Dėl nutarimo dalies panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-2732-535/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00251-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 39; 41; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

Dalyvaujant atsakovės atstovei Jelenai Kujalienei

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gintauto transportas“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo dalies panaikinimo.

nustatė:

Pareiškėja UAB „Gintauto transportas“ (toliau – ir pareiškėja; bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą (toliau –ir Nutarimas) užimtumo pažeidimo bylos Nr. NUĮPBI 20159 dalyje dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 str. 1 d. 1 p. nuostatų pažeidimo.

Nesutinka su VDI išvada, kurioje yra nustatytas (duomenys neskelbtini) piliečio D. L. nelegalaus darbo faktas. Nurodo, kad D. L. įmonėje pradėjo dirbti 2020 m. liepos 3 d. nuo 18.24 val. iki 21.37 val. Apie jo darbo pradžią buvo pranešta 2020 m. liepos 3 d. 13.15 val. t. y. tą pačią kalendorinę dieną, kai jis pradėjo dirbti. Atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas kalba apie „darbo dieną“, o darbo diena valstybinėse įstaigose baigiasi 17 val. Atsižvelgiant į tai teigia, jog formaliai žiūrint D. L. pradėjo dirbti ne tą pačią darbo dieną, kai apie jo įdarbinimą buvo pranešta.

Pažymi, kad šiuo atveju dėl D. L. įdarbinimo nebuvo padaryta jokia žala, menamas pažeidimas iš esmės nesukėlė jokių reikšmingų pasekmių visuomenės interesams.

Nesutinka su VDI išvada, kurioje yra nustatytas (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. nelegalaus darbo faktas. Nurodo, kad D. S. įmonėje pradėjo dirbti 2020 m. liepos 6 d, o apie jo darbo pradžią buvo pranešta 2020 m. liepos 14 d. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Atkreipia dėmesį, kad nurodyti veiksmai (neveikimas) turi būti padaryti tyčia ar dėl neatsargumo. Nesant darbdavio kaltės dėl savalaikio VSDFV teritorinės įstaigos informavimo apie priimtą į darbą darbuotoją, atsakomybė negali būti taikoma. Pažymi, jog šiuo atveju nėra įmonės kaltės, nes informacijos perdavimas neįvyko dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių - techninių gedimų, todėl nuobauda šioje dalyje paskirta neteisėtai.

Atsakovė VDI nesutinka su pareiškėjos skundu ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti VDI Nutarimą.

Dėl darbuotojo D. L. nelegalaus darbo pažymi, kad terminas nėra skaičiuojamas individualiai pagal kiekvienos įmonės darbo laiką. Teigia, kad pareiškėjos vadovo 2020 m. liepos 1 d. įsakymu D. L. nuo 2020 m. liepos 3 d. buvo siunčiamas į komandiruotę Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje. Taigi jau prieš 2 darbo dienas buvo žinoma apie darbuotojo siuntimą atlikti darbo funkcijas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje, todėl akcentuoja, jog pareiškėja privalėjo užtikrinti, kad pranešimas apie darbuotojo įdarbinimą būtų pateiktas laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatų.

Atkreipia dėmesį, kad iš D. L. vairuotojo kortelės duomenų nustatyta, kad jis pradėjo dirbti 2020 m. birželio 20 d. komandoje, pateikė transporto priemonės (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotrauką, tačiau bendrovės direktorius A. K. nepateikė transporto priemonės tachografo duomenų, motyvuodamas, kad vyksta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) tyrimas. Teigia, jog FNTT atstovas paaiškino, kad kompiuterius paėmė 2020 m. lapkričio 25 d., o 2021 sausio mėnesį įmonė atgavo duomenis iš kompiuterio. Nurodo, kad VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją įvertinti pareiškėjos atsisakymą pateikti vilkiko (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tachografo duomenis. 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyrius atsakė, kad įmonės vadovas paaiškino, jog užsienyje remontuojant transporto priemonę buvo pakeistas tachografas, o senasis tachografas prarastas ir duomenys iš tachografo liko nenuskaityti.

VDI mano, kad bendrovės direktorius A. K., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už darbuotojo nelegalų darbą, neteikė VDI prašomų transporto priemonės tachografo duomenų.

D. D. S. nelegalaus darbo nurodo, kad nesutinka ir kritiškai vertina pareiškėjos skunde išdėstytą nuomonę, jog įmonės kaltės nėra, nes informacijos perdavimas neįvyko dėl techninių gedimų, todėl nuobauda šioje dalyje paskirta neteisėtai. Teigia, kad bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymi, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Teigia, kad bendrovės direktorius turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos įgaliotam asmeniui 2021 m. gruodžio 14 d. už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį buvo skirta administracinė bauda 1000 Eur, kuri 2021 m. sausio 4 d. buvo apskųsta Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skunde dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimus pareiškėjos įgaliotas asmuo neneigė nelegalaus darbo fakto, tik nurodė, kad už pranešimų apie darbuotojų priėmimą į darbą buvo atsakingas jo įgaliotas asmuo ir nuobauda jam paskirta neteisėtai. Atsižvelgiant į tai mano, kad siekdama sumažinti atsakomybę, pareiškėja nurodo naujas aplinkybes, kaip įmonės kompiuterių remontą, dėl ko negalėjo pateikti pranešimų VSDFV teritoriniam skyriui.

Pažymi, kad bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Šiuo atveju teigia, kad pareiškėja, atstovaujama direktoriaus A. K., savo sąmoningais ir aktyviais veiksmais klaidina teismą. Pažymi, jog pareiškėjos veiksmai buvo tyčiniai, nukreipti į finansinės naudos, gaunamos iš nelegalaus darbo, gavimą ir vengimą mokėti privalomus mokesčius. Akcentuoja, kad pareiškėja tokiais veiksmais siekė savanaudiškų tikslų, nesilaikydama galiojančių įstatymų, formuodama netinkamą darbuotojų požiūrį į būtinumą laikytis visuotinai pripažintų teisėto elgesio normų ir modelių, sudarant (sukuriant) darbinius santykius.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė teismo skundo netenkinti. Pareiškėjos atstovasį teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ-20159 dalies, kuria UAB „Gintauto transportas“ skirta 1800 Eur bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 d. 2 p. dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 26 d. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius pareiškėjai surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0382-0018, kuriame nurodė, kad pareiškėja būdama darbdaviu ir atstovaujama direktoriaus A. K., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 d. 1 p. DK 42 straipsnio 2 d., nuostatas.

VDI remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, 2021 m. gruodžio 14 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjai paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 1800 Eur baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamo Nutarimo dalimi, kurioje nustatytas pažeidimas pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 d. 1 p., kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja LR darbo kodeksas (ginčui aktuali redakcija) ir Užimtumo įstatymas (ginčui aktuali redakcija).

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 m. patvirtintas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-430 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams patvirtinimo“.

Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI1LTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-25-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-25-942/2018">2AT-25-942/2018</a>). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.

Iš bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Tokią išvadą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas Nr. UĮPPJ 0382-0018, kuriame nurodyta, kad pareiškėja būdama darbdaviu ir atstovaujama direktoriaus A. K., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 d. 1 p. DK 42 straipsnio 2 d., nuostatas, t. y. 1) neužtikrino, kad apie D. S., D. L. priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam būtų pranešta mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Iš D. S. pateiktų dokumentų (vairuotojo kortelės) nustatyta, kad pastarasis pradėjo dirbti 2020 m. liepos 6 d., o VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią pranešta tik 2021 m. liepos 14 d. Iš D. L. vairuotojo kortelės nustatyta, kad pastarasis pradėjo dirbti 2020 m. liepos 3 d., ir pranešta buvo tą pačią dieną, t. y. 2020 m. liepos 3 d., kas taip pat sudaro Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 d. 1 p. pažeidimą.

Kadangi pareiškėja ginčija tik Nutarimo dalį, kuria pareiškėja pripažinta padariusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 d. 1 p. pažeidimą, dėl kitų Nutarimo dalių teismas detaliau nepasisako.

Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad D. L. pradėjo dirbti 2020-07-03d. 18.24 val. ir apie jo darbo pradžią buvo pranešta 2020 m. liepos 3 d. 13.15 min, t. y. tą pačią kalendorinę dieną, ir kad įstatymo leidėjas kalba apie darbo dieną, kuri baigiasi 17 valandą, todėl turėtų būti traktuojama, jog D. L. pradėjo dirbti ne tą pačią dieną, kai buvo pranešta apie jo įdarbinimą, pažymi ir tuo pačiu sutinka su VDI nuomone, kad terminas nėra skaičiuojamas individualiai pagal kiekvienos įmonės darbo laiką. 2020 m. liepos 1 d. pareiškėjo vadovo įsakymu darbuotojas nuo 2020 m. liepos 3 d. buvo siunčiamas į komandiruotę į Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje. Tai patvirtina, kad jau prieš 2 darbo dienas buvo žinoma apie darbuotojo siuntimą atlikti darbo funkcijas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje, todėl pareiškėja privalėjo užtikrinti, kad pranešimas VSDFV apie darbuotojo įdarbinimą būtų pateiktas laikantis DK nuostatų.

Pažymėtina, kad bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog jo vadovaujamoje įmonėje būtų tinkamai sudaromi ir įforminami darbo santykiai. Sutiktina su VDI nuomone, kad asmuo negali pradėti dirbti anksčiau įmonės naudai, nei pateikiamas pranešimas apie jo įdarbinimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, darbuotojas D. L. faktiškai dirbo nuo 2020 m. liepos 3 d., todėl laikytina, kad minėtas asmuo tą dieną įmonėje dirbo nelegaliai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu asmuo atlieka darbo funkciją, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad nesutinka su (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. nelegalaus darbo faktu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju VDI nustatė, jog prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau pareiškėjos manymu, nurodyti veiksmai turi būti padaryti tyčia ar dėl neatsargumo. Pažymėjo, kad nesant darbdavio kaltės dėl savalaikio VSDFV teritorinio skyriaus informavimo apie priimtą į darbą darbuotoją, atsakomybė negali būti taikoma. Pareiškėja akcentavo, kad įmonės kaltės nėra, nes informacijos perdavimas neįvyko dėl techninių gedimų, todėl nuobauda šioje dalyje paskirta neteisėtai.

Teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Sutiktina su VDI nuomone, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Bendrovės direktorius turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Atitinkamai, priešingas darbdavio elgesys, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas kilti administracinei atsakomybei kaip fiziniam asmeniui bei atsakomybei kaip juridiniam asmeniui pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog D. S. pradėjo dirbti 2020 m. liepos 6 d., o VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią pranešta tik 2020 m. liepos 14 d. Kaip priežastį, kodėl laiku nepateikė VSDFV duomenų, pareiškėja nurodė techninius gedimus. Šis pareiškėjos teiginys taip pat vertintinas kaip abejotinas, kadangi pareiškėja apie įdarbinimą nepranešė laiku, techniniai gedimai, tikėtina,tikrai nebuvo tokio mąsto, kad nebūtų galimybės pateikti duomenų laiku. Pažymėtina, jog pati pareiškėja nedetalizavo, kokio pobūdžio techniniai gedimai buvo.

Taigi, teismas remdamasis byloje esančiais duomenimis, vertina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja padarė pažeidimą numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, konstatuoja, kad atsakovės priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nelegalaus darbo draudimą, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. VDI skirdama baudą pareiškėjai, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič