Civilinė byla Nr. e2YT-706-418/2026
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01537-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.2.; 2.5.3.; 2.5.5.; 3.1.7.8.; 3.2.3.2.;
3.2.6.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 10 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. B. ir valstybinė įmonė „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama palikimo priėmimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės H. B. (duomenys neskelbtini) mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Civilinė byla Nr. e2YT-706-418/2026
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01537-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.2.; 2.5.3.; 2.5.5.; 3.1.7.8.; 3.2.3.2.;
3.2.6.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 10 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. B. ir valstybinė įmonė „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama palikimo priėmimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės H. B. (duomenys neskelbtini) mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad jos tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), ir jiems bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso sodyba (duomenys neskelbtini). Motina H. B. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje tėvai susilaukė dviejų vaikų: I. G. (B.) ir V. B. Tėvo palikimą priėmė pareiškėja ir V. B., pasikreipus į Varėnos r. sav. 2-ąjį notarų biurą. 2006 m. rugpjūčio 9 d. H. B. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko I. G. ir V. B. Apie sudarytą testamentą iki J. B. mirties testamentiniai įpėdiniai nieko nežinojo ir pagal jį palikimo nepriėmė. Niekas iš H. B. įpėdinių po jos mirties per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Visą H. B. turtą priėmė jos sutuoktinis J. B., pradėjęs valdyti jos turtą. Po H. B. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą priėmė jos sutuoktinis J. B., kadangi visą laiką gyveno šeimos sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, naudojosi visais likusiais palikėjos asmeniniais daiktais, baldais, el. prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu šeimos ūkio turtu. Motiną kartu su pareiškėja ir broliu ir seserimi palaidojo, sutvarkė ir prižiūrėjo jos kapą.
Suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė „Turto bankas“ prašė teismo bylą nagrinėti savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš teismo iniciatyva patikrintų duomenų, nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su H. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu H. B. ir J. B. įgijo nekilnojamojo turto, kuris įregistruotas J. B. vardu (Nekilnojamojo turto bazės išrašai). Santuokos metu H. B. ir J. B. susilaukė dviejų vaikų – I. G. ir V. B.. V. B. prieštaravimų dėl pareiškimo nepateikė.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. B. po sutuoktinės H. B. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. H. B. buvo sudariusi testamentą, tačiau iš pateikto testamento registro išrašo matyti, kad nėra duomenų, jog yra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo, atsisakymo faktų. J. B. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes turtą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti t. y. ir toliau po sutuoktinės mirties gyveno gyvenamajame name, kurį įgijo santuokos metu, perėmė apyvokos daiktus, moka komunalinius mokesčius.
Pripažintina, kad J. B. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės H. B. turtą (CK 5.13 straipsnis). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad J. B. iš karto po jo sutuoktinės (duomenys neskelbtini) mirties pradėjo valdyti paliktą turtą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. J. B. nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jo sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Leonora Jakubauskienė
