Civilinė byla Nr. e2-343-798/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01107-2025-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altus LT“ iškėlimo bei uždarosios akcinės bendrovės „Altus LT“ vadovo J. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altus LT“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Altus LT“ nemokumo (bankroto) bylą. Pareiškėja nurodė, kad bendrovė yra nemoki, jos 165 115,70 Eur mokestinė nepriemoka ieškovei susidarė nuo 2023 m. birželio 16 d., kurios išieškoti nepavyko. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis bendrovės vardu yra registruoti du nekilnojamojo turto objektai, kurie 2022 m. spalio 13 d. sutartine hipoteka yra įkeisti atsakovės kreditorei RATO kredito unijai. Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu registruotos 6 transporto priemonės. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, išieškojimas iš bendrovės vykdomas ir kitų kreditorių, bendra išieškoma skola yra 540 656,51 Eur. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. rugsėjo 29 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 165 116,70 Eur.
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Altus LT“ bankroto bylą, nemokumo (bankroto) administratore paskyrė UAB „Avere“.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Altus LT“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. 2025 m. gruodžio 17 d. gautas UAB „Altus LT“ vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei, kartu patvirtinant UAB „Altus LT“ restruktūrizavimo planą. Šis pareiškimas priimtas teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTEzNjQtMTAxMi8yMDI2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-1364-1012/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-1364-1012/2026">eB2-1364-1012/2026</a>). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2026 m. sausio 22 d. nutartimi civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTEzNjQtMTAxMi8yMDI2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-1364-1012/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-1364-1012/2026">eB2-1364-1012/2026</a> prijungta prie civilinės bylos Nr. eB2-1115-1012/2026.
5. Pareiškime atsakovės vadovas nurodė, kad egzistuoja sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui: 1) atsakovės restruktūrizavimo planui pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas; 2) restruktūrizavimo planui pritarė juridinio asmens kreditoriai. Restruktūrizavimo plane išskirtos pagrindinės priežastys, sukėlusios atsakovui dabartines finansines problemas – bendrovės veiklai lemiamos įtakos turėjo pokyčiai 2022 m., kai dėl prasidėjusio karo tarp Rusijos ir Ukrainos ir prasidėjus su tuo susijusiems pokyčiams, teko atsisakyti tuo metu suplanuotų sutarčių pasirašymo dėl aplinkybių nepriklausančių nuo bendrovės – atsisakyti vykdomų darbų Serbijoje. Užtruko laikas persiorientuoti ir surasti naujus užsakovus. Dėl šių priežasčių apyvarta 2022 m. ženkliai krito. Buvo pradėtos derybos dėl vykdomų projektų Vengrijoje, dėl šios priežasties buvo įkurta dukterinė bendrovė „Altus Hungary“. Tačiau daug papildomo laiko pareikalavo įvairių sertifikatų gavimas, ISO įdiegimas ir pan. Bendrovės vadovybė mato geras galimybes, vykdant darbus Vengrijoje, susigrąžinti pagrindinius specialistus, išnaudoti turimą patirtį, dirbant panašiuose projektuose, taip pat išnaudojant ir kitas galimybes – veikloje nereikalingo turto pardavimas, debitorinių skolų susigrąžinimas – atstatyti rentabilią veiklą ir restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu atsiskaityti su visais kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė atsakovės UAB „Altus LT“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą, atmesti ir atsisakė iškelti UAB „Altus LT“ restruktūrizavimo bylą. VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Altus LT“ patenkino, iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ bei išsprendė kitus, su bankroto procesu susijusius, klausimus.
7. Teismas nurodė, kad kritiškai vertina atsakovės argumentus, jog bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų dėl 2022 m. prasidėjusio karo tarp Rusijos ir Ukrainos ir su tuo susijusių pokyčių, dėl kurių teko atsisakyti tuo metu suplanuotų sutarčių pasirašymo bei atsisakyti vykdomų darbų Serbijoje. Atsakovė nepagrindė aplinkybių, susijusių su 2022 m. karinio konflikto, kuris vyksta jau keletą metų, įtaka atsakovės vykdytai veiklai, todėl laikytina, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko persiorientuoti. Tuo tarpu įvertinus atsakovės teiktą bendrovės turto struktūrą ir dinamiką bei kapitalo ir įsipareigojimų struktūrą (e. b. 2 t., b. l. 34–35), matyti, kad įmonės turtas pradėjo ženkliai mažėti, o įsipareigojimai didėti ne 2022 m., bet 2024 m. Be to, atsakovė vien deklaratyviai nurodė ir nepagrindė, kaip konkrečiai jos finansinės padėties pablogėjimą nulėmė karas Ukrainoje, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes apie rinkos, kurioje planavo veikti bendrovė, pokyčius ir jų ryšį su karu Ukrainoje.
8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei viešai prieinami duomenys patvirtina, kad bendrovė turi finansinių įsiskolinimų VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) ir įsiskolinimai nuolat didėja. 2026 m. vasario 24 d. skola VSDFV sudarė 12 278,46 Eur. Tuo tarpu pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo VMI nurodė, jog atsakovės mokestinė nepriemoka 2023 m. birželio 16 d. buvo 165 115,70 Eur, o atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo VMI nurodė, jog atsakovės skola išaugo iki 179 526,88 Eur. Nurodyta įsiskolinimo dinamika patvirtina, kad net ir pateikus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bendrovė savo mokestinių prievolių nei VMI, nei VSDFV nevykdė, bendrovės skola ir toliau didėjo. Atkreipė dėmesį, jog bylą dėl atsakovės nemokumo inicijavo būtent VMI, kas leidžia daryti išvadą, jog VMI nepasitikėjo bendrovės vykdoma veikla ir nelaikė, jog bendrovės veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos leistų jai įvykdyti savo prievoles ateityje. Teismo vertinimu, dideli ir ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai, sistemingas finansinių įsipareigojimų nevykdymas, teikia pagrindą spręsti, kad mokestinės prievolės nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai.
9. Restruktūrizavimo plane nurodyta, jog 2025 m. liepos 31 d. įmonėje buvo 2 darbuotojai (e. b. 2 t., b. l. 50), o toliau vykdydama veikla, bendrovė nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 2 d. uždirbo 464 000 Eur pajamų (el. b. 2 t., b. l. 49). Tačiau vertinant šiuos duomenis kartu su vėliau atsakovės pateikta informacija, matyti, kad faktinė bendrovės veiklos ir darbuotojų situacija iš esmės nekoreliuoja su restruktūrizavimo plane deklaruojamais tikslais. Nustatyta, jog 2025 m. gruodžio 11 d. atsakovė nurodė turinti 6 darbuotojus, tačiau dėl 4 iš jų neįrašymo į VSDFV kyla ginčai (e. b. 3 t., b. l. 182), kas kelia pagrįstų abejonių dėl šių darbuotojų faktinio įdarbinimo bei nuolatinės veiklos vykdymo. Taip pat iš 2025 m. gruodžio 17 d. balanso nustatyta, jog nurodytai dienai atsakovė buvo patyrusi 133 334 Eur nuostolio (e. b. 4 t., b. l. 16) – tai rodo ne finansinės padėties stabilizavimą, bet tolesnį jos blogėjimą. Tuo tarpu iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, jog atsakovė nuo 2025 m. kovo 14 d. iki šios nutarties priėmimo dienos turi 2 asmenis, draustus valstybiniu socialiniu draudimu. 2024 m. vasario 23 d. tokių asmenų buvo 22 – daugiausiai per pateikiamą laikotarpį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog restruktūrizavimo plane numatyti tikslai yra realūs ir pagrįsti. Priešingai, anksčiau aptartos aplinkybės suponuoja vertinimą, kad atsakovė nėra ekonomiškai gyvybinga ir pajėgi tęsti veiklą iškeliant jai restruktūrizavimo bylą.
10. Nors atsakovė restruktūrizavimo plane pateikė duomenis apie bendrovės ir jos klientų sudarytas ir planuojamas sudaryti sutartis (e. b. 2 t., b. l. 51), tačiau vien tik sutarčių išvardijimas bei jų pagrindu planuojamos gauti pajamos, nepateikiant teismui pačių sutarčių, nepatvirtina realios bendrovės veiklos ir pajamų gavimo ir nėra pakankami įrodinėjamam bendrovės gyvybingumui pagrįsti. Be to, iki 2025 m. pabaigos atsakovė restruktūrizavimo plane nurodė planuojanti pasirašyti 2 sutartis, tačiau iki šiol nepateikė atitinkamas aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Tuo tarpu atsakovės banko sąskaitų išrašai (e. b. 2 t., b. l. 61–123), nors ir patvirtina tam tikrus mokėjimus, tačiau jų pagrindu negalima daryti išvados apie įmonės veiklos didėjantį pelningumą, atsižvelgiant į jau minėtus duomenis apie patiriamus nuostolius bei įsipareigojimų ir turto santykį.
11. Teismo vertinimu, nėra prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus bei išsaugant bendrovės gyvybingumą. Neigiamas turto ir skolų santykis, nuostolingos veiklos vykdymas bei nuolatinis skolų didėjimas patvirtina, kad bendrovė nėra pajėgi toliau vykdyti veiklą, gauti pajamas, generuoti pelną. Todėl nusprendė, kad kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą yra netikslinga.
12. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 m. nustatyta, kad atsakovė turėjo turto už 2 395 347 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 1 385 158 Eur, trumpalaikis turtas – 1 000 150 Eur; įsipareigojimai sudarė 2 340 492 Eur, bendrovė deklaravo 2 150 186 Eur nuostolį. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė pateikė į bylą atitinkamus duomenis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 17 d., iš kurių nustatyta, jog įmonės turtą sudarė 1 766 280 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 1 096 008 Eur, o trumpalaikis – 669 992 Eur; įsipareigojimai – 1 844 758 Eur. Įmonė 2025 m. gruodžio 17 d. buvo patyrusi 133 334 Eur nuostolį (e. b. 4 t., b. l. 13–16).
