Administracinė byla Nr. eI3-2725-535/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00246-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 29.3; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės,,Sveikatos kurortas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB,,Sveikatos kurortas“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022-02-15 sprendimą Nr. RSUB-50424.
Pareiškėja nurodo, kad ginčijamu sprendimu atsakovė, vadovaudamasi Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-04-15 nutarimu Nr. 230 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), netenkino jos paraiškos pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“.
Pareiškėja nesutinka su atsakovės motyvais, kad bendrovė neatitinka Aprašo 16.1 papunktyje numatytos sąlygos, nes bendrovė neturi GMP įsiskolinimo už 2019 m. mokestinį laikotarpį, todėl atitinka Aprašo 16.1 papunktyje numatytą sąlygą - būti pilnai ar iš dalies įvykdžius GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį.
Pareiškėja taip pat nesutinka su VMI pozicija, kad Aprašo 16.1 papunktyje numatytas tiek reikalavimas pareiškėjui turėti prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį už 2019 m. mokestinį laikotarpį, tiek reikalavimas iki 2020-01-31 šią prievolę bent iš dalies įvykdyti. Nesutinka su tokiu Aprašo 16.1 papunkčio aiškinimu.
Aprašo 16.1 punktas numato, kad subsidija pareiškėjui gali būti skiriama, jei pareiškėjas iki 2020-01-31 yra sumokėjęs ir (arba) įskaitęs bent dalį už 2019 metų mokestinį laikotarpį deklaruotos mėnesinėje pajamų mokesčio GPM, mokėtinos GPM sumos į valstybės ir savivaldybės biudžetus (ši nuostata netaikoma galimiems pareiškėjams, atitinkantiems Aprašo 14.3 papunktyje nurodytus reikalavimus, ir mažosioms bendrijoms, individualioms įmonėms, komanditinėms ūkinėms bendrijoms ir tikrosioms ūkinėms bendrijoms, kuriose 2019 metais pagal darbo sutartį už darbo užmokestį nedirbo fiziniai asmenys).
Taigi, Aprašo 16.1 punktas numato reikalavimą įmonei būti sumokėjusiai pilnai ar iš dalies gyventojų pajamų mokestį, kuris už 2019 metų mokestinį laikotarpį buvo deklaruotas mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313). t. y. būti bent iš dalies įvykdžiusiai GMP mokėjimo prievolę už 2019 metų mokestinį laikotarpį.
Tačiau, priešingai nei savo sprendime nurodo atsakovė, šiame Aprašo 16.1 papunktyje nėra numatytas reikalavimas pareiškėjui turėti prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį už 2019 m. mokestinį laikotarpį. Aprašo reikalavimai bendrovei negali būti aiškinami plečiamai, juo labiau teigiant juose esant tai, ko juose nėra nurodyta. Šiuo atveju reikalavimas turėti mokestinę GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį nėra nurodytas. Reikalavimas yra būti pilnai ar bent iš dalies įvykdžius turimą GPM prievolę.
Pareiškėja teigia, kad atsakovės skundžiamame sprendime pateiktas Aprašo 16.1 papunkčio aiškinimas neatitinka ne tik gramatinio, bet ir loginio bei teleologinio aiškinimo metodų reikalavimų.
Pareiškėja mano, kad sunku būtų paaiškinti, kodėl toks reikalavimas - turėti mokestinę GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį turėtų būti. Tuo tarpu reikalavimas būti pilnai ar bent iš dalies įvykdžius turimą GPM prievolę yra aiškus ir suprantamas - parama teikiama įmonėms, kurios bent iš dalies įvykdžiusios turimą GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį. Todėl tokiu atveju, jei parama teikiama įmonėms, kurios bent iš dalies įvykdžiusios turimą GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį, kodėl parama neturėtų būti teikiama įmonei, kuri GPM prievolės už 2019 m. mokestinį laikotarpį iš viso neturi.
Pareiškėja nurodo, kad bendrovė už 2019 metų mokestinį laikotarpį nėra deklaravusi mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313) gyventojų pajamų mokesčio, tačiau tai nereiškia, kad ji neįvykdė Aprašo 16.1 papunkčio reikalavimo iki 2020-01-31 bent iš dalies įvykdyti GPM prievolę. Šiuo atveju bendrovė neturėjo GPM prievolės, todėl buvo ją pilnai įvykdžiusi.
Pareiškėja paaiškina, kad bendrovė 2019 metais vykdė didelio masto reabilitacijos centro statybas (daugiau kaip 6 mln. eurų vertės, patvirtina pridedamas Atliktų darbų aktas Nr.692-1 ir Pažyma Nr.366-1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę), kurios buvo baigtos 2020 metų vasario mėnesį. Bendrovė 2019 metais dėl vykdomų statybos darbų reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų negalėjo teikti. Todėl 2019 metais pareiga mokėti gyventojų pajamų mokestį neatsirado. Šiuo metu, užbaigus sanatorijos statybas, bendrovė turi daugiau kaip 100 darbuotojų ir yra GMP mokėtoja.
Aprašo 16.1 punktas numato pareigą įmonei būti bent iš dalies įvykdžiusiai GMP prievolę už 2019 metų mokestinį laikotarpį. Šiuo atveju bendrovė iki 2020-01-31 buvo pilnai įvykdžiusi šią mokestinę prievolę ir neturėjo (neturi) GMP įsiskolinimo už 2019 metų mokestinį laikotarpį.
Pareiškėja teigia, kad bendrovė atitinka Aprašo 16.1 punkto reikalavimą ir pagrindo atmesti jos paraišką nebuvo.
Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad ginčas kilo dėl skirtingai interpretuojamo Aprašo 16.1 papunktyje numatyto reikalavimo turinio. Pareiškėja teigia, kad Aprašo 16.1 papunktyje numatyta pareiškėjo pareiga bent iš dalies atsiskaityti pagal GPM prievoles už 2019 m. mokestinį laikotarpį. Pareiškėjos teigimu, GPM prievolių už 2019 m. mokestinį laikotarpį neturėjimas reiškia, kad pareiškėja yra pilnai įvykdžiusi šią mokestinę prievolę. Atsakovė su tokiu Aprašo 16.1 papunkčio interpretavimu nesutinka.
Atsakovė mano, kad Aprašo 16.1 papunktyje numatyti du reikalavimai pareiškėjams, siekiantiems gauti subsidiją: reikalavimas būti bent iš dalies įvykdžius GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį; reikalavimas turėti GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Aprašo 16.1 papunktyje numatytos išimtys - papunkčio nuostatų netaikymas Aprašo 14.3 papunktyje nurodytus reikalavimus atitinkantiems pareiškėjams, taip pat pareiškėjams, kurių teisinė forma yra mažoji bendrija, individuali įmonė bei tikroji/komanditinė ūkinė bendrija - pasirinktos neatsitiktinai. Aprašo 14.3 papunktyje numatytas reikalavimas pareiškėjui būti įsteigtam nuo 2019-11-01 iki 2020-11-30 ir negauti pajamų per nuo 2019-11-01 iki 2019-12-31 trunkantį laikotarpį. Taigi, nustatant išimtis, atsižvelgiama į tai, kad metų pabaigoje įsteigtos ir pajamų gauti nespėjusios įmonės dėl galimai objektyvių priežasčių nespėjo realiai pradėti vykdyti veiklos, dėl to būtų nepagrįsta reikalauti, kad tokios įmonės būtų deklaravusios vykdytinas GPM prievoles už 2019 m. mokestinį laikotarpį.
Minėtų teisinių formų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose sudarytos galimybės šių teisinių formų juridiniams asmenims vykdyti veiklą ir nesudarant darbo sutarčių. Dėl šios priežasties, reikalavimas turėti vykdytiną GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį būtų nepagristas, jei šių teisinių formų juridiniai asmenys nuspręstų pasinaudoti įstatymų jiems teikiamomis galimybėmis ir vykdyti veiklą nesudarant darbo sutarčių.
Pareiškėjai, kuriems negali būti taikomos Aprašo 16.1 papunktyje numatytos išimtys, laikytini neturinčiais objektyvių priežasčių, dėl kurių jiems realiai vykdant veiklą galėtų neatsirasti GPM prievolės.
Atsakovė pažymi, kad Aprašo16.1 papunkčio formuluotė „yra sumokėjęs ir (arba) iškaitęs bent dali už 2019 metų mokestinį laikotarpi deklaruotos mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313), patvirtintoje VMI viršininko įsakymu (toliau - GPM deklaracija), mokėtinos GPM sumos į valstybės ir savivaldybės biudžetus“ nenustato, kokią konkrečiai dalį GPM prievolės turi būti įvykdęs pareiškėjas, kad būtų laikomas atitinkančiu Apraše įtvirtintą reikalavimą. Vadinasi, pareiškėjas, sumokėjęs/įskaitęs bet kokią dalį mokėtino GPM, būtų laikomas atitinkančiu Aprašo 16.1 papunktyje numatytą reikalavimą. Mokestinės nepriemokos turėjimas nėra kliūtis skirti subsidiją.
Atsakovė mano, kad Aprašo 16.1 papunktyje numatytas reikalavimas, susijęs ne su tinkamu savo mokestinių prievolių vykdymu, bet, visų pirma, su tokių mokestinių prievolių egzistavimu ir pastangomis jas vykdyti bei realiai vykdoma pareiškėjo ekonomine veikla.
Atsakovė pabrėžia, kad VMI 2021-12-15 rašte Nr. RSUB-50424 aiškiai suformuluoti sprendimo atsisakyti skirti subsidiją motyvai, sprendimas tenkina VAI 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus administraciniams sprendimams, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.
k o n s t a t u o j a:
Byloje keliamas ginčas dėl VMI sprendimo, kuriuo nebuvo tenkinta pareiškėjos subsidijų paraiška, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2021-07-01 pateikė paraišką pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“,
VMI, vadovaudamasi Aprašo 40 punktu, atliko pareiškėjos atitikties Apraše numatytiems kriterijams subsidijai gauti vertinimą ir 2021-07-02 raštu Nr. RSUB-46617 informavo pareiškėją, kad jos paraiška nėra tenkinama, kadangi įmonė iki 2020-01-31nėra sumokėjusi (iškaičiusi) bent dalies gyventojų pajamų mokesčio, deklaruoto mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313) už 2019 m. mokestinį laikotarpį (pagal Aprašo 16.1 punktą).
Pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau — VAAT), kuris 2021-11-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. el3-4237-816/2021 tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino VMI sprendimą Nr. RSUB-46617. VAAT sprendime pažymėjo, kad, be kita ko, atsakovas sprendimą priėmė nepaisydama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, konkrečių teisės normų nesusiejo su reikšmingais klausimo sprendimui objektyviais duomenimis (faktais), šis pažeidimas paneigė pareiškėjos teisę žinoti priimto sprendimo pagrindus, apribojo jos teisę į teisminę gynybą, galimybę suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Dėl šių priežasčių atsakovės sprendimas negalėjo būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl pareiškėjos skundą tenkino, o sprendimą panaikino.
VMI, vykdydama VAAT 2021-11-16 sprendimą, 2021-12-15 priėmė ir pareiškėjai įteikė naują sprendimą Nr. RSUB-50424, kuriuo pakartotinai atsisakė skirti subsidiją pareiškėjai.
VMI 2021-12-15 sprendime nurodė tiek teisinį (Aprašo 16.1 papunktis), tiek faktinį (turimi duomenys apie pareiškėjos turimas gyventojų pajamų prievoles už 2019 m. mokestinį laikotarpį) sprendimo priėmimo pagrindą.
Pareiškėja nesutinka su atsakovės priimtu sprendimu, jos teigimu, atsakovė neteisingai interpretavo, plečiamai aiškino Aprašo 16.1 punkto nuostatas.
Aprašo 16.1 papunktyje nustatyta, kad subsidija pareiškėjui gali būti skiriama, jei pareiškėjas iki 2020-01-31 yra sumokėjęs ir (arba) įskaitęs bent dalį už 2019 metų mokestinį laikotarpį deklaruotos mėnesinėje pajamų mokesčio GPM deklaracijoje, mokėtinos GPM sumos į valstybės ir savivaldybės biudžetus (ši nuostata netaikoma galimiems pareiškėjams, atitinkantiems Aprašo 14.3 papunktyje nurodytus reikalavimus, ir mažosioms bendrijoms, individualioms įmonėms, komanditinėms ūkinėms bendrijoms ir tikrosioms ūkinėms bendrijoms, kuriose 2019 metais pagal darbo sutartį už darbo užmokestį nedirbo fiziniai asmenys).
Taigi, Aprašo 16.1 papunktyje numatytas tiek reikalavimas pareiškėjui turėti prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį už 2019 m. mokestinį laikotarpį, tiek reikalavimas iki 2020-01-31 šią prievolę bent iš dalies įvykdyti.
Pažymėtina, kad Aprašo 16.1 papunkčio formuluotė „yra sumokėjęs ir (arba) įskaitęs bent dalį už 2019 metų mokestinį laikotarpį deklaruotos mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313), patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu, mokėtinos GPM sumos į valstybės ir savivaldybės biudžetus“ nenustato, kokią konkrečiai dalį GPM prievolės turi būti įvykdęs pareiškėjas, kad būtų laikomas atitinkančiu Apraše įtvirtintą reikalavimą. Vadinasi, pareiškėjas, sumokėjęs / įskaitęs bet kokią dalį mokėtino GPM, būtų laikomas atitinkančiu Aprašo 16.1 papunktyje numatytą reikalavimą. Mokestinės nepriemokos turėjimas nėra kliūtis skirti subsidiją.
Iš byloje pateiktų pareiškėjos GPM deklaracijų už 2019 m. mokestinį laikotarpį matyti, kad jose nėra pateikta duomenų apie išmokas, kurių pagrindu galėtų atsirasti prievolė mokėti GPM. Nesant prievolės mokėti GPM už 2019 m. mokestinį laikotarpį, laikytina, kad negali būti vykdomas ir reikalavimas dėl bent dalies mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo ir (arba) įskaitymo iki 2020-01-31.
Teismo įsitikinimu, Aprašo 16.1 papunktyje numatytas reikalavimas, susijęs ne su tinkamu savo mokestinių prievolių vykdymu, bet, visų pirma su tokių mokestinių prievolių egzistavimu ir pastangomis jas vykdyti bei realiai vykdoma pareiškėjo ekonomine veikla. Prievolės neegzistavimas negali būti prilygintas tinkamam prievolės vykdymui, kadangi toks teiginys prieštaringas.
Bylos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad VMI pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos pateiktose GPM deklaracijose už 2019 m. mokestinį laikotarpį nėra pateikta duomenų apie išmokas, kurių pagrindu galėtų atsirasti prievolė mokėti GPM, o nesant prievolės mokėti GPM už 2019 m. mokestinį laikotarpį, negali būti vykdomas ir reikalavimas dėl bent dalies mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo ir (arba) įskaitymo iki 2020-01-31, todėl neturėjo teisinio pagrindo tenkinti subsidijos paraiškos.
Teismo įsitikinimu, atsakovė tinkamai aiškino Aprašo 16.1 punkto nuostatas, vertino ar pareiškėja atitinka visas Apraše keliamas sąlygas, ar jai gali būti paskirta subsidija, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neskirti pareiškėjai subsidijos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog VMI, priimdama ginčijamą sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, atitinka VAĮ nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl konstatuotina, jog pareiškėjos prašymas panaikinti VMI 2022-02-15 sprendimą Nr. RSUB-50424 yra atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės,,Sveikatos kurortas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja
