Dėl teisės normų, reglamentuojančių eismo įvykiu padarytos neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-402-421/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01333-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.2; 2.5.10.5.2.2; 2.5.10.5.2.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. L. firmos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovams A. L. firmai, A. L., J. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – J. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių eismo įvykiu padarytos neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. L. firmos, A. L. ir J. M. 348 273,60 Lt (100 867 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 8 d. apie 5.13 val. Lenkijos Respublikoje J. M., vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo taisykles, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir neapvažiavo ta pačia kryptimi ir eismo juosta važiuojančio traktoriaus, vairuojamo Lenkijos Respublikos piliečio J. S. Dėl eismo įvykio ieškovė patyrė labai sunkias galvos ir kojų traumas, jai 2004 m. gruodžio 7 d. nustatyta pirma invalidumo grupė, nurodytas nuolatinės kito asmens priežiūros reikalingumas. Po eismo įvykio ir vėliau ieškovė buvo kelis kartus operuota, jai būtina nuolat lankytis pas gydytojus, daug laiko praleisti reabilitacijoje. Nuo 2007 metų ieškovei pasireiškė dar sunkesni eismo įvykio padariniai, todėl ji patirtą neturtinę žalą vertina 350 000 Lt (101 367 Eur) ir prašo priteisti 348 273,60 Lt (100 867 Eur) (patirta žala, atėmus draudimo įmonės sumokėtą draudimo išmoką).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės A. L. firmos ieškovės naudai priteisė 198 273,60 Lt (57 424 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu transporto priemonę, kurioje kaip keleivė važiavo ieškovė, vairavo J. M.. Žala ieškovei padaryta J. M. einant darbines pareigas A. L. firmoje. Baudžiamoji byla, iškelta J. M., buvo nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 4 dalį visų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų atsakomybė trečiajam žalos patyrusiam asmeniui, kai žala padaryta dėl automobilių kaip didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, yra solidari, todėl ieškovė turi teisę pasirinkti, ar reikalauti abiejų eismo įvykio dalyvių solidariosios atsakomybės, ar reikšti savo reikalavimą tik vienam iš jų. CK 6.270 straipsnyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės prezumpcija, todėl jo atsakomybė kyla be kaltės ir neatsiranda tik tada, kai jis įrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.264 straipsnyje nustatyta samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Darbuotojo solidarioji atsakomybė galima tik įstatymų nustatytais atvejais, kitais atvejais už žalą ją patyrusiam asmeniui yra atsakingas darbuotoją samdantis asmuo, o darbuotojas yra atsakingas darbdaviui darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka ir apimtimi. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad už ieškovei padarytą žalą yra atsakinga A. L. firma, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir darbuotojus samdantis asmuo.

Teismas sprendė, kad atsakovų nurodomos aplinkybės, jog ta pačia kryptimi ir eismo juosta važiavusio traktoriaus iki eismo įvykio nebuvo galima pastebėti laiku dėl to, kad jis nebuvo tinkamai paženklintas, be to, buvo tamsusis paros metas, yra neįrodytos ir paneigtos J. S. parodymais, duotais baudžiamojoje byloje, iš kurių matyti, kad kiti du eismo dalyviai kliūtį laiku pastebėjo ir ją apvažiavo, taip pat baudžiamojoje byloje atlikto eksperimento rezultatais, iš kurių matyti, jog, važiuojant įjungtomis artimosiomis šviesomis, eismo įvykio metu buvusiomis eismo sąlygomis buvo galimybė laiku pastebėti traktorių su cisterna, pažymėtą atšvaitais, be įjungtų šviesų. Atsižvelgdamas į kitų keleivių, kurie buvo apklausti kaip liudytojai, parodymus, kad eismo įvykio metu jau švito, todėl kliūties buvo neįmanoma nepastebėti, teismas darė išvadą, kad eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo neatidumo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad J. M. baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir neatmetė galimybės, jog jis vairuodamas transporto priemonę galėjo užmigti.

