi minėtą turtą savo sūnui A. B., pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teises, nes neliko kito atsakovės turto, į kurį galėtų būti nukreiptas paskolos ir palūkanų išieškojimas. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės A. B. įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymą 1998 m. liepos 20 d. laidavimo sutartimi užtikrino AB „Alytaus pieninė“, tačiau ši bendrovė Kauno apygardos teismo 2002 m. birželio 21 d. sprendimu likviduota dėl bankroto ir yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro; ieškovas iš AB „Alytaus pieninė“ jokių sumų pagal minėtą laidavimo sutartį negavo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijami 2001 m. vasario 28 d. ir 2001 m. kovo 30 d. sandoriai buvo sudaryti po to, kai ieškovas įspėjo atsakovę A. B. dėl galimo sutarties nutraukimo prieš terminą. Teismo vertinimu, atsakovas J. B. žinojo, kad šie sandoriai pažeidžia ieškovo teises, nes jis pats, turėdamas atsakovės A. B. išduotą įgaliojimą, pasirašė paskolos sutartį ir, būdamas atsakovės sūnus, žinojo arba turėjo žinoti, kad paskola negrąžinta. Teismas sprendė, kad yra visos 1964 m. CK 571 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos 2001 m. vasario 28 d. ir 2001 m. kovo 30 d. sutartims pripažinti negaliojančiomis. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino Pauliano ieškiniui pareikšti. Teismas nurodė, kad atsakovas J. B. 2001 m. vasario 28 d. ir 2001 m. kovo 30 d. sutarčių pagrindu turtą įgijo būdamas santuokoje su atsakove M. B., todėl yra pagrindas laikyti, kad šis turtas tapo jų bendrąja jungtine nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovai J. B. ir M. B., žinodami, kad ieškovas gali Pauliano ieškiniu ginčyti minėtas sutartis, 2002 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir perdavimo-priėmimo aktu turtą perleido atsakovams - sutuoktiniams P. K. bei O. K. ir tas turtas tapo jų bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės M. B. ir O. K. yra seserys, teismas sprendė, jog sandorio šalys yra nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad atsakovas P. K., duodamas paaiškinimus 2002 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu, netgi nenurodė, jog M. B. ir O. K. yra seserys. Remdamasis šiais įrodymais, teismas sprendė, kad P. K. ir O. K. nėra sąžiningi turto įgijėjai, todėl 2002 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas taip pat turi būti pripažinti negaliojančiais. Teismo nuomone, tam, kad būtų pašalinti kreditoriaus teisių pažeidimai, pakanka taikyti vienašalę restituciją (CK 6.66 straipsnio 4 dalis), t. y. grąžinti visą minėtais sandoriais perleistą turtą atsakovės A. B. nuosavybėn.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų A. B., J. B., M. B. ir P. K. apeliacinius skundus, Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, iš esmės pritarusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, nurodė, kad 2001 m. vasario 28 d. dovanojimo ir 2001 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis reiškia, kad J. B. ir M. B. nuosavybės teisių į A. B. priklausiusį turtą įsigijimo pagrindas buvo neteisėtas, todėl J. ir M. B. negalėjo perleisti to, ką patys neteisėtai valdė. Kolegija konstatavo, kad byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės - sutarčių sudarymo laikas, dalyvių gyvenamosios vietos, jų giminystės bei svainystės ryšiai - duoda pagrindą ir 2002 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai bei priėmimo-perdavimo aktui taikyti Pauliano ieškinio nuostatas, CK 1.5 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kolegija pažymėjo, kad visi atsakovai tarpusavyje yra susiję giminystės ir svainystės ryšiais (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas): J. B. yra A. B. sūnus, M. B. sandorių sudarymo metu buvo J. B. žmona, P. K. yra M. B. sesers O. K. vyras. Kolegijos nuomone, visos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovų elgesys buvo nukreiptas išsaugoti nekilnojamąjį turtą nuo kreditoriaus pretenzijų: nepavykus 2000 m. pabaigoje susitarti su kreditoriumi, kad šis neskaičiuotų baudų, delspinigių ar sumažintų palūkanas, atsakovė A. B. 2001 m. vasario 28 d. dovanojimo sutartimi perleido sūnui J. B. žemės sklypą, 2001 m. kovo 1 d. likvidavo savo ūkininko ūkį, 2001 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi sūnui perleido visą likusį savo nekilnojamąjį turtą. Ieškovui 2002 m. kovo 1 d. pateikus teismui prašymą išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš A. B., ji 2002 m. kovo 14 d. pateikė prieštaravimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o sūnus su žmona 2002 m. kovo 21 d. pardavė visą A. B. perleistą nekilnojamąjį turtą P. K. Tai, kad P. K. veikė bendrai su B., todėl nebuvo sąžiningas įgijėjas, kolegijos vertinimu, rodo ir tai, kad iki to laiko, kol teismui ir ieškovui nebuvo žinomas jo ryšys su B. šeima, bandė šį ryšį neigti ir 2002 m. spalio 10 d. teismo posėdyje teigė, kad anksčiau J. B. nepažinojęs. Taigi, anot kolegijos, byloje nustatyta ne tik CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, leidžianti preziumuoti, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, bet ir kitos aplinkybės, kurios paneigia CK 6.66 straipsnyje nustatytą sandorio šalių sąžiningumo prezumpciją.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas P. K. prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį pakeisti ir atmesti ieškinio dalį dėl 2002 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties bei 2002 m. kovo 21 d. perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Anot kasatoriaus, pažeista CPK 319 straipsnio 3 dalis, jis nebuvo tinkamai informuotas apie apeliacinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, dėl to jam buvo atimta teisė dalyvauti apeliaciniame procese ir teikti paaiškinimus. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo dieną pasikeitė kolegijos sudėtis, todėl iš jo atimta teisė, įtvirtinta CPK 6, 9 ir 324 straipsniuose.

2. Kasatoriaus teigimu, ginčijamą 2002 m. kovo 21 d. sutartį teismai vertino subjektyviai, gindami tik ieškovo interesus, tuo tarpu CK 6.193 straipsnyje reikalaujama, kad sutartys būtų aiškinamos sąžiningai, objektyviai; aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Anot kasatoriaus, jo vienintelis tikslas sudarant sutartį bei perdavimo-priėmimo aktą buvo įsigyti pastatus ir žemės sklypą, apsigyventi juose bei dirbant žemės sklypą gyventi ūkiškai. Kasatoriaus nuomone, šias aplinkybes patvirtina 2006 m. lapkričio 23 d. pažymėjimas Nr. 6-508, kurio jis - kasatorius - neturėjo galimybės pateikti Apeliaciniam teismui, nes apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam nebuvo žinoma. Be to, pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį teismai privalėjo aiškintis šalių elgesį po sutarčių sudarymo. Kasatoriaus manymu, tas faktas, kad jis turtą įgijo sau ir juo naudojasi, duoda pagrindą naikinti teismų sprendimų dalį dėl turto, kurį jis įgijo pagal ginčijamą sutartį.

3. Kasatoriaus teigimu, teismai jo atžvilgiu neteisėtai ir nepagrįstai taikė 6.66 straipsnio reikalavimus. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis ir J. B. sandorio sudarymo metu nebuvo niekam skolingi, be to, jie bei M. B. nebuvo su ieškovu susiję paskoliniais santykiais. Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė CK 6.66 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes jis yra sąžiningas turto įgijėjas, o priešinga teismų išvada yra nepagrįsta. Teismai akcentavo, kad visi atsakovai tarpusavyje yra susiję giminystės ir svainystės ryšiais (6.67 straipsnio 1 dalis), tačiau, anot kasatoriaus, sudarant sutartį, jo su kita sandorio šalimi - J. B. - nesiejo jokie giminystės ar svainystės ryšiai, todėl teismai, vadovaudamiesi CK 6.67 straipsnio 1 dalimi, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

4. Kasatoriaus teigimu, teismai šiurkščiai pažeidė jo, kaip sąžiningo įgijėjo, teises. Kasaciniame skunde nurodoma, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalykas, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1-3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80 straipsnio 4 dalis). Anot kasatoriaus, byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu jam būtų galima taikyti CK 4.96 straipsnio nuostatas, nes jis turtą įsigijo iš asmens, galėjusio jį parduoti, šis turtas nebuvo savininko prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, sandoris nebuvo neatlygintinis. Be to, kasatoriaus teigimu, teismai ignoravo VĮ Registrų centro pažymą, kuri patvirtino, kad nekilnojamasis daiktas nėra įkeistas bankui, todėl jam nebuvo jokio pagrindo aiškintis J. B. ir M. B. finansinę padėtį ar kitas jų asmeninio gyvenimo aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2007 m. vasario 6 d. nutartimis atsisakė priimti atsakovų A. B., M. B., J. B. ir O. K. prisidėjimus prie kasacinio skundo kaip pateiktus praleidus CPK 348 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB SEB Vilniaus bankas prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ieškovo teigimu, nors kasaciniame skunde kasatorius nurodo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau, ieškovo duomenimis, P. K. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur savo vardu moka už telefoną ir komunalines paslaugas, dirba UAB „ML transporte“, kurios buveinė yra Kaune, Jonavos g. 260. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovė M. B. ir O. K. yra seserys. Kadangi jas sieja artimi giminystės ryšiai, tai teismai, ieškovo nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad sandorio šalys, įvertinus ir visas kitas aplinkybes, yra nesąžiningos ir stengiasi nuslėpti turtą nuo išieškojimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas ir atsakovė A. B. 1998 m. liepos 20 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 35 000 JAV dolerių paskolą iki 2003 m. birželio 30 d. Atsakovei A. B. nevykdant sutartyje numatytų mokėjimų, ieškovas ją įspėjo dėl galimo sutarties nutraukimo prieš terminą. Nepavykus 2000 m. pabaigoje susitarti su ieškovu, kad šis neskaičiuotų baudų, delspinigių ar sumažintų palūkanas, atsakovė A. B. 2001 m. vasario 28 d. dovanojimo sutartimi perleido savo sūnui - atsakovui J. B., tuo metu buvusiam santuokoje su atsakove M. B., 7,88 ha žemės sklypą, o 2001 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, du tvartus, šešis ūkinius pastatus, daržinę ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Po šių sandorių neliko atsakovės A.B. turto, į kurį būtų galima nukreipti paskolos ir palūkanų išieškojimą. Atsakovas J. B. žinojo, kad šie sandoriai pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas 2001 m. liepos 5d. raštu nutraukė paskolos sutartį, o 2002 m. kovo 1 d. pateikė teismui prašymą išduoti teismo įsakymą dėl 38 289,88 JAV dolerio skolos išieškojimo iš atsakovės A. B.. Atsakovai J. ir M. B. turtą, įgytą 2001 m. vasario 28 d. ir 2001 m. kovo 30 d. sutarčių pagrindu, 2002 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovams - sutuoktiniams P. ir O. K. Atsakovės M. B. ir O. K. yra seserys. Atsakovų elgesys perleidžiant turtą buvo nukreiptas išsaugoti nekilnojamąjį turtą nuo ieškovo pretenzijų.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byla kasacine tvarka nagrinėjama pagal atsakovo P. K. kasacinį skundą, kuriuo prašoma iš dalies pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus bei atmesti ieškinio dalį dėl ginčijamų 2002 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 2002 m. kovo 21 d. priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais. Tai nulemia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas. Pagrindo peržengti P. K. kasacinio skundo ribas nenustatyta. Dėl to byla kasacine tvarka nagrinėjama neperžengiant tų ribų, kurias lemia atsakovo P. K. paduoto kasacinio skundo ribos (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad pažeista CPK 319 straipsnio 3 dalis, jis nebuvo tinkamai informuotas apie apeliacinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, dėl to jam buvo atimta teisė dalyvauti apeliaciniame procese ir teikti paaiškinimus. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dieną pasikeitė bylą nagrinėjančios kolegijos sudėtis, todėl, kasatoriaus teigimu, iš jo buvo atimta teisė, įtvirtinta CPK 6, 9 ir 324 straipsniuose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK normų nuostatas apeliacinės instancijos teismas dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį, kuriame byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, praneša teismo pranešimais, kurių įteikimo adresatams tvarka yra nustatyta CPK 117-132 straipsniuose (CPK 133 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis, 319 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo pranešimai dalyvaujantiems byloje asmenims įteikiami be grąžintinos teismui pažymos apie jų įteikimą adresatui (CPK 124 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnis). Tai paaiškinama tuo, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taip pat privalo nedelsdami informuoti teismą apie kiekvieną procesinių dokumentų, taigi ir teismo pranešimų, įteikimo vietos pasikeitimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 121 straipsnio 1 dalis, CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Asmenims, nevykdantiems šios informavimo pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis, CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Be to, pagal CPK 319 straipsnio 3 dalį žodinio bylos nagrinėjimo atveju dalyvaujantys byloje asmenys kviečiami į apeliacinės instancijos teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas savaime nekliudo nagrinėti bylą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis minėtų CPK nuostatų, 2006 m. rugsėjo 13 d. pranešimu informavo dalyvaujančius byloje asmenis, įskaitant ir atsakovą P. K., apie 2006 m. rugsėjo 25 d. įvyksiantį apeliacinės instancijos teismo posėdį (T. 3, b. l. 130). Šis pranešimas buvo išsiųstas P. K. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad būtent tokį adresą atsakovas P. K. nurodė ne tik savo apeliaciniame skunde, bet ir 2006 m. liepos 3 d. teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinius skundus (T. 3, b. l. 102, 120). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui P. K. išsiųstas pranešimas būtų jam neįteiktas, grąžintas teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal apeliacinės instancijos teismo disponuotus duomenis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas kaip abiejų atsakovų K. gyvenamoji vieta, būtent šiuo adresu jiems buvo išsiųsti pranešimai (T. 3, b. l. 130), o bylos duomenys suponuoja išvadą, kad atsakovei O. K. pranešimas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą buvo įteiktas tinkamai. CPK 123 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, susijusius su CPK 319 straipsnio 3 dalies pažeidimu, netinkamu kasatoriaus informavimu apie apeliacinės instancijos teismo posėdį.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad bylos nagrinėjimo dieną pakeitus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sudėtį iš kasatoriaus buvo atimtos CPK 6, 9 ir 324 straipsniuose įtvirtintos teisės.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad CPK normos nedraudžia jau suformuotą teismo sudėtį ta pačia tvarka, kuria teismo sudėtis buvo suformuota, pakeisti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (pavyzdžiui, teisėjui susirgus, išvykus į komandiruotę, teisėją nušalinus arba jam pačiam nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo ir pan.). Teismo sudėties pakeitimas iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios savaime nereiškia, kad byla bus nagrinėjama neteisėtos sudėties teismo. Kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką (CPK 319 straipsnio 3 dalis) bei apeliacinės instancijos teismo sudėtis pasikeičia iki bylos nagrinėjimo pradžios, tai, siekiant užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę pareikšti teisėjui (teisėjams) nušalinimą, apie pasikeitusią teismo sudėtį šie asmenys turi būti informuojami teismo pranešimais, jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios yra tokia galimybė. Jeigu tokios galimybės nėra, apie šio teismo sudėties pakeitimą iki teismo posėdžio pradžios turi būti nurodoma teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto puslapyje, jeigu jame skelbiama informacija apie bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju apeliacinės instancijos teismo posėdžio parengiamojoje dalyje posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį ir išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims, atvykusiems į teismo posėdį, jų teisę pareikšti nušalinimus (CPK 242, 302, 324, 336, 338 straipsniai). Tokiu atveju teisėjui (teisėjams) nušalinimą galima pareikšti žodžiu (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog dalyvaujantys byloje asmenys teismo pranešimais iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo informuoti apie teismo sudėties pasikeitimą, savaime nereiškia apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo ar nutarties neteisėtumo, jeigu nėra kitų pagrindų, darančių sprendimą ar nutartį neteisėtą, pavyzdžiui, CPK 65, 66 straipsniuose, 71 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisėjas (teisėjai) negalėjo dalyvauti nagrinėjant bylą.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo sudėtis buvo pakeista ir tai buvo padaryta dėl teisėjos A. Milašienės ligos (T. 3, b. l. 133). Kasaciniame skunde kasatorius nenurodo CPK numatytų pagrindų, kuriems esant bylą apeliacine tvarka išnagrinėję teisėjai (teisėjas) negalėjo dalyvauti nagrinėjant šią bylą. Dėl to teisėjų kolegija aplinkybes, susijusias su apeliacinės instancijos teismo sudėties pasikeitimu, atsakovo P. K. informavimu apie apeliacinės instancijos teismo sudėties pasikeitimą, vertina kaip nereiškiančias apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Įvertinusi bylos duomenis bei kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 6, 9, 324 straipsnių bei jais laiduojamų atsakovo P. K. procesinių teisių.

