Baudžiamoji byla Nr. 1-128-448/2026
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 10 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,
sekretoriaujant G. L.,
dalyvaujant prokurorui I. V.,
nukentėjusiajam M. V., jo atstovui advokato padėjėjui A. Z.,
kaltinamajam L. Š., jo gynėjui advokatui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), teistas 2020-11-10 Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimu, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
L. Š. 2025-09-06 apie 6. 50 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laiptinėje, aikštelėje tarp (duomenys neskelbtini) aukštų kumščiu sudavė ant laiptų stovėjusiam M. V. ne mažiau nei vieną smūgį į galvą, nuo ko M. V. griuvo ir galva trenkėsi į betoninių laiptų paviršių, taip dėl trauminės žaizdos pakaušio dešinėje pusėje, trauminio kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais nukentėjusiajam M. V. tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl trauminio kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Apklaustas kaltinamuoju teisme, L. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad rugsėjo 6 d. buvo pas draugą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bute buvo daug žmonių, visi buvo išgėrę. Įvykio metu kompanijoje buvo jo ir nukentėjusiojo draugai A., L., R. Nukentėjusįjį M. tuomet matė pirmą kartą. Taip gavosi, kad sukonfliktavo su nukentėjusiuoju M., stovinčiam laiptinėje M. sudavė smūgį, šis nukrito tarp trečio ir ketvirto aukšto, atsitrenkė į laiptus ir patyrė sužalojimus galvos srityje. Kai nukentėjusysis nukrito, pamatė, kad yra kraujo. M. pasodino, gaivino, nešė jam vandenį, šis atsigavo ir jo draugui liepė kviesti greitąją pagalbą. Jo draugas buvo labai išsigandęs, todėl kaltinamojo draugas kvietė greitąją. Paskui pasišalino, išsigando, kad nebūtų sulaikyti.
Tiek nukentėjusiojo, tiek ligonių kasos civilinius ieškinius pripažįsta.
Dėl tokio savo poelgio jis nukentėjusiojo atsiprašė, žalą atlygino, jie susitaikė.
Kadangi kaltinamasis L. Š. kaltu pilnai prisipažino ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami, todėl, neprieštaraujant prokurorui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.
M. V. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2025-09-06 apie 7 val. adresu (duomenys neskelbtini), vienoje iš laiptinių jam kartu su draugu A. S. lipant laiptais žemyn, L. Š., su kuriuo prieš tai buvo vienoje kompanijoje, prieš jį panaudojo fizinį smurtą. Po jo suduoto smūgio jis namo laiptinėje nukrito ant grindinio, prarado sąmonę. (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės priėmimo skyriuje po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad jam galvoje yra išsiliejusio kraujo, gydomas (duomenys neskelbtini) (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 8).
M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-09-05 23 val. – 2025-09-06 6 val. jis su draugais A. S., G. C. lankėsi (duomenys neskelbtini) esančiuose baruose, kur vartojo alkoholį – gėrė alų, vėliau kokteilius. Kiek tiksliai išgėrė, nepamena, buvo pakankamai apsvaigęs, tačiau aplinkoje orientavosi. Apie 6 val. jam A. pasiūlė vykti iki jo draugių. Nuvyko taksi automobiliu iki buvusios parduotuvės (duomenys neskelbtini) g. Tuomet su A. ėjo iki (duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur susitiko su dviem A. draugėmis ir trimis vaikinais, iš kurių vienas buvo jų draugas – G. C., kuris prieš tai su jais buvo baruose. Su kitais dviem vaikinais jis nebendrauja, nors vieną jų pažįsta – L. M., kito jis nepažinojo ir jį matė pirmą kartą. Apie 6. 30 val. visi kartu nuėjo iki daugiabučio namo. Kieno tai butas, jis nežino, nes susitikimą su merginomis derino A. Jis ten alkoholio nevartojo, A. taip pat, kiti lyg gėrė alų. Tik atėję jautė, kad vienas vaikinas, kurį minėjo, kad matė pirmą kartą, buvo nepatenkintas, kad jie atėjo. Jis kaskart tiek jį, tiek A. bandė pašiepti, tačiau jie į konfliktą nesivėlė, tik pasijuokdavo. Matydami, kad yra nepageidaujami, jie su A. ketino išeiti. G. jau buvo išėjęs prieš juos. Išėjus iš buto ir namo laiptine lipant laiptais žemyn, pirmas ėjo A., o jis – paskui jį. Atsisukus atgal, priešais save pamatė minėtą vaikiną. Vaikinas sudavė jam smūgį, tačiau kaip viskas vyko konkrečiai, nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nespėjo sureaguoti. Daugiau neatsimena nieko, išskyrus tai, kad buvo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, kur jam buvo teikiama pagalba, kadangi kraujavo galva. Medikų buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo susiūta galvoje esanti žaizda, jokių galvos tyrimų nedarė. Po pirmosios pagalbos suteikimo buvo išleistas į namus. Sugrįžęs išsimiegojo, tačiau toliau juto galvos skausmą, svaigimą, pastebėjo, kad yra sutrikusi kalba – jis mikčiojo ir jautė spengimą dešinėje ausyje. Šie simptomai išlikę iki šiol. Dėl to tą pačią dieną, t. y. 2025-09-06, vėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės priėmimo skyrių. Jam buvo atlikta galvos nuotrauka ir paaiškėjo, kad galvos smegenyse yra išsiliejusio kraujo. Tuomet jis buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės Neurologijos skyrių. 2025-09-06 jis kalbėjo su draugu A., kuris jam viską papasakojo. Jis nurodė, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kažkurioje laiptinėje jį „nuspyrė“ ar tai nustūmė nuo laiptų tas vaikinas, kurį jis matė pirmą kartą, iš pažįstamų išsiaiškino, kad tai – L. Š. Kodėl L. Š. taip pasielgė, jis nežino. A. minėjo, kad jis nuo smūgio nukrito nuo laiptų per visą jų pakopą ant grindinio, prarado sąmonę, jam iš galvos bėgo kraujas. Iš jo pasakojimo suprato, kad L. M. viską matė, nes jie abu kartu lipo laiptais žemyn iš buto. L. M. kartu su L. Š., kuris prieš jį panaudojo fizinę jėgą, pasišalino, o A. liko gaivinti, kvietė medikus (t. 1, b. l. 9-10).
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-09-06 20.35 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas, kad į (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės priėmimo skyrių 7. 28 val. iš (duomenys neskelbtini), greitoji medicinos pagalba pristatė M. V., kuriam nustatyta galvos plaukuotosios dalies žaizda, kraujavimas į smegenis. Guldomas į ligoninę. Aiškina, kad nuo laiptų jį nustūmė nepažįstamas asmuo (1 t., b. l. 1).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinės laiptų dalis. Aikštelė išdėta grindinėmis plytelėmis. Nuo šios aikštelės link (duomenys neskelbtini) aukšto laiptų aikštelės veda 9 pakopų (laiptų sijų) betoniniai laiptai. Laiptų sijos kraštas (laiptelio kraštas), ant kurio žengiama, yra paapvalintas (1 t., b. l. 24-26, 27-30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G387/2025(06) nurodyta, kad M. V. nustatyta trauminė žaizda pakaušio dešinėje pusėje, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, sužalojimas galėjo būti padarytas krentant ir pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietą paviršių dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl trauminio kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 49-50).
A. S., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025-09-06 su M. ir dar keliais asmenimis iš naktinio klubo nuvyko į svečius pas pažįstamą R., juos ten pasikvietė pažįstama mergina. Jis su kitais nuėjo į butą, numerio ir aukšto nežino, kuris yra (duomenys neskelbtini) esančiame name, o M. liko lauke. M. prie jų prisijungė penkiomis minutėmis vėliau. Bute be šeimininko, jo ir M. iš viso buvo dar dvi merginos (A. ir E. B.) ir trys vaikinai (L. M., L. Š. ir G. C.), bet jis bute pabuvo labai trumpai ir iš buto išėjo. Jie bute praleido kokia 20-30 minučių. Jiems dar būnant bute, į namus išvažiavo A., o G. C. iš buto išėjo dar prieš ją. E. po kurio laiko išsikvietus transportą, jis ir M. nutarė vykti kartu su ja. E. iš buto išėjo šiek tiek anksčiau ir nusileido prie pavežėjo automobilio. Jam su M. atsisveikinus su asmenimis, išėjus iš buto ir nusileidus pusę aukšto, jis pasisukęs pamatė, kad abu L. greitai leidosi laiptais žemyn agresyviai nusiteikę. Prie jų pribėgęs L. Š. ranka trenkė M. į galvą ir M. po smūgio nukrito beveik pusę aukšto laiptų. M. nukritus, abu L. smūgiavo į jo pusę jam atbulomis leidžiantis laiptais ir jie nustojo tik pamatę, kad M. nesikelia nuo grindų, išbėgo iš laiptinės. Pamatęs, kad M. nesikelia, skambino greitajai medicinos pagalbai, bet nežinojo adreso, kur buvo. Jam kalbant su greitąja iš kažkurio kambario išėjo moteris, kuriai perdavė kalbėti telefonu. Ant M. galvos matėsi kraujuojanti žaizda, kurią spaudė savo marškinėliais, žaizda kraujavo gana stipriai. Prie M. iš kažkur atsirado plastikinis vandens butelis, bet iš pažiūros jis buvo tuščias. M. sąmonę galėjo būti praradęs apie 10 min.. Atvykę medikai išsivežė M. į ligoninę, iš priėmimo skyriaus jis buvo išleistas žaizdą susiuvus (1 t., b. l. 137-140).
Liudytojas A. S. parodymų patikrinimo vietoje ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš įvykį leido laiką (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte esančiame (duomenys neskelbtini) bute. Parodė, kad išėjus iš šito buto su M. V., jie leidosi laiptais žemyn link lauko. M. iš pradžių ėjo už jo, paskui – beveik šalia. Jie nusileido iki pusinės aikštelės ir jau pradėjo leistis žemyn antra laiptų sekcija, kai iš buto link jų pradėjo greitai leistis L. Š. ir kitas L. Jis pats stovėjo ant trečios laiptų pakopos, šalia turėklų, o M. maždaug ant pirmos – antros laiptų pakopos, kai L. visai prie jų priartėjo, kai buvo ant pusinės laiptų aikštelės šalia jų. Parodė, kad L. Š. buvo dešiniau, o kitas L. – kairiau, t. y. arčiau laiptų turėklų. Parodė, kad pasisukęs link jų pamatė, kad L. Š. bando smūgiuoti M. V. į galvą, atlieka smūgius rankomis, po smūgių M. krito žemyn laiptais. Parodo, kad tuo metu kitas L. bandė suduoti smūgius jam pačiam (A. S.), nuo šitų smūgių jis dengėsi rankomis, atgal nesudavinėjo. Parodė, kad po to, kai M. nugriuvo laiptais žemyn, jau abu L. bandė jam suduoti smūgius, smūgiavo rankomis link jo, o jis leidosi žemyn dengdamasis rankomis. Pasakė ir parodė, kad taip dengdamasis jis leidosi žemyn iki (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelės, iki (duomenys neskelbtini) buto. Pamatę, kad M. guli nejudėdamas, abu L. pabėgo iš laiptinės žemyn. M. liko gulėti ant laiptų, jo kojų pėdos buvo maždaug ant trečios laiptų pakopos aukščiau nuo trečio aukšto laiptų aikštelės, o kūnas gulėjo ant trečio aukšto aikštelės, gulėjo veidu aukštyn. Šioje situacijoje (nuo išėjimo iš buto iki abiejų L. pabėgimo) nei buto savininko, nei E. nematė (1 t., b. l. 141-144, 145-151).
A. S., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad į butą (duomenys neskelbtini) atvyko apie 6 valandą. Buvo išgėręs. Nuo kokios 20 val. iki 24 val. būdamas bare buvo išgėręs 2 litrus alaus. Atvykstant į butą, jau buvo negėręs apie 2 ar 6 valandas. Viską atsimena gerai. Atsimena tokį dalyką, prieš jiems išeinant iš buto, kai E. buvo išsikvietusi taksi ir tas jau buvo atvažiavęs, jie ruošėsi išeiti, visi buvę bute buvo prie lauko durų. Vienas iš L. liepė M. išvalyti grindis, neva M. kažką priliejo, nors nei prieš tai, nei išeidami nieko neišlaistė. Jiems besėdint, jie pradėjo sakyti, kad štai jie neatsinešė alaus, atėjo tuščiomis. Į tai jis jiems atsakė, kad neatėjo gerti alaus, o atėjo palydėti E., nes ji prašė jai palaikyti kompaniją, kol ji bus šitame bute. Po tokio jo paaiškinimo toliau visi kalbėjosi normaliai, nepiktai. Iki to reikalavimo išvalyti grindis nekilo jokių neaiškumų, nebuvo jokio piktumo, aiškinimosi. Kai liepė išvalyti M. grindis, M. sutiko išvalyti, kad jie atstotų. Buto šeimininkas atnešė rankšluostinio popieriaus, M. išvalė grindis ir jie išėjo. Jis išėjo pirmas, o M. – paskui. Nusileido iki pusinio aukšto ir pradėjo jau lipti kita laiptų sekcija žemyn, jau link 3 aukšto. Išgirdo, kad kažką sakydami atskuba abu L. Atsisuko į juos. Jie pradėjo bandyt smūgiuoti jam ir M. Š. buvo dešinėje, o kitas L., M., buvo kairėje. Š. bandė pataikyti smūgius rankomis M., o M. – jam. Jis nuo M. smūgių bandė gintis pakėlęs rankas. Tuo momentu Š. sudavė smūgį M., šis, kiek supranta, nuo smūgio prarado sąmonę, nes virto atgal visiškai nebandydamas kažkaip atsiremti. Virto nugara žemyn, šonu dar šiek tiek palietė sieną, ir tada jau galva kirto į laiptus. Gavosi labai garsus smūgis, kiek supranta, nuo smūgio pakaušiu į laiptus ar aikštelę. Po nukritimo lyg kiek pajudėjo žemyn, gal per kokį vieną laiptą, bet koks trečdalis jo kūno, pečiai ir galva buvo ant trečio aukšto aikštelės. Visas šitas įvykis nuo to momento, kai atsisuko ir juos pradėjo pulti L., iki M. kritimo ir atsitrenkimo pakaušiu į tą aikštelę truko labai nedaug, kelias sekundes. M. nukritus, jis vis dar gynėsi nuo M., o kai M. nuvirto, jam smūgius bandė suduoti jau ir Š. Ir nuo jo jau gynėsi iškėlęs rankas ir eidamas atbulomis žemyn laiptais. Taip nusileido iki trečio aukšto aikštelės. Nusileidus į tą trečio aukšto aikštelę, Š. ir M. pamatė, kad M. guli nejudėdamas, kad matyt jį stipriai sužalojo (nes iš karto iš galvos pradėjo bėgti kraujas, didėjo bala ties galva) iš karto iš ten pabėgo. Išsitraukė savo telefoną, skambino į 112 (skambutis jo telefone 6. 52 val., kalbėjo 7 minutes). BPC uždavinėjo klausimus, nurodinėjo, ką jam daryti. Pasakė kad susirastų rankšluostį ir uždengtų žaizdą. Pasakė, kad jei rankšluosčio neras, paimt marškinėlius, tada nusirengė marškinėlius, atrėmė M. į pusiau sėdimą poziciją, uždengė žaizdą. M. marškinėliai buvo šlapi, ant jo buvo užpilta vandens, bet jis nepylė, mano, kad galėjo užpilti ar buto savininkas, ar gal kuris iš L. Bebūnant iš aukštesnio aukšto nusileido moteris, padavė jai telefoną, ji baigė kalbėti su GMP. Pakėlęs M., jį laikė iki atvažiavo GMP. E. ir buto savininko po to, kai išėjo iš buto, jis nematė. Kodėl L. juos užpuolė, neįsivaizduoja, jie jų niekaip neprovokavo, nebuvo jokios priežasties juos užpulti ir sumušti. Jie leidosi žemyn, ir tie asmenys pribėgę pradėjo juos mušti. Nebuvo jokio bandymo „aiškintis“ ar panašiai. Nebuvo taip, kad M. būtų bandęs jiems suduoti ar panašiai, nebuvo net kada bandyti. M. yra taikus žmogus, nėra matęs jo konfliktuojančio. Situacija išeinant, kai M. nurodė išvalyti neva jo privemtą alų, o jis sutiko dėl to, kad nekelti konflikto, rodo kad jis buvo linkęs nusileisti, kai nebuvo dėl ko nusileisti (1 t., b. l. 152-155).
E. B., apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025-09-06 apie 4. 30 val. ji taksi su L. M., L. Š., R. (pavardės nežino) nuvažiavo į R. butą (duomenys neskelbtini), lyg (duomenys neskelbtini) laiptinėje, ketvirtame aukšte. Ji buvo blaivi. Vaikinai visi trys buvo girti. Jie dar ėjo savo kojomis, dar ir pakankamai aiškiai kalbėjo, bet tikrai jų būklė jau buvo ne išgėrusių, bet girtų. Pakilo į butą, tuoj į jį atvyko kita kompanija – jos sesuo A. B., M. V., A. S., M. Ž. Jie irgi buvo girti. Sėdėjo visi svetainėje. Po kelių minučių nuo atvykimo sesuo ir M. Ž. išėjo. Toliau besėdint, abu L. A. ir M. provokuojančiai kalbėjo, kad „ką jūs čia atėjot, išgert neatsinešėt, jokios pagarbos“ ir pan. A. atsakydavo draugiškai, kad jeigu kas pas jį ateina, tai jis pavaišina, M. lyg irgi kažką atsakinėjo, bet taikiai. Konflikto jie neeskalavo. Taip jie galėjo sėdėti apie 1, 5 valandos. Besėdint abu L. gėrė alų. Per visą šitą laiką jie galėjo išgerti po 1 arba po 2 skardines alaus. 6. 40 val. ji išsikvietė taksi, nutarė kad vyks namo. Pasakė tai M. ir A., paklausė, ar jie vyks kartu. Jie atsakė kad vyks. 6. 51 val. pamatė, kad prie namo atvažiavo taksi, pasakė kad einam. Visi sukilo ir ėjo link durų. Kartu su jais ėjo ir abu L. Prie durų jie visi pradėjo ginčytis. Pavadintų tai provokavimu link muštynių, t. y. abu L. provokavo, jiems atsakinėjo M. (nenusileisdamas), o A. atsakinėjo draugiškai, nerodydamas pykčio. R. visą tą situaciją tik stebėjo, nesikišo, nes jis lėtas, nekonfliktiškas. Apie ką jie ginčijosi, kokius žodžius sakė, nepasakys, nes tai buvo kažkokios blevyzgos. Bandė sakyti, ką jie čia daro, bet jie nekreipė į ją dėmesio. Pasakė, kad eina link taksi ir išėjo iš buto, nusileido į (duomenys neskelbtini) aukštą (vienu aukštu žemyn) ir išgirdo triukšmą, lyg jie pradėtų garsiau kalbėti, ginčytis. Grįžo į butą, pamatė, kad M. pasilenkęs valo koridoriaus grindis servetėle, o kiti stovi ir žiūri. Pasakė, ką jie čia daro. Kažkuris – Š. ar tai M. atsakė „prilaistė, tai turi išsivalyti“. Pasakė, kad išsivalys, kai išsiblaivys, ir paėmusi ir A., ir M. už rankų, stumtelėjo, kad jie eitų link durų. Trise išėjo į laiptinę, kartu išėjo ir abu L. Jie dar labiau suagresyvėjo. Konkrečių kalbų, ką jie sakė, neatsimena, tik buvo labai daug keiksmažodžių, jie tikrai abu provokavo muštynes. A. toliau su jais bendravo draugiškai, o M. atsikirtinėjo. Nebuvo taip, kad M. būtų juos įžeidinėjęs ar provokavęs. Bandė juos išskirti, tačiau nesėkmingai, stovėdama tarp jų, bijojo kad netyčia nepataikytų ir jai besimosikuodami rankomis. Pasakė, kad eina ir kviečia policiją, nusileido žemyn, buvo tarp 4 ir 3 aukštų (o jie ginčijosi aikštelėje tarp 5 ir 4 aukštų). Išgirdo garsą, kuris kilo dėl to, kad M. krisdamas sudavė galva į laiptus. Greitai pakilo aukštyn (t. y. per vieną aukštą), pamatė, kad M. guli ant laiptų, vedančių iš 5 aukšto į 4 aukštą, o jo galva jau buvo ant 4 aukšto aikštelės. Gulėjo veidu į viršų. Nejudėjo, akys buvo primerktos. Arčiausia jo buvo A. Abu L. stovėjo ten, kur juos matė nueidama, aikštelėje tarp 5 ir 4 aukštų. Labai išsigando. A. pasakė kad kviestų GMP. Neklausė, kas čia atsitiko, nes jai buvo aišku, kad L. M. kažką padarė, kad jis taip nuvirto. Tada išskubėjo į taksi, kad nebūtų laukimo mokesčio ir išvažiavo namo. (1 t., b. l. 162-165).
E. B. pateiktoje telefono ekrano nuotraukoje užfiksuota, kad jos kelionė taksi nuo (duomenys neskelbtini) A namo prasidėjo 2025-09-06 6.51 val., baigėsi 06.55 val. (1 t., b. l. 166).
L. R., apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaimyną R. iš (duomenys neskelbtini) buto ji žino tik iš matymo. Rugsėjo 5 dieną, vakare tarp 20 val. ir 20. 30 val. ji eidama į butą sutiko R. su vaikinų kompanija einantį žemyn. Būdama bute, gal apie 5 val. girdėjo, kai į R. butą grįžo vaikinų kompanija. Jiems būnant bute, ji negirdėjo kad jie būtų garsiai leidę muziką, kalbėję ar panašiai. Vienu metu išgirdo, kad jie ginčijasi. Suprato, kad jie visi jau buvo to R. buto koridoriuje šalia buto durų. Apie ką buvo sakoma, negirdėjo. Tas ginčas jai skambėjo kaip agresyvus bendravimas. Tuoj visi jie išėjo į laiptinę. Iš to suprato, kad jie prieš tai ir buvo prie buto durų. Prie R. buto durų jie buvo labai mažai, iš karto leidosi į pusinį aukštą. Kiek girdėjo, jie visi išėjo vienu metu. Išgirdo, kad jie jau matyt stumdosi. Priėjo prie buto durų, pradėjo žiūrėti per durų akutę. Laiptinė jau buvo šviesi nuo lauko šviesos. Per akutę jai nieko nesimatė, nes tie vaikinai buvo žemiau. Kad jie stumdosi, atskyrė iš garso, kaip kad būna stumdantis. Iš karto vienas vaikinas ėmė sakyti „aš juokavo, aš juokavau“. Tuo pačiu metu kiti du vaikinai sakė „nu baik, nu baik“. Pasakymų, kurie būtų reiškę nusiteikimą smurtauti, nebuvo, negirdėjo keiksmažodžių ir pan. Staiga išgirdo, kad kažkuris iš jų krito. Lyg išgirdo keletą silpnesnių garsų, po to paskutinį, labai garsų. Tada išgirdo, kad žemyn bėga bent du žmonės ir išgirdo laiptinėje šaukiantį vaikiną „kvieskit greitąją“. Jis tai sakė kelis kartus. Dar kiek palaukusi, išėjo į laiptinę. Mano, kad nuo to garso, kai lyg laiptinėje krito žmogus iki išėjo galėjo praeiti 3 minutės. Laiptinėje buvo tik tas gulintis nukentėjusysis vaikinas. Jis gulėjo galva atsirėmęs į vidurinio buto duris, o visas kūnas buvo ant aikštelės. Kojos buvo sulenktos. Po juo buvo labai daug kraujo. Ir šalia šito gulinčio vaikino buvo dar vienas, kalbėjęs telefonu. Suprato, kad jis kalba su BPC. Galiausia ji paėmė iš jo telefoną, pati pakalbėjo su BPC. Nuo išėjimo iš buto momento ji jokių kitų žmonių laiptinėje nematė. Pakalbėjusi telefonu, išėjo pasitikti greitosios ir atlydėjo medikus, tada nuėjo į butą. Girdėjo, kad medikai išnešė tą nukentėjusį vaikiną. Išvažiavus GMP, po kokia 15 minučių į R. butą atėjo bent 2 žmonės. Tai atskyrė iš lipimo garso. Jie atėjo ir įėjo į butą (1 t., b. l. 183-186).
R. A., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025-09-06 jis su draugais L. Š., L. M. buvo bare (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nakties metu prie jų prisijungė E. B. Ji kaip tik buvo baigusi darbą bare. Jie visi buvo išgėrę. Jis per visą vakarą buvo išgėręs 2,5-3 litrus alaus. Jautėsi apsvaigęs, bet ne girtas. Grįžo į butą pasėdėti, pakalbėti, dar išgerti. Mano, kad į butą galėjo grįžti apie 4-5 valandą ryto. Butas buvo (duomenys neskelbtini) aukšte. Būnant bute, į jį dar atvažiavo E. sesuo A. su 2 draugais, bet jie visi trise gal po 10 minučių išvyko. Po kiek laiko į butą atvyko dar viena kompanija – A., M. ir dar vienas vyrukas (jo vardo nežino). Šitas vyrukas ilgai nebuvo, tuoj išėjo namo, konflikto ir to įvykio nematė. A., M. jis prieš tai nebuvo matęs. E. nebuvo jam sakiusi kad juos pakvies. Jiems būnant, užsiminė (mano kad draugiškai), kad štai atėjo, nieko neatsinešė. Buvo davę jiems po skardinę alaus, nes jie visi gėrė alų. Dar paklausė, kas juos čia pakvietė. Jie atsakė, kad pakvietė E. Pasakė „tai čia jos butas ar mano?“. M. sako „įrodyk“. Šitas jo pasakymas tapo priežastim žodiniam konfliktui. Nes jis nuėjo atnešti dokumentų, kad čia jo butas, E. sako „nenešk, nekreipk dėmesio“. Jį užstojo abu L., jie sakė M. „nejuokauk, atėjai į svečius“ ir panašiai. Iš pradžių toks žodinis kivirčas nuslopo, jie dar kurį laiką pasėdėjo. Tada po kurio laiko E., M., A. susiruošė eiti namo. Eidamas link durų, M. koridoriuje prie durų išlaistė iš skardinės alaus. Kaip išlaistė – nematė. Jis toje minioje (nes visi ėjo link durų) ėjo paskutinis, tai to išlaistymo nematė. Matė tik, kad prilaistyta. L. Š. liepė išvalyti, padavė M. servetėlių, kad jis pavalytų tą alų. Jis jas padėjo šalia, nevalė alaus. E. pasakė, kad tiek to, išsivalys R. rytoj. E. įstūmė M. ir A. į laiptinę, kad jie nekonfliktuotų, nes prieš tai bute tarp abiejų L. ir M. jau buvo barnis. Jie rėkė vieni ant kitų. Tokia situacija jau galėjo lengvai virsti muštynėmis. Išėjus jiems į laiptinę, jie uždarė duris, bet kažkuris iš jų trenkė per buto durų rankeną ir dar sudavė į duris. Dėl to abu L. išėjo į laiptinę. Jis tik nuėjo iki tarpdurio ir situaciją stebėjo būdamas tarpduryje. Pamatė, kad M. ir A. stovi ant laiptų sekcijos, kuri yra leidžiantis link (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelės nuo pusinės laiptų aikštelės. Abu L. nusileido ir stovėjo pusinėje aikštelėje. Kažkuris iš L. priėjo prie A. ir M. ir paklausė, kodėl jie daužo duris. Tada M. palipo vieną ar kelias pakopas aukštyn, o L. Š. leidosi link jo žemyn. Jie taip ir nebuvo sustoję, nes A. tuo metu lyg bandė juos skirti, o L. M. buvo ties Š., lyg jį laikė, M. padarė mostą dešine ranka L. Š. į kaktą, tai pavadintų smūgiu į kaktą. Pataikė Š. į kaktą, bet silpnai. Tada Š. jam sudavė kumščiu smūgį į apatinę veido dalį kažkur ties burna ir nuo šito smūgio M. krito atbulas. Smūgio metu jis buvo veidu į Š. ir nuo smūgio virto visu ūgiu atgal. Nebandė švelnint kritimo padėdamas atgal koją ar ranką. Pasigirdo garsas, nuskambėjo per visą laiptinę. Mano, kad tai buvo smūgio galva į laiptus garsas. Tuo metu E. prie vaikinų nebuvo, ji lyg buvo nusileidusi žemyn, prieš tai pasakius, kad eina kviesti policiją. Po to, kai M. nukrito laiptais žemyn, jo jau nematė, užstojo laiptų aikštelė. Prie jo atbėgo Š. prašydamas duoti vandens. Jis pripylė arbatos ąsotėlį vandens ir nuėjo su juo link M. Pamatė, kad A. stovi prie M., verkia, M. stovi šalia, sakė A. kviesti greitąją, tas skambino, bet nesusikalbėjo, nes kalbėjo verkdamas, nežinojo adreso. Tada lyg iš savo telefono paskambino greitajai M. Tuoj atvažiavo 2 GMP automobiliai. Jis nuėjo į butą. Išgirdo, kad laiptinėje šaukia kaimynė. Į laiptinę jis nebuvo išėjęs. Pas jį į butą daugiau jau niekas neatėjo, mano kad visi draugai išsiskirstė kas sau, o M. buvo išvežtas į ligoninę (1 t., b. l. 177-180).
L. M., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025-09-06 apie 4 valandą jis su draugais R. A., L. Š. bei pažįstama E. atvyko į butą pas R. Butas (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet namo numerio, buto numerio nežino. Jau atvykdamas buvo išgėręs (per vakarą buvo išgėręs apie 2 litrus alaus). Bute per visą buvimo laiką dar išgėrė apie 1 litrą alaus. L. Š. taip pat tą vakarą buvo su juo, t. y. bare gėrė alų kaip ir jis, o bute irgi išgėrė apie 2-3 skardines alaus. Jautėsi apsvaigęs, bet atminties tai nesutrikdė, viską atsimena, mano kad ir elgėsi adekvačiai. Jiems būnant bute, atvyko ir E. sesuo, A. ir M., dar kažkoks vyrukas, bet jis vos atėjęs išėjo. Taip visi leido laiką bute. Pavaišino alumi ir tą kitą kompaniją. Šitie atvykę vyrukai taip pat buvo išgėrę. Juos prieš tai matė tame pačiame bare, kaip kad buvo ir jie patys. Bebūnant bute A. išpylė alų. R. paprašė jo tą alų išvalyti. A., o gal M. į tai atsakė R. „įrodyk, kad čia tavo butas“. Dėl to jie supyko, tada jis su L. sako „atėjot į svečius, tai išsivalykit“. Nuo šito momento tarp jų santykiai pradėjo blogėti, jie pradėjo žodžiuotis. Pasakė, kad jie eitų iš to buto. R. taip pat jiems pritarė, ką sakė A. ir M., o tie du vyrukai atsakinėjo „kas jūs čia tokie“ ir panašiai. Vienu momentu jie vos nesusistumdė, priėjo vieni prie kitų, bet E. juos išskyrė. Po to jie išeidinėjo iš buto, apsikeitinėjo keiksmažodžiais. Jiems išėjus, uždarė buto duris, užsirakino. Jie griebė rankeną, trenkė į duris, girdėjosi, kad rėkia laiptinėje. Išėjo su Š. į laiptinę ir liepė jiems dingti. Viskas vyko tarp 5 ir 4 aukštų, laiptų aikštelėje. E. tuo metu nebuvo, ji buvo nusileidusi į apačią. Vienu momentu M. bandė trenkti L. Š.. Š. gindamasis jį pastūmė. M. padarė judesį dešine ranka, kad suduoti L. Š. gal į galvą, bet L. Š. greitai sureagavo, užsidengė rankom veidą ir M. jam pataikė kumščiu į rankas, kuriomis buvo užsidengęs galvą, kartu L. Š. stūmė M. lyg į krūtinę. M. tuo metu stovėjo vienu laipteliu žemiau. nei L. M. nuo to pastūmimo virto atgal, galva trenkėsi į laiptus, o gal į (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelę (nes kai nukrito, kūnas iki krūtinės buvo ant (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelės, o kojos – ant laiptų). Jis tuo metu stumdėsi su A. – rankomis bandė vienas kitą stumti, bet kai pamatė, kad M. nukrito, iš galvos jam bėga kraujas, tai baigė. Jis pribėgo prie M., šaukė jį, bet M. nereagavo. Jis kaip krito nugara, taip ir liko gulėti ant nugaros, atmerktomis akimis, iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Rėkė, kad būtų atnešta vandens, jam pylė ant galvos vandenį, rėkė A., kad kviestų greitąją, A. net apsiverkė, nes M. atrodė žiauriai, atrodė, kad gali būti negyvas. Purtė M., jis pradėjo judinti kojas, galvą, pradėjo po truputį reaguoti į jį. Pabandė jį pasodinti, atremti. Pamatė, kad iš 5 aukšto atėjo kaimynė, ji skambino GMP. Prieš tai skambino ir A., bet jam kirtosi žodžiai, jis verkė, tai gal neaiškiai pasakojo. Tada jau pabėgo iš tos vietos (1 t., b. l. 189-192).
Iš Bendrojo pagalbos centro gautas A. S. skambučio įrašas (2 t., b. l. 3), jis apžiūrėtas, užfiksuota, kad garso įrašas sudarytas iš skambučio datos ir laiko skaitmenų, telefono numerio. Įraše girdimas A. S., kalbantis iš pradžių su BPC operatore, paskui – su GMP budėtoja. Įrašui įpusėjus telefoną paima L. R., kalba su GMP budėtoja (2 t., b. l. 4-8).
Valstybinė ligonių kasa 2026-01-28 raštu nurodė, kad 1 115,29 Eur civilinio ieškinio atsisako, kadangi žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginta (t. 2, b. l. 179-180).
Teisme nukentėjusysis M. V. teismui nurodė, kad jis su kaltinamuoju susitaikė, jis jam pretenzijų neturi ir neturės ir pateikė sutartį dėl žalos atlyginimo.
L. Š. pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam M. V., dėl ko šis griuvo, galva trenkėsi į laiptus ir tokiu savo veiksmu dėl trauminės žaizdos pakaušio dešinėje pusėje, trauminio kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais nukentėjusiajam M. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl trauminio kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais M. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje aprašyti nukentėjusiajam M. V. padaryti sužalojimai. Smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimą, be kaltinamojo parodymų, įrodo ir paties nukentėjusiojo M. V. skunde bei jo parodymuose fiksuotos aplinkybės, liudytojų A. S., E. B., R. A., L. M. parodymuose fiksuotos aplinkybės, liudytojo A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu fiksuoti duomenys, bendrojo pagalbos centro pateiktame telefoninio skambučio garso įraše nurodyti duomenys.
Įrodyta, jog kaltinamasis L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisme nukentėjusysis M. V. ir kaltinamasis L. Š. nurodė, kad jie susitaikė, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė. Nukentėjusysis nurodė, jog pretenzijų kaltinamajam L. Š. neturi. Kaltinamasis ir nukentėjusysis pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo, susitaikymo ir bylos nutraukimo (t. 2, b. l. 168-169), kuriuo pareiškė, kad sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, susitaikė ir prašo nutraukti bylą proceso dalyviams susitaikius.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa buvo pareiškusi 1 115, 29 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo M. V. gydymą. Kaltinamasis L. Š. šį ieškinį atlygino, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.
Kaltinamasis L. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. L. Š. savo elgesį vertina itin kritiškai, pažadėjo ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Jis susitaikė su nukentėjusiuoju M. V., jo atsiprašė ir susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusysis jam atleido. L. Š. atlygino ir Ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo. L. Š. anksčiau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau šiuo metu bausmė pagal ankstesnį teismo nuosprendį atlikta, jo atžvilgiu teistumas išnykęs. Nagrinėjamoje byloje nėra L. Š. kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų. Yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. Š. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, jo baudžiamoji byla nutraukiama (BK 38 straipsnio 1 dalis)
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais, gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis L. Š. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl tam, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir asmuo įsitikintų baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas neišvengiamumu, L. Š. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant juos atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
L. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius kaltininkui ir nukentėjusiajam, baudžiamąją bylą L. Š. atžvilgiu nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti L. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos 1 115, 29 Eur civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Patvirtinti L. Š. ir M. V. 2026 m. sausio 22 d. susitarimą, pagal kurį:
„Nukentėjusysis M. V. savo pareikštą civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 3 000 eurų, taip pat prašo iš kaltinamojo atlyginti jo patirtas išlaidas už advokato paslaugas šioje baudžiamojoje byloje, kurios sudaro 3 000 eurų sumą.
Kaltinamasis L. Š. įsipareigoja bendrą 6 000 eurų sumą, kurią sudaro neturtinė žala 3 000 Eur ir turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti 3 000 Eur, atlyginti nukentėjusiajam M. V. lygiomis dalimis, mokant po 1 000 eurų kas mėnesį per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šias pinigų sumas kaltinamasis įsipareigoja pervesti į M. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank.
Procesą dėl M. V. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, L. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant šiuos darbus atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.
Teisėja Asta Jakučiūnienė