Teismas nurodė, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, o nagrinėjamu atveju ieškovės dėl eismo įvykio patirtos žalingos pasekmės yra ypač sunkios, todėl žalą teismas įvertino 200 000 Lt (57 924 Eur).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo A. L. firmos apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdamas su jame nurodytais motyvais.

Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl senaties termino taikymo, nurodydamas, kad nors ieškovė 2013 m. sausio 10 d. su ieškiniu kreipėsi dėl neturtinės žalos, padarytos 2004 m. rugsėjo 8 d., atlyginimo, tačiau baudžiamojoje byloje, kurioje nukentėjusioji buvo civilinė ieškovė, procesas baigėsi tik 2012 m. gruodžio mėnesį, Kauno apygardos teismui nutraukus baudžiamąją bylą, nes suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Teismo vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismas, atsižvelgdamas į ekspertizių rezultatus, atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad dėl eismo įvykio kaltas ne vairuotojas J. M., o traktorių vairavęs J. S. Kadangi dėl priteisto neturtinės žalos dydžio atsakovė nenurodė argumentų, kodėl priteistas žalos atlyginimas laikytinas per dideliu, teismas paliko pirmosios instancijos priteistą sumą nepakeistą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė A. L. firma prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį ir dėl atsakovės A. L. firmos priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai vadovavosi didesnio pavojaus šaltinio savininko institutu ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Manytina, kad tuo atveju, kai nėra eismo dalyvių mišrios kaltės dėl eismo įvykio, t. y. kai eismo įvykis įvyksta dėl vieno eismo dalyvio kaltės, yra nepagrįsta ir neteisėta materialinę atsakomybę dėl jo padarinių nukreipti į transporto priemonės, kurios vairuotojas nėra kaltas dėl eismo įvykio, savininką. Byloje nėra nustatyta, kad žala padaryta nusikaltimu, todėl pagrindo tenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš kasatorės nebuvo.

Ieškovė turėjo pagrindą reikalauti žalos atlyginimo iš eismo įvykio kaltininko (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys) – Lenkijos Respublikos piliečio J. S., kuris vairavo traktorių. Byloje kasatorei priklausančios transporto priemonės vairuotojo J. M. kaltė dėl nagrinėjamo eismo įvykio nenustatyta. Baudžiamojoje byloje jis patvirtino, kad traktoriaus velkamą cisterną jis pastebėjo tik prieš pat savo automobilį, nes tamsiuoju paros metu ji buvo velkama be žibintų bei šviesą atspindinčių ženklų. J. M. parodymai, užrašyti apklausos protokole, kad jis neva yra kaltas dėl eismo įvykio, nes neva buvo užmigęs, yra neteisingi, kadangi jis nebuvo užmigęs: jo vairuojamas automobilis iki eismo įvykio nenuvažiavo nuo kelio; jis iki pat įvykio bendravo su keleiviais. Vairuotojas prisipažino tyrėjui esąs kaltas tik dėl to, kad jam buvo išaiškinta, jog tokiu atveju jis gaus tik nedidelę baudą. Lietuvos Respublikoje atlikti ekspertiniai tyrimai patvirtino, kad traktoriaus vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tai buvo eismo įvykio priežastis. Lenkijos Respublikoje atlikto eksperimento išvados nepagrįstos, nes buvo naudotas atšvaitas, neatitinkantis įvykio metu buvusio netinkamos kokybės atšvaito, taip pat buvo naudojamos kitos transporto priemonės. Taigi, byloje turėjo būti surinkti papildomi įrodymai ar paskirtinas naujas ekspertinis tyrimas.

Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kuriais patvirtinama J. M. kaltė, vertintini kritiškai, nes visi jie yra seni pažįstami ir bando padėti ieškovei. Byloje esančios ekspertizės išvados nebuvo galima laikyti pakankamu įrodymu nuteisti J. M. baudžiamojoje byloje ar konstatuoti jo kaltę civilinėje byloje. Eksperimentas baudžiamojoje byloje atliktas kasatorei ir J. M. nieko apie jį nežinant ir šie asmenys negalėjo apginti savo teisių, todėl gautų duomenų negalima laikyti teisėtais ir jais remtis. Taip pat civilinę bylą nagrinėjęs teismas negalėjo remtis J. S. apklausos protokolu, surašytu Lenkijos Respublikoje, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybių įrodyti traktoriaus vairuotojo kaltę, nes nedavė atsakovams atitinkamų liudijimų, leidimų, kurie būtų sudarę galimybę atlikti išsamų eksperimentą ir galutinę autotechninę ekspertizę matomumui nustatyti bei techninėms eismo įvykio priežastims patvirtinti. Toks eksperimentas buvo būtinas, nes be jo Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai atsisakė atlikti autotechninę ekspertizę.

Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus ir nepagrįstai sprendė, jog baudžiamoji byla, kurioje kaltinimas pareikštas J. M., buvo nutraukta ne reabilituojančiais pagrindais, o pasibaigus senaties terminui patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, todėl darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje buvo įrodyta J. M. kaltė dėl eismo įvykio. Baudžiamojoje byloje šio asmens kaltė nustatoma nebuvo, todėl civilinę bylą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės ir tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Net ir konstatavus kasatorės atsakomybės pagrindus, priteistas neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis ir CK 1.5 straipsnyje nurodytų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų. Šioje civilinėje byloje iš didesnio pavojaus šaltinio savininko (įmonės) priteistas toks neturtinės žalos atlyginimas, koks retai priteisiamas net ir baudžiamosiose bylose už tyčinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, A. L. firma ar jos savininkas A. L. dėl savo turtinės padėties neturės realios galimybės sumokėti tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimu ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Kasaciniu skundu ginčijamos faktinės aplinkybės, tačiau nepateikiami konkretūs teisiniai argumentai dėl teismų padarytų teisės normų pažeidimų ir jų įtakos teisingam bylos išsprendimui. Be to, kasacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes yra pasirašytas tik atsakovės atstovo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji susijusi su sveikatos atėmimu, todėl atsakovės argumentai, kad neturtinė žala neturi būti priteista, atmestini. Byloje neginčijama, kad J. M. vairavo automobilį vykdydamas savo darbines pareigas. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė – tai atsakomybė be kaltės. Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus – automobilio keleivė ieškovė nebūtų patyrusi tokių sužalojimų, jei eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Byloje surinkta medžiaga, ekspertų išvados patvirtina, kad eismo įvykio kaltininkas yra J. M. Tai patvirtino ir Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje bei civilinę bylą nagrinėję teismai. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas nutraukė baudžiamąją bylą suėjus senaties terminui, o ne dėl abejonių dėl eismo įvykio kaltininko.

CK 6.270 straipsnio 4 dalyje nustatyta solidarioji visų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų atsakomybė trečiajam žalos patyrusiam asmeniui, kai žala padaryta dėl automobilių, kaip didesnio pavojaus šaltinių, sąveikos. Taigi, ieškovė turi teisę pasirinkti, ar reikalauti abiejų eismo įvykio dalyvių solidariosios atsakomybės, ar reikšti savo reikalavimą tik vienam iš jų. CK 6.270 straipsnyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės prezumpcija, todėl jis neatsako tik tada, kai įrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju to nebuvo įrodyta.

Kasatorės teiginys, kad dėl eismo įvykio yra kaltas traktoriaus vairuotojas, vertintinas kritiškai, nes bylos nagrinėjimo metu vairuotojo J. M. parodymai bei paaiškinimai buvo nenuoseklūs, neobjektyvūs, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, todėl laikytini gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