Teigdamas apie tai, kad bylą nagrinėję teismai subjektyviai vertino ginčijamą 2002 m. kovo 21 d. sutartį ir pažeidė CK 6.193 straipsnį, konkrečiai - šio straipsnio 1 ir 5 dalis, kasatorius iš esmės ginčija bylą nagrinėjusių teismų nustatytas faktines aplinkybes, tačiau kaip kasacijos pagrindo kasaciniame skunde nenurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nustatydami faktines bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, juos spręsdamas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariami kasacinio skundo argumentai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad teismų padarytos išvados atitinka bylos duomenis bei nustatytas faktines aplinkybes. Kasatoriaus prie kasacinio skundo pridėtas 2006 m. lapkričio 23 d. pažymėjimas Nr. 6-508 yra išduotas jau po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tai yra naujas įrodymas, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį tokiu įrodymu neleidžiama remtis kasaciniame skunde. Dėl to teisėjų kolegija netiria ir nevertina kasatoriaus prie kasacinio skundo pridėto pažymėjimo Nr. 6-508.

Kasacinio skundo argumentas, kad teismai kasatoriui netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, nes jis ir atsakovas J. B. sandorio sudarymo metu nebuvo niekam skolingi, jie bei atsakovė M. B. nebuvo su ieškovu susiję paskoliniais santykiais, atmestinas kaip nepagrįstas, nes skolininko sudarytos ir kitos sutartys, kuriomis yra pažeidžiami kreditoriaus interesai, negali būti panaudotos prieš kreditorių (CK 1.5 straipsnis).

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri, be kita ko, reiškia, kad turto įgijėjas laikomas sąžiningu įgijėju, kol neįrodyta priešingai. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta šio principo išimtis - nesąžiningumo prezumpcija. Šioje teisės normoje nustatyti konkretūs atvejai, kada preziumuojamas kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumas. Visais kitais, CK 6.67 straipsnio nenumatytais atvejais galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri, kaip nuginčijamoji prezumpcija, gali būti paneigta kreditoriui įrodžius ir teismui nustačius ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą, t. y. nustačius, kad sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atsakovo P. K., kaip ginčijamo 2002 m. kovo 21 d. sandorio šalies, nesąžiningumą konstatavo motyvuodamas tuo, kad visi atsakovai tarpusavyje yra susiję giminystės ir svainystės ryšiais, jų visų elgesys buvo nukreiptas išsaugoti nekilnojamąjį turtą nuo kreditoriaus pretenzijų, taip pat tuo, kad byloje nustatytos aplinkybės, kurios paneigia CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą sandorio šalių sąžiningumo prezumpciją, nes pateikti faktai duoda pagrindą išvadai, jog atsakovas P. K., pasirašydamas 2002 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei aktą, žinojo arba galėjo žinoti, kad J. ir M. B. turtą valdė neteisėtai. Be to, byloje nustatyta, kad pardavėjai pagal ginčijamą 2002 m. kovo 21 d. sutartį buvo ne tik atsakovas J. B., bet ir atsakovė M. B., kuri yra kasatoriaus žmonos - atsakovės O. K. - sesuo, taip pat nustatyta, kad minėtu sandoriu įgytas turtas tapo atsakovų P. ir O. K. bendroji jungtinė nuosavybė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės įgalino apeliacinės instancijos teismą pripažinti atsakovą P. K. nesąžininga sandorio šalimi (CPK 177, 185 straipsniai, CK 1.54 straipsnis), tuo tarpu pagrindo pripažinti, kad minėta apeliacinės instancijos teismo išvada, padaryta netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, nėra.

Kadangi kasatoriaus, kaip sandorio šalies, sąžiningumo prezumpcija yra paneigta ir nustatytas jo nesąžiningumas, kasacinio skundo argumentai, susiję su kasatoriaus, kaip sąžiningo įgijėjo, teisių pažeidimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, apskųstus teismų procesinius sprendimus patikrinusi teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo juos pakeisti ar panaikinti nenustatyta. Dėl to kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai paliktini nepakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis