E. V. pagal BK 260 str., 260 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-453/2007

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.9.6. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Jono Algirdo Riepšo, Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako, Benedikto Stakausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei,

gynėjui advokatui I. Borveinui,

nuteistajam E. V.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki gruodžio 22 d. Prokuroro prašymas dėl 8600 Lt pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo iš nuteistojo E. V. atmestas.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo E. V. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pakeistas: E. V. veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį, pripažintos viena tęstine veika, kuri perkvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Prie bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis, ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

E. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas ir veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis iki 2006 m. sausio 17 d. tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo, laikė, sausio 17 d. gabeno automobiliu ir Trakų r. Vievyje prie degalinės „Lukoil“ apie 14.50 val. perdavė NVIM dalyviui Nr. 004 kaip pavyzdį 2,938 gramo baltos spalvos miltelių, turinčių 1,677 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, o sausio 20 dieną apie 17.50 val. Kaune, Kleboniškyje prie kavinės „Tėvynė“ 976,43 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 460,5 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino NVIM dalyviui Nr. 004 pardavė už 8600 Lt.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nuosprendį, taikyti BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti iš E. V. 8600 Lt.

Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir nepagrįstai nekonfiskavo E. V. iš nusikalstamos veikos gautų 8600 litų. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus. Byloje priimtame nuosprendyje neginčijamai nustatyta, kad 2006 m. sausio 20 d. E. V. NVIM dalyviui Nr. 004 pardavė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino už 8600 Lt. Šie pinigai už parduotą metamfetaminą E. V. yra gauti iš nusikalstamos veikos, todėl turėjo būti konfiskuoti. E. V. buvo sulaikytas 2006 m. balandžio 11 d., t.y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu nerasta E. V. priklausančio turto, jam nebuvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, turi išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, būdama saistoma nuteistojo apeliacinio skundo ribų, 2007 m. kovo 28 d. nuosprendžiu negalėjo pabloginti nuteistojo padėties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija 2007 m. birželio 5 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Šiuo konkrečiu atveju kasaciniame skunde keliami BK 72 straipsnio taikymo klausimai yra labai susiję su baudžiamosios bylos specifika. Ji atsiranda iš nusikalstamos veikos imitavimo modelio pritaikymo ypatybių ir jų paskesnio vertinimo bylą nagrinėjant teismuose. Modelio dalyvis Nr. 004 nuteistajam E. V. 8600 Lt perdavė už gaunamą iš jo psichotropinę medžiagą metamfetaminą. Perdavimo momentu E. V. nebuvo sulaikytas, taip sudarant jam faktinę galimybę disponuoti gautais pinigais. Šie pinigai vėliau nebuvo rasti, taigi nebuvo spręstas klausimas dėl jų kaip daiktinių įrodymų likimo. Kaltinamajame akte įrašyta, kad civilinis ieškinys nepareikštas, o proceso išlaidų nėra. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai konstatavo, kad prokuroro prašymas dėl 8600 Lt pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo iš nuteistojo E. V. atmestinas. Tokiam spendimui pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. E. V. perduotų 8600 Lt grąžinimo valstybei klausimas šios bylos procese nebuvo keliamas ir sprendžiamas nei BPK 117 straipsnyje nustatyta tvarka, nei – iki paduodant kasacinį skundą - remiantis BK 72 straipsniu.

Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje yra pateiktas nusikalstamos veikos imitavimo modelio apibrėžimas, apimantis siekį apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Ši įstatymo nuostata nesuderinama su idėja, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymas leidžia nusikalstamą veiką – šiuo atveju neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą - darančiam asmeniui pasiekti savo tikslų ir iš tokios veikos praturtėti, taip pat ir valstybės sąskaita. Tai prieštarautų BPK 1 straipsnyje įtvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai. Šiuo konkrečiu atveju įgyvendinamas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, kurį bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino atitinkančiu įstatymo reikalavimus, apėmė ir psichotropinės medžiagos metamfetamino pirkimo veiksmus. Sandoris, kurio objektu buvo medicinos tikslams uždrausta psichotropinė medžiaga, traktuotinas kaip niekinis (negaliojantis). Psichotropinės medžiagos pardavėjas E. V., sudarydamas šį sandorį, turėjo tikslą, žinomai priešingą valstybės ir visuomenės interesams, o nusikalstamos veikos imitavimo modelis buvo leistas ir jį įgyvendinęs modelio dalyvis Nr. 004 veikė vadovaujantis teisėtais valstybės ir visuomenės interesais. Tokiu atveju taikytina vienašalė restitucija ir lėšos, kurias pagal negaliojantį sandorį įgijo kaltoji šalis, išieškotinos į valstybės pajamas. Šioje byloje tai yra 8600 Lt dydžio pinigų suma. Metamfetaminas kaip uždrausta psichotropinė medžiaga negali būti grąžinamas nuteistajam. Pirmosios instancijos teismas ją kaip daiktinį įrodymą nusprendė sunaikinti.

Nesant galimybės paimti tuos pačius 8600 Lt, kuriuos iš nusikalstamos veikos gavo E. V., atitinkama pinigų suma, kaip numato BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, turi būti išieškoma.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti: išieškoti iš nuteistojo E. V. valstybės naudai aštuonis tūkstančius šešis šimtus (8600) litų. Kitas skundžiamų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Jonas Algirdas Riepšas

Viktoras Aidukas

Vytautas Piesliakas

Benediktas Stakauskas

Gintaras Goda

Egidijus Bieliūnas