13. Nors 2024 m. atsakovės įsipareigojimai neviršijo turimo turto, kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje, tačiau jau restruktūrizavimo plane nurodomai datai – 2025 m. liepos 31 d. bei 2025 m. gruodžio 17 d. atsakovės įsipareigojimai buvo didesni nei atsakovės turimas turtas. Pažymėtina, kad reikšmingą turto dalį nurodytais laikotarpiais sudarė trumpalaikis turtas – iš esmės pirkėjų skolos (per vienerius metus gautinos sumos) ir atsargos. Taip pat, nors mažėjo įsipareigojimai – nuo 2 340 492 Eur iki 1 844 758 Eur, tačiau kartu mažėjo ir įmonės turtas – nuo 2 395 347 Eur iki 1 766 280 Eur. Pažymėjo ir tai, kad įmonė ir toliau veikia nepelningai – 2024 m. patirtas 2 150 186 Eur nuostolis, o 2025 m. gruodžio 17 d. – 133 334 Eur. Iš nurodytų aplinkybių išplaukia išvada, jog įmonės turtas mažėja sparčiau nei turimi įsipareigojimai, įmonė toliau veikia nepelningai, dėl ko naujausiais duomenis įmonės įsipareigojimai viršija turtą.
14. Atsakovės nurodomas trumpalaikis turtas (debitorių skolos) 2025 m. gruodžio 17 d. – 554 079 Eur, vertintinas kritiškai ir realiai atsakovės nedisponuojamu. Tai leidžia daryti išvadą, jog pastaruoju laikotarpiu atsakovės realiai disponuojamas turtas yra mažesnis nei nurodytas, o turimi įsipareigojimai dar labiau viršija turimą atsakovės turtą.
15. Įvertinęs atsakovės turimą ilgalaikį turtą, teismas nurodė, kad prie ilgalaikio turto 2025 m. liepos 31 d. atsakovė yra priskyrusi planuojamus parduoti gyvenamąjį namą su žemės sklypu (įkeista) bei automobilį (lizinguojamas), bendra vertė nurodoma 508 000 Eur. Tuo tarpu 2025 m. gruodžio 17 d. balanse automobilis prie ilgalaikio turto nebenurodomas, tačiau, kaip minėta, atsakovės turtas reikšminga suma nepadidėjo ir nesiekia turimų įsipareigojimų. Taip pat kritiškai vertinama minėto žemės sklypo su gyvenamuoju namu vertė – atsakovė nurodė, jog jis vertas 410 000 Eur, tačiau nepateikė tokį vertinimą pagrindžiančių duomenų. Be to, šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Teismas sutiko su pareiškėja, kad šis atsakovės nekilnojamasis turtas nėra likvidus, nes jį pardavus iš gautų lėšų pirmiausia būtų atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi, kurio restruktūrizavimo plane nurodytas kreditorinis reikalavimas sudaro 381 337 Eur (e. b. 2 t., b. l. 39).
16. Teismas konstatavo, kad pagal balanso testą atsakovė UAB „Altus LT“ laikytina nemokia.
17. Išanalizavęs atsakovės mokumo galimybes pagal likvidumo testą, teismas nustatė, kad atsakovė pateikė kreditorių sąrašą, sudarytą 2025 m. gruodžio 17 d. (e. b. 4 t., b. l. 12). Pagal šį sąrašą atsakovė turi 39 kreditorius, kuriems skola sudaro 2 231 235,41 Eur, o daugiau nei 90 d. pradelstų mokėjimų suma – 2 134 047,90 Eur. Dėl dalies kreditoriams pradelstų įsiskolinimų atsakovės atžvilgiu pradėti ir išieškojimo procesai. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovės atžvilgiu šiuo metu vykdomos 21 vykdomosios bylos. Tokia aplinkybė rodo, kad atsakovės UAB „Altus LT“ finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas. Taip pat, kaip nurodyta anksčiau, atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su valstybe, o skolos jai auga. Įvertinus byloje esančius duomenis apie neįvykdytų prievolių kreditoriams apimtį, teismas nusprendė, jog atsakovė UAB „Altus LT“, vertinant jos finansinę būklę likvidumo aspektu, taip pat laikytina nemokia, susiduriančia su finansiniais sunkumais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė UAB „Altus LT“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą, iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Bendrovės restruktūrizavimo plano projektui pritarė bendrovės akcininkai bei kreditoriai. Bendrovės restruktūrizavimo plano projektas patvirtina, kad bendrovė turi galimybę sumažinti išlaidas ir įvykdyti esamas sutartis bei gauti pajamas, kurios leistų ne tik padengti einamuosius mokėjimus, bet ir padengti įsiskolinimą kreditoriams.
18.2. VMI savo pareiškime nurodo, jog atsakovei pasiūlius šį ginčą išspręsti taikiai, pasirašant taikos sutartį visoms šalims priimtinomis sąlygomis, ieškovė neprieštarauja taikos sutarties sudarymui ir mano, kad šioje byloje yra galimybė ją sudaryti. Vadinasi, VMI mato galimybę suteikti pagalbą atsakovei.
18.3. Pati pareiškėja, kaip nurodyta jos ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo, nebandė susisiekti su atsakove (ir/arba jos vadovu J. B.) jokiais kitais būdais (pvz., disponuojamais el. pašto adresais, telefono numeriais, galiausiai, pakartotinai pabandyti išsiųsti registruotą laišką žinomais adresais). Buvo pasinaudota vienintele formalia įstatymo suteikta galimybe išsiųsti laišką registruotu bendrovės adresu ir laukti nustatyto termino, kol toks laiškas formaliai bus laikomas įteiktu. Teismas šių aplinkybių nevertino.
18.4. Nagrinėjamo ginčo atveju teismas, atmesdamas prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo pateikti įrodymai, jog egzistuoja / egzistavo abi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
18.5. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad galimybės atsiskaityti su valstybės biudžetu buvo apsunkintos dar ir dėl to, jog antstoliai buvo areštavę atsakovės sąskaitas, kas neleido tikėtis, jog net ir gaunant (susigrąžinant) debitorines skolas, techniškai jų negalima pervesti į biudžetą. Be to, inicijuoti teisminius ginčus dėl debitorinių skolų išieškojimo dėl tos pačios priežasties nebuvo įmanoma. Tačiau tą galimą padaryti ateityje ir jų atgavimo galimybės yra realios.
18.6. Šiuo atveju, teismas turėjo veikti aktyviai, tačiau neatliko vertinimo bei neatsižvelgė į atsakovės teiginius apie VSDFV formalų atsisakymą įdarbinti minėtus 4 darbuotojus vien dėl to, kad atsakovė turi įsiskolinimą.
18.7. Teismas neatsižvelgė bei nevertino kitų svarbių atsiliepimo į ieškovės pareiškimą argumentų, tokių, kaip pvz., atsakovė nurodė, kad bendrovės vadovybė mato geras galimybes, vykdant darbus Vengrijoje. Nebuvo niekaip įvertinta ir tezė, kad atsakovės vadovybė yra sudariusi veiklos optimizavimo planą ir tiki veiklos perspektyvomis, tačiau šiuo metu yra reikalinga kreditorių pagalba ir pritarimas siūlomam restruktūrizavimo procesui.
18.8. Teismas tiesiog formaliai bei paviršutiniškai priėjo prie išvados (nutarties 29 punktas), jog įmonės turtas mažėja sparčiau nei turimi įsipareigojimai, įmonė toliau veikia nepelningai, dėl ko naujausiais duomenis įmonės įsipareigojimai viršija turtą. Atsakovės įsitikinimu, neabejotinai turėjo būti atsižvelgta į tokią esminę aplinkybę, kad nuostolis reikšmingai sumažėjo, o pagal tokias tendencijas buvo galima daryti pagrįstą išvadą, kad ateityje nuostolis dar labiau mažės arba jo pavyks išvis išvengti bei dirbti pelningai.
18.9. Teismas neįvertino realios galimybės atgauti debitorines skolas, tiesiog paviršutiniškai nurodydamas, kad toks turtas, remiantis formuojama teismų praktika, pripažintinas nedisponuotinu. Tačiau teismas neatliko net minimalios analizės dėl tokių skolų susigrąžinimo realumo, nors turėjo pareigą veikti aktyviai.
18.10. Atsakovas ne tik įrodė, kad nekilnojamojo turto vertė siekia 410 000 Eur, tačiau net ir beveik dvigubai didesnę – 777 000 Eur, todėl teismas neturėjo pagrindo apskųstoje nutartyje ilgalaikio turto apimties vertinti kritiškai.
19. Pareiškėja VMI atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo priimti į bylą naujai pateikiamus įrodymus, atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės turimo realus turto vertė yra dar mažesnė, nei deklaruojama balanse, kadangi trumpalaikės (debitorinės) skolos negali būti laikomos realiai disponuojamu turtu. Atsakovės balanse nurodytos sumos savaime nepatvirtina faktinio jų atgavimo ir jų likvidumo ypač nesant duomenų apie debitorių mokumą ir realias jų susigrąžinimo galimybes.
19.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą, kuris buvo sudarytas 2025 m. gruodžio 17 d., padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė yra nemoki. Šią teismo išvadą papildomai patvirtinta ir tai, kad atsakovės įsiskolinimas VMI nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos (2025 m. rugsėjo 29 d.) iki šios dienos yra padidėjęs ir šiandien jau sudaro 180 861,73 Eur. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė nevykdo einamųjų mokėjimų ir toliau didina savo įsiskolinimą VMI. Atsakovės įsiskolinimas VMI yra susidaręs nuo 2023 m. kovo 16 d. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės įsipareigojimai nėra trumpalaikiai, o priešingai – yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio. Nuo 2024 m. spalio 8 d. antstolių taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs, todėl VMI vertinimu atsakovė nėra gyvybinga įmonė, t. y. ji negali tęsti veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutarta iškelti bankroto bylą atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
22. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė į bylą pateikė turto vertinimo ataskaitą ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-25-173-15823.
23. Pareiškėja VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. kovo 27 d. balanso išrašą ir Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. kovo 27 d. likučių ataskaitą.
24. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
25. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė pateikė įrodymus, kuriais siekia paneigti pirmosios instancijos teismo argumentą, kad žemės sklypo su namu vertė yra 410 000 Eur, ir kitokios vertės apeliantė neįrodė. Tokiu būdu apeliantė siekia įrodyti, kad paminėtas turtas yra įkainotas brangiau, nei nurodomą restruktūrizavimo plane.
26. Tuo tarpu VMI siekia įrodyti, kad apeliantės mokestinė prievolė tik didėja ir nėra dengiama.
27. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šalių pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi su jais bylos šalys buvo susipažinusios, prieštaravimų dėl prašymų priimti juos į bylą viena kitai nereiškė, todėl jų prašymai tenkinami, naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo
28. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nurodė, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projekte apsiribojama abstrakčiais teiginiais apie veiklos perspektyvą, procesų optimizavimą. Teismo vertinimu, nėra prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus bei išsaugant bendrovės gyvybingumą.
29. Apeliantė su teismo argumentais nesutiko. Nurodė, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projektui pritarė bendrovės akcininkai bei kreditoriai. Bendrovės restruktūrizavimo plano projektas patvirtina, kad bendrovė turi galimybę sumažinti išlaidas ir įvykdyti esamas sutartis bei gauti pajamas, kurios leistų ne tik padengti einamuosius mokėjimus, bet ir padengti įsiskolinimą kreditoriams. Teismas, atmesdamas prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo pateikti įrodymai, jog egzistuoja abi JANĮ 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sėkmingo restruktūrizavimo sąvokos JANĮ neteikia; sėkmingas restruktūrizavimo procesas nėra apibrėžtas ir teismų praktikoje. Visgi teismų praktikoje pažymima, kad sėkmingą restruktūrizavimo procesą lemia kreditorių pritarimas ir palaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTcyMy0yNDEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1723-241/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1723-241/2020">e2-1723-241/2020</a>), mokesčių mokėjimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDgtNDY3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-208-467/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-208-467/2025">2-208-467/2025</a>, 43 punktas) ir kt. Sėkmingas restruktūrizavimo procesas turi užtikrinti, jog, pasibaigus procedūroms, juridinis asmuo išliks veikiantis subjektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzM3LTg4MS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-337-881/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-337-881/2025">e2-337-881/2025</a>, 48 punktas). Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT), analizuodama ir apibendrindama nemokumo teisės rezultatus, nurodo, kad sėkmingas restruktūrizavimo procesas yra baigtas nemokumo procesas, kai yra įgyvendinamas restruktūrizavimo planas (žr., pavyzdžiui, AVNT 2025 m. gruodžio 22 d. Nemokumo procesų 2025 m. I–III ketv. apžvalgą), tokio požiūrio iš esmės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTQ1LTQwNy8yMDI2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-145-407/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-145-407/2026">e2-145-407/2026</a>, 18 punktas). Tačiau, net ir tinkamai įvykdžius restruktūrizavimo planą, patvirtinus restruktūrizavimo ataskaitą ir baigus bylą JANĮ 117 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, savaime nereiškia, kad bus (yra) pasiektas vienas iš restruktūrizavimo tikslų – gyvybingo verslo išsaugojimas; ar restruktūrizavimo tikslas yra pasiektas, galima įvertinti tik pasibaigus restruktūrizavimo bylai, kai ūkio subjektas toliau dalyvauja rinkoje. Tai yra tik restruktūrizavimo proceso siekiamybė.
31. Apeliantė teisingai nurodo, kad kreipiantis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo egzistavo abi JANĮ 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos. Tačiau apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad bendrovės restruktūrizavimo procesui pritarė dauguma kreditorių, nereiškia, jog tokiu atveju restruktūrizavimo byla turi būti iškelta besąlygiškai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien kreditorių pritarimas nėra sąlyga, lemianti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, restruktūrizavimo plano tvirtinimas yra teismo prerogatyva (JANĮ 24 straipsnio 1 dalis ir 111 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal JANĮ 24 straipsnio nuostatas, teismas turi spręsti ne tik dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, bet ir dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų egzistavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYyMy0yNDEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1623-241/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1623-241/2020">e2-1623-241/2020</a>).
32. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygų: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra nė vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
33. Nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad dideli ir ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai, sistemingas finansinių įsipareigojimų nevykdymas, rodo, jog mokestinės prievolės nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai.
34. Juridinio asmens restruktūrizavimas atliekamas, turint tikslą perskirstyti juridinio asmens įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta juridinio asmens normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčio juridinio asmens veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant juridinio asmens veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą juridiniam asmeniui, kol jo veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjQ2LTQ1MC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-646-450/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-646-450/2022">e2-646-450/2022</a>). Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYyMy0yNDEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1623-241/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1623-241/2020">e2-1623-241/2020</a>).
35. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Nustačius, kad juridinis asmuo yra gyvybingas, yra pagrindas spręsti dėl jo galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (nemokiai bendrovei nesant gyvybingai), sprendžiama dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTQyLTQwNy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1142-407/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1142-407/2020">2-1142-407/2020</a>). Taigi, tais atvejais, kai juridinis asmuo yra gyvybingas, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, taikomas prioritetas.
36. Teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjA0LTU4NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-204-585/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-204-585/2021">e2-204-585/2021</a>; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjQ0LTQ1MC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-244-450/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-244-450/2021">e2-244-450/2021</a>).
37. Atskirajame skunde, kritikuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jai atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad restruktūrizavimo plane iškelti tikslai toliau sėkmingai vykdyti veiklą bei susigrąžinti darbuotojus yra neįmanomi pasiekti, kad apeliantės restruktūrizavimo plane nurodytos sutartys savaime neįrodo, kad atsakovė vykdo ūkinė komercinę veiklą, kad bendrovės restruktūrizavimo plane iš esmės nenurodyta konkrečių priemonių, veiksnių, galinčių lemti jos mokumo atkūrimą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
38. Apeliantė skunde nurodė, kad šiuo atveju, teismas turėjo veikti aktyviai, tačiau neatliko vertinimo bei neatsižvelgė į atsakovės teiginius apie VSDFV formalų atsisakymą įdarbinti minėtus 4 darbuotojus vien dėl to, kad atsakovė turi įsiskolinimą.
39. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė savo skunde nuolatos sistemingai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą veikti aktyviai ir analizuoti bei atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, į kurias neatsižvelgė ir / arba neišanalizavo.
40. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia nurodo, kad teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo, nes, sprendžiant nemokumo bylos iškėlimo klausimą, gyvybingumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti nemokumo bylą. Teismo aktyvumas yra orientuotas į proceso teisingumą, rungimosi principo išsaugojimą, o ne į vienos iš šalių įrodinėjimo naštos perėmimą. Todėl pirmosios instancijos teismas teismo aktyvaus vaidmens nagrinėdamas šią bylą nepažeidė.
41. Antra, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2025 m. gruodžio 11 d. atsakovė turėjo 6 darbuotojus, tačiau dėl 4 iš jų neįrašymo į VSDFV kyla ginčai (e. b. 3 t., b. l. 182), kas kelia pagrįstų abejonių dėl šių darbuotojų faktinio įdarbinimo bei nuolatinės veiklos vykdymo. Ir nors apeliantės vertinimu VSDFV atsisakymas įdarbinti minėtus 4 darbuotojus vien dėl to, kad atsakovė turi įsiskolinimą, yra pernelyg formalus, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali sudaryti pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje nėra duomenų apie tai, kad VSDFV atsisakymas įdarbinti minėtus 4 darbuotojus buvo skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėjamoje byloje vertinti ar VSDFV turėjo pagrįstą pagrindą atsisakyti registruoti darbuotojus.
42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga tai, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams. Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos, jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Todėl veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių dar pradinėje restruktūrizavimo proceso stadijoje ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar bendrovės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTQyLTQwNy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1142-407/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1142-407/2020">2-1142-407/2020</a>; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODM2LTQwNy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-836-407/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-836-407/2023">e2-836-407/2023</a>).
43. Apibendrindamas argumentus šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad restruktūrizavimo plane numatyti tikslai nėra realūs ir objektyviai pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apeliantei iškelti restruktūrizavimo bylą.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
44. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
45. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.
46. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA1LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-105-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-105-684/2019">e3K-3-105-684/2019</a>).
47. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTEyOC0zODEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1128-381/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1128-381/2019">e2-1128-381/2019</a>). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTQyLTQwNy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1142-407/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1142-407/2020">2-1142-407/2020</a>). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTI1LTI0MS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-525-241/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-525-241/2018">e2-525-241/2018</a>; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTM0Mi01ODUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1342-585/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1342-585/2020">e2-1342-585/2020</a>).
48. Pirmiausia pažymėtina tai, kad atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė pakankamų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Vien tik atsakovės deklaracijos apie tai, kad ji ketina pradėti naujas projektines veiklas, neįrodo, kad ji realiai vykdo ūkinę komercinę veiklą.
49. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzc3LTkxMC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-377-910/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-377-910/2022">e2-377-910/2022</a>).
50. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais šioje dalyje apeliantė nurodė, kad VMI savo pareiškime pažymėjo, jog atsakovei pasiūlius šį ginčą išspręsti taikiai, pasirašant taikos sutartį visoms šalims priimtinomis sąlygomis, pareiškėja neprieštarauja taikos sutarties sudarymui ir mano, kad šioje byloje yra galimybė ją sudaryti. Vadinasi, VMI mato galimybę suteikti pagalbą atsakovei. Pati pareiškėja nebandė susisiekti su atsakove (jos vadovu J. B.) jokiais kitais būdais. Buvo pasinaudota vienintele formalia įstatymo suteikta galimybe išsiųsti laišką registruotu bendrovės adresu ir laukti nustatyto termino, kol toks laiškas formaliai bus laikomas įteiktu. Teismas šių aplinkybių nevertino.
51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. JANĮ 9 straipsnyje nustatytos nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja kreditorius, taisyklės: kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę – tokiu atveju turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Tam nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).
52. Tinkamas (įstatymo nuostatas atitinkantis) juridinio asmens informavimas apie bendrovės nemokumo proceso inicijavimą yra būtina sąlyga kreditoriui kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, kurios neįvykdžius, bankroto procesas teisme pagal kreditoriaus pareiškimą negali būti pradėtas.
53. Nagrinėjamu atveju, apeliantė neginčija, kad ji buvo tinkamai informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimą. Nors kaip teigia apeliantė, VMI savo pareiškime nurodė, jog neprieštarauja ginčą išspręsti taikiai, pasirašant taikos sutartį, aplinkybių, kad šalys būtų derėjusios dėl taikos sutarties sąlygų nagrinėjamu atveju nėra. Pažymėtina, kad JANĮ nenustato kreditoriaus aktyvaus veikimo, siekiant sudaryti taikos sutartį su skolininku. Priešingai, šiuo atveju duomenų, kad apeliantė aktyviai bendradarbiavo su VMI nėra. Tai, kad apeliantės mokestinė nepriemoka VMI didėja (2025 m. rugsėjo 29 d. sudarė 165 116,70 Eur, o 2026 m. kovo 27 d. sudaro 180 861,73 Eur, 2026 m. balandžio 16 d. 180 918,60 Eur), rodo priešingas aplinkybes, jog apeliantė nesiekia su pareiškėja sudaryti taikos sutarties ir geranoriškai padengti susidariusios mokestinės nepriemokos, o nepriemoka didėja. Be to, pažymėtina ir tai, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2026 m. balandžio 16 d. buvo 12 278,46 Eur.
54. Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog galimybės atsiskaityti su valstybės biudžetu buvo apsunkintos dar ir dėl to, jog antstoliai buvo areštavę atsakovės sąskaitas, kas neleido tikėtis, jog net ir gaunant (susigrąžinant) debitorines skolas, techniškai jų negalima pervesti į biudžetą. Be to, inicijuoti teisminius ginčus dėl debitorinių skolų išieškojimo dėl tos pačios priežasties nebuvo įmanoma, tačiau tą galimą padaryti ateityje ir jų atgavimo galimybės yra realios.
55. Šiuo aspektu pirmiausia yra primintina, kad teismų praktikoje yra laikomasi griežtos pozicijos, jog debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDY2LTc5OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-466-798/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-466-798/2023">e2-466-798/2023</a>; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTk2LTU3Ny8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-596-577/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-596-577/2024">e2-596-577/2024</a>). Preziumuotina, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti bendrovei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTk2LTU3Ny8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-596-577/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-596-577/2024">e2-596-577/2024</a>). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00NjgtNzgxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-468-781/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-468-781/2020">2-468-781/2020</a>). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDczLTQwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1473-407/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1473-407/2015">2-1473-407/2015</a>; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjE2LTU2Ny8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-216-567/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-216-567/2024">e2-216-567/2024</a>), todėl atsakovei, žinančiai apie jai keliamą bankroto bylą, neteikiant jokių įrodymų apie savo mokumą, galimybes atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto sudėtį (realią vertę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNTM0LTk0My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1534-943/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1534-943/2015">2-1534-943/2015</a>).
56. Remdamasis nurodyta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės nurodomas trumpalaikis turtas (debitorių skolos) 2025 m. gruodžio 17 d. 554 079 Eur, vertintinas kritiškai ir realiai laikytinas atsakovės nedisponuojamu. Su šiais argumentais turi pagrindo sutikti apeliacinės instancijos teismas. Šioje nutartyje jau yra paminėta, kad aktyvus teisėjo vaidmuo ginant viešąjį interesą bankroto ir restruktūrizavimo bylose negali reikšti apeliantės pareigos įrodinėti jos teigiamas aplinkybes panaikinimo.
57. Vien debitorinių skolų atgavimas negali būti siejamas su restruktūrizavimo proceso tikslu išsaugoti bendrovės veiklą, sumokėti skolas kreditoriams ir atkurti bendrovės mokumą, taip išvengiant bankroto bylos iškėlimo. Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.
58. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks trumpalaikis turtas (debitorinės skolos) negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, t. y. turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Tai reiškia, kad šiuo metu bendrovės įsipareigojimai kreditoriams yra daug didesni nei bendrovės turimo turto vertė. Kaip minėta, bendrovė nepateikė įrodymų dėl realios galimybės atgauti debitorių skolas, todėl laikytina, kad šiuo metu bendrovės įsipareigojimai kreditoriams yra didesni už turimo turto vertę. Bendrovės balanse nurodyti debitoriniai įsiskolinimai negarantuoja, kad jie iš tiesų bus bendrovei sumokėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės debitorinių skolų neįtraukė į bendrovės turto masę. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, juridinio asmens sėkmingos veiklos vykdymo perspektyvos negali būti įrodinėjamos vien tik trumpalaikio turto (nagrinėjamu atveju debitorinių skolų) egzistavimu, t. y. turi būti įrodytas faktinis bendrovės gyvybingumas, veiklos vykdymas ir pan.
59. Akcentuotina, kad pats faktas, jog apeliantės galimybės atsiskaityti su valstybės biudžetu buvo apsunkintos dar ir dėl to, kad antstoliai buvo areštavę atsakovės sąskaitas, tik dar labiau sustiprina įsitikinimą, kad apeliantė nėra gyvybinga ir nevykdo ūkinės komercinės veiklos, todėl negali tinkamai atsiskaityti su pareiškėja. Tai reiškia, kad jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, o VĮ Registrų centrui pateikti buhalteriniai dokumentai galbūt neatspindi tikrosios finansinės padėties.
60. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė bei nevertino kitų svarbių atsiliepimo į ieškovės pareiškimą argumentų, tokių, kaip, kad bendrovės vadovybė mato geras galimybes, vykdant darbus Vengrijoje, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Duomenų apie perspektyvias galimybes veikti Vengrijoje šioje byloje pateikta nebuvo. Jau paminėta, kad siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Be to, vien tik pateiktos sutartys neįrodo, kad apeliantė iš tiesų vykdo ūkinė komercinę veiklą Vengrijoje. Kartu su sutartimis privaloma pateikti kitus buhalterinius dokumentus, patvirtinančius sutarčių realų vykdymą (pvz., avanso gavimą, apmokėjimą pagal sutartį, parengtą ar pradėta rengti projektinę medžiagą ir kt.). Tą apskųstoje nutartyje pagrįstai ir teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.
61. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog formaliai bei paviršutiniškai priėjo išvados (nutarties 29 punktas), jog įmonės turtas mažėja sparčiau nei turimi įsipareigojimai, įmonė toliau veikia nepelningai, dėl ko naujausiais duomenis įmonės įsipareigojimai viršija turtą. Apeliantės įsitikinimu, neabejotinai turėjo būti atsižvelgta į tokią esminę aplinkybę, kad nuostolis reikšmingai sumažėjo, o pagal tokias tendencijas buvo galima daryti išvadą, kad ateity nuostolis dar labiau mažės arba jo pavyks išvis išvengti bei dirbti pelningai.
62. Tačiau jos argumentų nepatvirtina nei byloje surinkti įrodymai, nei visuma byloje nustatytų aplinkybių. Pirma, pirmosios instancijos teismas apskųstos nutarties 27-29, 32-34 punktuose atliko išsamią apeliantės turto ir jo pokyčio analizę pagal aplinkybes nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje, apeliantės parengtame restruktūrizavimo plane nurodytas aplinkybes bei pagal byloje pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus. Apeliantei šių teismo nurodytų aplinkybių neginčijant, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti jų kitaip, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas. Antra, apeliantė skunde nenurodė kokias įrodymų vertinimo klaidas galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas prieidamas prie išvados, kad apeliantės turtas mažėja sparčiau nei turimi įsipareigojimai. Trečia, vienintelis argumentas, su kuriuo yra pagrindo sutikti, kad apeliantės turtas – žemės sklypo su gyvenamuoju namu vertė (777 000 Eur) gali būti laikoma įrodyta pagal jos į bylą pateiktą atliktą turto vertinimą bei antstolio patvarkymą. Tačiau pažymėtina ir tai, kad ši aplinkybė pati savaime pirmosios instancijos teismo nutarties nedaro negaliojančios, kadangi paminėtas ekspertizės aktas į bylą buvo pateiktas kartu su atskiruoju skundu ir pagal tuo metu byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismo nustatyta ginčo turto kaina buvo pagrįsta. Ketvirta, žemės sklypo su gyvenamuoju namu vertės padidėjimas nekeičia faktinės situacijos byloje. Apskųstoje nutartyje teismas nustatė, kad atsakovės 2025 m. gruodžio 17 d. balanse nurodyta, jog iš viso bendrovės turto yra 1 766 280 Eur, o įsipareigojimų – 1 844 758 Eur, todėl įsipareigojimai viršija turimą turtą. Išeliminavus iš atsakovės turto debitorių įsiskolinimus, jos turtas sumažėja 554 079 Eur suma. Galiausiai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovės nekilnojamasis turtas (žemės sklypas su gyvenamuoju namu) nėra likvidus, nes jį pardavus iš gautų lėšų pirmiausia būtų atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi RATO kredito unija, kurios finansinis reikalavimas sudaro 381 337 Eur ir kuri balsavo prieš restruktūrizavimo plano patvirtinimą.
63. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantei (jos vadovui) nepateikus pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus ir atsisakyti kelti apeliantei bankroto bylą, konstatuotina, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis). Apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
64. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirajame skunde pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie yra išvestiniai arba neturi įtakos pirmosios instancijos teismo apskųstos nutarties pagrįstumui.
65. Taip pat pažymėtina, kad teismas gali nutraukti juridinio asmens bankroto bylą iki teismo sprendimo dėl pabaigos, kai: visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais; patvirtinama taikos sutartis (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Antanas Rudzinskas