Eismo įvykis įvyko 2004 metais ir nuo tos dienos ieškovė turėjo labai daug išlaidų, o atsakovas niekada nepasiūlė bent minimalios finansinės pagalbos. Ieškovės sužalojimai sunkūs, ji yra visiškai priklausoma, negali rūpintis savimi be kitų pagalbos. Gydymo įstaigų konstatuota, kad jos savijauta laipsniškai blogėja, jai nustatytas visiškas nedarbingumas. Visą šį ilgą laiką ieškovė negalėjo tinkamai rūpintis savo trimis nepilnamečiais vaikais, skirti jiems reikiamo dėmesio ir išlaikymo. A. L. firmai atstovaujantis A. L. yra sveikas žmogus, jis ir jo sutuoktinė yra darbingi, šeima turi gyvenamąjį namą, A. L. firmai priklauso krovininiai automobiliai. Argumentas, kad jau kuris laikas A. L. firma iš esmės nevykdo jokios veiklos, nėra pagrįstas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl teiginys apie sunkią atsakovo finansinę padėtį laikytinas deklaratyviu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir darbuotojus samdančio asmens atsakomybės

Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialiosios CK 6.270 straipsnio normos. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio, kuris yra ir transporto priemonė, valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad žala ieškovei padaryta eismo įvykio metu, kai atsakovo J. M. vairuojama transporto priemonė susidūrė su ta pačia eismo juosta važiuojančiu traktoriumi, vairuojamu J. S. Taigi, nagrinėjamu atveju transporto priemonės valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės ir ji nekiltų tik jam įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėtos ir nėra įrodytos.

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2010">3K-3-219/2010</a>).

Tai suponuoja ir išvadą, kad faktas, ar transporto priemonę vairavęs J. M. yra pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes, kaip jau minėta, pagal CK normas taikoma griežtoji civilinė atsakomybė ir įrodinėjimo pareiga perkeliama transporto priemonės valdytojui, kuris, siekdamas išvengti atsakomybės nukentėjusiajam asmeniui taikymo, turi įrodyti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kasaciniame skunde taip pat yra akcentuojama traktorių vairavusio J. S. kaltė dėl eismo įvykio. Šioje nutartyje jau išaiškinta, kad pagal CK 6.270 straipsnio, reglamentuojančio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą, nuostatas transporto priemonės valdytojas atsako be kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojamas dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos padarytos žalos atlyginimas. Pagal šį reglamentavimą tuo atveju, kai žala trečiajam asmeniui padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, tai šių didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atsako solidariai. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Šis žalą padariusių asmenų civilinės atsakomybės solidarumas taikomas nukentėjusiųjų atžvilgiu, taigi nagrinėjamu atveju net nustačius, kad dėl eismo įvykio yra ir kito asmens kaltės, tai galėtų būti reikšminga tik žalą atlyginusiam asmeniui reiškiant regresinį reikalavimą ir tarpusavyje sprendžiant dėl atsakomybės pasidalijimo. Nukentėjęs asmuo, esant civilinės atsakomybės solidarumui, turi teisę pasirinkti, iš kurio asmens ir kiek (visą ar dalį) žalos reikalauti.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, inter alia, asmens sveikatai. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu buvo sužalota ieškovės sveikata ir ji reikalauja su šiuo sužalojimu susijusios neturtinės žalos atlyginimo, todėl kasacinio skundo argumentai, jog, nesant nusikaltimo, neturtinė žala negali būti priteisiama, nepagrįsti. Tokius kasacinio skundo argumentus paneigia tiek kasacinio teismo suformuota praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2007">3K-3-298/2007</a>; 2016 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-43-706/2016; kt.), tiek CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias suluošinus fizinį asmenį ar kitaip sužalojus jo sveikatą už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas darbdavys. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228/2012">3K-3-228/2012</a>; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-682/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-682/2006">3K-3-682/2006</a>). Nors nagrinėjamu atveju reikalavimo teisę turi ne draudikas, o žalą patyręs asmuo, pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl to, kas laikytinas transporto priemonės valdytoju (darbdavys ar darbuotojas), yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu atsakovą J. M. siejo darbo teisiniai santykiai su atsakove kasatore A. L. firma. Žala, sukelta didesnio pavojaus šaltinio, atsirado J. M. vykdant darbines pareigas. CK 6.264 straipsnio pirmoje dalyje yra įtvirtinta samdančio darbuotojus asmens pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Taigi už ieškovei padarytos neturtinės žalos atlyginimą yra atsakinga A. L. firma, kaip J. M. samdęs asmuo ir didesnio pavojaus šaltinio, kuriuo sukelta žala, valdytoja. Dėl šios priežasties A. L. firmos (darbdavės), kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, atsakomybė taip pat yra objektyvi, t. y. atsiranda be kaltės.

Remdamasi šiais išaiškinimais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir pagrįstai taikė atsakomybę atsakovei A. L. firmai.

Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio

Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis – 198 237,60 Lt (57 424 Eur) neatitinka teisingumo ir protingumo principų bei kasacinės praktikos tokio pobūdžio bylose.

Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Kadangi ieškovei yra priteista 57 424 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bendrąja prasme toks dydis patenka į iki šiol kasacinėje praktikoje apibrėžtas ribas.

Nustatydamas piniginės kompensacijos už neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, praradimus dydį, teismas, neperžengdamas šių ribų, vertina individualios bylos aplinkybes ir atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: jos pasekmes (žalingus padarinius), šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės dėl eismo įvykio patirti žalingi padariniai yra labai sunkūs: ji tapo nedarbinga, visiškai priklausoma nuo kitų asmenų, po įvykio negalėjo rūpintis šeima ir prisidėti prie jos išlaikymo. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė nebegali vaikščioti, nejaučia kvapų, patyrė kelis insultus, pablogėjo jos atmintis, protinės veiklos galimybės. Be to, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad teigiamų prognozių dėl ieškovės sveikatos būklės ateityje nėra, ieškovė privalo nuolat vartoti vaistus, dalyvauti įvairiose reabilitacijos procedūrose, kad jos fizinė ir psichologinė būklė neblogėtų.

Lyginant šioje byloje nagrinėjamą atvejį su kasacinio teismo praktikoje nagrinėtomis bylomis, kuriose nutartys priimtos atitinkamai 2003, 2007 ir 2008 metais ir kuriose taip pat buvo nustatyti sunkūs sužalojimo padariniai, darytina išvada, kad konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju priteista žala viršija kasacinėje praktikoje įprastai priteisiamas sumas, nėra pagrindo. Taip pat nekonstatuotinas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimas. Palyginimui pateiktina keletas kasacinio teismo praktikoje analizuotų atvejų: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 konstatavus sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais buvo priteista 114 000 Lt (33 016,68 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; 2008 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008 konstatavus 60 proc. darbingumo netekimą priteista 200 000 Lt (57 924 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; 2007 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2007">3K-3-298/2007</a> konstatavus 100 proc. darbingumo netekimą priteista 290 000 Lt (83 989,80 Eur).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad A. L. firmos finansinė padėtis yra sunki, todėl neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką atsakovo finansinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat reikšmingomis laiko pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, kad atsakovė, nors ir žinojo apie neturtinės žalos ieškovei padarymą, tačiau nuo pat 2004 metų nesistengė kompensuoti bent dalies jos turtinio ir neturtinio pobūdžio praradimų, nors minėtu laikotarpiu vykdė ir iki šiol vykdo ūkinę veiklą ir gavo bei gauna iš jos pajamų. Byloje nėra pateikta įrodymų, apibūdinančių A. L. firmos turtinę padėtį bei paneigiančių atsakovės galimybes atlyginti ieškovei teismo nustatyto dydžio neturtinę žalą, todėl su tuo susiję kasacinio skundo argumentai laikytini neįrodytais.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai vadovavosi neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, nepažeidė teisės normų, kuriose nustatyti šie kriterijai, ir priteisė neturtinę žalą, atsižvelgdami į visų įstatyme nurodytų kriterijų ir kitų šioje byloje reikšmingų aplinkybių visumą, todėl pakeisti ar panaikinti procesinius sprendimus nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 28,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą ir jo vertimą sumokėjo 740 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta redakcija), todėl priteistina ieškovei iš kasatorės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. L. firmos (duomenys neskelbtini) 740 (septynis šimtus keturiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės S. R. (duomenys neskelbtini) ir 28,48 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 48 ct) valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas