Civilinė byla Nr. e2-19-805/2025
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00288-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.11.1; 2.6.11.6; 2.6.14.1; 2.6.16.9;
2.6.29.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.6.1;
3.2.6.6.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 22 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,
sekretoriaujant Gabrielei Zataveckaitei,
dalyvaujant ieškovams L. S., V. S., jų atstovei advokatei Eglei Janulei,
atsakovams A. M., Luminor bank AS, Lietuvos skyriaus atstovei Dinai Olševskajai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir L. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. M., A. K. ir Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, tretiesiems asmenims notarui A. R., notarui M. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, vindikacijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovai V. S. ir L. S. (toliau – ieškovai) patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami:
1. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto trečiajame notaro biure patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį tarp V. S., L. S. ir A. M., notarinio registro numeris AR-1917;
2. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto trečiajame notaro biure patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį tarp A. M. ir A. K., notarinio registro numeris AR-2409;
3. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. liepos 24 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2403-2012-176, sudarytą tarp Luminor Bank AS, veikiančio per Lietuvos skyrių, (anksčiau – AB DNB bankas) ir A. K.;
4. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto 30-ajame notarų biure patvirtintą sutartinę hipoteką, notarinio registro numeris 2855, tarp Luminor Bank AS, veikiančio per Lietuvos skyrių (anksčiau – AB DNB bankas), ir A. K., kuria užtikrinti įsipareigojimai, kylantys iš 2012 m. liepos 24 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2403-2012-176.
5. taikyti vindikaciją – grąžinti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovo V. S. nuosavybėn;
6. priteisti iš atsakovų ieškovų V. S. ir L. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad V. S. kartu su sutuoktine L. S. gyvena namų valdoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kurią sudaro: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Minėtame name V. S. gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų. 2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartimi V. S. motina A. S. padovanojo žemės sklypą su jame esančiais nekilnojamaisiais statiniais su uzufruktu V. S.. V. S. deklaravo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) pradžios iki šiol. Duomenų, kad nekilnojamasis turtas buvo pastatytas ir į jį įsikelta (duomenys neskelbtini) nėra išlikę. 2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutarties 10 punkte numatyta, kad dovanotoja A. S. pasilieka sau uzufrukto teisę iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis padovanotu žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). A. S. minėtame name gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovai, (duomenys neskelbtini) turėdami skolų ir norėdami padengti skolas, nusprendė gauti 42 000 Lt paskolą, tačiau bankams nesutikus suteikti paskolos, L. S. internete rado skelbimą apie paskolų teikimą. Ieškovai susisiekė su skelbime nurodytu asmeniu, kuris prisistatė M. vardu, su kuriuo susitarė dėl paskolos gavimo. Minėtas asmuo, vardu M., Kaune ieškovams perdavė 25 000 Lt grynaisiais pinigais, o 9 100 Lt pervedė į L. S. banko sąskaitą iš A. M. sąskaitos. Iš viso ieškovai gavo 34 100 Lt paskolą (9 876,04 Eur). M. ieškovams paaiškino, kad, siekiant garantuoti paskolos grąžinimą, ieškovai turės įkeisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio turto įkeitimas bus panaikintas grąžinus paskolą. 2012 m. birželio 18 d. ieškovai ir A. S. nuvyko į M. nurodytą notaro biurą, esantį Vilniaus mieste, pas notarą A. R., kur atvyko ir M. N. bei A. M.. Notaras pateikė pasirašyti „įkeitimo“ sutartį. L. S. peržiūrėjo sutartį ir nusistebėjo, kad tai pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau notaras patikino, kad taip turi būti, o namai bus grąžinti, grąžinus paskolą, be to, sakė reikės atvykti pasirašyti dar vieną sutartį po keleto dienų. Sandorio sudarymo dieną nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė V. S. nuosavybė, tačiau notarine tvarka sudarytame sandoryje ir L. S. buvo nurodoma pardavėja. Minėtame notaro biure 2012 m. birželio 20 d. buvo pasirašyta išperkamosios nuomos sutartis, kuri turėjo užtikrinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atgavimą. Ieškovai, sudarydami minėtus sandorius, pasitikėjo notaru, todėl nepagalvojo, kad pasirašytos sutartys gali būti apgaulingos. Ieškovai sąžiningai mokėjo gautą paskolą, iki 2022 m. į A. M. sąskaitą buvo pervesta 18 654,49 Eur. Kai ieškovai suprato, jog paskola grąžinta (permokėta), jie susisiekė su M. dėl nekilnojamojo turto įkeitimo panaikinimo, tačiau M. atidėliojo susitikimą, vėliau jis paaiškino, kad nekilnojamasis turtas jau priklauso kitam asmeniui – A. K.. Paaiškėjo, kad dar 2012 m. nekilnojamasis turtas buvo perleistas kitam asmeniui. Ieškovai, 2022 m. vasarą konsultuodamiesi su teisininku, išsiaiškino, kad 2012 m. birželio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu V. S. su sutuoktine pardavė nekilnojamąjį turtą A. M. už 98 000 Lt, kuriuos pirkėjas neva sumokėjo pardavėjui iki sutarties sudarymo. Paaiškėjo, kad 2012 m. birželio 20 d. išperkamosios nuomos sutartis, nors ir pasirašyta notaro biure, tačiau buvo sudaryta ne notarine forma, nurodant neegzistuojantį daikto unikalų numerį, nesant išperkamosios nuomos objekto adreso, taip pat, kad dar 2012 m. liepos 13 d. A. M. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido ieškovo V. S. nekilnojamąjį turtą kitam trečiajam asmeniui A. K., sutartis buvo sudaryta tame pačiame notaro biure. A. K. 2012 m. liepos 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti 2012 m. liepos 24 d. buvo suteiktas 19 867,93 Eur kreditas, užtikrinant minėto suteikto kredito grąžinimą, 2012 m. liepos 24 d. buvo įregistruota sutartinė hipoteka. Alytaus apylinkės teisme, išnagrinėjus baudžiamąją bylą paaiškėjo, jog suteiktas 19 867,93 Eur (apie 68 000 Lt) kreditas buvo pervestas į A. M. banko sąskaitą, o 19 867,93 Eur lėšos pateko M. N. žinion. Nuosprendžiu patvirtinta, kad, pasirašant 2012 m. birželio 18 d. pirkimo – pardavimo sandorį, buvo sukčiaujama. Kredito gavimas, įkeitus nekilnojamąjį turtą, buvo nusikalstamos veikos dalis, siekiant „išgryninti“ pinigus už šį turtą. Mano, kad A. K., sudarydamas 2012 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį, galėjo būti nesąžiningas, nes nei iki minėto turto įgijimo, nei po jo įgijimo nekilnojamame turte nesilankė ir nereiškė į jį jokių pretenzijų. Minėtame nekilnojamame turte iki šiol gyvena ieškovai. Šio turto perleidimas A. K. buvo tik schemos dalis, siekiant, kad ieškovai šio turto nebegalėtų atgauti, kuris yra realiai išlikęs, todėl jo grąžinimas ieškovui V. S. natūra yra realiai įmanomas.
Ieškovė L. S. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaiko pilna apimtimi. Nurodė, kad viską darė notaro biure, kad sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, sakė notaras, po 2 dienų atvyko vėl pas notarą pasirašyti išperkamosios nuomos sutartį, kurios terminas buvo 2022 m. birželio 20 d., t. y. ieškovų paskolos gautos išmokėjimo laikas. Jie skolinosi apie 42 000 litų, bet realiai buvo M. N. pervesta 34 100 litų, kitka liko jam. Paaiškino, kad vedė kas mėnesį apie 200 litų A. M. kaip paskolos grąžinimui. Kai 2022 m. vasario 15 d. grįžo pinigai 200 eurų, vėl padarė pavedimą, šie vėl grįžo, suprato, kad kažkas ne taip. Tie pinigai pasirodo ėjo M. N.. Dėl paskolos dydžio, mokamo kas mėnesį, paaiškino, kad aiškaus susitarimo raštu tarp šalių nebuvo, pas notarą žodžiu sutarė, kad mokės maždaug po 200 eurų į mėnesį, jiems tai buvo dideli pinigai. Pinigų kiek mokėjo kas mėnesį ir kiek konkrečiai grąžino per sulygtą laiką jie neskaičiavo, viskuo pasitikėjo, manė, kad sutartą terminą reikia vis mokėti, tik paskui suprato, kad permokėjo. Terminas paskolos turėjo baigtis birželio mėnesį, todėl pradžioje nesuprato kodėl vasarį jiems paskolos mokėjimui pervestos lėšos buvo sugrąžintos, lyg per anksti dar buvo. Paaiškėjo, kad paskola ne tik sumokėta, bet ir permokėta. Atsirado poreikis susigrąžinti namus, tada notaras Rasimavičius pasakė, kad reikalingas šildymo sertifikatas pasidaryti, kad grąžinti namus. Paskui jis pasakė, kad nieko padėti negali, nes namai perrašyti A. K.. M. sakė, kad fakte A. M. A. K. davė pinigus. 2022 m. rugsėjį sužinojo, kad namai pas antstolius areštuoti, tada kreipėsi į PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tuose namuose jie nuolat gyveno visus 35 metus, per visą laiką nuo sandorių sudarymo iki šiol, mokesčius už šiukšles, vandenį, elektrą jie mokėjo, niekas kitas mokesčių nemokėjo, nei A. K., nei kas kitas niekad tuose namuose nesilankė, jais nesidomėjo ir neprižiūrėjo. Jie kaip gyveno, taip ir gyvena, tik nuosavybės neturi.
Ieškovas V. S. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaiko pilna apimtimi. Nurodė, kad ėmė paskolą apie 43 000 litų pas notarą, juo pasitikėjo, sudarė pirkimo pardavimo, paskui išperkamos nuomos sutartį 10 metų terminui, gavo fakte 34 100 Litų. Sakė 10 metų išsimokėjimui. Neskaičiavo kiek mokėta, pasitikėjo, kad viskas gerai. Iš karto jie sakė, kad namų neparduodam, o tik pinigus skolinasi, tada notaras sakė už dienos bus išperkamos nuomos sutartis. Pareiškimu į PK kreipėsi 2022 m. liepos 29 d., ieškinys pateiktas teismui 2023 m. kovo 3 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad atgauti namus.
Ieškovų atstovė advokatė Eglė Janulė teismo posėdyje ieškovų patikslintą ieškinį palaiko pilna apimtimi. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01MS0zOTMvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-51-393/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-51-393/2024">1-51-393/2024</a> buvo nustatyti prejudiciniai faktai dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pasirašant išperkamosios nuomos sutartį, kuria turtas vėliau buvo perleistas kitam asmeniui. Vėliau turtą įkeitė, paskolos nemokėjo bankui, todėl bankas ieškovų turtą nori parduoti iš varžytinių. Pagal baudžiamosios bylos aplinkybes turtas perėjo 2 asmenims. Ieškovai prašė paskolos ir buvo apgauti. Sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės, sukčiavimo įtakoje. Pirkimo – pardavimo sutartis 2012 m. birželio 18 d. sudaryta tarp V. S., L. S. ir A. M., o 2012 m. liepos 13 d. pirkimo -– pardavimo sutartis sudaryta tarp A. M. ir A. K.. Sudarant pirmą sutartį ieškovai neketino parduoti turto, jiems tereikėjo pasiskolinti pinigų, M. N. už tai nuteistas. Vienok, notaras patikino, kad taip turi būti. Vėliau tame pačiame notaro biure sudarytas kitas sandoris, šiuo A. K. nebuvo sąžiningas įgijėjas. Jis nebuvo nuvykęs, neapžiūrėjo turto, visą šį laiką nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu, kuriame nuolat gyveno ir gyvena ieškovai. A. K. paėmė iš banko paskolą ir šios prievolės nevykdė bankui, o visos neigiamos pasekmės dėl šių sandorių kilo ieškovams, kas konstatuota minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Kiti išvestiniai reikalavimai, t. y. sandoriai tarp A. K. ir banko, tikslinė paskolos sutartis sudaryta įgyti ieškovų turtą, sutartinė hipoteka užtikrinant paskolos gavimą. Kad sandoriai niekiniai liudija tai, jog jie yra kilę iš nusikaltimo schemos dalies. Jeigu teismas manytų, kad jie savaime nėra niekiniai, prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento, kad ieškovai galėtų atgauti savo nuosavybę, tai yra 2 sąžiningų asmenų teisių gynimas. Cituoja Konstitucinio Teismo nutarimą, pagal kurį savininkas turi teisę susigrąžinti turtą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo. A. K. sandoris buvo sudarytas nusikaltimo įtakoje, jis netapo teisėtu turto savininku ir negalėjo šio turto įkeisti, todėl prašo taikyti vindikaciją ir prašo grąžinti turtą ieškovo nuosavybėn, kadangi turtas buvo V. S. asmeninė nuosavybė, o sandoryje pardavėjais klaidingai nurodyti abu ieškovai. Pažymėjo, kad ieškovams buvo suteikta 34 100 litų paskola, buvo pasakyta, kad mainais įkeis turtą, išmokės paskolą ir turtas bus jiems grąžintas. Notaro biure ieškovams buvo pakišta ir išperkamosios nuomos sutartis. Ieškovai sąžiningai mokėjo paskolą, ją permokėjo ir nusprendė, kad sumokėjus paskolą reikia atgauti turtą ir tik tada suprato, kad buvo apgauti. Iš viso sumokėjo 18654,49 Eur kai tuo tarpu buvo pasiskolinę 9876,04 Eur (pavertus litais gautą paskolą), permoka reikštų 6490,49 Eur. 2022 m. vasario 17 d. jiems sugrąžino kaip paskolos dengimą pervestus pinigus. Minėtoje baudžiamojoje byloje reikšti civilinį ieškinį galėjo piniginei sumai, bet atgauti namų natūra ne, todėl pasirinko tokį teisių gynimo būdą.
Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Dėl A. K. pažymėjo, kad nors nuosprendyje dėl to nėra pasakyta, jo sąžiningumą reiktų vertinti tuo požiūriu, kad jis pats nemokėjo jokių paskolos įmokų, mokėjo M. N. ir jo pusseserė K. Yra nusikaltimo faktas, jo įtakoje sudarytas sandoris, net ir iš sąžiningo įgijėjo gali būti išreikalautas turtas, kuris prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. A. M. pakliuvo į M. N. pinkles, A. K. jis nepažinojo. Baudžiamojoje byloje įrodyta, kad priėjimo prie dokumentų A. M. faktiškai neturėjo, o ką už jį darė nežinojo. Dėl nusikaltimo, kuris pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nuosavybė yra aukščiau už hipotekos turėtojo interesus. Turtas A. K. perėjo kaip nusikalstamo veikos dalis, nebūdamas savininku, jis realiai negalėjo įkeisti šio turto. Paskesni reikalavimai yra išvestiniai iš 2 pirmųjų nusikalstamu būdu sudarytų sandorių. Tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento, nes iš neteisės teisės atsirasti negali. Kredito sandoris buvo sudarytas tam, kad išgryninti pinigus, todėl niekaip negali būti paliktas galiojančiu. Jie negalioja savaime. Jeigu teismas manytų, kad nėra savaime negaliojantys, prašo pripažinti šiuo ieškiniu ir taikyti vindikaciją. Bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš atsakovų solidariai.
Atsakovė Luminor Bank AS, veikianti per Lietuvos skyrių, (toliau – ir bankas) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (teisme gautas 2025 m. sausio 31 d.) į patikslintą ieškinį, prašydama patikslintą ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir vindikacijos taikymo atmesti. Teismui tenkinus ieškinį, atsakovė prašo apginti Luminor Bank AS, veikiančio per Lietuvos skyrių, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus teises ir palikti Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, hipotekos teisę į gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini).
Atsiliepime nurodė, kad tarp A. K. ir banko pirmtakės 2012 m. liepos 24 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-2403-2012-176 dėl 19 867,93 Eur kredito gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Įsipareigojimų pagal minėtą sutartį įvykdymo užtikrinimui sutartine hipoteka banko naudai 2012 m. birželio 24 d. buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) A. K., nevykdant sutartinių įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutraukė nurodytą kreditavimo sutartį. 2022 m. gegužės 4 d. buvo gautas notaro vykdomasis įrašas dėl skolos priverstinio išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto. Vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti ir antstolės S. K. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0056/22/23379. Priverstinis skolos išieškojimas banko naudai šiuo metu yra sustabdytas 2023 m. kovo 22 d. teismo nutartimi. Bankas, nei sudarydamas su A. K. kreditavimo sutartį bei A. K. įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos sutartį, nei vėliau iki pat šios bylos iškėlimo faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų.
Atsakovės Luminor Bank AS, veikiančios per Lietuvos skyrių, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad jie yra situacijos įkaitas, vyko nestandartinis kreditavimas turto įsigijimui. Įsipareigojimų pagal kreditavimo sutart įvykdymui užtikrinti buvo sudaryta sutartinė hipoteka. Kreditavimo sutarties vykdymo terminas 10 metų, 2022 m. gegužės 4 d. sutartis buvo nutraukta vienašališkai dėl įmokų nemokėjimo. Siųsta korespondencija A. K.. Nurodė atsiliepime LAT praktiką, jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškinį, prašoma palikti bankui teisę į hipoteką, nes bankui iki priverstinio išieškojimo veiksmų pradžios jokios aplinkybės nebuvo žinomos, bankas yra taip pat nukentėjęs juridinis asmuo. Nurodė, kad įmokas bankui mokėjo D. K. ir dar vienas asmuo, bet ne A. K.. Bankui tiko, kad pagal graiką buvo mokamos įmokos nebūtinai paskolos gavėjo, o kitų asmenų. Virš 19 000 eurų buvo paskola, o nutraukus sutartį skola liko bankui daugiau nei 16 000 eurų, pagal notaro vykdomąjį įrašą skirtumas apie 3000 eurų. Pats A. K. įmokų nemokėjo, sutartis buvo vykdoma beveik 10 metų, su A. K. jie nebendravo, nes įmokos anksčiau nevėlavo. Jis skoliniais įsipareigojimais irgi nesidomėjo ir banko nieko nesiteiravo, bankas pradėjo jo ieškoti kai buvo vėluojama mokėti. Teigia, kad bankas yra sąžininga proceso šalis. Sandoriai buvo išviešinti, ieškovai daugel metų tuo nesidomėjo. Prašo palikti hipotekos teisę į bakui įkeistą turtą.
Atsakovas A. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (teisme gautas 2025 m. vasario 11 d.) į patikslintą ieškinį, prašydamas ieškovų patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pažeidžiantį atsakovo A. K., kaip sąžiningo įgijėjo, interesus, nes atsakovas A. K. buvo suklaidintas M. N. ir sudarydamas sandorius veikė sąžiningai.
Atsiliepime nurodė, kad A. K. įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą pirkimo – pardavimo sutarties, kredito sutarties ir hipotekos pagrindais. Jis neturėjo ketinimo dalyvauti neteisėtose schemose, buvo įtikintas M. N., kad šis sandoris yra teisėtas ir komerciškai pagrįstas, jis veikė sąžiningai, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, gavo banko paskolą ir įkeitė nekilnojamąjį turtą bankui. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad būtent M. N. organizavo nekilnojamojo turto įsigijimą ir įkeitimą bankui. A. K. ir ieškovai buvo suklaidinti, nes buvo patikinta, kad jis perka turtą su galimybe jį išnuomoti, o iš nuomos gautomis pajamomis bus dengiamas jo gautas kreditas. Dėl M. N. nusikalstamų veiksmų ieškovų mokėtos pinginės lėšos nepasiekė A. K. banko sąskaitos, iš kurios turėjo būti nuskaičiuojamos lėšos kredito grąžinimui. A. K. negalėjo numatyti, kad jo sudaryti sandoriai gali būti sudėtinės sukčiavimo schemos dalis, nes jis pasitikėjo M. N. pateikta informacija ir notarų patvirtintais dokumentais. A. K. už ginčo turtą sumokėjo iš banko gautos paskolos lėšų, todėl jis yra sąžiningas įgijėjas, todėl ieškovų reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais neturėtų būti tenkinamas arba turi būti užtikrinta atsakovų A. K. ir banko interesų apsauga. Teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatė, kad būtent M. N. organizavo schemą, kurios tikslas buvo sukčiaujant įgyti svetimą turtą.
Atsakovas A. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Iš pateiktos VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad atsakovas A. K. 2016 m. rugpjūčio 23 d. išvyko į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), tikslus adresas nenurodytas. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, kad atsakovas A. K. Lietuvoje nedirba. Atsakovo A. K. atstovas advokatas D. D. teismo posėdyje nedalyvavo, nurodė bylą nagrinėti nedalyvaujant, pozicija išdėstyta atsiliepime.
Atsakovas A. M. per teismo nustatytą terminą į 2024 m. gruodžio 27 d. patikslintą ieškinį atsiliepimo nepateikė, tačiau pateikė atsiliepimą į 2023 m. kovo 20 d. patikslintą ieškinį (teisme gautas 2023 m. balandžio 6 d.), nurodydamas, kad iš esmės A. M. sutinka su ieškiniu, nors nesutinka su tuo, kad būtent A. M. pateikė sutartį pasirašyti ieškovui ir žinojo, kad ketinama nekilnojamąjį turtą pasisavinti. A. M. pažinojo M. K. (jo žiniomis, jis pakeitęs pavardę). M. žino, nes A. M. kaimynystėje (duomenys neskelbtini) gyvena M. mama ir M. ten karatais atvykdavo. M. 2012 metais pažadėjo A. M. suteikti paskolą, nurodydamas, jog jo pažįstami asmenys (duomenys neskelbtini) negali gauti paskolos kredito įstaigose, o jis (M.) tokią paskolą gali suteikti. M. paprašė, kad jis (A. M.) jam suteiktų elektroninės bankininkystės kodus ir generatorių (šiomis priemonėmis pats naudotis nemokėjo), o taip pat taptų V. ir L. S. priklausančio turto savininku laikinai, kol jie M. negrąžins paskolos. M. suteiktos paskolos suma nesidomėjo, S. nepažįsta ir nebuvo jų matęs, už sugaištą laiką buvo pažadėtas 200 – 300 Lt atlygis. Pas notarą Vilniuje A. M. buvo tik vieną kartą, kur buvo atvykę S. ir M.. Notaras davė pasirašyti dokumentus, turinio niekas neaiškino, jokių pinigų už parduodamą turą A. M. neperdavė. Suprato, kad toks buvo susitarimas tarp S. ir M.. A. M. nesupranta, kaip buvo pasirašyta 2012 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią jis turtą pardavė A. K., nes šio žmogaus nepažinojo ir sutikęs nebuvo. Mano, kad M. iniciatyva pasirašė ir sutartį, pagal kurią turtas perėjo A. K., taip pat galėjo atsitikti ir su išperkamosios nuomos sutartimi, nes į dokumentus neįsigilino. Iš V. S. ir L. S. sąskaitų, pateiktų su ieškiniu, mato, kad į jo (A. M.) sąskaitą reguliariai buvo pervedami pinigai, kuriais disponavo M.. Galimai M. panaudojo ir į jo (A. M.) sąskaitą pervestą A. K. sumą už perkamą turtą. A. M. nieko iš tų sandorių negavo, išskyrus tuos 200 – 300 Lt už sugaištą laiką. Sutinka, kad sandoriai turi būti panaikinti kaip negaliojantys, neprieštarauju, kad prarastas turtas turėtų būti išreikalautas iš A. K..
Atsakovas A. M. teismo posėdyje parodė, kad jam šito namo nereikėjo. M. buvo jo kaimynas, su juo bendravo. Jis melavo, prašė pasiimti savo vardu paskolą, kad jis parašytų įgaliojimą, kuris yra baudžiamojoje byloje. M. nurodydavo jam kur pasirašyti, notaras skolon sakė. S. jam skambino, kad paskola išmokėta, kreipėsi į notrą, kad perrašyti namą atgal. Kad jis galėjo namą parduoti nežinojo, kad eina sukčiavimas nežinojo, kad M. sukčiavo irgi. K. jis irgi pirmą kartą pamatė teisme baudžiamojoje byloje, kai pakvietė duoti parodymus. Jis ne prieš, kad ieškovams grįžtų namai, jų turtas, jis jokių pretenzijų į tą turtą neturi. Jaučiasi šiandien pats kaip nukentėjęs, nes sandorį darė M. N. (K.), jis pats asmeniškai šiems žmonėms nenorėjo pakenkti, jokios naudos iš to sau negavo.
Tretiesiems asmenims notarui A. R., notarui M. S. adresuoti patikslinto ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti įteikti – elektroninių ryšių priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnis). Tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.
Trečiasis asmuo notaras M. S., būdamas tinkamai informuotas, į paskirtą teismo posėdį neatvyko, teisme gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčijami notaro M. S. veiksmai.
Trečiasis asmuo notaras A. R., būdamas tinkamai informuotas, į paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl objektyvių ar pateisinamų priežasčių negauta. Byla išnagrinėta nedalyvaujant.
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas.
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK)) 1.2, 1.5 straipsniai.
CK įtvirtina sandorį kaip valinį jo šalių aktą siekiant tam tikrų teisių ir pareigų sukūrimo, pakeitimo ar pasibaigimo. Todėl šalių valia tampa vienu iš esminių elementų nagrinėjant tarp teisės subjektų susiklosčiusius teisinius santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021). Taigi, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo dėl apgaulės, yra reikšminga nustatyti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad:
2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro numeris 6184, sudaryta Lazdijų rajono 2-ojo biuro notarės R. G., V. S. motina A. S. padovanojo žemės sklypą su jame esančiais nekilnojamaisiais statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), su uzufruktu V. S..
2012 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto trečiajame notaro biure patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis tarp pardavėjų V. S., L. S. ir pirkėjo A. M., notarinio registro numeris AR-1917, kuria perleistas daiktas- nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2010 m. rugpjūčio 18 d. Lazdijų r. 2-ojo notarų biuro notarės R. G. patvirtintą dovanojimo sutartį, registro numeris 6184, yra nustatytas uzufruktas A. S. naudai.
2012 m. birželio 20 d. išperkamosios nuomos sutartis, sudaryta tarp išperkamosios nuomos davėjo A. M. ir V. S..
2012 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto trečiajame notaro biure patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. M. ir A. K., notarinio registro numeris AR-2409; dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu esantis (duomenys neskelbtini).
2022 m. rugsėjo 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra A. K. nuosavybė 2012 m. liepos 13 d. pirkimo pardavimo sutartis pagrindu, įrašas galioja nuo 2012 m. liepos 13 d.
Duomenys apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad V. S. deklaravo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) iki šiol; L. S. – nuo (duomenys neskelbtini) minėtu adresu, A. K. – nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), jo buvimo vieta faktiškai nežinoma;.
2012 m. liepos 24 d. kreditavimo sutartis Nr. K-2403-2012-176, sudarytą tarp Luminor Bank AS, veikiančio per Lietuvos skyrių ir A. K., iš kurios matyti, kad bankas suteikė A. K. 19 867,93 Eur kreditą gyvenamajam namui ant žemės sklypo su priklausiniais, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), pirkti.
2012 m. liepos 24 d. Pranešimas apie sutartinės hipotekos įregistravimą Hipotekos registre patvirtina, kad Hipotekos registre 2012 m. liepos 24 d. įregistruota sutartinė hipoteka, notarinio registro numeris 2855, Kreditorius AB DNB bankas (šiuo metu Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, skolininkas A. K., įkaito davėjas A. K..
2012 m. liepos 24 d. Sutartinė hipoteka, patvirtint, kad Vilniaus miesto 30-ajame notarų biuro notaras M. S. patvirtino sutartinę hipoteką, notarinio registro numeris 2855, tarp (anksčiau – AB DNB bankas) ir A. K., kuria užtikrinti įsipareigojimai, kylantys iš 2012 m. liepos 24 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2403-2012-176.
2022 m. gegužės 4 d. Vykdomasis raštas, išduotas Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro R. B., notarinio registro numeris 3535, patvirtina, kad notarė siūlo pagal šį vykdomąjį raštą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, netesybomis(delspinigiais), taip pat notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą ir susijusius veiksmus iš A. K. hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Lietuvos skyrių, naudai pagal 2012 m,. birželio 24 d. hipotekos sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 30-ajame notarų biuro notaro M. S., notarinio registro numeris 2855, skolininkas/įkaito davėjas A. K..
Vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti ir antstolės S. K. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0056/22/23379.
2023 m. kovo 23 d. antstolės S. K. kontoroje buvo užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0056/22/23379, kurioje išieškotojas Luminor Bank AS, skolininkas A. K., priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, 2023 m. kovo 22 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2798-393/2023, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Informacinės teismų sistemos Liteko ir šios civilinės bylos duomenimis matyti, kad 2024 m. lapkričio 7 d. Alytaus apylinkės teismo įsiteisėjusiame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01MS0zOTMvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-51-393/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-51-393/2024">1-51-393/2024</a> konstatuota, kad „A. M. neteisėtai suteikė prieigą prie savo banko sąskaitų elektroninės bankininkystės būdu suteikdamas slaptažodžius, kodus prisijungti prie bankų informacinių sistemų, o būtent: jis, 2012 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje įtrauktas M. N. į sandorį dėl paskolos suteikimo L. S. ir V. S., nežinodamas apie M. N. nusikalstamus tikslus apgaule įgyti svetimą turtą, M. N. nurodžius, 2012-06-18 pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį su nukentėjusiais V. S. ir L. S., pagal kurią nupirko nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, 0,3036 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 98 000 litų (28 389,34 eurų), nukentėjusiems A. M. pinigų nemokant ir 2012-06-20 M. N. nurodymu jis su V. S. pasirašė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojimų suma siekia 42 000 litų (12 166,86 eurų), ir pagal kurią V. S. išsipirks nekilnojamąjį turtą, kiekvieną mėnesį pervesdamas 750 litų (217,27 eurų) į A. M. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, o pilnai atsiskaičius, bet ne anksčiau kaip 2022-06-20, A. M. perduos išperkamosios nuomos objektą V. S. nuosavybės teisėn; M. N. nurodymu 2012-07-13 sudarė sutartį dėl pastatų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo tarp pardavėjo A. M. ir pirkėjo A. K., su pastatų ir sklypo įkeitimu, pagal kurią sodyba ir žemės sklypas buvo įkeista bankui AB DNB už 68 600 litų (19 867,93 eurų) paskolą, o pinigai – 68 600 litų pervesti į A. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); tiksliai nenustatytu laiku, 2012 m. birželio – 2013 m. balandžio laikotarpiu, neteisėtai perdavė M. N. prisijungimo prie savo banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninės bankininkystės duomenis, banko korteles leisdamas jomis disponuoti gaunant lėšas iš V. S. ir L. S., bei lėšomis tarp banko sąskaitų, žinodamas kad M. N. negali laisvai disponuoti lėšomis savo banko sąskaitose dėl antstolių vykdomų išieškojimų ir M. N. neteisėtai disponuodamas lėšomis A. M. banko sąskaitose 2012-07-27, padarė 5 000 litų (1 448,44 eurų) ir 2012-07-30 – 4 100 litų (1 187,72 eurų), pavedimą į L. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų gautų iš AB DNB suteiktos paskolos, M. N. šiomis sąskaitomis neteisėtai naudojosi iki 2017-03-17 gaunant lėšas pervedamas iš V. S., banko sąskaitų gavus 39 pavedimus, viso 8 820 litų (2 555,04 eurų) ir 4 070 eurų, laikotarpyje nuo 2012-09-24 iki 2016-11-07, gavus 5 pavedimus iš L. S. vardu atidarytų banko sąskaitų, tokiu būdu neteisėtai perdavė naudotis savo banko sąskaitas sudarė sąlygas M. N. apgaule užvaldyti V. S. ir L. S. turtą – 9 781,24 eurų, tuo padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 198² straipsnio 1 dalyje (nuo 2023-06-01 galiojanti įstatymo redakcija).
Kaltinamasis M. N., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad susitarimas nebus vykdomas, 2012 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, per nenustatytą interneto puslapį, prisistatydamas brokeriu M., susisiekė su L. S., kurią įtikino, jog gali suteikti 42 000 litų (12 166,86 eurų) paskolą, užstatant nekilnojamąjį turtą, todėl 2012-06-12 Kaune, tiksliau nenustatytoje vietoje, jis, M. N., dalį pinigų – 25 000 litų (7 242,18 eurų) perdavė L. S. ir V. S., žadėdamas likusius pinigus perduoti vėliau, bei įtikino, jog reikia pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, o vėliau išperkamosios nuomos sutartį, tokiu būdu užstatant nekilnojamąjį turtą, pagal kurią grąžins suteiktą paskolą 42 000 litų (12 166,86 eurų), todėl nukentėję V. S. ir L. S. 2012-06-18 pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė A. M., nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, kurį surado jis (M. N.), nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą 0,3036 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 98 000 litų (28 389,34 eurų), tačiau iš A. M. jokių pinigų negavo ir 2012-06-20 jo, M. N., nurodymu A. M. su V. S. pasirašė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojimų suma siekia 42 000 litų (12 166,86 eurų), ir pagal kurią V. S. išsipirks nekilnojamąjį turtą, kiekvieną mėnesį pervesdamas 750 litų (217,27 eurų) į A. M. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, o pilnai atsiskaičius, bet ne anksčiau kaip 2022-06-20, A. M. perduos išperkamosios nuomos objektą V. S. nuosavybės teisėn, tęsdamas pažadą paskolinti pinigų M. N., 2012-07-27 padarė 5 000 litų (1 448,44 eurų) pavedimą ir 2012-07-30 – 4 100 litų (1 187,72 eurų) pavedimą į L. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu paskolindamas iš viso 34 100 litų (9 878,33 eurų) vietoj pažadėtų 42 000 litų (12 166,86 eurų), bei tęsdamas nusikalstamą sumanymą užvaldyti nukentėjusiųjų lėšas apgaule organizavo pastatų (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu pardavimą, dėl to 2012-07-13 buvo sudaryta sutartis dėl pastatų ir žemės sklypo pardavimo tarp pardavėjo A. M. ir pirkėjo A. K., pagal kurią sodyba ir žemės sklypas buvo įkeista bankui AB DNB 68 600 litų (19 867,93 eurų) sumai, o nukentėję V. S. ir L. S., pagal 2012-06-20 išperkamosios nuomos sutartyje numatytas sąlygas, M. N. nurodymu, manydami, jog išsimoka paskolą, pervedė pinigus į A. M. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant paskirtį „paskolos (arba skolos) grąžinimas V. S.“, o būtent: laikotarpyje nuo 2012-12-12 iki 2017-03-17 iš V. S. banko sąskaitų padarant 39 pavedimus, įvairiomis sumomis, iš viso pervedė 8 820 litų (2 555,04 eurų) ir 4 070 eurų, laikotarpyje nuo 2012-09-24 iki 2016-11-07 padarant 5 pavedimus iš L. S. vardu atidarytų banko sąskaitų, nurodant „V. S. paskolos (arba skolos) grąžinimas, pervedė 1 500 litų (434,53 eurų) ir 600 eurų, taip pat jo, M. N., nurodymu, pasakant, jog pinigus už paskolos suteikimą reikia pervesti į kitą A. M. vardu atidarytą banko sąskaitą ir taip suklaidinant nukentėjusįjį V. S., laikotarpyje nuo 2018-01-15 iki 2022-01-26 V. S. iš savo banko sąskaitos padarė 49 pavedimus po 200 eurų į D. K., nieko nežinojusios apie daromą nusikalstamą veiką, sąskaitą banke Luminor Bank AS, iš viso 9 800 eurų, laikotarpyje nuo 2017-05-12 iki 2017-07-10 L. S. iš savo banko sąskaitos padarė 3 pavedimus po 200 erų į N. P., nieko nežinojusios apie daromą nusikalstamą veiką, sąskaitą, banke Luminor Bank AS, iš viso 600 eurų, laikotarpyje nuo 2017-01-16 iki 2017-12-13 V. S. iš savo banko sąskaitos padarė 8 pavedimus po 200 eurų į N. P. sąskaitą banke Luminor Bank AS, viso 1 600 eurų, tokiu būdu nukentėjęs V. S. pervedė – 7 659,57 eurų į A. M. vardu atidarytą banko sąskaitą – 9 800 eurų į D. K. vardu atidarytą banko sąskaitą ir 2 200 eurų į N. P. vardu atidarytą banko sąskaitą, iš viso 19 659,57 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – nukentėjusiems V. S. ir L. S. priklausančius pastatus ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 100 000 litų (28 968,71 eurų) vertės, A. M. vardu ir pinigus – 9 781,24 eurų, viso padarydamas 38 749,95 euro žalą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (nuo 2023-06-01 galiojanti įstatymo redakcija). Minėtu nuosprendžiu nuspręsta A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198² straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 valandų. M. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti keturiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su 2023-04-24 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2024 m. rugsėjo 6 dienos Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi pakeista 90 (devyniasdešimties) parų areštu, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams“.
Vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, siekiant pripažinti dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytą sandorį negaliojančiu, būtina įrodyti realų grasinimą – kitos sandorio šalies nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu galima tik esant šioms sąlygoms: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią.
Teisės teorijoje bei teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas.
Vindikacinis ieškinys yra absoliutaus pobūdžio daiktinis teisinis ieškinys, nes šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą. Vindikacinio ieškinio objektas yra daiktas, o ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, kai ieškinys kyla iš prievolinių teisinių santykių. Reiškiant vindikacinį reikalavimą nuosavybės teisė ginama daiktinės teisės gynimo priemonėmis, kurios absoliutus pobūdis leidžia savininkui vindikacinį reikalavimą pareikšti tiesiogiai daiktą valdančiam asmeniui, neginčijant vindikuojamo daikto įgijimo pagrindo. Tokiu atveju savininkas privalo įrodyti įstatymo nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumą, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra, t. y. įrodinėjimo pareiga tenka daikto savininkui.
Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas, remiantis prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą.
Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu.
Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarime „Dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo“ išaiškinta, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas reiškia, jog asmuo, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra prilyginamas to daikto savininkui.
Kai turtą savininkas praranda dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, tai nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises, ir nereiškia, kad asmuo, įgijęs tokį turtą, tampa jo savininku. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę susigrąžinti savo turtą, prarastą dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo. Kai asmuo įgyja turtą, nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad savininkas jį prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali būti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nekilnojamasis daiktas iš sąžiningo įgijėjo yra paimamas tais atvejais, kai savininkas jį prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra nukrypstama nuo Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintų imperatyvų, jis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių kaip asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai.
Baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, kad „pirkimo – pardavimo sutartis tarp A. M. ir V. S. sudaryta taip, kad teisiškai vertinant jos formą, nėra prie ko prikibti, jei ne nukentėjusiųjų nurodomos aplinkybės, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą suprato, kad jie sudarė ne išperkamosios nuomos sutartį, o pirkimo – pardavimo ir šia sutartimi jų turtas realiai perėjo kitam savininkui, nors toje sutartyje nėra nurodyta jokių aplinkybių apie galimybę išsipirkt savo turtą, po kažkiek laiko, sumokėjus atitinkamą sumą. Ši pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta pas notarą, todėl, nors nukentėjusieji ir matė, kad pasirašo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios nenorėjo pasirašyti, nes turto jie neketino parduoti, tačiau jiems paaiškinus, kad po kelių dienų jie pasirašys išperkamosios nuomos sutartį ir viskas bus gerai, juos nuramino ir jie pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Kad pasirašant šį sandorį buvo sukčiaujama, rodo ir sekančios byloje nustatytos aplinkybės. Visų pirma antra turto pirkimo – pardavimo sutartis, kuri buvo pasirašyta po mėnesio laiko, kuria A. M. pardavė turtą A. K.. Ši sutartis buvo sudaryta paimant 68 tūkstančių litų banko paskolą iš tuo metu DNB banko ir įkeičiant hipoteka nukentėjusiųjų sodybą su pastatais bei žemės sklypu. Faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, rodo, kad būtent M. N. buvo parduotas turtas du kartus. S. pardavė, tačiau pinigus gavo iki 2022 m. M. N., taip pat už tą patį turtą buvo gauta 68 tūkstančių litų iš DNB banko, kurie, pagal bylos duomenis, taip pat pateko M. N. žinion. Nors iš sutarčių nesimato, kad būtent M. N. realiai įgijo sodybą ir žemės sklypą, nes sutarčių šalimis pirkėju ir pardavėju yra ne jis, o A. M., L. S. ir V. S., bei kitoje pirkėjas yra A. K., tačiau Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo yra ne kartą pasisakyta, kad sukčiavime galimi ir tokie variantai, kai veikiama kitų asmenų vardu, sudaromi sandoriai, bet realiai tų sandorių „vaisiai“ atitenka kitam asmeniui, tokiais atvejais šie asmenys ir yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Teismų praktikoje yra aprašytas ne vienas atvejis, kai pasinaudojama asmenimis, nežinančiais teisės aktų, jais pasinaudojant galima, nenustačius konkrečios tyčios padėti bendrininkui sukčiauti arba patiems gauti naudą. Taip ir yra šioje baudžiamojoje byloje, t. y. A. M. traukiamas atsakomybėn pagal BK 198² straipsnio 1 dalį. M. N. kaltas dėl šių nusikalstamų veikų ir yra šio sandorio pagrindinis veikėjas ir užsakovas, naudos gavėjas. 16 tūkstančių eurų suma pagal bylos duomenis, yra apytikriai tokia, kuri yra bankui negrąžinta, kuri gauta hipotekos pagrindu paėmus kreditą įsigyti sklypui. Akivaizdu, kad M. N. šias aplinkybes žinojo, be to, byloje yra iš banko pateikti duomenys, kad būtent A. K., kuris įsigijo turtą yra parašęs įgaliojimą M. N. atlikti veiksmus, susijusius su to kredito gavimu ir mokėjimu. Iš bylos duomenų matosi, kad iš paimto 68 tūkstančių litų kredito, kas atitinka apie 19 tūkstančių eurų, buvo padengta dalis palūkanų, tačiau apie 16 tūkstančių eurų kredito nėra grąžinta. M. N. parodymus byloje, dėl kaltės nepripažinimo ir kad jis šiuose sandoriuose dalyvavo tik kaip padėjėjas, tiek A. M., tiek A. K. pasirašant pirkimo–pardavimo sutartis, teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl kaltinimo A. M. ir M. N., jų kaltė pagrinde įrodinėjama rašytiniais įrodymais, t. y. turto pirkimo–pardavimo sutartimis, išperkamosios nuomos sutartimi, banko pavedimais, banko išrašais. Nukentėjusieji S. naudos gavėjui M. N. permokėjo 9 00 eurų. Ji paskaičiuota taip, kad S. sumokėjo daugiau, nei nurodyta išperkamosios nuomos sutartyje. Sodybos vertė 100 tūkstančių litų, tokia suma įvertinta DNB banko, kai buvo suteikiama banko paskola. Byloje nėra jokių duomenų, kad ta sodybos ir žemės vertė būtų sumažėjusi ir dabar būtų kitokia. Kadangi vertinimo laikotarpis yra 2012 m., tai teismo manymu, suma turėtų būti parenkama palankiausia kaltinamajam, tuo labiau, kad užvaldytos piniginės sumos yra būtent tokios. Nors M. N. sutartyse nenurodytas, tačiau jo pavedimu buvo veikiama A. M. vardu, nes iš bylos duomenų matosi, kad būtent po M. N. veiksmų tas turtas buvo realizuotas A. K.. A. M. teismo posėdyje duodamas parodymus nurodė, kad A. K. iš viso nebuvo matęs, bet savo kaltę pripažino dėl inkriminuojamos veikos. Iš to darytina išvada, kad jis sąžiningai klysta, kadangi iš rašytinių bylos duomenų matosi, kad A. M. turėjo ne vieną nekilnojamojo turto sandorį, buvo išrašęs įgaliojimus M. N., taigi tikėtina, kad A. M. tiesiog tų aplinkybių neprisimena ir jeigu buvo kažkada vienas trumpalaikis susitikimas, kai reikėjo užeiti pas notarą pasirašyti sutartį, tai paprasčiausiai tų aplinkybių konkrečiai neprisimena. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad tas sandoris nurodytomis aplinkybėmis 2012 m. liepos 13 d., vyko kitomis aplinkybėmis, negu nurodo rašytiniai bylos įrodymai, t. y. išrašai iš notaro knygų, išrašai iš Nekilnojamo turto registro ir pačios sutarties. A. M. parodymuose yra daugybė netikslumų ir jie negali būti vertinami išimtinai kaip teisingi. Teismas, vertindamas kaltinamojo A. M. parodymus, atsižvelgia ir į tai, kad įvykiai buvo daugiau kaip prieš dešimt metų ir tai nurodė ir pats kaltinamasis A. M., kad jis daug ko neprisimena dėl ilgo laiko tarpo praėjusio po nusikalstamų veiksmų darymo. Byloje nėra kitokių įrodymų, kad abi pirkimo – pardavimo sutartys – ir 2012 birželio 18 d., ir 2012 m. liepos 13 d., buvo sudarytos tuo pačiu metu“.
Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir CK 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
Taigi, bylos duomenimis akivaizdu, kad ieškovai, veikę sąžiningai tikslu gauti paskolą, buvo suklaidinti ir apgauti, dėl ko prarado nuosavybę į ginčo nekilnojamąjį turtą. Jie užmokesčio už neva tai parduotą turtą niekada iš nieko negavo, išskyrus 34 100 Eur paskolą. Tokios aplinkybės be byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų, teiktų atsiliepimų, šalių, jų atstovų paaiškinimų proceso metu įrodytos ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovai niekada neketino perleisti turto kitų asmenų nuosavybėn, jie tik skolinosi pinigus, sąžiningai mokėjo gautą paskolą, o, suėjus paskolos grąžinimo terminui, nusprendę atgauti savo turtą, kurį niekada neketino parduoti, neprieštaravo tik ne vatai jo įkeitimui iki padengs paskolą, o paskui įkeitimas bus panaikintas, suprato esą apgauti ir praradę savo nuosavybę. Aplinkybes, kad ieškovai sudarė sandorį jiems nepalankiomis sąlygomis ir pagal skolinusio pinigines lėšas asmens nurodymus, patvirtina baudžiamosios bylos duomenys ir tai, kad, pasak jų, jiems labai reikėjo pinigų, o bankai tuo metu pagal finansinę turtinę padėtį reikiamos paskolos sumos nesuteikė, dėl ko šie buvo priversti skolintis pinigus iš fizinio asmens, šio pasiūlytomis sąlygomis. Ieškovai alternatyvos neturėjo ir, pasitikėdami kita sandorio šalimi bei notaru, sudarė savo esme ir prigimtimi ne tokį sandorį, kokio tikėjosi, primetus kitai sandorio šaliai savo valią, o notarui, turėjusiam imperatyvią pareigą užtikrinti, jog civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių, neužkirtus tam kelio ir po kelių dienų tame pačiame notaro biure, nors ir nepatvirtintą notarine tvarka, bet pagal nurodymus atvykti ieškovui ir pirminiam turto įgijėjui sudarius paskesnę išperkamosios nuomos sutartį. Kad turtas iš ieškovų buvo perimtas apgaule patvirtina ir ta aplinkybė, kad netrukus po pirmojo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo ginčo dalykas A. M. buvo perleistas kitam asmeniui A. K. tikslu ieškovams prarasti teisę į restituciją, o paskesnis pirkėjas, būdamas nesąžiningu ir veikdamas sukčiavimo schemoje, pasiimdamas paskolą iš banko sudarė įkeitimo sandorį, kuriuo suvaržė teises į ginčo nekilnojamąjį turtą. Taigi, bylos duomenimis spręstina, kad kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Kad ieškovai veikė sąžiningai ir buvo apgauti patvirtina ir ta aplinkybė, kad nei nei M. N., pirminis, nei paskesni pirkėjai, iš kurių buvo gauta grynaisiais dalis paskolos, niekada nesilankė šiuose namuose, jų neišlaikė ir neprižiūrėjo, ieškovai iš ginčo turto niekur išsikėlę nebuvo, jame visą minėtą laikotarpį tiek iki sandorių sudarymo, tiek ir iki šiol gyvena, tokias aplinkybes be pirmiau aptartų duomenų patvirtina ir vieši deklaravimo duomenys, ieškovai rūpinasi turtu, moka mokesčius, jį prižiūri ir išlaiko. Ieškovų pareigų apimtis po sandorio sudarymo iš esmės nepasikeitė, jie kaip ir buvo, taip fakte ir liko turto savininkais. Kitokių duomenų byloje nėra. Tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovai neteikė, priešingų byloje duomenų negauta, priešieškinys byloje pareikštas nebuvo. Atsakovas A. M. iš esmės pripažįsta ieškinį, aiškina, jog pats buvo suklaidintas, sutinka, kad turtas jam nereikalingas ir jis turėtų būti grąžintas teisėtam savininkui. Bylos duomenimis spręstina, jog suktais veiksmais buvo siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Akivaizdu, kad sutarties sudarymo metu šalių valia nebuvo nukreipta joje nustatytoms teisėms ir pareigoms įgyti bei vykdyti, sandorio realumas ir šalių tikslai neatitiko įstatymo reikalavimus, todėl jis pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.78, 1.91 straipsniai, 1.95 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamasis turtas, kurio perleidimo teisėtumą ginčija ieškovai, realiai išlikęs ir egzistuoja, ieškovai jame iki šiol gyvena, laikytina įrodytu, jog paskesnis turto įgijėjas A. K. nelaikytinas sąžiningu trečiuoju įgijėju, ką patvirtina nusikalstamos veikos schema ir šios bylos duomenys nustatytų aplinkybių kontekste. Faktas nustatytas baudžiamojoje byloje tampa prejudiciniu faktu, kurio kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jis negali būti ginčo objektas kitoje, t. y. iškeltoje civilinėje byloje. Kaip nurodė ieškovai, baudžiamojoje byloje tokio pobūdžio reikalavimo, išskyrus turtinį žalos atlyginimo būdą, pareikšti, kad šis būtų išnagrinėtas kartu su baudžiamąją byla, negalėjo, todėl pasirinko būtent tokį pažeistų teisių gynimo būdą tikslu atgauti turtą natūra.
Kai turtą savininkas praranda dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, tai nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises, ir nereiškia, kad asmuo, įgijęs tokį turtą, tampa jo savininku. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę susigrąžinti savo turtą, prarastą dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo. Kai asmuo įgyja turtą, nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad savininkas jį prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali būti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nekilnojamasis daiktas iš sąžiningo įgijėjo yra paimamas tais atvejais, kai savininkas jį prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra nukrypstama nuo Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintų imperatyvų, jis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai (CK 1.80 straipsnio 4 dalis).
Kaip minėta, ieškovas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalo įrodyti vieną iš pagrindinių aplinkybių, kad ieškinio pareiškimo metu jis yra teisėtas ginčo turto savininkas, o atsakovai ginčo turtą valdo neteisėtai. Nagrinėjamu atveju ieškovai kaip gyveno taip ir gyvena ginčo turte, tuo tarpu atsakovai faktiškai jo nevaldė ir nevaldo, nesinaudoja ir nedisponuoja minėtu turtu. Nei vienas iš atsakovų (fizinių asmenų) jokių aktyvių veiksmų kaip turto savininkas per ilgesnį nei dešimties metų laikotarpį nuo sandorių sudarymo ir iki šiol neatliko, priešingų duomenų byloje nėra pateikta.
Teismas, atsižvelgdamas į vindikacinio reikalavimo tenkinimui būtinąsias sąlygas, bei nagrinėjamojoje civilinėje byloje, kuri buvo sustabdyta iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo (įsiteisėjimo procesinio sprendimo), o taip pat baudžiamojoje byloje konstatuotas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovai įrodė vindikacinio ieškinio sąlygas, jog turėjo ir faktiškai turi nuosavybės teisę į daiktus ieškinio pareiškimo momentu ir iki juos neteisėtai užvaldant atsakovams, iš kurių reikalaujama grąžinti daiktą, todėl ieškovų reikalavimas tenkintinas pilna apimtimi
Atsakovė atsiliepime ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, kada hipotekos teisė hipotekos kreditoriui išlieka, net jeigu hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Ši teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Tokia hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė išlieka, kai tai nustatoma teismo sprendimu, kuriuo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015-02-06 nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2015">3K-3-16-706/2015</a>).
Tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo nuosavybės įgijimo sandorio šalių atžvilgiu, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti (LAT 2024-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAxLTk0My8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-201-943/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-201-943/2024">e3K-3-201-943/2024</a>).
Šiuo atveju spręstina, kad atsakovė Luminor Bank AS, veikianti per Lietuvos skyrių, būdama juridinis asmuo bei pagal vykdomą veiklą stipresnioji sutarties šalis, kurios, be kita ko, viena iš veiklos sričių – piniginių lėšų skolinimas fiziniams ir juridiniams asmenims, būdama verslo subjektas, turintis patirties kreditavimo srityje, privalėjo prieš suteikdama paskolą A. K., būti itin rūpestinga ir atidi šalis, t. y. patikrinti asmens kreditingumą, finansines galimybes, kad savalaikiai ir tinkamai vykdyti kreditoriui įsipareigojimus, deja, tokių duomenų atsakovė į bylą nepateikė, priešingų duomenų byloje nėra gauta. Todėl ginčo atveju pasekmės dėl savalaikio ir tinkamo A. K. kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo tenka atsakovei. Atstovės paaiškinimais su A. K., suteikusi paskolą, atsakovė faktiškai nekomunikavo, nesidomėjo iš kokių šaltinių buvo grąžinamos pirminės paskolos dengimo įmokos, nes, kaip matyti atstovės paaiškinimais, paskolą pradžioje už paskolos gavėją dengė kiti asmenys, dėl ko atsakovei jokių problemų nekilo ir pagrindo dėl to aiškintis nematė iki visiškai paskolos gavėjas nustojo mokėti įmokas, po ko sutartis su A. K. buvo nutraukta. Beje, kaip matyti iš atstovės paaiškinimų, tik dalis gautos paskolos gavėjo buvo padengta, likęs ženklus įsiskolinimas, ko pasekoje pradėta išieškojimo procedūra. Tuo tarpu ieškovai, kaip matyti bylos duomenimis, savo pareigą atsiskaityti už pasiskolintą pinigų sumą pilnai įvykdė permokėdami, po ko pareikalavo iš atsakovo grąžinti savo turtą. Nei M. N., nei A. M., nei A. K. ieškovams jokių pretenzijų nei dėl turto, nei dėl piniginių lėšų niekada nereiškė.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalį prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalis nustato, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Atsakovė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių atidumo ir rūpestingumo pareigos tinkamą įvykdymą suteikdama kreditą A. K., nepateikė.
Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai asmuo ginčija sandorį, kurio pagrindu jau prasidėjo vykdymo procesas. Bylos duomenimis antstolės S. K. kontorai 2022 m. liepos 25 d. AS Luminor Bank pateikė vykdyti 2022 m. gegužės 4 d. vykdomąjį įrašą dėl 17 149,60 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. K., išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą turtą – 0,3036 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Vykdant vykdomąjį dokumentą planuojama atlikti ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti bei šį turtą realizuoti iš varžytynių. Todėl, aptartų duomenų kontekste, ginčo atveju imti domėn atsakovės argumentus ir palikti sutartinę hipoteką, teismo vertinimu, šiame ginče ieškovams, neturintiems niekam jokių skolinių įsipareigojimų, pripažinus sandorius negaliojančiais bei atgavus savo nuosavybę, būtų nesąžininga ir neteisinga. Šiuo atveju spręstina, kad atsakovė, turinti patirties kreditavimo srityje, prisiėmė ne tik pareigą, bet ir riziką dėl savalaikio ir tinkamo paskolos gavėjo finansinių įsipareigojimų vykdymo/nevykdymo. Taigi, teismui tenkinus pirmesnius ieškinio reikalavimus, siekiant išvengti priverstinio išieškojimo procedūrų iš sąžiningų ieškovų, esant suvaržytam ginčo turtui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, tenkintinas ieškinys ir šioje dalyje. Taigi, kaip išvestiniai tenkintini ir paskesnieji reikalavimai dėl kreditavimo sutarties ir sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančiomis nuo sudarymo momento.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovo prašymas tenkintas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. 0056/22/23379, vykdomoje antstolės S. K. kontoroje, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
Ieškinį tenkinus visiškai, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos nepakeistos iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovų L. S. ir V. S. atstovė advokatė Eglė Janulė prašo priteisti ieškovų naudai iš atsakovų 275,00 Eur žyminio mokesčio (224,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 51,00 Eur už laikinųjų priemonių taikymą), 5 378,45 Eur advokato išlaidų (ieškinio parengimas ir pateikimas 2 420,00 Eur, konsultavimas ir atsiliepimo į ieškinį parengimas bei pateikimas 272,25 Eur, susipažinimas su atsiliepimais ir konsultavimas 326,70 Eur, prašymo dėl bylos sustabdymo parengimas ir pateikimas, bylos eigos sekimas, konsultavimas 399,30 Eur, ieškinio tikslinimas 1 016,40 Eur, konsultavimas, susipažinimas su atsiliepimais ir šalių prašymais, prašymo posėdyje dalyvauti nuotoliu parengimas ir pateikimas, pasiruošimas teismo posėdžiui, prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengimas, atstovavimas teismo posėdyje 726,00 Eur, atstovavimas teismo posėdyje 217,80 Eur, šiuos duomenis patvirtina mokėjimo nurodymai: 2023 m. vasario 21 d., 2023 m. balandžio 5 d., 2023 m. balandžio 21 d., 2023 m. rugsėjo 22 d., 2024 m. gruodžio 26 d., 2025 m. kovo 31 d., 2025 m. balandžio 1 d.), iš viso 5 653,45 Eur.
Atsakovo A. M. atsiliepime nurodyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti sprendžiama, nustačius kaltę to, kuris suklaidino, tačiau nei atsakovo A. M.,nei kitų atsakovų A. K. ir Luminor Bank AS, veikiančios per Lietuvos skyrių, atsiliepimuose į ieškinį nėra išreikštas prašymas priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (dokumentų paruošimo ir teisinės pagalbos išlaidas), bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nebuvo įvardinta konkreti ir galutinė atsakovų patirtų bylinėjimo išlaidų suma, taip pat byloje nepatikti duomenys apie realiai atsakovų patirtas (sumokėtas) bylinėjimosi išlaidas.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl pirminių sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuose dalyvavo atsakovai A. K. ir A. M., ir dėl kurių neteisėtų veiksmų kilo vėlesnės pasekmės. Atsakovė Luminor Bank AS, veikianti per Lietuvos skyrių, suteikdama paskolą, nors ir veikė nepakankamai apdairiai, tačiau apgaulės neturėjo, veikė pasitikėjimo pagrindu, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovų patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų A. K. ir A. M..
Ieškinį tenkinus visiškai, 275,00 Eur žyminis mokestis, kuris susideda iš 224,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 51,00 Eur žyminio mokesčio už laikinųjų priemonių taikymą, priteistinas iš atsakovų A. K. ir A. M. lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis).
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovų advokato išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams bei atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.
Svarstant šalių prašymą dėl advokatų išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (LAT nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz. LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-212/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-212/2009">3K-3-212/2009</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-31/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-31/2011">3K-3-31/2011</a>).
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos sudėtingumą, apimtį, darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, byla yra elektroninė, sudėtinga, joje yra daug šalių procesinių dokumentų, vyksta nagrinėjimas nuo 2023 m. kovo 3 d., vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), padaro išvadą, kad ieškovams iš atsakovų A. K. ir A. M. lygiomis dalimis priteistina 5 378,45 Eur advokato išlaidų.
Valstybės patirtos 49,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 8,00 Eur, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų A. K. ir A. M. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovų pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 – 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto trečiajame notaro biure patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį tarp V. S., L. S. ir A. M., notarinio registro numeris AR-1917.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto trečiajame notaro biure patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį tarp A. M. ir A. K., notarinio registro numeris AR-2409.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. liepos 24 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2403-2012-176, sudarytą tarp Luminor Bank AS, veikiančio per Lietuvos skyrių, (anksčiau – AB DNB bankas) ir A. K..
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto 30-ajame notarų biure patvirtintą sutartinę hipoteką, notarinio registro numeris 2855, tarp Luminor Bank AS, veikiančio per Lietuvos skyrių (anksčiau – AB DNB bankas), ir A. K., kuria užtikrinti įsipareigojimai, kylantys iš 2012 m. liepos 24 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2403-2012-176.
Taikyti vindikaciją – grąžinti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovo V. S. nuosavybėn.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 137,50 Eur žyminį mokestį ir 2 689,23 Eur už advokato darbą.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 137,50 Eur žyminį mokestį ir 2 689,22 Eur už advokato darbą.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,68 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,68 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistas iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Loreta Radzevičienė
