Baudžiamoji byla Nr. 1-150-1232/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03842-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.14.9.1; 2.1.10.1; 2.3.6.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.7; 2.4.1.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 22 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,
sekretoriaujant Jolitai Matulienei,
dalyvaujant prokurorui Inetui Volungevičiui,
kaltinamajam K. P.,
nukentėjusiajam R. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės
K. P. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia spirdamas iš kojos, išdaužė R. V. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, kurio kaina 473,70 Eur, ir sulaužė galinio dangčio spoilerį, kurio kaina 382,44 Eur, tuo dėl automobilio sugadinimų padarydamas bendrą 856,14 Eur turtinę žalą.
Tokiais veiksmais K. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai
Kaltinamasis K. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad buvo grįžęs iš užsienio ir apsistojęs pas šeimos narius. Tą dieną lankėsi pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), nes dalyvavo pusbrolio laidotuvėse ir po laidotuvių buvau emociškai paveiktas. Tą dieną su draugu buvo IKI parduotuvėje, ėjo pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Iš draugo išėjo neblaivus. Gal buvo koks nors žodinis konfliktas tą vakarą su draugu, tačiau jis pokalbio jau nepamena, bet jie išskirstėme gražiuoju. Pamena, kad ėjo iki parduotuvės „Mona“ ir buvo sulaikytas neblaivus (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje policijos pareigūnų. Pareigūnai jį sulaikė, nes jis buvo neblaivus viešoje vietoje, o apie automobilio apgadinimą nieko jam nesakė. Policijos pareigūnai nuvežė komisariatą, viską surašė ir parvežė namo. Po keleto dienų sužinojo apie apgadintą automobilį, nes jam paskambino pareigūnas Loda ir pasakė, kad apgadino automobilį. Jis nebuvau prie to automobilio, tikrai žino, kad toje vietoje nebuvo, nes jam buvo nustatytas tik lengvas neblaivumas, o atmintis nebuvo dingusi. Šiuo metu vartoja vaistus amprozelaną ir dar vienus vaistus nuo nerimo sutrikimo ir depresijos. Tą dieną vaistų nevartojo, nes planavo vartoti alkoholį.
Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai.
Nukentėjusysis R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) automobilį pastatė kieme, automobilis buvo neapgadintas. Tos pačios dienos vėlų vakarą, apie (duomenys neskelbtini), jam paskambino nepažįstamas numeris. Atsiliepus pasakė, kad yra iš policijos ir pasakė, kad yra išdaužtas jo automobilio (duomenys neskelbtini) galinis stiklas. Kadangi nepatikėjo, pažiūrėjo per langą, lyg atrodė stiklas yra, tačiau išėjus į lauką pamatė, kad nėra galinio stiklo ir sugadintas spoileris, todėl parašė pareiškimą policijai. Pareigūnai jam pasakė, kad yra surastas asmuo išdaužęs stiklą, pasakojo, kad tas asmuo turėjo laidotuves, buvo susijaudinęs. Tuo metu automobilis buvo apsnigtas, todėl nutirpus sniegui pamatė, kad yra sulankstytas ir automobilio stogas, tačiau kada sulankstė stogą, pasakyti negali. Byloje reiškia ieškinį – 400 Eur už stiklą ir 300 Eur už spoilerį. Tyrimo eigoje ieškinio dėl stogo atsisakė, nes neaišku kada jis buvo apgadintas. Šiai dienai mažina turtinę žalą, taip pat mažina ir neturtinę žalą ir prašo priteisti iki 1 000 Eur neturtinės žalos. Tokie įvykiai paveikė jį psichologiškai, nes automobilis buvo apynaujis ir jį reikėjo tvarkyti. Automobilio remontas truko apie 3 savaites. Automobilis Kasko draudimu nebuvo draustas. Žala iki šiol neatlyginta.
Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, įvykyje tiesiogiai nedalyvavo, jo sąveika su kaltinamuoju buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, kai išėjęs į lauką pastebėjau pora grupių nepilnamečių merginų, jos buvo išsigandę. Jis paklausė kas yra ir merginos pasakė, kad prie jų kabinėjasi vaikinukas ir nurodė jo buvimo vietą. Priėjęs prie to vaikinuko paklausė ar jam viskas gerai, įtarė, kad galimai jis buvo apsvaigęs, nes buvo neadekvatus. Buvo ilgas pokalbis su kaltinamuoju, nes liudytojas visaip bandė jį nuraminti, tačiau buvo su juo sunku susikalbėti, jis buvo apsvaigęs, šiek tiek agresyvus, buvo sužeistas, galvos srityje buvo kraujo. Kaltinamasis buvo išsirengęs, striukė mėtėsi prie liudytojo namo. Bandė jį nuraminti, tačiau jis buvo sunkiai kontroliuojamas, minėjo, kad yra po artimo giminaičio mirties, kad jam blogai, jis verkė, buvo nuotaikų kaita. Kaltinamasis nusiraminęs ėjo link (duomenys neskelbtini), ir eidamas spyrė į automobilį, todėl liudytojas iškvietė policiją. Prie liudytojo priėjo matyti žmonės, kurie minėjo, kad prie (duomenys neskelbtini) namo šis asmuo sudaužė automobiliui stiklą ir lindo prie vaiko su šuniuku. Kaip spyrė į nukentėjusiojo automobilį jis nematė. Kaltinamąjį atpažįsta pagal tatuiruotę ant rankos.
Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name. Praeitų metų žiemą, buvo tamsus paros metas, apie (duomenys neskelbtini), jo vaikas buvo prieš tai lauke ir grįžęs į namus pasakė, kad kieme yra asmuo, kuris jį išgąsdino. Tada liudytojas išėjo į lauką šuniu ir išgirdo dūžį į langą ir pamatė kaltinamąjį, jis buvo neadekvatus, tą suprato iš jo kalbos, nes lakstė su maikė žiemą. Liudytojas paklausė ką jis čia daro, kam tuos langus daužo kaimynų mašinos, kaltinamasis atsakė, kad liudytoją pažįsta ir, kad jį nervai ima, nes jo giminaitis mirė. Jis dar kartą paklausė, kam tada kaimyno mašinai langą daužyti, o kaltinamasis pasakė kad ne jis sudaužė, tačiau liudytojas pasakė, kad viską matė. Kaltinamasi jam sakė, kad jam čia viskas nuo giminaičio. Jis buvo tiesiog neadekvatus ir liudytojas nesuprato ką kaltinamasis jam pasakojo. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė prie „Monos“ parduotuvės. Liudytojas pareigūnams pasakė, kad kaltinamasis sudaužė kaimyno žaliam automobiliui (duomenys neskelbtini) galinį langą. Kaimyno mašina stovėjo prie elektrinės skydinės. Liudytojas matė, kai kaltinamasis kirto į automobilį, bet nematė ar su ranka ar su koja kirto, ir girdėjo dūžį, todėl priėjęs paklausė ką jis daro. Prie sudaužyto automobilio kaltinamasis buvo vienas. Policijos pareigūnus iškvietė kaimynas iš kito namo, nes buvo ir kitų automobilių veidrodėliai numušti. Policijos pareigūnams liudytojas pranešė, kad kaltinamasis išdaužė kaimyno (duomenys neskelbtini) automobiliui stiklą.
(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos. Automobilio bagažinės dangčio yra išdaužtas stiklas. Stikle matosi netaisyklingos formos ertmė, stiklo šukių yra pribirę į automobilio saloną, t. y. ant galinės panelės bei ant sniego. Dangčio viršutinėje dalyje yra išdaužtas „stop“ apšvietimo stiklas. Virš „stop“ apšvietimo yra sulūžusi spoilerio dalis. Spoileris yra plastmasinis. Plastmasės lūžis yra lanko formos aplink „stop“ apšvietimą. Apžiūros metu daugiau ant automobilio išorinių pažeidimų neužfiksuota (t. 1, b. l. 29-31, 32-36).
(duomenys neskelbtini) asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas E. A. asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3, nurodo kaip asmenį, apie kurį yra davęs parodymus apklausos metu. Šį asmenį jis atpažįsta iš bendrų veido bruožų, t. y. veido formos, „išverstų“ akių, nosies formos (t. 1, b. l. 79-83, 84-86).
Iš (duomenys neskelbtini) akistatos protokolo matyti, kad liudytojas E. A. ir įtariamasis K. P. pasiliko prie savo duotų parodymų. (t. 1, b. l. 87-90).
(duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad K. P. įtariamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. K. P. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti teisingus parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir atlikti laisvės atėmimo bausmę. (t. 1, b. l. 161-164).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo baudžiamojo nusižengimo ar apysunkio nusikaltimo.
Kaltinamasis K. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini), ar dar vėlesnėmis valandomis, jis nebuvo prie daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to jis negalėjo spirdamas iš kojos ar kitokiais veiksmais išdaužti R. V. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) galinio stiklo ir sugadinti galinio spoilerio. Tačiau patvirtino, kad būtent tą dieną buvo (duomenys neskelbtini), nes dalyvavo pusbrolio laidotuvėse ir po laidotuvių buvau emociškai paveiktas. (duomenys neskelbtini) ėjo pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Iš draugo išėjo neblaivus ir prisimena tik tiek, kad ėjo iki parduotuvės „Mona“ ir buvo sulaikytas neblaivus (duomenys neskelbtini) gatvėje viešoje vietoje policijos pareigūnų. Kad įvykio dieną kalbėjo su liudytoju E. A. neprisimena, tačiau prisimena, kad kalbėjo su liudytoju R. D..
Liudytojo E. A. parodymai apie automobilį sugadinusį asmenį yra detalūs ir išsamūs. Liudytojas E. A. tiksliai apibūdino ir atpažino minėtą dieną prie nukentėjusiojo R. V. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, buvusį K. P. ir nurodė, kad matė kaip kaltinamasis asmuo daužė prie elektros skydinės stovintį (duomenys neskelbtini) markės automobilį, tada išgirdo dūžį, priėjo prie kaltinamojo, kuris prie nukentėjusiojo automobilio stovėjo vienas ir tada pamatė, kad yra išdaužtas automobilio langas, apdaužytos plastmasės. Liudytojas R. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, jo sąveika su kaltinamuoju buvo prie (duomenys neskelbtini) namo. Jis priėjęs prie kaltinamojo paklausė ar jam viskas gerai, įtarė, kad galimai jis buvo apsvaigęs, nes buvo neadekvatus. Kaltinamasis buvo apsvaigęs, šiek tiek agresyvus, buvo sunkiai kontroliuojamas. Kaltinamasis nusiraminęs ėjo link (duomenys neskelbtini), ir eidamas spyrė į automobilį, todėl liudytojas iškvietė policiją.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis policijos pareigūnų buvo sulaikytas už tai, kad pasirodė neblaivus viešoje vietoje, tačiau tai paneigia byloje pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog policijos pareigūnai sulaikę kaltinamąjį kalbasi su 5 merginomis ir 2 vyrais, merginos pasakoja, kad kaltinamasis prie jų kabinėjosi, bei kabinėjosi prie vaiko su šuniuku, o prie pareigūnės stovintis vyras nurodo, kad kaltinamasis eidamas apspardė automobilį (policijos pareigūnų BODY CAM vaizdo įrašai).
Kaltinamojo K. P. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybės, neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, faktiniais duomenimis – liudytojų E. A. ir R. D. parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais. Visi apklaustų liudytojų parodymai yra detalūs ir išsamūs. Liudytojas E. A. tikslai apibūdino ir iš nuotraukos atpažino minėtą dieną prie nukentėjusiojo automobilio buvusį K. P., jo atžvilgiu nebuvo daromas joks spaudimas, jis buvo sąmoningas ir veiksnus. Be to, iš liudytojo R. D. parodymų matyti, kad K. P. buvo apsvaigęs, agresyvus, ir po pokalbio su liudytoju kaltinamasis eidamas link (duomenys neskelbtini) spyrė į kitą automobilį, todėl liudytojas iškvietė policiją. Iš Alytaus apskrities VPK Komisariato Prienų rajono PK reagavimo skyriaus tyrėjo Rimanto Plioplio tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykyje ROIK;0124000035260, buvo nustatytos aplinkybės, kad K. P. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išdaužė galinio dangčio stiklą, kuris priklauso nukentėjusiajam R. V.. Įvykė matė liudytojas E. A. (t. 1, b. l. 27-28).
Teismas netiki kaltinamojo K. P. parodymais, kad jis (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini), nebuvo (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio neapgadino, kad liudytojas E. A. jo nematė prie nukentėjusiojo automobilio, nes jis pats neprisimena, kad būtų kalbėjęs su liudytojų E. A., tokie parodymai kilę iš to, kad kaltinamasis nieko nepamena, be to jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas 1,4 promilių girtumas (t. 1, b. l. 25-26). Kaip matyti iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis neprisimena tos dienos įvykio aplinkybių, tačiau specialisto išvadą, tiriamojoje dalyje nurodyta, kad įtariamasis nujaučia, kad galėjo padaryti nusikaltimą, nujaučia, bet neprisimena (t. 1, b. l. 161-164).
Taigi teismas sprendžia, kad visi ankščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamasis K. P., o ne kas kitas, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia išdaužė R. V. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, kurio kaina 473,70 Eur, ir sulaužė galinio dangčio spoilerį, kurio kaina 382,44 Eur, tuo dėl automobilio sugadinimų padarydamas bendrą 856,14 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis K. P. veikė tiesiogine tyčia – jis neabejotinai suvokė, kad savo veiksmais gali sugadinti svetimą, jam nepriklausantį turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. jis sąmoningai pasirinko tokį būdą išlieti emocijas ir pyktį, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir paveiktas emociškai po artimo giminaičio laidotuvių. Kaltinamasis K. P. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo K. P. veikoje nustatyti visi BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta.
III. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skiriant bausmes kaltinamajam K. P. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, padarytas kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia, nenustatyta nei viena K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (t. 1, b. l. 25-26).
Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, tačiau yra baustas administracine tvarka, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose“ (t.1, b. l. 119-125). Kaltinamajam yra paskirtas psichiatrinis gydymas ir jis įrašytas į įskaitą. Kaltinamasis nedirba.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog norint pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, K. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką parinktina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, netaikant intensyvios priežiūros ir vietoje intensyvios priežiūros paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: 7 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei viso bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Tokie K. P. paskirti įpareigojimai numatyti įstatyme bei yra tikslingi, galintys ir būtini užtikrinti reikiamą poveikį, padėti taisyti kaltinamojo elgesį ir požiūrį į savo veiksmus, pasiekti bendruosius bausmės tikslus.
V. Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kurį teisiamojo posėdžio metu palaikė ir prašė iš kaltinamojo jam iš viso priteisti 950,59 Eur turtinę žalą ir 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 18, 58-61).
Nukentėjusysis reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindė tuo, kad įvykio metu kaltinamasis išdaužė jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės dangčio stiklą, kurio kaina 473,70 Eur, iš sulaužė galinį spoilerį, kurio kaina 382,44 Eur. Galinio stiklo keitimo darbai sudarė 54,45 Eur, o spoilerio keitimo darbai – 40,00 Eur, t. y. iš viso nukentėjusysis patyrė 950,59 Eur (t. 1, b. l. 58).
CK 6.281 straipsnio 1 dalis nustato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.
Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2012">3K-3-215/2012</a> ir kt.).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, be kita ko, ir nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bylose, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose, apžvalga; išvadų 9.1 punktas) („Teismų praktika“ Nr. 29). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir teismų praktiką, priteisiant turtinės žalos už sugadintus daiktus dydį nėra būtina atsižvelgti į tų daiktų nusidėvėjimą.
Šiuo atveju, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, kadangi jo turtas – automobilio galinis stiklas ir spoileris – buvo sugadinti ir juos reikėjo keisti. Byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad šio turto sunaikinimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl nukentėjusiajam padaryta žala turi būti atlyginta. Iš pateiktų rašytinių įrodymų – sąmatos – matyti, kad nukentėjusysis už galinį stiklą ir spoilerį, bei už galinio stiklo ir spoilerio keitimo darbus patyrė 950,59 Eur turtinę žalą (t. 1 b. l. 62). Nukentėjusysis, nepatirdama visų nurodytų išlaidų, nebūtų galėjęs naudotis savo transporto priemone pagal paskirtį, todėl šios išlaidos pripažįstamos būtinomis, objektyviai pagrįstomis ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, jam iš kaltinamojo priteistina 950,59 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Reikalavimą atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad tokie įvykiai veikia psichologiškai asmenį, automobilis buvo apynaujis, jį reikėjo remontuoti, remontas truko apie 3 savaites, automobilis Kasko draudimu nebuvo draustas ir žala jam nėra iki šiol atlyginta.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-227/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-227/2011">2K-227/2011</a>, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Akivaizdu, kad nukentėjusysis susidariusioje situacijoje patyrė tam tikrus nemalonius išgyvenimus. Šiuo atveju, R. V. dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjo tuo, kad jam priklausantis turtas buvo sugadintas, situacija jam neabejotinai buvo netikėta, dėl ko jį paveikė visa tai psichologiškai. Neabejotina, kad toks turto sugadinimas sukėlė jam nepatogumų, nes žiemos metu išdaužus galinį stiklą, dėl kaltinamojo veiksmų automobiliu naudotis pilnavertiškai nebegalėjo, kaip nurodė nukentėjusysis automobilio remontas užtruko apie 3 savaites. Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ir neturtinę žalą, tačiau, teismo vertinimu, jo prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir neproporcingas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinės žalos, tačiau jo prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra per didelis, neatitinka tiek teismų formuojamos praktikos, tiek ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, todėl jis mažintinas, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiant 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Kaltinamajam K. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įrašyti policijos pareigūnų BODY CAM vaizdo įrašai ir įkeltos pareiškėjo nuotraukos, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais ir 303 straipsnio 2 dalimi, 307-307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktais ir 5 dalies 4 punktu, paskirti įpareigojimus: 1) 7 (septynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigoti per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą 950,59 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt eurų 59 ct) turtinę ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinę žalą; 3) viso bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš K. P. 950,59 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt eurų 59 ct) turtinei ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską, kuriame įrašyti policijos pareigūnų BODY CAM vaizdo įrašai ir įkeltos pareiškėjo nuotraukos, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti kaltinamajam BK 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsniu, išaiškinti kaltinamajam, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.
Teisėja Vilma Venckevičienė
