I. K. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-41-813/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38459-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.4;

1.1.3.3; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.3; 2.8.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistojo I. K. (I. K.) gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislavas Latušinskij),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu I. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. (M. S.) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš ADB „Gjensidige“ M. S. naudai priteista 1148,72 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir I. K. už nusikaltimo, nurodyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 25 MGL (1250 Eur) dydžio bauda. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. I. K. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 3 d. apie 18.42 val. Vilniuje, vairuodamas maršrutinį autobusą „Carrocera Castrosua S.A. City Versus Citelis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kalvarijų gatve link Konstitucijos prospekto, šviesoforu reguliuojamoje Kalvarijų, Šeimyniškių gatvių ir Konstitucijos prospekto sankryžoje, sukdamas į dešinę, į Šeimyniškių gatvę, būdamas neatidus ir neatsargus, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio dviračių taku per dviračių pervažą Šeimyniškių gatvės važiuojamąja dalimi nuo Upės gatvės pusės link Lvovo gatvės elektriniu paspirtuku „Bolt“ važiuojančiam M. S., šį autobusu partrenkė ir sužalojo, dėl to M. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko bausmės rūšį – baudą, tačiau neteisingai nustatė šios bausmės dydį. I. K. paskirta 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda yra per griežta, todėl prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė baudos dydžio nustatymo motyvų, taip pat nevisapusiškai įvertino visas šiai bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo veiksmus, kurie taip pat turėjo įtakos eismo įvykiui kilti, o būtent kad šis, privažiavęs važiuojamąją dalį, kurią ketino kirsti, nesumažino greičio prieš sukantį į dešinę autobusą, judėjo į priekį, nors važiuoti nebuvo saugu, ir atsitrenkė į autobuso dešinio šono priekinę dalį. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, yra itin reikšminga vertinant tiek I. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek jo elgesį padarant šį nusikaltimą. Be to, iš paties nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad iš karto po eismo įvykio I. K. stengėsi suteikti pagalbą M. S.: išleido visus keleivius ir padėjo jam įlipti į saloną, kad šis galėtų atsisėsti į keleivio sėdynę. Iš byloje pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad nuteistasis apibūdinamas kaip tvarkingas, pareigingas, nekonfliktiškas, doras ir sąžiningas asmuo, gerai ir laiku atliekantis pavestas užduotis (2 t., b. l. 21). Šios aplinkybės, vertinant kartu su kitais nuteistąjį apibūdinančiais bylos duomenimis (neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis), sudaro pagrindą švelninti I. K. paskirtą bausmę, baudos dydį nustatant artimą minimaliam.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis I. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutraukti arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nenustatė visų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio nuostatas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes neįvertino nuteistojo nurodytų argumentų, nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų I. K. nurodytas aplinkybes, apsiribojo tik konstatavimu, jog jis pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai

3.3. BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata) ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik visų trijų nurodytų požymių buvimą asmens veiksmuose, bet ir šio asmens kaltę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEyLTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-312-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-312-697/2016">2K-312-697/2016</a>, 2K-359-697/2017, 2K-146-895/2018).

3.4. Abiejų instancijų teismai padarė išvadą, kad nusikalstamą veiką I. K. padarė veikdamas nusikalstamai nerūpestingai. Grįsdamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtODk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-895/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-895/2019">2K-10-895/2019</a>. Joje nurodyta, kad, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės (fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės). Dėl to, vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus, būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymą važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimą). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą ir numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas ir situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017, 2K-7-1-693/2018).

3.5. Siekiant tinkamai išspręsti priežastinio ryšio klausimą kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, visų pirma būtina tiksliai nustatyti ir tinkamai įvertinti faktines eismo įvykio aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80/2010">2K-80/2010</a>).

3.6. Susipažinus su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais susidaro įspūdis, kad procesinis sprendimas šioje byloje priimtas vertinant tik galutinę eismo įvykio fazę. Teigiama, kad I. K., vairuodamas autobusą, važiuodamas Vilniaus Kalvarijų gatve, sukdamas į dešinę, į Šeimyniškių gatvę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesumažino važiavimo greičio, nepraleido paspirtuku važiuojančio nukentėjusiojo M. S..

3.7. Byloje liko visiškai neįvertintos aplinkybės iki eismo įvykio. Teismai konstatavo faktą, kad autobuso vairuotojas nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, bet neanalizavo ir neskyrė dėmesio tam, kad byloje įrodyta, jog autobusas privažiavo prie minėtos sankryžos ir sustojo prieš ją, degant raudonam šviesoforo signalui. Sankryžoje autobusas stovėjo ne mažiau kaip 45 sekundes. Šį faktą patvirtina 2022 m. rugpjūčio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašomas šviesoforų režimo ciklas, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. S11-261(1.20) – iš jo matyti, kad I. K. vairuojamo autobuso GPS koordinatės nuo 18 val. 38 min. 2 sek. iki 18 val. 38 min. 47 sek. nesikeitė, o autobuso greitis tuo metu buvo 0 km/h. Šis faktas byloja, kad, stovėdamas sankryžoje ir iš savo autobuso kabinos stebėdamas pėsčiųjų perėją, kurią ruošėsi kirsti autobusas, autobuso vairuotojas jokių kliūčių važiuoti per sankryžą nematė, nes jų nebuvo. Taip pat tai patvirtina faktą, kad, autobusui pajudėjus iš vietos, paspirtuko ties pėsčiųjų perėja nebuvo, nes jis judėjo autobusui iš paskos. Šį faktą patvirtina ir nukentėjusysis M. S., ir apklaustas liudytojas M. S. (M. S.), jie parodė, kad jie artėjo prie sankryžos, kur jau pradėjo judėti autobusas.

3.8. Nesutiktina su teismų išvadomis, kad iki sankryžos autobusas ir paspirtukas važiavo lygiagrečiai. Tokia situacija būtų galima tik tokiu atveju, jei autobusas, nesustojęs prieš sankryžą, važiuotų link sankryžos ir posūkio. Tačiau situacijoje, kai autobusas stovėjo prieš sankryžą apie 45 sek., paspirtukas buvo toli nuo sankryžos ir autobuso vairuotojui buvo nematomas. Vaizdo įrašas, esantis byloje, buvo padarytas iš kitos – UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės (kito autobuso) ir įraše tikrai yra kadras, kai ties autobuso galu tampa matomas paspirtukas. Bet šiame kadre taip pat matyti, kad autobusas jau yra darantis posūkį, ir, kaip paaiškino I. K., darydamas posūkį paspirtuko jis nematė.

3.9. Kiekvienas potencialaus kaltinamojo teiginys baudžiamojoje byloje gali būti vertinamas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir turi būti tikrinamas. Baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina įvairius tyrimo veiksmus ir būdus, kuriais gali būti tikrinami bylos duomenys. BPK 196 straipsnyje nustatyta, kad siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje (parodymų patikrinimas vietoje). Pagal BPK 197 straipsnį, liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus (eksperimentą). Atliekant eksperimentą, galima patikrinti įvykio ar reiškinio suvokimo, stebėjimo galimybę (matomumą ar girdimumą), tam tikrų veiksmų atlikimo galimybę ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtODk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-895/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-895/2019">2K-10-895/2019</a>).

3.10. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant maksimaliai atkurti situaciją prieš eismo įvykį ir patikrinti autobuso vairuotojo parodymų dalį dėl galimybės matyti paspirtuko vairuotoją ir paspirtuką su degančiu priekiniu žibintu, buvo atliktas eksperimentas. Jo metu buvo atkurta situacija iš vaizdo įrašo, kai kadre pasirodo nukentėjusiojo paspirtukas. Atitinkamai taip, kokia pozicija užfiksuota kadre, buvo pastatytas ir autobusas. Eksperimento rezultatas – iš vairuotojo vietos paspirtukas nematomas. Tęsiant eksperimentą, autobusas buvo pastatytas ir atvaizduojant vėlesnę posūkio fazę, rezultatas – paspirtukas taip pat buvo nematomas. Eksperimento protokole nurodyta, kad iš vairuotojo vietos autobuse dėl vaizdo matymo ribojimo kabinos pertvaromis, taip pat dėl veidrodėlio matymo lauko nematyti dešiniau autobuso esančio elektrinio paspirtuko su įjungtu šviesos žibiniu ir ant jo stovinčio žmogaus nei autobusui būnant prieš sankryžą, nei jau esant prieš pat dvi lygiagrečias linijas, kurios sudarytos iš kvadratų ir žymi vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje. Taigi byloje buvo nustatyta, kad darydamas posūkį autobuso vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės matyti artėjančio prie sankryžos paspirtuko.

3.11. Svarbu ir tai, kad būtent paspirtuko vairuotojas atsitrenkė į autobuso šoną, ties priekiniu ratu. Taip pat byloje nustatyta (pirmosios instancijos teisme apklausto eksperto L. Andrijausko parodymai), kad iki paspirtuko ir autobuso susidūrimo momento paspirtuko važiavimo greitis buvo didesnis nei autobuso, nes paspirtukas, pasirodęs vaizdo įrašo pirmuose kadruose ties autobuso galu, atsitrenkė į autobuso priekinę dalį.

3.12. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atlikto eksperimento rezultatus remdamasis apklausto specialisto paaiškinimais, kad transporto priemonės vairuotojas privalo sureguliuoti veidrodėlius taip, kad matytų eismą iš visų pusių savo judėjimo koridoriumi. Jeigu vairuotojas nemato kitų eismo dalyvių, judėjimas transporto priemone pasirinkta trajektorija nėra saugus. Ši išvada nepagrįsta, nes teismas negali besąlygiškai vadovautis eksperto paaiškinimais (net ne išvadomis) ir jo subjektyvia nuomone. Akivaizdu, kad, autobusui sukant į dešinę, jo matomumas (matomumo koridorius) keičiasi ir vairuotojas pradeda matyti labiau ne šaligatvį, o kelio važiuojamąjį dalį.

3.13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, I. K. buvo nusikalstamai nerūpestingas, nes kaip profesionalus vairuotojas pagal savo gyvenimišką ir darbo patirtį, asmens savybes turėjo pareigą būti rūpestingas ir suprasti, kad vairavimas, nematant šalia jo vairuojamo autobuso esančių objektų, kitų eismo dalyvių, gali būti pavojingas ir sukelti eismo įvykį. Jis turėjo numatyti, kad į važiuojamąją kelio dalį bet kuriuo momentu gali ne tik įeiti pėstieji, bet ir įvažiuoti paspirtukai, dviračiai, kurių judėjimo pobūdis skiriasi nuo pėsčiųjų. Tokia teismo išvada neatitinka suformuotos teismų praktikos. Vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio ir kaltės klausimus, būtina nustatyti momentą, nuo kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-325-942/2017, 2K-95-697/2020). Priimdamas sprendimus teismas negali vadovautis savo paties sukurtu, teismų praktikoje nesuformuluotu kriterijumi, kad vairuotojas, be kita ko, turi vertinti potencialias arba hipotetines rizikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNy00ODkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-17-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-17-489/2024">2K-7-17-489/2024</a>).

3.14. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad I. K. turėjo objektyvią galimybę pastebėti kliūtį sukdamas į dešinę, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis buvo nusikalstamai nerūpestingas. Nenustačius jo kaltų veiksmų arba neveikimo, nėra pagrindo pripažinti jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

3.15. Kaip buvo nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai nevertino kito eismo dalyvio – paspirtuko vairuotojo veiksmų.

3.16. Apeliacinės instancijos teismas dėl M. S. veiksmų nuosprendžio 15 punkte nurodė, kad nors ir nustatyta, jog ir nukentėjusiojo M. S. veiksmai (t. y. kad jis, privažiavęs važiuojamąjį dalį, kurią ketino kirsti, nesumažino greičio prieš sukantį į dešinę autobusą, judėjo į priekį, nors važiuoti nebuvo saugu, ir atsitrenkė į autobuso dešinio šono priekinę dalį) techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp I. K. veiksmų ir eismo įvykio. Jei nustatoma, jog ir kitų eismo dalyvių padaryti kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais, jie visi atsako pagal BK 281 straipsnį. Šiuo atveju M. S. veiksmai nesukėlė BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių, todėl jo atsakomybės klausimas dėl šio eismo įvykio nebuvo svarstomas.

3.17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse paspirtukų vairuotojai prilyginami dviračių vairuotojams, todėl privalo vadovautis taisyklėmis, nurodytomis KET VIII skyriaus 55–66 punktuose.

3.18. KET 59 punkte nurodoma, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąjį dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. KET 63 punkte nurodoma, kad vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalų.

3.19. Kyla teisinis klausimas, ar artėdamas prie reguliuojamos šviesoforo sankryžos paspirtuko (dviračio) vairuotojas privalo laikytis KET 59 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad tai daryti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Arba KET 63 punktas leidžia nesivadovauti KET 59 punkto nuostatomis. Logiška manyti, kad šis reikalavimas yra tęsinys KET 9 punkto, nustatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių.

3.20. Šioje byloje autobusas stovėjo Kalvarijų ir Šeimyniškių gatvių sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui. Paspirtuko vairuotojas tuo metu važiavo link minėtos sankryžos Kalvarijų gatve. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, autobusas pradėjo važiuoti ir sukti į dešinę. Tuo metu, kai autobusas pajudėjo, paspirtuko vairuotojas priartėjo prie autobuso galo, autobusas jau pradėjo sukti į dešinę. Šioje eismo įvykio stadijoje paspirtuko vairuotojas važiavo didesniu greičiu nei autobusas (eksperto L. Andrijausko parodymai). Kaip nustatyta eksperimento metu, autobuso vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės matyti paspirtuko ir tęsė judėjimą, nes nematė jokių kliūčių pėsčiųjų perėjoje. Po to paspirtuko vairuotojas nesustodamas, nemažindamas važiavimo greičio atsitrenkė į autobuso šoną.

3.21. Iki eismo įvykio susiklosčiusioje situacijoje paspirtuko vairuotojas artėjo Kalvarijų gatve link Kalvarijų ir Šeimyniškių gatvių sankryžos. Visa situacija sankryžoje jam buvo prieš akis, t. y. buvo visiškai matoma, kontroliuojama ir ją buvo galima valdyti. Autobusui sustojus prieš sankryžą dešinėje (pirmojoje) eismo juostoje, buvo įjungtas dešinio posūkio signalas. Dešinio posūkio signalas buvo įjungtas ir pradėjus sukti į dešinę (matoma vaizdo įraše). Artėdamas prie sankryžos paspirtuko vairuotojas turėjo matyti kelio ženklą Nr. 507, kuriame pavaizduota, kad iš dešinės (pirmosios) eismo juostos galima sukti tik į dešinę. Iki sankryžos ženklas Nr. 507 pakabintas net 2 kartus (prieš įvažiavimą į viešbučio „Holiday Inn“ kiemą ir prieš pėsčiųjų perėją), t. y. paspirtuko vairuotojas apie būsimą autobuso manevrą buvo informuotas ir autobuso signalo, ir kelio ženklais. Tačiau artėdamas prie sankryžos, nors ir degė žalias šviesoforo signalas tiek jam, tiek autobuso vairuotojui, paspirtuko vairuotojas nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų eismo įvykio. Jis nesivadovavo KET 9 ir 59 punktų reikalavimais, nesumažino važiavimo greičio, priartėjęs prie sankryžos neįsitikino, kad tęsti judėjimą toliau saugu, įvažiavo į kelio važiuojamąjį dalį ir ten tuoj pat atsitrenkė į autobuso šoną.

3.22. Teismų praktikoje, net kai, pavyzdžiui, į kelio važiuojamąjį dalį neleistinoje vietoje įeina pėsčiasis, įvažiuoja dviratininkas ir t. t., visais atvejais nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas atsiradus kliūčiai turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo – sureaguoti į netikėtą kliūtį stabdydamas vairuojamą transporto priemonę. Jei nustatoma, kad tokią galimybę vairuotojas turėjo, jis traukiamas baudžiamojon (arba administracinėn, priklausomai nuo pasekmių) atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju analogiškai turėjo būti vertinami ir paspirtuko vairuotojo veiksmai. Nagrinėjamoje situacijoje paspirtuko vairuotojas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo galimybę įvertinti situaciją, matyti sukantį į dešinę autobusą, sulėtinti važiavimo greitį, net ir sustabdyti paspirtuką, bet to nepadarė, dėl to ir įvyko eismo įvykis.

3.23. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2014">2K-232/2014</a>, 2K-7-173/2014).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo I. K. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

5. Nuteistasis kasaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius dėl netinkamo BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo. Kasatoriaus teigimu, teismai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, t. y. aplinkybių iki eismo įvykio, ekspertizės rezultatų, kito eismo dalyvio – nukentėjusiojo veiksmų, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio) pažeidimus ir nepagrįstas išvadas, kad I. K. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagal nustatytas bylos aplinkybes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 281 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsti.

6. BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jų turinį privalu remtis teisės aktais, galiojančiais greta baudžiamojo įstatymo ir reglamentuojančiais kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje aktualu buvo nustatyti, ar vairuotojo padaryti KET (aktuali bylai redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) pažeidimai sukėlė kito žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymą.

7. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais, ir nustačius vairuotojo neatsargią kaltę.

8. Nagrinėjamoje byloje vertinamas eismo įvykis, kai šviesoforu reguliuojamoje Kalvarijų, Šeimyniškių gatvių ir Konstitucijos prospekto sankryžoje KET pažeidė du eismo dalyviai – paspirtuko vairuotojas ir autobuso vairuotojas. Žemesnės instancijos teismų konstatuota, kad abu eismo dalyviai, tiek nuteistasis maršrutinio autobuso „Carrocera Castrosua S.A. City Versus Citelis“ vairuotojas I. K., tiek paspirtuku važiavęs M. S., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, atliko KET reikalavimus pažeidžiančius veiksmus, kurie sukėlė grėsmę eismo saugumui ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Autobuso vairuotojas I. K., degant žaliam šviesoforo signalui, sankryžoje sukdamas į dešinę, į Šeimyniškių gatvę, vairavo maršrutinį autobusą pažeisdamas KET 101 ir 158 punktų reikalavimus, t. y. neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio dviračių taku per dviračių pervažą Šeimyniškių gatvės važiuojamąja dalimi nuo Upės gatvės pusės link Lvovo gatvės elektriniu paspirtuku „Bolt“ važiuojančiam M. S., šį autobusu partrenkė ir sužalojo, dėl to M. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tuo pačiu metu paspirtuko vairuotojas M. S., važiuodamas greičiau nei autobusas ir artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, nesumažino važiavimo greičio, tęsė judėjimą neįsitikinęs, kad važiuoti paspirtuku saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, autobuso vairuotojui jau įvažiavus į pėsčiųjų perėją ir darant dešinio posūkio manevrą, M. S. įsirėžė į autobuso priekinės dalies šoną, t. y. nesilaikė KET 59 punkto reikalavimo.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-204/2005, 2K-382/2008, 2K-150/2008, 2K-346-699/2015, 2K-171-648/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNy00ODkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-17-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-17-489/2024">2K-7-17-489/2024</a> ir kt.).

10. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte apibrėžta, kad eismo dalyvis – tai kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Pagal KET 4 punktą, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis (5 punktas). KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi pagal bendrąsias KET normas vairuotojas, keleivis, dviratininkas ir pėsčiasis yra lygiaverčiai eismo dalyviai, turintys lygiavertes pareigas vienas kitam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-693/2018, 2K-247-303/2022).

11. Pagal teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymas paprastai apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų buvusios pažeistos KET, t. y. pašalinant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2008">2K-38/2008</a>, 2K-155-511/2017, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).

12. Būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti nustatoma tada, kai konstatuojamos aplinkybės, kurioms esant sukuriama eismo dalyvių veiksmais pavojinga žmonėms ir jų turtui, aplinkai eismo situacija, kurioje eismo dalyvis galėjo išvengti eismo įvykio, tačiau dėl padarytų KET pažeidimų jo neišvengė. Ši taisyklė taikoma naudojantis atmetimo principu, kai, paeiliui vertinant ir atmetant kiekvieno iš eismo dalyvių veiksmus (nagrinėjamoje byloje autobuso vairuotojo ir paspirtuko vairuotojo veiksmus kiekvienam jų darant KET pažeidimą), žiūrima, ar, paeiliui atmetus vieno eismo dalyvio veiksmus, pavojinga veika tęsiasi ir ar dėl jos padariniai vis tiek būtų kilę. Jeigu atsakoma neigiamai, vadinasi, KET pažeidusio asmens veiksmai nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Analogiškai tikrinami kito KET pažeidėjo veiksmai.

13. Tokioje situacijoje, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Vis dėlto visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzczLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-373-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-373-976/2018">2K-373-976/2018</a>, 2K-97-976/2020, 2K-65-719/2024). Šiuo aspektu teismų praktikoje nurodoma, kad kai KET pažeidus keliems eismo dalyviams teismai priežastinio ryšio klausimą sprendžia vertindami tik vieno iš jų padarytus KET pažeidimus, nenustatydami kito eismo dalyvio padarytų pažeidimų įtakos eismo įvykio kilimui, konstatuojamas netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai proceso pažeidimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNy00ODkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-17-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-17-489/2024">2K-7-17-489/2024</a>).

14. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis, nesegintis šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-160/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-160/2014">2K-160/2014</a>, 2K-434-788/2015, 2K-368-511/2015, 2K-7-1-693/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNy00ODkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-17-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-17-489/2024">2K-7-17-489/2024</a> ir kt.).

15. Tai, kad nagrinėjamoje byloje techniniu požiūriu pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo autobuso vairuotojo I. K. veiksmai, o paspirtuko vairuotojo M. S. veiksmai taip pat buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, išplaukia iš specialių žinių, eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto L. Andrijausko pateiktų specialisto išvadų Nr. 11-432(22) ir Nr. 11-2605(22) (1 t., b. l. 93–97, 142–144), jo, kaip eksperto, paaiškinimų pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 93–94). Dėl tokio faktinio abiejų eismo dalyvių dalyvavimo, sudarant priežastinio ryšio grandinę, nustatymo byloje ginčo nekilo. Taikant baudžiamąjį įstatymą, kilo būtinumas teisingai nustatyti teisinį priežastinį ryšį, kad būtų įvertinta, ar autobuso vairuotojo, ar paspirtuko vairuotojo KET pažeidimai sukūrė pavojingą situaciją, kuri buvo aktyvi ir nesibaigė iki pat pavojingų padarinių atsiradimo momento.

16. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs nukentėjusiojo veiksmų, pripažino, kad autobuso vairuotojo I. K. veiksmai – sukdamas dešinėn iš Kalvarijų gatvės į Šeimyniškių gatvę, nepraleido nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį įvažiavusio elektrinio paspirtuko, vairuojamo M. S., ir su juo susidūrė – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Todėl teismas laikė įrodyta, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp I. K. veikos ir padarinių – M. S. sužalojimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritarė šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, ją perrašydamas skundžiamo nuosprendžio 13 punkte. Ir nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad eismo saugumo pažeidimų bylose būtina vertinti visų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus ir atsižvelgti į kitus veiksnius, galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, vis dėlto pakankamo dėmesio nukentėjusiojo veiksmų analizei ir eismo įvykio aplinkybėms jis neskyrė. Apygardos teismas apsiribojo argumentu, kad nors ir nustatyta, jog ir nukentėjusiojo M. S. veiksmai – privažiavęs važiuojamąją kelio dalį, kurią ketino kirsti, nesumažino greičio prieš į dešinę sukantį autobusą, judėjo į priekį, nors važiuoti nebuvo saugu, ir atsitrenkė į autobuso dešinio šono priekinę dalį – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigė teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp I. K. veiksmų (padarytų KET pažeidimų) ir eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis, egzistavimo. Apygardos teismas pažymėjo, kad šioje byloje nekyla abejonių, kad jeigu nuteistasis nebūtų pažeidęs jam inkriminuotų KET 101 ir 158 punktų reikalavimų, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs.

18. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmiau nurodytos ir teismų išdėstytos aplinkybės dėl priežastinio ryšio nustatymo buvo išsamiai neįvertintos, sietos išimtinai tik su nuteistojo padarytais KET pažeidimais, vengiant analizuoti kito eismo įvykio dalyvio – paspirtuko vairuotojo – neatsargius veiksmus bei kitus veiksnius, galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui.

19. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadą dėl priežastinio ryšio, jos nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neatsižvelgė į šios kategorijos byloms išnagrinėti keliamus reikalavimus bei specialisto išvadas, nuteistojo padarytus KET pažeidimus suabsoliutino, neįvertino jų kartu su kito eismo įvykio dalyvio veiksmais ir padarė nepagrįstas išvadas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad teismai patikimai nenustatė būtinos nustatyti priežastinio ryšio situacijos, neteisingai nusprendė, kad autobuso vairuotojui buvo tikėtina, jog kliūtis kelyje bus sudaryta, jis tokią kliūtį turėjo galimybę pamatyti iš anksto ir į ją reagavo priešingai KET reikalavimams, vairuodamas turėjo ir galėjo išvengti nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

20. Atitinkamai, žemesnės instancijos teismams nesilaikius pareigos pagal būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles nuosekliai vertinti abiejų eismo dalyvių KET pažeidimų priežastingumą ir dėl šio priežastingumo tinkamai pasisakyti, buvo padaryta teisės taikymo klaida, nes bylos įrodymai rodo, kad būtent paspirtuko vairuotojo padarytas KET 59 punkto pažeidimas sukūrė autobuso vairuotojui netikėtą, pavojingą situaciją ir buvo esminė ir iki pat pavojingos veikos sukeltų padarinių kilimo veikianti sąlyga. Šiuo atveju nukentėjusiojo M. S. neatsargūs veiksmai nesumažinant greičio ir staiga paspirtuku įvažiuojant į sankryžoje esančią perėją prieš jau joje manevrą darantį autobusą, taip sudarant netikėtą kliūtį, leido toliau vystytis priežastiniam ryšiui ir buvo esminė ir veikianti eismo įvykio kilimo ir padarinių atsiradimo priežastis bei būtinoji ir pakankama to sąlyga. Paspirtuko vairuotojas M. S., užuot atkreipęs dėmesį į kelio ženklą Nr. 507 dėl autobuso galimos važiavimo sankryžoje krypties tik į dešinę pusę ir į autobuso rodomą dešinio posūkio signalą, pats vilkėdamas juodą paltą bei juodas kelnes ir dėl tamsaus paros meto ir darganos neįvertinęs autobuso vairuotojo galimybės jį pastebėti, važiuodamas greičiau nei autobusas, nesulėtinęs paspirtuko greičio, staiga įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir, autobuso vairuotojui sankryžoje jau darant dešinio posūkio manevrą, įsirėžė į autobuso priekinės dalies šoną, dėl to nukentėjo pats. Taigi, priešingai nei inkriminuota kaltinime, ne autobuso vairuotojas I. K., vairuodamas autobusą, partrenkė nukentėjusįjį M. S., o pastarasis, elgdamasis neatsargiai, atsitrenkė į autobuso šoną. Tai rodo, jog būtent paspirtuko vairuotojo veiksmai (KET 59 punkto nesilaikymas) buvo kilusių padarinių pagrindinė priežastis.

21. Galiausiai dėl neteisingai nustatyto būtinojo priežastinio ryšio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 16 punkte pagal BK 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus neteisingai suformuluotas nuteistojo neatsargios kaltės, pasireiškiančios nusikalstamu nerūpestingumu, turinys. Jame teigiama, kad nuteistasis I. K. kaltas, nes nesustojęs prieš sankryžoje esančią pėsčiųjų perėją kaip profesionalus vairuotojas nenumatė, kad į važiuojamąją kelio dalį bet kuriuo momentu gali ne tik įeiti pėstieji, bet ir įvažiuoti paspirtukai, dviračiai, kurių judėjimo pobūdis skiriasi nuo pėsčiųjų. Pagal tokį vairuotojo, nesustojusio prieš pėsčiųjų perėją, neatsargios kaltės apibūdinimą, galėjimo numatyti padarinius momentą siejant tik su privalomu sustojimu prieš perėją, nutylint aplinkybes apie negalėjimą objektyviai matyti priežasties sustoti, įtvirtinama neteisinga prezumpcija, kad visais atvejais, kai vairuotojas sankryžoje, nesant tam kliūties, nesustoja prieš pėsčiųjų perėją, jis savaime elgiasi nusikalstamai nerūpestingai, nes dėl to yra praradęs galimybę stabdyti ir kartu išvengti susidūrimo su galinčiu staiga į sankryžą įvažiuoti paspirtuku. Tokiu būdu jis atsakingas už bet kokius žalingus žmogaus sveikatai padarinius.

22. Toks kaltės turinio išdėstymas prasilenkia su teismų praktika, kurioje konstatuota, jog nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti KET ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-160/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-160/2014">2K-160/2014</a>).

23. Byloje 2022 m. lapkričio 24 d. atlikto eksperimento metu nustatyta, kad Kalvarijų gatvės pirmoje eismo juostoje, autobuso priekine dalimi į sankryžą su Šeimyniškių gatve, iš vairuotojo vietos per dešinės pusės langus ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį nesimato žmogaus ant paspirtuko, esančio Kalvarijų gatvės dešinėje pusėje ant šaligatvio (2,6 m atstumu nuo važiuojamosios dalies, 1,6 m atstumu nuo „Stop“ linijos); taip pat kad iš priekine dalimi įvažiavusio į sankryžą ir nukreipto į Šeimyniškių gatvę autobuso, stovinčio per savo posūkio manevrą nuo priekinio dešinio kampo 1 m atstumu iki dviračių pervažos ženklinimo, iš vairuotojo vietos nei per langą, nei per galinio vaizdo šoninį veidrodėlį nesimato žmogaus ant paspirtuko, stovinčio ant šaligatvio krašto prieš pat dviračių pervažą autobusui iš dešinės pusės, nes autobusas stovi įstrižai Šeimyniškių gatvės ir sėdint vairuotojo kabinoje nesimato paspirtuko dėl vaizdo matymo ribojimo pertvaros, veidrodėlio matymo laukas neapima paspirtuko buvimo vietos (1 t., b. l. 131–137).

24. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam I. K. inkriminuotas KET 158 punkto reikalavimo sukant sankryžoje į dešinę duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, pažeidimas nebuvo tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. Nagrinėjamoje situacijoje autobuso vairuotojas, objektyviai nematydamas jokių kitų eismo dalyvių, negalėjo suprasti daromos veikos rizikingumo, numatyti eismo įvykio, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Tuo tarpu paspirtuko vairuotojas, iš anksto matydamas į dešinę pusę sukantį autobusą, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, nesumažino važiavimo greičio ir tęsė judėjimą neįsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Taigi, autobuso vairuotojo KET 101 ir 158 punktų pažeidimai buvo atsitiktinio, o ne būtinojo priežastinio ryšio pobūdžio.

25. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad teismų išvados dėl priežastinio ryšio nėra tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų analize. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nustatydami, kad I. K. neatsargūs vairavimo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina BK uždraustą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Šiuo atveju nuteistojo veikoje nėra BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviojo požymio – priežastinio ryšio tarp šio vairuotojo padarytų KET 101, 158 punktų pažeidimų ir byloje nustatytų padarinių – paspirtuko vairuotojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

26. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiai naikintini ir byla I. K. nutrauktina (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

27. Nustačius, kad I. K. veikoje nėra visų BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalimi, byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta kelio civilinio proceso tvarka pareiškus ieškinį reikalauti žalos, vairuotojo padarytos jam valdant didesnio pavojaus šaltinį – autobusą, atlyginimo. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą I. K. nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas

Darius Kantaravičius