Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-83-922/2026
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00154-2026-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.5.3.; 16.9.4.2.; 21.10.4.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 10 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam Ž. R., jo atstovui advokatui Ruslan Mazurov,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo, suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“.
Teismas
n u s t a t ė :
Ž. R. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - Institucija) pareigūno 2026 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Skundžiamas nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 2 ir 3 dalis, paskirta galutinė 500 Eur piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. spalio mėn. 31 d. 16 val. 12 min., Kauno miesto sav., Kaune, Pramonės pr. – Chemijos, vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas žiedinės sankryžos antra eismo juosta persirikiavo į pirmą eismo juostą neduodamas kelio ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei. Išvažiavęs iš žiedinės sankryžos, vairuotojas staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas staigiai stabdyti paskui važiavusią transporto priemonę, tam, kad būtų išvengtas gresiantis susidūrimas. Pavažiavęs kiek toliau vairuotojas visiškai sustojo ir išlipęs iš savo vairuojamo automobilio paliko jį stovėti važiuojamojoje kelio dalyje, kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui. Grįžęs į savo transporto priemonę, vairuotojas toliau važiuodamas antra eismo juosta, nesant aiškiam motyvui ir matomai kliūčiai kelyje - staigiai stabdė savo vairuojama transporto priemonę, taip priversdamas staigiai stabdyti ir paskui važiuojančią transporto priemonę, tam, kad būtų išvengtas gresiantis susidūrimas. Tokiais savo sąmoningais, tyčiniais veiksmai iš chuliganiškų paskatų vairuotojas demonstravo nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių vairuotojas sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 4, 5, 8, 9, 101, 1 pr. 332 punktų reikalavimus.
Ž. R., nesutikdamas su Institucijos sprendimu, pateikė skundą, kuriuo prašo Kauno apskrities VPK administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 15 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje bei administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.
Ž. R. kategoriškai neigia padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skunde nurodė, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą paaiškino, kad žiedinėje sankryžoje važiavo antra eismo juosta ir nusprendė persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Pasižiūrėjo, jog punktyrinis kelio ženklinimas leidžia tai daryti, todėl pažiūrėjęs per automobilio veidrodėlį, jog tai daryti saugu, parodė posūkio signalą ir atliko persirikiavimo manevrą. Persirikiavęs, pamatė, jog staiga prie jo iš galo priartėjo kitas automobilis, kuris pradėjo naudoti garso signalą. Manė, jog persirikiavimo manevrą atliko teisėtai, neužtvėrė kelio paskui važiavusiai transporto priemonei ir avarinės situacijos nesukėlė. Kaip matyti iš paskui važiavusios transporto priemonės daryto vaizdo įrašo tarp transporto priemonių buvo pakankamai saugus atstumas, transporto priemonių greitis nebuvo didelis, tačiau pareiškėjas neskundžia jam paskirtos nuobaudos už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Toliau, išvažiavęs iš žiedinės sankryžos, pareiškėjas važiavo pirma eismo juosta. Staiga priekyje, antroje eismo juostoje važiuojantis automobilis su priekaba, pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą. Dėl to Ž. R. buvo priverstas pristabdyti. Automobiliui su priekaba persirikiavus į pirmą eismo juostą, jis dar kartą pristabdė, dėl ko stabdyti buvo priverstas ir Ž. R.. Beveik visą laiką automobilis, kuris važiavo jam iš paskos, naudojo garsinį signalą. Kodėl jis taip elgiasi, nesuprato. Pareiškėjas pamanė, kad gal kažkuriuo metu jis prisilietė prie jo automobilio, gal įvyko eismo įvykis, kurio nepajautė, todėl nutarė sustoti ir išlipti, paklausti vairuotojo, kas nutiko, kodėl jis jau ilgą laiką, važiuodamas iš paskos, naudoja garsinį signalą. Jis buvo susijaudinęs dėl garso signalo naudojimo, todėl neatkreipė dėmesio, kad sustojo neleistinoje vietoje. Pareiškėjas neskundžia jam paskirtos nuobaudos už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Išlipęs iš automobilio, Ž. R. pamatė kaip iš galo važiuojančio automobilio vairuotojas jam parodė nepadorų rankos gestą, vidurinį pirštą. Tuomet suprato, jog vairuotojas naudoja garsinį signalą be teisėto pagrindo, tiesiog elgiasi agresyviai. Tuomet nesusitvardė ir priėjęs prie vairuotojo, pakeltu balsu paklausė, kodėl jis taip elgiasi, kodėl naudoja garsinį signalą. Susipažinęs su anksčiau minėtu vaizdo įrašu ir pastebėjo, kad vėliau sėdęs į automobilį ir pradėjęs važiuoti vėl sustabdė savo transporto priemonę. Jis negali paaiškinti, kodėl taip nutiko. Gal jis buvo susijaudinęs dėl įvykusio konflikto ir jos paprasčiausiai nesuvaldė, gal trumpam sutriko automobilio elektronika. Tačiau jis nori kategoriškai patvirtinti, kad tai nebuvo padaryta tyčia, be jokios priežasties, norint priversti staigiai stabdyti paskui važiavusią transporto priemonę. Pareiškėjas nori atkreipti dėmesį, kad jau minėta transporto priemonė važiavo paskui jį (ir turbūt filmavo) nuo įvykio vietos iki pat Aleksoto rajono, galbūt jos vairuotojui tikintis jį išprovokuoti padaryti kokius nors teisės pažeidimus. Tolimesnis vaizdo įrašas patvirtintų, kad jokių incidentų tarp vairuotojų nekilo ir pažeidimų padaryta nebuvo. Tačiau tolimesnis įrašas administracinio nusižengimo byloje nebuvo pateiktas. Tai patvirtintų, kad Ž. R. vairavimo negalima laikyti chuliganišku. Ž. R. jokiais savo atliktais veiksmais nedemonstravo žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, savo išskirtinumo. Kaip jau minėta, jis buvo visiškai įsitikinęs savo manevro žiedinėje sankryžoje saugumo ir teisėtumu. Po šio manevro jis tyčia, be motyvo ir aiškios kliūties tikrai nestabdė, o tai darė dėl priekyje važiuojančių transporto priemonių arba techninių priežasčių. Savo transporto priemonę sustabdė ir iš jos išlipo ne demonstruodamas savo išskirtinumą, o norėdamas išsiaiškinti, kodėl paskui jį važiuojančios transporto priemonės vairuotojas naudoja garsinį signalą. Tokios priežastys negali būti vertinamos kaip chuliganiškos paskatos. Ž. R. vairavimas nebuvo susijęs su siekiu ką nors pažeminti, išprovokuoti ar parodyti nepagarbą visuomenei. Byloje nėra jokių duomenų, kad jo elgesys būtų sukėlęs aplinkinių pasipiktinimą, baimę ar pažeminimo jausmą. Ž. R. tikrai nesuvokė, kad jis vairuoja chuliganiškai, kad kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Išanalizavus bylos aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, kad Ž. R. veiksmai faktiškai nebuvo pavojingi. Kaip jau minėta, transporto priemonių greitis nebuvo didelis, tarp jų buvo pakankamai saugus atstumas. Pareiškėjo veikoje nėra būtinųjų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių – chuliganiškų paskatų, pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, tyčinės kaltės. Dėl šios priežasties nutarimo dalis skirti Ž. R. administracinę nuobaudą už ANK 420 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą yra nepagrįsta ir naikintina, o administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.
Taip pat skunde nurodo, administraciniu nurodymu Ž. R. buvo siūlomas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o nutarimu paskirtas 18 mėnesių teisės vairuoti atėmimas jo niekaip nemotyvuojant. Net jeigu būtų daroma prielaida, nors ir absoliučiai nepagrįsta, kad šiuo atveju nagrinėjamas nusižengimas būtų buvęs padarytas, tokio termino teisės vairuoti atėmimo nebūtų galimybės pagrįsti teisėtais ir pagrįstais argumentais. Mat tokio termino teisės vairuoti atėmimas ilgesnis net už neblaiviems vairuotojams skiriamą terminą, kas šiuo atveju absoliučiai nepalyginama. Akivaizdu, kad ir ši nutarimo dalis negali būti laikoma nei teisėta, nei pagrista, nei teisinga. Kaip jau minėta, Ž. R. jokiais savo atliktais veiksmais nedemonstravo žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, savo išskirtinumo. Jo veiksmai faktiškai nebuvo pavojingi. Kaip jau minėta, transporto priemonių greitis nebuvo didelis, tarp jų buvo pakankamai saugus atstumas. Jokių pavojingų pasekmių nekilo. Jis prisipažino padaręs kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, neginčija jam paskirtų nuobaudų, labai dėl jų gailisi. Ž. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo strateginius su šalies gynyba susijusius projektus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad Ž. R. eina projektų direktoriaus pareigas, atlieka itin atsakingas ir įmonės veiklai reikšmingas funkcijas. Jo pagrindinės pareigos – užtikrinti įmonės aprūpinimą statybos objektais, darbo reikalais jam reikia kasdien nuvažiuoti didelius atstumus ir tą jis turi padaryti pats vairuodamas transporto priemonę. Įmonė vykdo Lietuvai strategiškai svarbius infrastruktūros ir pramonės projektus, tarp jų: (duomenys neskelbtini) projektus, taip pat kitus reikšmingus valstybinės ir privačios reikšmės objektus. Ž. R. kiekvieną darbo savaitę kasdien vyksta į statybos objektų gamybinius pasitarimus, atstovaudamas įmonę ir užtikrindamas sklandžią projektų eigą, taip pat nuolat vyksta pas klientus dėl naujų projektų inicijavimo ir derinimo. Jo darbo grafikas yra itin intensyvus, sudėliotas pagal objektų ir klientų poreikius, o vairavimas yra neatsiejama ir būtina jo darbo funkcijų dalis. Pažymėtina, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, Ž. R. negalėtų tinkamai ir efektyviai vykdyti jam pavestų pareigų, o tai turėtų neigiamą poveikį įmonės veiklos tęstinumui, projektų terminų laikymuisi bei įsipareigojimų užsakovams vykdymui. Be to, jis turi du mažamečius vaikus. Atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, nukentėtų ir šių asmenų interesai. Šioje vietoje atkreiptinas dėmėsis į tai, kad M. R., gimęs (duomenys neskelbtini) jau lanko darželį, o J. R., gimęs (duomenys neskelbtini) dar yra kūdikis ir jis būna namuose su mama. Būtent Ž. R. veža M. R. į darželį. Teisės vairuoti atėmimas Ž. R. turėtų neigiamą poveikį vaikų teisėtų interesų įgyvendinimui.
Institucija atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobaudos paskirtos įvertinus tiek lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti LR ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. R. teismo posėdyje palaikė skundą, prašė Skundžiamo nutarimo dalį panaikinti, nurodė tuos pačius argumentus, kuriuos pateikė skunde. Papildomai paaiškino, kad automobilis paskutinį kartą galėjo staigiai stabdyti dėl automobilio elektronikos gedimo, kuris jam dažnai kartojosi anksčiau, ką patvirtina į bylą pateikta 2024-02-19 PVM sąskaita – faktūra bei 2026-02-13 sąskaita – faktūra Nr. 32386115, iš kurių matyti, kad jis 2024 metais buvo kreipęsis į autoservisą dėl elektronikos gedimų bei dar kartą dėl elektronikos gedimų kreipėsi ir 2026 m. vasario mėnesį.
Ž. R. atstovas advokatas Ruslan Mazurov teismo posėdyje prašė skundą tenkinti skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytais motyvais ir pagrindais.
Institucijos atstovas bei suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju Ž. R. nubaustas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų padarymą, kadangi vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas žiedinės sankryžos antra eismo juosta persirikiavo į pirmą eismo juostą neduodamas kelio ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, išvažiavęs iš žiedinės sankryžos, vairuotojas staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas staigiai stabdyti paskui važiavusią transporto priemonę, tam, kad būtų išvengtas gresiantis susidūrimas, pavažiavęs kiek toliau vairuotojas visiškai sustojo ir išlipęs iš savo vairuojamo automobilio paliko jį stovėti važiuojamojoje kelio dalyje, kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui, grįžęs į savo transporto priemonę, vairuotojas toliau važiuodamas antra eismo juosta, nesant aiškiam motyvui ir matomai kliūčiai kelyje staigiai stabdė savo vairuojama transporto priemonę, taip priversdamas staigiai stabdyti ir paskui važiuojančią transporto priemonę, tam, kad būtų išvengtas gresiantis susidūrimas. Tokiais savo sąmoningais, tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų vairuotojas demonstravo nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių vairuotojas sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui.
Ž. R. neskundžia jam paskirtų nuobaudų už ANK 417 straipsnio 2 dalį bei 417 straipsnio 3 dalį. Ž. R. neigia padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą – tai KET pažeidimas, kuris kelia pavojų eismo dalyvių arba kitų žmonių saugumui ir yra padaromas tyčia, remiantis chuliganiškomis paskatomis. Chuliganiškos paskatos – tai veikos motyvas, kai asmuo sąmoningai ignoruoja visuomenės normas ir taisykles, demonstruodamas nepagarbą kitiems žmonėms ar visuomenei apskritai. Tokie veiksmai dažnai yra nukreipti į aplinkinių dėmesio atkreipimą, iššūkį visuomeninei tvarkai ar norą pademonstruoti savo išskirtinumą, nesirūpinant kitų saugumu ar turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUwLTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-50-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-50-788/2016">2AT-50-788/2016</a>, 2AT-64-942/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-976/2018">2AT-7-976/2018</a> ir kt.). Teismų praktikoje šios paskatos nustatomos ne tik pagal kaltininko paaiškinimus, bet ir remiantis objektyviomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-976/2018">2AT-7-976/2018</a>). Šio nusižengimo sudėtis yra formalioji – administracinė atsakomybė kyla jau vien už teisės pažeidimą, jei jis padarytas iš chuliganiškų paskatų, nepriklausomai nuo padarinių. Taigi, vairavimas chuliganiškomis paskatomis yra tyčinis KET pažeidimas, keliantis tiesioginį pavojų eismo dalyvių arba kitų asmenų saugumui. Toks elgesys grindžiamas sąmoningu nepagarbos ir iššūkio visuomenės normoms demonstravimu.
Administracinio nusižengimo, reglamentuojamo ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis susijusi su šiuo atveju konkrečiais KET pažeidimais, tokiais kaip: elgesys, grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas), būtinos atsargumo priemonės, siekiant nekelti pavojaus kitiems (KET 9 punktas).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. R. kategoriškai nesutinka, jog aptariamu atveju vairavo chuliganiškai. Jo teigimu, jis taip elgėsi dėl to, kad beveik visą laiką automobilis, kuris važiavo jam iš paskos, naudojo garsinį signalą. Kodėl jis taip elgiasi, nesuprato. Pamanė, kad gal kažkuriuo metu jis prisilietė prie jo automobilio, gal įvyko eismo įvykis, kurio nepajautė, todėl nutarė sustoti ir išlipti, paklausti vairuotojo, kas nutiko, kodėl jis jau ilgą laiką, važiuodamas iš paskos, naudoja garsinį signalą. Jis buvo susijaudinęs dėl garso signalo naudojimo, todėl neatkreipė dėmesio, kad sustojo neleistinoje vietoje. Išlipęs iš automobilio, Ž. R. pamatė kaip iš galo važiuojančio automobilio vairuotojas jam parodė nepadorų rankos gestą, vidurinį pirštą. Tuomet suprato, jog vairuotojas naudoja garsinį signalą be teisėto pagrindo, tiesiog elgiasi agresyviai. Tuomet nesusitvardė ir priėjęs prie vairuotojo, pakeltu balsu paklausė, kodėl jis taip elgiasi. Susipažinęs su vaizdo įrašu pastebėjo, kad jis vėliau sėdęs į automobilį ir pradėjęs važiuoti vėl sustabdė savo transporto priemonę, tačiau negali paaiškinti, kodėl taip nutiko. Gal jis buvo susijaudinęs dėl įvykusio konflikto ir jos paprasčiausiai nesuvaldė, taip pat tai galėjo įvykti ir dėl automobilio elektronikos sutrikimo, tačiau tai nebuvo padaryta tyčia, be jokios priežasties, norint priversti staigiai stabdyti paskui važiavusią transporto priemonę. Nurodo, kad jis jokiais savo atliktais veiksmais nedemonstravo žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, savo išskirtinumo. Jis buvo visiškai įsitikinęs savo manevro žiedinėje sankryžoje saugumo ir teisėtumu, po šio manevro jis tyčia, be motyvo ir aiškios kliūties tikrai nestabdė, o tai darė dėl priekyje važiuojančių transporto priemonių arba techninių priežasčių. Savo transporto priemonę sustabdė ir iš jos išlipo ne demonstruodamas savo išskirtinumą, o norėdamas išsiaiškinti, kodėl paskui jį važiuojančios transporto priemonės vairuotojas naudoja garsinį signalą, todėl tokios priežastys negali būti vertinamos kaip chuliganiškos paskatos. Taip pat pažymėjo, kad jo vairavimas nebuvo susijęs su siekiu ką nors pažeminti, išprovokuoti ar parodyti nepagarbą visuomenei. Byloje nėra jokių duomenų, kad jo elgesys būtų sukėlęs aplinkinių pasipiktinimą, baimę ar pažeminimo jausmą. Ž. R. tikrai nesuvokė, kad jis vairuoja chuliganiškai, kad kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Ž. R. veiksmai faktiškai nebuvo pavojingi, t. y. transporto priemonių greitis nebuvo didelis, tarp jų buvo pakankamai saugus atstumas.
Tačiau teismas tokią Ž. R. versiją vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją siekiant sušvelninti kylančios atsakomybės pasekmes. Be to, net ir susiklosčius pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms, tokios aplinkybės nemažina pareiškėjo padaryto nusižengimo pavojingumo ir jo nepateisina.
Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kaip pareiškėjas iš antros eismo juostos persirikiuoja į pirmąją eismo juostą nesilaikydamas jokio saugaus atstumo ir neduodamas kelio ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, ko pasekoje transporto priemonės, kuriai nedavė kelio, vairuotojas įjungia garsinį signalą. Vos pareiškėjui išsukus iš žiedinės sankryžos priešais pareiškėjo automobilį iš antrosios eismo juostos į pirmąją persirikiuoja lengvasis automobilis, tempiantis priekabą dėl ko pareiškėjas stabdo vairuojamą transporto priemonę. Automobilis, tempiantis priekabą kurį laiką važiuoja pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės priekyje. Girdisi kito automobilio garsinis signalas. Tuomet matyti, kaip pareiškėjas sustabdo vairuojamą automobilį važiuojamojoje dalyje, kelio ženklo Nr. 332, draudžiančio sustoti ir stovėti, galiojimo zonoje ir priėjęs prie iš paskos važiavusios transporto priemonės vairuotojo agresyviai, įžeidžiamai bei vartodamas necenzūrinius žodžius apšaukia vairuotoją bei trenkęs jo transporto priemonės dureles grįžta į savo transporto priemonę. Pradėjęs važiuoti dar kartą staigiai stabdo savo automobilį, kai akivaizdžiai to daryti nebuvo būtina, kadangi priekyje nebuvo jokios kliūties ir taip dar kartą priverčia staigiai stabdyti iš paskos važiuojančią transporto priemonę, kad išvengti susidūrimo.
Šiuo atveju sutiktina su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, nurodytomis aplinkybėmis, kad net jei pirmieji pareiškėjo veiksmai, kai jis stabdė vairuojamą transporto priemonę, jo paties grindžiami tuo, kad jis pats buvo priverstas stabdyti dėl priekyje važiavusios transporto priemonės su priekaba stabdymo, tačiau paskutinis staigus transporto priemonės stabdymas po to, kai pareiškėjas išplūdo iš paskos važiavusį vairuotoją, aiškiai atitinka visas būtinas chuliganiško vairavimo administracinio nusižengimo sudėties sąlygas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
Kaip jau nurodyta, pareiškėjo paskutinis automobilio stabdymas buvo staigus priekyje aiškiai nesant jokios kliūties. Jau iškeikdamas vairuotoją įžeidžiamais bei necenzūriniais žodžiais jis demonstravo agresiją, nepagarbą bei jokių bendros moralės principų neatitinkantį elgesį, ir tokį patį chuliganišką elgesį tęsė jau grįžęs į automobilį, tačiau tai darė ne žodžiais, o būtent be jokios suprantamos priežasties staigiai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, kai priekyje nebuvo jokios kliūties, kuris vertinamas kaip pareiškėjo chuliganiškos paskatos. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, kad toks automobilio stabdymas, nesant priešais jokios kliūties, galėjo įvykti ir dėl automobilio elektronikos gedimo, ką patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos faktūros. Į bylą pateikti duomenys (2026 m. kovo 3 d., DOK-8332), iš kurių matyti, kad pareiškėjas dėl automobilio elektronikos gedimo buvo kreipęsis į autoservisą 2024 metais, taip pat ir 2026 m. vasario mėnesį, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad automobilio elektronikos gedimas kilo įvykio dieną, t. y. 2025 m. spalio 31 d. Pažymėtina ir tai, jog jeigu ir būtų toks gedimas kilęs įvykio dieną, tokiu atveju pareiškėjas privalėjo nedelsiant kreiptis į autoservisą dėl nurodytų elektronikos gedimų šalinimo, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas tik 2026 m. vasario 13 d., t. y. po daugiau nei 3 mėnesių ir jau pateikęs skundą dėl skundžiamo nutarimo dalies panaikinimo (2026 m. vasario 3 d. Ž. R. skundas pateiktas Kauno AVPK), kreipėsi į autoservisą dėl automobilio elektronikos gedimų šalinimo.
Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, kad jo veiksmai faktiškai nebuvo pavojingi, tačiau teismo vertinimu, jo vairavimas nebuvo saugus ir sunkių padarinių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka.
Pareiškėjas nurodo, kad po sustojimo jam pradėjus važiuoti transporto priemonių greitis nebuvo didelis, tarp jų buvo pakankamai saugus atstumas, tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, pareiškėjas pradėjęs važiuoti dar kartą staigiai stabdo savo automobilį, nors priekyje nėra jokios kliūties ir taip priverčia staigiai stabdyti iš paskos važiuojančią transporto priemonę. Tai, kad eismo įvykis ar realus pavojus eismo dalyviams šiuo atveju nebuvo sukeltas, neturi reikšmės nusižengimo, kaip chuliganiško vairavimo, kvalifikavimui. Teismo vertinimu, skaudžių pasekmių pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka, o ne pareiškėjo veiksmais.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad stresinės situacijos neturi būti naudojamos kaip KET pažeidimų ar pavojingo elgesio kelyje pateisinimas ar siekis sumenkinti padaryto nusižengimo pavojingumą. Tokie asmeniniai faktoriai negali tapti teisėta motyvacija ar pateisinimu veikti taip, kad būtų keliama grėsmė kitų žmonių saugumui.
Be to, pareiškėjas nurodo, kad jis buvo susijaudinęs dėl įvykusio įvykio. Ž. R. pateikti argumentai, kad jis buvo susijaudinęs dėl įvykusio įvykio, tokių veiksmų pateisinti negali ir nėra priežastis ignoruoti KET, kadangi kiekvienas eismo dalyvis turi pareigą laikytis nustatytų saugumo reikalavimų ir rodyti pagarbą kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju Ž. R. savo elgesiu parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sąmoningai ignoruodamas saugumo ir atsargumo principus, kas atitinka chuliganiško vairavimo požymius. Šiuo atveju nėra jokio objektyvaus, pateisinamo pagrindo, kodėl jis galėjo pažeisti KET. Jo veiksmai nėra pagrįsti jokiais teisėtais ar svarbiais motyvais, kurie galėtų pateisinti saugumo normų ir taisyklių nesilaikymą. Bet kokie subjektyvūs ar asmeniniai paaiškinimai neturi objektyvaus pagrindo ir negali būti traktuojami kaip pateisinimas tokiam elgesiui, todėl nėra jokios teisinės ar faktinės priežasties, kuri leistų teisėtai suprasti ar toleruoti tokius pažeidimus.
Taigi šiuo atveju, įvertinus bylos medžiagą, nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje situacijoje Ž. R. automobilį vairavo chuliganiškai. Jo atlikti manevrai – pradėjęs važiuoti dar kartą staigiai stabdo savo automobilį, nors priekyje nėra jokios kliūties ir taip priverčia staigiai stabdyti iš paskos važiuojančią transporto priemonę, akivaizdžiai buvo tyčiniai, negerbiant ir nepaisant galiojančių taisyklių, rizikuojant savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Tai, kad neva pareiškėjo, po sustojimo jam pradėjus važiuoti transporto priemonių greitis nebuvo didelis, tarp jų buvo pakankamai saugus atstumas, jo atsakomybės nepašalina ir nesušvelnina. Pareiškėjo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Ž. R. taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ANK 420 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.
Iš Skundžiamo nutarimo matyti, kad Ž. R. už minėto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui – 18 mėnesių.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).
Nors nagrinėjamu atveju Ž. R. pripažįstamas chuliganiškai vairavęs transporto priemonę, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti ir įvertinti taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su padarytu administraciniu nusižengimu, tiek ir su administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. R. asmenybe.
Pažymėtina, kad Ž. R. nesukėlė avarinės situacijos, konkretūs materialūs padariniai dėl chuliganiško vairavimo nekilo. Nors Ž. R. jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis taip pat anksčiau baustas už administracinius nusižengimus, tačiau tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Teismo posėdžio metu Ž. R. nurodė, jog užima atsakingas pareigas įmonėje, kuri vykdo strateginius su šalies gynyba susijusius projektus, dėl to vairavimas yra neatsiejama ir būtina jo darbo funkcijų dalis. Be to, jis turi du mažamečius vaikus. Atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, nukentėtų jo šeimos interesai.
Pažymėtina, jog Ž. R. dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Ilgam laikui atėmus teisę vairuoti transporto priemones, Ž. R. nebegalėtų prisidėti prie šeimos interesų užtikrinimo, taip apsunkindamas visos šeimos padėtį. Taigi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-989-2026 administracinio nusižengimo byloje paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių – yra neproporcinga ir neadekvati Ž. R. padarytam administraciniam nusižengimui. Aptariamu atveju tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nėra teisingos pusiausvyros, kadangi administracinės nuobaudos tikslai gali būti visapusiškai pasiekti sutrumpinant administracinio poveikio priemonės terminą.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, kad Ž. R. paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje keistinas, Ž. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpintinas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 12 (dvylikai) mėnesių. Teismo nuomone, paskirta 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje Ž. R. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
n u t a r i a :
tenkinti iš dalies administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. R. skundą ir pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo byloje, sutrumpinti Ž. R. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 12 (dvylikos) mėnesių, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Loreta Janiulytė
