Administracinio nusižengimo byla Nr. II-18-791/2026
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00150-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.1; 16.11.9; 21.10.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 10 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-5785-2025 pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
S. G. (toliau ir – Pareiškėjas) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-5785-2025 (toliau ir – Nutarimas) nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, administracinę nuobaudą – 70 Eur piniginę baudą, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, administracinę nuobaudą – 1 000 Eur piniginę baudą kartu su administracinio poveikio priemonėmis – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesių laikotarpiui ir vairuotos transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta subendrinta nuobauda – 1 000 Eur bauda, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesių terminui ir vairuotos transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas – už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 27 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje pakartotinai vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais S. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus ir tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje.
S. G. pateikė teismui skundą dėl Institucijos Nutarimo (toliau ir – Skundas), kuriame nurodė, kad nesutinka su 2025 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 25283261243, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas mano, kad nutarimas buvo priimtas neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes ir nesant pakankamų įrodymų, jog būtent jis vairavo minėtą automobilį. Jam iki šiol nebuvo pateiktos nei nuotraukos, nei vaizdo įrašai, kuriuose, kaip teigiama, yra užfiksuotas (duomenys neskelbtini) m. „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje įsėdantis į minėtą automobilį. Pareiškėjas teigia, kad tai pažeidžia jo teisę susipažinti su bylos medžiaga ir tinkamai gintis, kaip numato ANK 575 straipsnis. Taip pat nurodo, kad net ir iš pateiktų vaizdo medžiagos fragmentų nėra galimybės aiškiai nustatyti asmens tapatybės – nesimato veido, individualių bruožų ar kitų požymių, leidžiančių neabejotinai identifikuoti asmenį. Vien drabužių ar kūno sudėjimo sutapimas nėra pakankamas pagrindas tapatybei nustatyti. Prie automobilio buvimas pats savaime nėra administracinis nusižengimas, todėl konstatuoti vairavimą remiantis vien tuo yra nepagrįsta. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nurodytas vadinamojo „anoniminio pranešėjo“ telefono numeris yra žinomas ir priklauso jo bendradarbiui, su kuriuo 2025 m. rugpjūčio 27 d. kartu grįžo iš darbo. Tai patvirtina jo turima skambučių istorija, kurią pateikia kaip įrodymą. Šis asmuo buvo kartu su juo prie automobilio ir būtent jis vairavo minėtą automobilį, išėjęs iš įvykio vietos, pranešė policijai, kad neva jis vairuoja. Tokiu būdu jo pranešimas negali būti laikomas anonimu ir turi būti vertinamas kaip liudytojo parodymas. Kadangi policija šio asmens neapklausė ir pareiškėjui nesuteikė galimybės ginčyti jo parodymų, įrodymų vertinimas laikytinas neobjektyviu ir pažeidžiančiu teisę į gynybą. Skundu pareiškėjas prašo įpareigoti Alytaus apskrities VPK pateikti visą vaizdo medžiagą (ar bent nuotraukas), kuriose tariamai yra matomas įsėdantis į automobilį, byloje surinktus įrodymus įvertinti iš naujo, atsižvelgiant į tai, kad „anoniminio pranešėjo“ tapatybė yra žinoma ir dėl įrodymų nepakankamumo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Institucija pateikė atsiliepimą į Skundą, kuriuo prašo S. G. skundo netenkinti, Institucijos nutarimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Gavus S. G. prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, jis buvo perduotas Policijos departamento Informacijos teikimo skyriui, kaip tai numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-21 „Dėl Administracinio nusižengimo bylos išrašo ir (ar) pažymos apie asmens padarytus administracinius nusižengimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kadangi administracinio nusižengimo protokolas S. G. jau buvo surašytas, sukelti vaizdo įrašai iš policijos tarnybinio automobilio ir nešiojamų vaizdo registratorių. 2025 m. sausio 23 d. S. G. buvo pateikta susipažinti administracinio nusižengimo byla ir vaizdo įrašais, išsiunčiant jam prisijungimo nuorodą, kuri buvo aktyvi septynias dienas. Institucija nurodo, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas S. S. atliko papildomą tyrimą. Tyrimo metu nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti galimai padarytą administracinį pažeidimą, buvo kreiptasi į Alytaus miesto savivaldybės atsakingą asmenį, už mieste esančias vaizdo stebėjimo kameras, kad patikrintų, ar pažeidimo padarymo dieną, nurodytu laiku, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauja viešajame eisme. Alytaus miesto savivaldybės administracijos atsakingas asmuo – K. K., atsiuntė vaizdinę medžiagą, kurioje yra užfiksuota, kad minėta transporto priemonė: 2025 m. rugpjūčio 27 d. 17.11 val., pravažiuoja (duomenys neskelbtini) g. sankryžą. Vaizdo įraše taip pat matyti, kad minėtas automobilis išsuka iš PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugsėjo 15 d. raštiškai buvo kreiptasi į PC „(duomenys neskelbtini)“, kad pateiktų vaizdo įrašus. Gavus vaizdinę medžiagą nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 27 d. apie 17.00 val. atvažiuoja į PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę ir pasistato automobilį į stovėjimo vietą. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipa vyriškis, kuris nueina į parduotuvę. Vėliau 17.12 val., grįžta prie automobilio, įsėda ir išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini)g. Sulyginus parduotuvės vaizdo įraše fiksuotą asmenį, su vėliau pareigūnų „Body“ kameromis fiksuotu prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio asmeniu, nustatyta, kad tai tas pats asmuo – S. G.. Atlikus tyrimą nekyla jokių abejonių, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairavo S. G.. Pažymėtina ir tai, kad tiek įvykio metu, tiek tyrimo metu minėtame automobilyje kitų asmenų nebuvo fiksuota, tad S. G. paaiškinimas, kad vairavo ne jis, o jo bendradarbis – laikoma nepagrįstu. Atsiliepime pažymima, kad administracinio nusižengimo protokolas S. G. surašytas ne pagal pranešėjo pateiktą informaciją, o policijos pareigūnai patys matė S. G. automobilio vairavimo faktą. Pažymima, kad duomenų, jog policijos pareigūnai gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkaltinti S. G., byloje nenustatyta. Jiems be jokios priežasties apkaltinti S. G. nebūto administracinio nusižengimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas, vykdydami eismo dalyvių kontrolę tiesiogiai matė, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairavo S. G., jis automobilyje buvo vienas, ką patvirtina ir vaizdo kameromis užfiksuoti duomenys, kuriuos pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracija. Institucija teigia, kad skundžiamas nutarimas priimtas tinkamai ištyrus visas bylos aplinkybes, teisingai įvertinus surinktus įrodymus ir pagrįstai S. G. pripažinus kaltu padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, asmenį charakterizuojančias aplinkybes., todėl prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. skundo netenkinti, 2025 m. spalio 23 d. priimtą nutarimą Nr. 52-ANR_N-5785-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25283261243 palikti galioti nepakeistą. Institucija atsiliepime taip pat išreiškė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTUwMy05MjYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-503-926/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-503-926/2019">AN2-503-926/2019</a>).
Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalys). Visa tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTEyNS01MzEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-125-531/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-125-531/2018">AN2-125-531/2018</a>).
ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą arba vairavimą neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.
ANK 424 straipsnis numato administracinę atsakomybę už pakartotinių veiksmų padarymą, t. y. transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ar transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos 2025 m. spalio 23 d. S. G. atžvilgiu priimtas nutarimas Nr. 52-ANR_N-5785-2025 administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad jis 2025 m. rugpjūčio 27 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje pakartotinai vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais S. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus ir tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje. Nutarimu S. G. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 000 Eur bauda, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesių terminui ir vairuotos transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Teismas, susipažinęs bei išanalizavęs visą pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo padaryta esminių tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimų, kurių pagrindu skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas. Tokią savo poziciją teismas grindžia žemiau aptariamais motyvais.
Skundu S. G. teigia, kad nutarimas buvo priimtas neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes ir nesant pakankamų įrodymų, jog būtent jis vairavo minėtą automobilį. Jam iki šiol nebuvo pateiktos nei nuotraukos, nei vaizdo įrašai, kuriuose jis yra užfiksuotas (duomenys neskelbtini) m. „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje įsėdantis į minėtą automobilį. Taip pat nurodė, kad iš pateiktų vaizdo medžiagos fragmentų nėra galimybės aiškiai nustatyti asmens tapatybės – nesimato veido, individualių bruožų ar kitų požymių, leidžiančių neabejotinai identifikuoti asmenį. Vien drabužių ar kūno sudėjimo sutapimas nėra pakankamas pagrindas tapatybei nustatyti. Atsiliepime institucija nurodo, kad 2025 m. sausio 23 d. S. G. buvo pateikta susipažinti administracinio nusižengimo byla ir vaizdo įrašais, išsiunčiant jam prisijungimo nuorodą, kuri buvo aktyvi septynias dienas. Taip pat nurodo, kad buvo atliktas papildomas tyrimas, kurio metu buvo gauta vaizdinė medžiaga, kurioje yra užfiksuota, kad transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 27 d. 17.11 val., pravažiuoja (duomenys neskelbtini) g. sankryžą. Vaizdo įraše taip pat matyti, kad minėtas automobilis išsuka iš PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugsėjo 15 d. raštiškai buvo kreiptasi į PC „(duomenys neskelbtini)“, kad pateiktų vaizdo įrašus. Gavus vaizdinę medžiagą nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 27 d. apie 17.00 val. atvažiuoja į PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę ir pasistato automobilį į stovėjimo vietą. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipa vyriškis, kuris nueina į parduotuvę. Vėliau 17.12 val., grįžta prie automobilio, įsėda ir išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini) g. Sulyginus parduotuvės vaizdo įraše fiksuotą asmenį su vėliau pareigūnų „Body“ kameromis fiksuotu prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio asmeniu, nustatyta, kad tai tas pats asmuo – S. G.. Šios aplinkybės ir administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, leidžia teismui pagrįstai manyti, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. G.. Teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai supažindintas su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad byloje nurodytas vadinamojo „anoniminio pranešėjo“ telefono numeris yra žinomas ir priklauso jo bendradarbiui, su kuriuo 2025 m. rugpjūčio 27 d. kartu grįžo iš darbo. Nurodo, kad šis asmuo buvo kartu su juo prie automobilio ir būtent jis vairavo minėtą automobilį, o išėjęs iš įvykio vietos jis pranešė policijai, kad neva S. G. vairuoja. Tokius S. G. paaiškinimus teismas vertina kaip gynybinę jo poziciją, kurios jis laikosi, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas – atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Todėl, vertinant pareiškėjo paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, reikšminga įvertinti visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, galinčią patvirtinti/paneigti atsakomybėn traukiamo asmens dėstomas tiriamo įvykio aplinkybes. Teismas negali nesutikti su Institucijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad tiek įvykio metu, tiek tyrimo metu automobilyje kitų asmenų nebuvo fiksuota, todėl pagrįstai manytina, kad automobilį vairavo S. G., o ne jo bendradarbis. Taip pat būtina pažymėti, kad administracinio nusižengimo protokolas S. G. surašytas ne pagal pranešėjo pateiktą informaciją, o policijos pareigūnams užfiksavus faktą, kad S. G. automobilį vairavo pats. Tai, ką pareigūnai matė, atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas, patvirtina ir vaizdo kameromis užfiksuoti duomenys, kuriuos pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracija bei PC „(duomenys neskelbtini)“. Apie duomenų patikimumą leidžia spręsti jų atitikimas kitiems byloje surinktiems įrodymams bei įrodymų, kurie neabejotinai tokius parodymus paneigtų, nebuvimas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; ir kt.). Teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius skundo argumentus, todėl teismas kitų šio skundo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Institucija atliko visus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, surinko visus reikiamus įrodymus, skirtus teisingai ir objektyviai kvalifikuoti S. G. veiksmus pagal ANK. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Institucijos 2025 m. spalio 23 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-5785-2025 yra tinkamai motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo, todėl Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, o S. G. skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti S. G. skundą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-5785-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Dapkevičienė
