Civilinė byla Nr. 3K-3-385-313-2016
Teisminio proceso Nr. 3-68-3-33924-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.3.4; 2.1.5.4; 2.1.5.5; 2.5.16.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei uždarosios akcinės bendrovės „KTVG“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „KTVG“ dėl administracinio akto panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties taikymą, kai byloje reiškiamas reikalavimas panaikinti administracinį aktą ir pripažinti negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį, taip pat dėl teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo plano, kaip žemės sklypo nuomos sutarties sudedamosios dalies, privalomumą bei valstybinės žemės nuomos sutarties negaliojimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-23 7 punktą „Išnuomoti (duomenys neskelbtini) turgavietės nuomos konkurso laimėtojui, įsigaliojus sutarčiai, 28 933 kv. m ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) sutarties galiojimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 25 metams, ir įgalioti savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti šiame punkte nurodyto sklypo nuomos sutartį (is)“ (2012 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 1-465 redakcija); pripažinti negaliojančia 2012 m. kovo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 29-35(1.2.16-AD4), kuria savivaldybė išnuomojo 28 933 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „KTVG“, ir taikyti vienašalę restituciją, grąžinant valstybinę žemę Vilniaus miesto savivaldybei.
Ieškovė nurodė, kad nuo 2002 m. lapkričio 28 d. jai nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turgavietėje priklauso 9956/10000 dalys, o nuo 2006 m. spalio 16 d. – visas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras objektas, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – prekybos. 811 kv. m užstatymo ploto pastatas yra 30 194 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris valstybės patikėjimo teise perduotas Vilniaus miesto savivaldybei. Likęs 4648,72 kv. m bendro užstatymo ploto nekilnojamasis turtas priklauso E. L., S. L., V. S. ir savivaldybei. 2011 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) turgavietės nuomos sutartimi Nr. 14-262 savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas išnuomotas 25 metams UAB „KTVG“ ir 2012 m. kovo 7 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 29-35 išnuomota sklypo 28 933 kv. m dalis. Valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartis su ieškove nesudaryta iki šiol. Valstybinės žemės nuomos sutarties projektas ieškovei buvo pateiktas tik 2012 m. gegužės 7 d., pagal šį jai siūloma sudaryti 976 kv. m sklypo dalies nuomos sutartį, nes savivaldybė neišnuomotą UAB „KTVG“ sklypo dalį padalijo tarp visų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai sudarė 28 933 kv. m ploto žemės sklypo dalies nuomos sutartį remdamasi žemės planu, kuris neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų, o toks planas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, būdamas žemės sandorio neatskiriamoji dalis, daro sandorį neteisėtą, negaliojantį ir niekinį. Tiek ieškovei priklausančiam pastatui, tiek UAB „KTVG“ valdomiems pastatams turėjo būti apskaičiuotas ir suformuotas žemės sklypas, užtikrinantis pastatų eksploatavimo, naudojimo galimybes bei, formuojant bendro naudojimo teritorijas, sklypas turėjo būti paskirstytas proporcingai kiekvieno pastato ar statinio savininkui arba naudotojui. Rengiant 28 933 kv. m ploto žemės sklypo dalies valstybinės žemės nuomos sutartį, nebuvo atlikti kadastriniai žemės sklypo matavimai. Nei ginčijamoje sutartyje, nei žemės sklypo plane nėra duomenų apie tai, kad žemės sklypo planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu. Planas buvo suderintas su UAB „KTVG“, bet nesuderintas su kitais naudotojais.
Ginčijama sutartis sudaryta remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 1-23, kurio 7 punkte nurodyta išnuomoti 28 933 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo 7 punktas yra neteisėtas, nes žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ne 28 933 kv. m, o 30 194 kv. m ploto. 28 933 kv. m žemės sklypas, kaip atskiras nuomos objektas, nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl neegzistuojančio sklypo nuomos santykių sukūrimo, toks sandoris negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos mastų detalųjį planą. Vilniaus apskrities viršininkas 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 6208-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ nustatė 30 194 kv. m ploto žemės sklypo ribas, specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatytas ir patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 369V. 2008 m. lapkričio 19 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 91-2.24-22 žemės sklypas buvo perduotas valdyti, naudotis ir disponuoti juo patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei.
Nuo 2002 m. lapkričio 28 d. ieškovei nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turgavietėje priklauso 9956/10000 dalys, nuo 2006 m. spalio 16 d. – visas pastatas, t. y. parduotuvė (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas yra 811 kv. m. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantys 4910 kv. m bendro ploto pastatai 2011 m. lapkričio 4 d. nuomos sutartimi Nr. 14-262 buvo išnuomoti atsakovei UAB „KTVG“, laimėjusiai skelbtą konkursą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-23 7 punkto pagrindu 2012 m. kovo 7 d. su UAB „KTVG“ buvo sudaryta žemės sklypo dalies – 2,8933 ha – nuomos sutartis Nr. 29-35(1.2.16-AD4). 2012 m. kovo 7 d. žemės nuomos sutarties sudedamoji dalis yra SĮ „Vilniaus planas“ vykdytojo A. M. parengtas 2012 m. sausio 6 d. žemės sklypo planas.
Remiantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, asmeniui priklausančių statinių žemės sklype buvimas yra pagrindas valstybei ir fiziniam arba juridiniam subjektui sukurti teises bei pareigas valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, būtent – pastatų savininkui teisę išsinuomoti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o valstybei – pareigą šį žemės sklypą išnuomoti.
Ieškovės teigimu, ginčijamos sutarties priedas – SĮ „Vilniaus planas“ inžinieriaus A. M. 2012 m. sausio 6 d. parengtas žemės sklypo planas – yra ydingas, nesuderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ieškovės nurodytas Vyriausybės nutarimas ginčo teisiniams santykiams netaikytinas, nes esant žemės sklypo detaliajam planui nerengiamas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
Privalomas plano derinimas nustatytas tiek CK 6.547 straipsnio 3 dalyje, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. vasario 25 d.) (8, 33 punktai), Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) (32.1.8, 65, 67 punktai). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje saugomoje archyvinėje Žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra tik 2001 m. kovo 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, bet nėra 2002 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto, o 2008 m. lapkričio 19 d. perdavus Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti ginčo žemės sklypą nėra duomenų, kad būtų buvę nagrinėti su šio žemės sklypo 2012 m. sausio 6 d. parengto plano derinimu susiję klausimai. Taigi buvo pažeistas įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas reikalavimas nuomojamos valstybinės žemės planą derinti su atsakinga institucija, nesilaikyta CK 6.547 straipsnio 3 dalyje straipsnyje nustatyto reglamentavimo dėl nuomojamo žemės sklypo plano privalomo buvimo nuomos sutarties dalimi, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo pažeista imperatyvioji įstatymo nuostata.
Teisminio proceso metu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos suderintą 2015 m. balandžio 4 d. žemės sklypo planą ir 2015 m. sausio 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Nors koordinatės, nurodytos 2012 m. plane, kuris yra nuomos sutarties dalis, skiriasi nuo 2015 m. žemės sklypo plano, tačiau žemės sklypo išorinių ribų koordinačių pasikeitimai ieškovės interesams įtakos nedaro, to neneigė ir ji pati teisminio nagrinėjimo metu. 2015 m. žemės sklypo plane ieškovės nuosavybės teise valdomam statiniui priskirtos žemės sklypo dalies koordinatės, lyginant su 2000 m. kovo 23 d. detaliojo plano bei 2006 m. kadastrinių matavimų duomenimis, yra pakitusios, tačiau šis pokytis atsirado padidėjus ieškovei priskirtos žemės sklypo dalies plotui. Taigi, suderinus nuomojamo žemės sklypo planą su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, buvo įvykdytas imperatyvusis įstatymo reikalavimas.
Nors nėra duomenų, kad, 2011 m. lapkričio 4 d. UAB „KTVG“ pasirašant su Vilniaus miesto savivaldybe (duomenys neskelbtini) turgavietės nuomos sutartį Nr. 14-262, kurios viešojo pirkimo rezultatai nebuvo ginčijami, būtų buvęs žinomas būsimas nuomojamos žemės sklypo plotas, tačiau nuomos sutartis pasirašyta 2012 m. kovo 7 d., t. y. prieš daugiau nei trejus metus, sąžininga sandorio šalis UAB „KTVG“ yra pradėjusi ir tęsia investicijas į turgavietės infrastruktūrą ir pagrįstai galėjo tikėtis tiek sandorio, tiek pajamų, gaunamų iš turgavietės administravimo, stabilumo. Kai abejones dėl sandorių atitikties imperatyviesiems teisės aktų reikalavimams lemia savivaldos institucijos pareigūnų veiksmai, asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, turi būti užtikrinta teisė į teisinį tikrumą, saugumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą.
Civilinėje byloje Nr. 2-2031-129/2012 ieškovė I. B. buvo pareiškusi ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, vėliau savo reikalavimo atsisakė, byla buvo nutraukta. Teismas laikė atsakovų argumentus dėl procesinės galimybės kreiptis į teismą užkirtimo ar reikalavimų tapatumo procesiškai susiaurintais, nes minėtoje byloje buvo pareikštas reikalavimas gali kisti pakeitus ieškinio faktinį pagrindą.
Teismas, atmetęs reikalavimą pripažinti negaliojančia nuomos sutartį, nusprendė nepasisakyti dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, 2016 m. kovo 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pripažino neteisėtu ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-23 7 punktą „Išnuomoti (duomenys neskelbtini) turgavietės nuomos konkurso laimėtojui, įsigaliojus sutarčiai, 28 933 kv. m ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) sutarties galiojimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 25 metams, ir įgalioti savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti šiame punkte nurodyto sklypo nuomos sutartį (is)“ (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 1-465 redakcija); pripažino negaliojančia 2012 m. kovo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 29-35(1.2.16-AD4) ir taikė vienašalę restituciją, grąžinant valstybinę žemę, išnuomotą pagal sutartį patikėtinei Vilniaus miesto savivaldybei.
Kolegija nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, kai sprendžiamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų, susijusių su tuo individualiu administraciniu aktu, netaikomas. Toks ginčas nagrinėjamas pagal civilinio proceso taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2004). Ieškovės materialinį teisinį interesą lemia siekis užtikrinti statiniui naudoti būtino sklypo suformavimą. Ieškovės statinio naudojimas kyla iš civilinės savininko nuosavybės teisės turinio (CK 4.37 straipsnis), todėl taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės ir atsakovių tarpusavio prievolės kilo ne viešo konkurso santykių pagrindu, ieškovė nedalyvavo viešame konkurse, todėl netaikomas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.
Ieškovei priklauso savarankiškai funkcionuojantis parduotuvės paskirties pastatas. Detalusis planas nepatvirtina nei ieškovės statinio eksploatacijai būtinos žemės sklypo dalies ribų, nei servituto atsakovės žemės sklypui nustatymo fakto. Servitutas gali būti nustatomas įstatymu, sandoriu ir teismo sprendimu, o įstatymų nustatytais atvejais – administraciniu aktu. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą detaliajame plane gali būti numatomas žemės servitutų poreikis ir sprendiniai, tačiau žemės servitutai jais nenustatomi. Detalieji planai patys savaime taip pat nenustato ilgalaikės nuomos ar užstatymo daiktinių teisių turinio. Sudarant ginčijamą nuomos sutartį galiojo 2001 m. kovo 8 d. nustatyti kadastro duomenys, servitutai nebuvo suformuoti ir registruoti. 2015 m. vasario 2 d. buvo nustatyti (patikslinti) sklypo kadastro duomenys, tačiau daiktinės teisės ar kiti juridiniai faktai, susiję su ieškovės bei kitų pastatų savininkų teisių įgyvendinimu, neregistruoti.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeistas įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas reikalavimas nuomojamos valstybinės žemės planą derinti su atsakinga institucija, nesilaikyta CK 6.547 straipsnio 3 dalyje nustatyto reglamentavimo dėl nuomojamo žemės sklypo plano privalomo buvimo nuomos sutarties dalimi, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas.
Formuojant ginčo sklypą nesilaikyta Taisyklių 8 punkte įtvirtintų imperatyviųjų nuostatų dėl bendraturčiams parduodamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymo. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-66/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-66/2009">3K-3-66/2009</a> išaiškinimais, kad nurodytoje teisės normoje pirmenybė suteikta pastatų bendraturčiams pirmiausia raštiškai patiems susitarti dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžio nustatymo. UAB „KTVG“ išnuomotos sklypo dalies dydis ir ribos nebuvo derinami su kitais ginčo sklype esančių pastatų savininkais.
Teismas sprendė taikyti restituciją natūra ir išnuomotą sklypą grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei (CK 6.146 straipsnis). Sumokėtas žemės nuomos mokestis UAB „KTVG“ negrąžinamas, nes ji faktiškai naudojosi išsinuomotu žemės sklypu.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės suinteresuotumo ir nurodė, kad ji siekia įgyvendinti žemės sklypo dalies būtino nuosavybės teise turimo pastato naudojimui ilgalaikės nuomos daiktinę teisę, kurios atsiradimas negali būti siejamas su ieškovės valia reikšti ieškinį. Teisės nuomoti žemę pagrindas, nustatytas įstatymo, yra teisėtas sklype esančių statinių valdymas. Daiktinė teisė yra absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 straipsnio 1 dalis). Vykdant administracines procedūras, kurių metu bus nustatoma UAB „KTVG“ išnuomotina žemės sklypo dalis, ieškovė galės įgyvendinti savo teisę, kad būtų skirta sklypo dalis jos pastatui eksploatuoti.
Byloje nėra duomenų, kad 2011 m. lapkričio 4 d. UAB „KTVG“ pasirašant su Vilniaus miesto savivaldybe (duomenys neskelbtini) turgavietės nuomos sutartį Nr.14-262 būtų buvęs žinomas būsimas nuomojamo žemės sklypo plotas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendime Nr. 1-23 „Dėl (duomenys neskelbtini) turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ (pirmojoje redakcijoje) nebuvo duomenų apie numatyto nuomoti sklypo plotą ir šie duomenys buvo papildyti tik 2012 m. kovo 7 d. Antroji ginčijama 2012 m. kovo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta kaip išvestinė siekiant užtikrinti 2011 m. lapkričio 4 d. sudarytos pastatų ir statinių nuomos sutarties pagrindu valdomų pastatų eksploataciją. Žemės nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia savaime neužkirs kelio UAB „KTVG“ veiklai pertvarkant ir eksploatuojant turgavietę, nepažeis turgavietės pastatų nuomos santykių stabilumo principo. Galiojant turgavietės pastatų nuomos sutarčiai, UAB „KTVG“ išsaugos teisę į žemės sklypą, reikalingą turgavietės pastatų nuomos sutarčiai įgyvendinti ir naudojamiems pastatams eksploatuoti.
Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis ir valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant pirmiau nurodytomis Žemės įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2009">3K-3-231/2009</a>).
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos bei
pareiškimų dėl prisidėjimų prie kasacinių skundų teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Valstybinės žemės perleidimo santykių reglamentavimo tikslas – užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzEtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-471-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-471-611/2015">3K-3-471-611/2015</a>). Teismas, neįvertinęs, ar savivaldybė tinkamai išskyrė ieškovei reikalingą pastatui eksploatuoti dalį ir ar ta dalis yra pakankama, pripažino niekine sutartį, o tai neatitinka viešojo intereso ir neproporcingai užkerta kelią toliau sklandžiai vykdyti (duomenys neskelbtini) turgavietės rekonstrukciją bei eksploataciją. Ieškovės reikalavimo tenkinimas nesukels teisinių pasekmių, nes žemės sklypo dalis jai priklausančiam statiniui eksploatuoti yra išskirta ir neginčijama. Teismas, spręsdamas dėl sutarties teisėtumo, turėjo nustatyti, ar ieškovei suteikta nustatyto dydžio valstybinės žemės sklypo dalis yra teisinga, teisėta ir atitinkanti realų statiniams naudoti pagal jų paskirtį būtinos žemės poreikį.
Teismas byloje, susijusioje su viešojo intereso gynimu, turi pareigą būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-36-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-36-706/2016">3K-3-36-706/2016</a>), tačiau šiuo atveju teismas tik deklaratyviai įvertino tarp šalių susiklosčiusią situaciją, neatsižvelgė į jos esmę, šalių interesų pusiausvyrą, suteikė prioritetą privačiam interesui, neįvertino viešojo intereso svarbos ir taip paneigė valstybinės žemės socialinę paskirtį – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43 7/2009).
CK 6.547 straipsnio 3 dalyje, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 8 punkte nėra imperatyvaus reikalavimo nuomojamos valstybinės žemės planą derinti su kompetentinga institucija ar su žemės sklype esančių statinių savininkais. Reikalavimas derinti žemės sklypo planą su žemėtvarkos institucija nustatytas tik Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.8 punkte, tačiau jis taikomas tik tuo atveju, jei yra naujai atliekami kadastriniai matavimai ir rengiamas naujas žemės sklypo planas. Šiuo atveju sudarant 2012 m. sausio 6 d. žemės sklypo planą, pridedamą prie ginčijamos sutarties, nebuvo keičiami kadastro duomenys, t. y. sklypo ribos, paskirtis, koordinatės ir pan., o buvo parengtas tik naujas brėžinys (žemės sklypo planas) ankstesnių (2001 m.) kadastrinių duomenų pagrindu.
Atsakovės teisminio proceso metu į bylą pateikė su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos suderintą 2015 m. balandžio 10 d. S. Z. žemės sklypo planą, kuris patvirtina, kad bet kokiu atveju žemėtvarkos institucija, sutikdama su duomenimis, nustatytais 2015 m. balandžio 10 d. S. Z. žemės sklypo plane, sutinka ir su 2012 m. sausio 6 d. A. M. parengtu žemės sklypo planu, kuris yra pridedamas prie sutarties, nes abu šie planai iš esmės yra analogiški – nesiskiria nei UAB „KTVG“ išnuomota sklypo dalis, nei ieškovei priklausančiam nuosavybės teise pastatui skirta eksploatuoti išskirta žemės sklypo dalis.
Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-66/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-66/2009">3K-3-66/2009</a> išaiškinimais, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi, kasacinis teismas nurodytoje byloje taikė šiam ginčo teisiniam santykiui neaktualią Taisyklių 2001 m. vasario 20 d. redakciją. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) perduotas Vilniaus miesto savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei“. Savivaldybei perėmus žemės sklypą ir sprendžiant privatiems asmenims priklausantiems nuosavybės teise statiniams reikalingų žemės dalių išskyrimo klausimą, galiojo Taisyklių nuostatų redakcija, nenustatanti rašytinio bendraturčių susitarimo ar privalomo derinimo tarp šalių. Be to, ieškovė nėra nei žemės sklypo, nei rekonstruojamų statinių bendraturtė.
Teismas turėjo siekti užtikrinti sutarties pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą (sutartis jau yra vykdoma 4 metus) ir netaikyti vienašalės restitucijos CK 6.145 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes teismo procesinis sprendimas neužtikrino teisingumo, o sudarė sąlygas kilti tolesniems ginčams tarp šalių. Tiek savivaldybės, tiek UAB „KTVG“ interesai panaikinant sutartį neproporcingai pablogėja, o ieškovės interesams tas neturi įtakos.
CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Kadangi ieškovei išskirta žemės sklypo dalis nepatenka į UAB „KTVG“ išnuomotą žemės sklypo dalį, tai ji nėra suinteresuotas asmuo šioje byloje. Ieškovė neįvardijo konkrečių savo teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimą sudarančių aplinkybių. Ieškovė yra reiškusi reikalavimus teisme dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau šių reikalavimų yra atsisakiusi (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2031-129/2012).
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovė UAB „KTVG“ prašo tenkinti atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą.
Ieškovė atsiliepimu į Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš kasatorių 800 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Viešasis interesas negali būti suabsoliutintas ir aiškinamas tik privačios investuotojos UAB „KTVG“, kuri (duomenys neskelbtini) turgavietėje įsikūrė laikinai ir neturi čia nekilnojamojo turto, naudai ir atitinkamai kitų sklypo naudotojų, kurie nekilnojamąjį turtą sklype valdo nuosavybės teise, nenaudai. Su UAB „KTVG“ 2011 m. lapkričio 4 d. sudarytai koncesijos sutarčiai Nr. 14-262 jokios įtakos teismo sprendimo vykdymas neturės, tik gali pasikeisti valstybinės žemės nuomos mokesčio, iki šiol mokėto pagal pripažintą negaliojančia sutartį, dydis. Bet toks pasikeitimas negali būti esminis, nes UAB „KTVG“ nustatytas lengvatinis šio mokesčio tarifas – 0,1 proc. (ieškovei apskaičiuojamas padidintas šio mokesčio tarifas – 1,5 proc.).
Pripažinus 2012 m. kovo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia, iš naujo, griežtai laikantis Taisyklių 8 punkto reglamentavimo, bus nustatoma UAB „KTVG“ išnuomotina žemės sklypo dalis. Vadovaujantis proporcingumo principu, įtvirtintu Taisyklių 8 punkte, naujai sudaroma valstybės žemės nuomos sutartimi UAB „KTVG“ išnuomota sklypo 28 933 kv. m dalis (96 proc. visos (duomenys neskelbtini) turgavietės teritorijos) bus sumažinta iki protingo dydžio (ieškovės 2014 m. atliktais skaičiavimais – iki 81 proc., bet šis skaičius gali kisti, priklausomai nuo šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių sklype esančio užstatymo ploto). Ieškovės nuomone, neįmanoma suformuoti ir išnuomoti jai žemės sklypo, kol nebus panaikinta ginčijama sutartis, kuria beveik visas sklypas išnuomotas UAB „KTVG“.
Nėra aišku, ar teismo sprendime cituojama Taisyklių 8 punkto redakcija, galiojusi iki 2014 m. vasario 25 d. Bet Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 162 nustatytas reglamentavimas iš esmės nesiskiria nuo anksčiau galiojusios šios normos redakcijos – Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“ 2.1.1, 2.2 punktais administracijos kompetencijai priskirta pareiga parengti valstybinės žemės nuomos sutarties projektą ir suderinti jį su nekilnojamųjų daiktų žemės sklype turėtojais. O naujos redakcijos Taisyklių 29.1 punkte nustatyta, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypus, nustatytąja tvarka perduotus savivaldybei valdyti patikėjimo teise, priima savivaldybės taryba. Šis reglamentavimas yra imperatyvaus pobūdžio. Valstybinės žemės nuomos sutartys su privačiais nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) turgavietėje savininkais turėjo būti sudarytos ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 7 d., kai buvo pasirašyta analogiška sutartis su UAB „KTVG“.
Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad atskiriems pastatams suformuoto žemės sklypo dalys nustatomos žemės sklypo plane, kuris rengiamas vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Žemės sklypų kadastriniai matavimai privalo būti atliekami dalyvaujant nekilnojamojo turto savininkams. Atliekant su valstybinės žemės nuoma susijusias procedūras, žemės sklypo planas, kuris laikomas neatskiriama ginčijamos sutarties dalimi, nebuvo derinamas su ieškove, taip pat ir su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriumi (Taisyklių 36, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) 32.1.8, 65, 67 punktai).
2015 m. balandžio 10 d. žemės sklypo planas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo suderintas vėliau, nei sudaryta 2012 m. kovo 7 d. ginčijama sutartis, taigi neturi įrodomosios galios šiame ginče (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 180 straipsnis). Be to, šis žemės sklypo planas yra sudedamoji (grafinė) dalis savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 30-1423 ir 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 30-3634, kurie ginčijami Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4965-789/2016.
Ieškovė jau nuo 2004 m. siekė sudaryti žemės nuomos sutartį, bet savivaldybės administracija, pažeisdama proporcingumo principą, nuomotinos sklypo dalis suformavo taip, kad UAB „KTVG“ bendroje 30 194 kv. m teritorijoje buvo išnuomotas 28 933 kv. m plotas, o ieškovei atiteko 976 kv. m dalis, t. y. atitinkamai 96 ir 3 proc., nors šių ginčo šalių disponuojamo nekilnojamojo turto santykis yra 81 ir 14 proc. Eksploatuoti 811 kv. m užstatymo ploto baldų parduotuvę pagal paskirtį, kai aplink pastatą suformuotas tik siauras 165 kv. m ruožas, – neįmanoma.
Civilinėje byloje Nr. 2-2031-129/2012 ieškovė atsisakė tik ieškinio dėl sutarties projekto pateikimo, o ne sudaryti žemės nuomos sutartį.
Ieškovės prekybos pastatui taikomo statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91, 3 priedo 1 punkte nustatyta, kad statinys gali būti tinkamai naudojamas žemės sklypo plote tuo atveju, jeigu bus išlaikyti minimalūs reikalavimai, prie kurių priskiriami 1.1 punkte nustatyti mažiausi atstumai nuo statinio (priklausomai nuo aukščio) iki gretimo sklypo ribos. Šio reglamento 14 punkte nustatyta, kad visuomeninės paskirties statinių sklypuose turi būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilių stovėjimo vietų skaičius ir išdėstymo tvarka nustatomi vadovaujantis statybos techninio reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintu aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61. Šio reglamento VI skyriaus 10 lentelės 3.1 punkte nustatyta, kad parduotuvėms minimaliai turi būti numatyta 1 automobilio stovėjimo vieta kiekvienam 30 kv. m prekybos salės ploto. Nekilnojamojo turto registre parduotuvės pagrindinis plotas nurodytas 593,90 kv. m (po rekonstrukcijos prekybos salės plotas padidės mažiausiai dvigubai).
Ginčijama sutartis buvo sudaryta vadovaujantis detaliuoju planu, bet servitutai juo nėra nustatyti – pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktas, kad sklypų ribų plano kopija, kurios versija su atvaizduotu servitutu yra ir šioje byloje, suklastota. Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016 m. sausio 26 nutarimas baudžiamoje byloje Nr. 12-1-1187-2013, kuris nebuvo apskųstas, gali turėti prejudicinę galią šioje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Procesiniu sprendimu nustatyta, kad sklypų ribų plano originalas yra dingęs, išplėštas iš projekto bylos, o nesant brėžinio originalo nėra galimybės nustatyti, kurioje kopijoje esantys duomenys atitinka originalą. Taigi ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta nesant teritorijų planavimo dokumento pagrindinio brėžinio, kuriuo nustatomos sklypo išorinės ribos.
Kasaciniu skundu atsakovė UAB „KTVG“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiant jo motyvus, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, būtent – 1485,61 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme; 2547,81 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme; 73,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą; bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasacine tvarka, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
(duomenys neskelbtini) turgavietė – unikali, specifinė, daugiau nei šimto metų tradicijas turinti centrinė Lietuvos sostinės turgavietė, užtikrinanti darbo ir apsipirkimo vietas daugeliui miestiečių, apylinkių gyventojų bei turistų. Žemės sklypas patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zonas. Ieškovė byloje įrodinėjo savo teises ir į jos pastatui reikalingas automobilių stovėjimo vietas turgavietės teritorijoje bei poreikį netrukdomai bet kuriuo paros metu, taigi ir turgavietės darbo metu, važinėti po turgavietę transporto priemonėmis. Tenkindamas ieškinį teismas pripažino šias ieškovės teises, paneigė turgavietės specifiką, ignoravo pėsčiųjų saugumą turgavietėje.
Ieškovei teisės aktais nenustatyta pirmenybės teisės išsinuomoti jai skirtą žemės sklypo dalį turgavietėje. Žemės sklypo naudojimo paskirtis, jos naudojimo būdas ir pobūdis patvirtina žemės sklypo prioritetinį ir vienintelį naudojimo būdą – turgavietei statyti, rekonstruoti ir eksploatuoti. Ieškovės pastatas nėra priskirtas turgavietei, nėra eksploatuojamas jos tikslams, todėl neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nustatyto žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statiniai atitinka to žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį bei pagal šią paskirtį yra eksploatuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-550/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-550/2013">3K-3-550/2013</a>; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-706/2015; kt.).
Ieškovė neįrodė savo suinteresuotumo bylos baigtimi (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Ieškinio reikalavimų tenkinimas nesukels ieškovei teisinių pasekmių, nes žemės sklypo grąžinimas savivaldybei nereiškia, kad ieškovei bus skirta kitokia žemės sklypo dalis, nei nustatyta nuginčytame 2012 m. žemės sklypo plane. Ieškovė nereiškė savarankiško reikalavimo dėl jai išskirtino žemės sklypo dalies dydžio. Be to, byloje nuginčijus 2012 m. žemės sklypo planą, lieka galioti 2015 m. žemės sklypo planas, suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuriame nustatyta analogiškos konfigūracijos ir ploto ieškovės pastatui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis.
Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes netyrė, ar žemės nuomos sutartimi UAB „KTVG“ išnuomotos žemės sklypo dalies dydis pažeidžia ieškovės teises, o jeigu ir pažeidžia, tai kokia apimtimi; netyrė, kokio dydžio žemės sklypo dalis turėtų būti išskirta ieškovei, ar likusi nuo UAB „KTVG“ išnuomotos žemės sklypo dalis yra pakankama ieškovės pastatui eksploatuoti, ar ieškovė turi teisinį pagrindą nesutikti su 2012 m. žemės sklypo plano sprendiniais ir jame išskirta dalimi ieškovės pastatui eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78/2014">3K-3-78/2014</a>; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDAtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-640-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-640-611/2015">3K-3-640-611/2015</a>; kt.).
Teisės aktais nenustatytas reikalavimas 2012 m. žemės sklypo planą derinti su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir ieškove, nors tai buvo vieninteliai teismų motyvai pripažįstant žemės nuomos sutartį prieštaraujančia imperatyviosioms normoms. Rengiant 2012 m. žemės sklypo planą nauji kadastriniai duomenys nebuvo rengiami, planas rengtas pagal 2001 m. kadastrinius duomenis, todėl teismai nepagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.8 punktu, nustatančiu derinimo pareigą.
Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl privalomo 2012 m. žemės sklypo plano derinimo su ieškove, kaip teisės analogija rėmėsi 2001 m. vasario 20 d. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2001 m. vasario 20 d. redakcija, kuri nebegalioja nuo 2004 m. lapkričio 18 d., o žemės nuomos sutarties nuginčijimo pagrindas – 2012 m. žemės sklypo planas, parengtas 2012 m. sausio 6 d. Be to, 2001 m. vasario 20 d. nurodyto nutarimo redakcijoje apskrities viršininkas nebuvo teisiškai saistomas bendraturčių (nuomininkų) susitarimo.
Prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami (nuomojami) tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų patvirtintus sklypo planus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-180/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-180/2008">3K-3-180/2008</a>; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2011; kt.). Įstatyme įtvirtintas asmens teisės įgyti nuosavybėn ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą įgyvendinimas siejamas su teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Ginčijamais teismų sprendimais nėra konstatuoti jokie 2012 m. žemės sklypo plano prieštaravimai jokiems teritorijų planavimo dokumentams ar jų sprendiniams.
Šioje byloje turi būti ginamos UAB „KTVG“, kaip sąžiningos sandorio šalies (tokios aplinkybės neginčija ir ieškovė), teisės, teisėti interesai, lūkesčiai, teisinio tikrumo, saugumo ir stabilumo principai.
Galiojanti žemės nuomos sutartis gali būti naikinama tik tada, kai trukdo ir neleidžia sudaryti kitos nuomos sutarties (šios aplinkybės ieškovė neįrodinėjo ir teismai nenagrinėjo) ir kai šalims gera valia nepavyko tokios nuomos sutarties pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-550/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-550/2013">3K-3-550/2013</a>). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, trukdančių ieškovei išsinuomoti jai išskirtą žemės sklypo dalį ar inicijuoti galiojančios žemės nuomos sutarties pakeitimą.
Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė bendrąjį 10 m. ieškinio senaties terminą, nors reikalavimai kildinami iš konkurso rezultatų, kuriems CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pripažino, jog ieškovė turi suinteresuotumą konkurso rezultatu. Tokiu atveju sutrumpintas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas taikytinas nepriklausomai nuo to, ar ieškovė buvo konkurso dalyvė. Ieškovė yra praleidusi šį terminą ir neprašo jo atnaujinti.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo tenkinti atsakovės UAB „KTVG“ kasacinį skundą.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės UAB „KTVG“ kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai (atsiliepime į atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą nurodyti argumentai pakartotinai nenurodomi):
Valstybinės žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punktas). Komercinės paskirties objektų teritorijos neturi jokios ypatingos visuomeninės reikšmės, nėra skirtos išimtinai viešosioms funkcijoms vykdyti, todėl atmestini UAB „KTVG“ argumentai, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Pagrindinis ir vienintelis UAB „KTVG“, kaip privataus juridinio asmens, tikslas yra uždirbti pelną iš administruojamos (duomenys neskelbtini) turgavietės. Ieškovės pastatas atitinka valstybinės žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, taip pat ir pobūdį, nes priskirtinas (duomenys neskelbtini) turgavietei, be to, realiai eksploatuojamas pagal prekybos paskirtį.
Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-550/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-550/2013">3K-3-550/2013</a>). I. B. ir UAB „KTVG“ yra lygiaverčiai valstybinės žemės nuomos teisinių santykių subjektai, tačiau UAB „KTVG“ nuomojamiems statiniams buvo išskirta ir išnuomota neproporcingai didelė žemės sklypo dalis.
Vilniaus miesto savivaldybė, esanti tik valstybinės žemės sklypo patikėtine, neturi visiškos diskrecijos teisės valdyti, naudoti šį turtą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis).
Civilinio kodekso 6.547 straipsnio 3 dalis ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis neginčytinai yra imperatyviosios teisės normos. Ginčo atveju prie valstybinės žemės nuomos sutarties nebuvo pridėtas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas žemės sklypo planas.
Pažeidžiant Taisyklių 8 punktą žemės sklypo plane nebuvo išskirtas valstybinės žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį reikalingas bendro naudojimo plotas, taigi ir automobilių stovėjimo vietos. Visas toks plotas buvo išskirtas ir išnuomotas UAB „KTVG“. Žemės sklypo plane buvo nubraižytas kelio servitutas, tačiau Taisyklių 8 punkte nenurodyta, kad tokiu atveju yra galima alternatyva.
S. Z. 2015 m. balandžio 10 d. parengtame žemės sklypo plane Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius suderino tik išorines Valstybinės žemės sklypo ribas, o vidinės žemės sklypo ribos nesuderintos.
Ieškovė nėra ginčijamos sutarties šalis, dėl to ji net neturi teisės reikalauti pakeisti sutartį.
Kasatorės sąžiningumo aspektas restitucijos atveju neturi reikšmės, nes vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). Taikant restituciją, sąžiningumo principas (bet ne asmens sąžiningumas) yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Be to, valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu UAB „KTVG“ apskritai netapo tokio nekilnojamojo daikto savininke, todėl negali remtis CK 1.80 straipsnio 4 dalimi, 6.153 straipsnio 1 dalimi, nes šių teisės normų esmė ir paskirtis yra sąžiningo įgijėjo (ne nuomininko) teisių apsaugos garantijos.
Teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties terminą. Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ne viešo konkurso pagrindu, bet Vilniaus miesto savivaldybei, kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinei, vykdant įstatyme nustatytą pareigą išnuomoti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais užstatytą valstybinę žemę. Vykdant šią pareigą (funkciją) valstybinė žemė negali būti išnuomojama aukciono, konkurso ar kokiu nors kitu panašaus pobūdžio teisiniu pagrindu. Nagrinėtoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) turgavietės, t. y. statinių, nuomos, juolab dėl paties konkurso pagrįstumo ir (ar) teisėtumo.
Ginčo atveju neegzistuoja jokia reali grėsmė (duomenys neskelbtini) turgavietės rekonstrukcijai. (duomenys neskelbtini) turgavietės nuomos sutartis nepripažinta negaliojančia, kaip ir statybos leidimas. UAB „KTVG“ teisė išsinuomoti žemės sklypą nėra ginčijama.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai byloje reiškiamas reikalavimas panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartį ir administracinį aktą
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2010">3K-3-298/2010</a>; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-324/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-324/2012">3K-3-324/2012</a>; kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).
Nagrinėjamoje byloje prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-23 7 punktą „Išnuomoti (duomenys neskelbtini) turgavietės nuomos konkurso laimėtojui, įsigaliojus sutarčiai, 28 933 kv. m ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) sutarties galiojimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 25 metams, ir įgalioti savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti šiame punkte nurodyto sklypo nuomos sutartį (is)“ (2012 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 1-465 redakcija). Be to, yra prašoma pripažinti negaliojančia 2012 m. kovo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 29-35(1.2.16-AD4), kuria savivaldybė išnuomojo 28 933 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „KTVG“. Taigi pagal šios nutarties 31 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką šiems reikalavimams taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartį – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsakovės UAB „KTVG“ kasacinio skundo argumentą, kad byloje reiškiami iš konkurso rezultatų kilę reikalavimai, todėl taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas (CPK 1.125 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl konkurso būdu atsakovei UAB „KTVG“ išnuomotos (duomenys neskelbtini) turgavietės statinių. Ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ne viešo konkurso pagrindu, o Vilniaus miesto savivaldybei išnuomojus UAB „KTVG“ nuomojamais pastatais ir statiniais užstatytą jiems eksploatuoti naudojamą valstybinę žemę (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. vasario 25 d.) 2.2 punktas).
Šioje byloje reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-23 7 punktą pareikštas 2014 m. spalio 20 d. Byloje nenustatyta, kada konkrečiai ieškovė sužinojo apie šį aktą, tačiau, kaip pagrįstai nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1627-141/2015 (procesinis Nr. 2-68-3-19653-2014-0) ieškovės 2014 m. birželio 9 d. pareikštas ieškinys ir prie jo pridėti dokumentai patvirtina, kad apie nagrinėjamoje byloje skundžiamą aktą tuo metu jai buvo jau žinoma. Taigi ieškovė praleido vieno mėnesio terminą skųsti teismui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-23 7 punktą, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė taip pat prarado ir teisę ginčyti 2012 m. kovo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 29-35(1.2.16-AD4). Pažymėtina, kad ieškovės skųstas administracinis aktas pats savaime materialinių teisinių santykių nesukūrė (tik prielaidą jiems atsirasti sudarant sutartį), o bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį nėra praleistas, todėl atsakovių prašymas atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl ieškinio senaties CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismo pagrįstai netenkintas.
Dėl žemės sklypo plano, kaip žemės sklypo nuomos sutarties sudedamosios dalies, privalomumo
Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies ir CK 6.547 straipsnio 3 dalies nuostatas prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų – žemės sklypo schema; žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Šios teisės normos sisteminiu-loginiu ryšiu susijusios su CK 6.546 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.), kuriame apibrėžiamas žemės nuomos sutarties dalykas ir nustatyta, kad tai yra žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijos planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. CK 1.109 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.547 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas prie žemės nuomos sutarties pridėti nuomojamo žemės sklypo planą, o kai žemė nuomojama iki trejų metų – žemės sklypo schemą, yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2011">3K-3-523/2011</a>; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzMtNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-173-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-173-421/2016">3K-3-173-421/2016</a>; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prie ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties pridėtas SĮ „Vilniaus planas“ vykdytojo A. M. parengtas 2012 m. sausio 6 d. žemės sklypo planas nebuvo suderintas su žemėtvarkos institucija. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ši aplinkybė lemia išvadą, jog buvo pažeistas teisės aktuose nustatytas imperatyvusis reikalavimas prie žemės sklypo nuomos sutarties pridėti sklypo planą. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad reikalavimas derinti žemės sklypo planą su žemėtvarkos institucija pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.8 punktą netaikytinas, nes bylos atveju nebuvo naujai atliekami ar keičiami kadastriniai matavimai, buvo parengtas tik naujas brėžinys (žemės sklypo planas) ankstesnių (2001 m.) kadastrinių duomenų pagrindu.
Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. vasario 25 d.) 33 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad parduodamų (nuomojamų) žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2014 m. balandžio 8 d.) 32.1.2 punkte įtvirtinta, kad kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą.
Nagrinėjamos bylos atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2001 m. kovo 8 d., tačiau žemės sklypo kadastro duomenų byloje nėra 2002 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto, nors reikalavimas nustatyti ir paženklinti žemės sklypo ribas, nustatant jo kadastro duomenis, buvo įtvirtintas tiek Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2005 m. liepos 1 d., 44.1 punkte, tiek šių nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2014 m. balandžio 8 d., 32.1.1 punkte. Byloje yra pateiktas 2015 m. sausio 1 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad koordinatės, nurodytos 2012 m. plane, kuris yra nuomos sutarties dalis, skiriasi nuo į bylą pateikto 2015 m. žemės sklypo plano koordinačių. Pastarajame plane nustatytos ieškovės nuosavybės teise valdomam statiniui priskirtos žemės sklypo dalies koordinatės, lyginant su 2000 m. kovo 23 d. detaliojo plano bei 2006 m. kadastrinių matavimų duomenimis, yra pakitusios. Nekilnojamojo turto registro 2015 m. kovo 24 d. išrašas patvirtina, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; kadastro duomenų nustatymo data – 2015 m. vasario 2 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2012 m. rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, turėjo būti atliekami kadastriniai matavimai, kaip tai buvo reglamentuota pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2014 m. balandžio 8 d.) 32.1.2 punktą, ir žemės sklypo planas turėjo būti derinamas su žemėtvarkos skyriumi pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.8 punktą.
Dėl šios nutarties 40 punkte nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad prie ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties nebuvo pridėtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis žemės sklypo planas.
Dėl pagrindo pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia, kai prie jos nėra pridėto pagal teisės aktų reikalavimus parengto išnuomoto žemės sklypo plano
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi sandoris yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-432/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-432/2008">3K-3-432/2008</a>). Sprendžiant dėl nuomos sutarties negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2011">3K-3-523/2011</a>).
Sprendžiant dėl Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.547 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo prie žemės nuomos sutarties pridėti nuomojamo žemės sklypo planą nesilaikymo padarinių nuomos sutarties galiojimui, turi būti atsižvelgiama į šio reikalavimo paskirtį. Žemės sklypo planas skirtas patvirtinti, kad nuomos sutarties dalykas atitinka jam keliamus reikalavimus (nors tai gali būti padaryta ir kitomis priemonėmis), užtikrinti nuomos sutarties šalių interesą apibrėžti nuomojamą žemės sklypą ar jo dalį ir gali būti reikšmingas esant sutarties šalių ir (ar) trečiųjų asmenų ginčui dėl išsinuomoto žemės sklypo (jo dalies) ribų. Taigi Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.547 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo prie žemės sklypo dalies nuomos sutarties pridėti žemės sklypo planą nesilaikymas savaime nelemia sandorio negaliojimo, turi būti nustatyta, ar dėl to nepažeisti sutarties šalių, viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2011">3K-3-523/2011</a>).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, ginčydama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-23 7 punktą ir 2012 m. kovo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 29-35(1.2.16-AD4), akcentavo 2012 m. sausio 6 d. žemės sklypo plano rengimo procedūrinius pažeidimus, tačiau iš esmės neargumentavo, kaip konkrečiai tie pažeidimai lėmė jos teisių ir interesų pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-181/2008">3K-3-181/2008</a>; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-361/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-361/2011">3K-3-361/2011</a>; kt.).
Ieškovė, reikšdama ieškinį, nurodė, kad savivaldybė siūlė jai sudaryti 976 kv. m žemės sklypo dalies nuomos sutartį, ji su tokiu dydžiu nesutiko, tačiau ieškinio faktiniu pagrindu nenurodė ir neįrodinėjo, kokio būtent dydžio sklypo reikėjo jos turimam pastatui eksploatuoti. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. vasario 25 d.) 8, 33 punktuose nustatyta tvarka išnuomojamas valstybinės žemės sklypo dydis siejamas su jo būtinumu esantiems tokio sklypo nuomininko pastatams eksploatuoti, t. y. išnuomojamas žemės sklypas tokio ploto, kurio reikia pastatui tinkamai naudoti pagal jo paskirtį. Taigi byloje ginčijant kitam žemės sklypo naudotojui suteiktos nuomotis valstybinės žemės sklypo dalies dydį svarbu įrodyti, koks žemės sklypo dydis yra būtinas ir pakankamas ieškovės pastatui eksploatuoti, nes tik nustačius sklypo dydžio reikalingumą galima įvertinti, ar kitam žemės sklypo dalies naudotojui skirtas jo turimam pastatui eksploatuoti tinkamo ploto valstybinės žemės sklypas (CPK 178 straipsnis). Tačiau ieškovė aplinkybės dėl jai siūlomo dydžio žemės sklypo dalies pagrįstumo byloje neįrodinėjo, kaip ir aplinkybės, kokio dydžio žemės sklypo dalis buvo nepagrįstai išnuomota atsakovei UAB „KTVG“, ir atitinkamai teismai šių aplinkybių netyrė ir nenustatė. Nors teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinių skundų argumentus, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje (nuo atsakovei UAB „KTVG“ išnuomotos žemės sklypo dalies dydžio priklauso ieškovei išnuomotinos to paties žemės sklypo dalies dydis), tačiau byloje neįrodyta ir nenustatyta, kad 2012 m. kovo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 29-35(1.2.16-AD4) išnuomojus atsakovei UAB „KTVG“ žemės sklypo 28 933 kv. m dalį, o ieškovei siūlant išsinuomoti žemės sklypo 976 kv. m dalį, yra pažeidžiamos ieškovės teisės, taip pat byloje nenustatytas ir viešojo intereso pažeidimas. Be to, 2015 m. balandžio 4 d. parengus žemės sklypo planą, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, ir jį suderinus su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, buvo įvykdytas imperatyvusis reikalavimas parengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį nuomojamo žemės sklypo (dalies) planą (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, CK 6.547 straipsnio 3 dalis, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. vasario 25 d., taip pat galiojanti redakcija) 8, 33 punktai).
Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatytas ieškovės teisių, viešojo intereso pažeidimas, į bylą yra pateiktas tinkamai parengtas 2015 m. žemės sklypo planas, tai ginčijamos sutarties pripažinimas negaliojančia tik dėl to, kad buvo pažeista žemės sklypo 2012 m. plano rengimo procedūra, prieštarautų siekiui užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą, taip pat proporcingumo principui. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl sandorių negaliojimo instituto paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288-611/2016">3K-3-288-611/2016</a>).
Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-66/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-66/2009">3K-3-66/2009</a> išaiškinimus, sprendė, kad formuojant ginčo sklypą nesilaikyta Taisyklių 8 punkte įtvirtintų imperatyviųjų nuostatų dėl bendraturčiams parduodamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymo, būtent – nurodytoje teisės normoje pirmenybė suteikta pastatų bendraturčiams pirmiausia raštiškai patiems susitarti dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžio nustatymo, o UAB „KTVG“ išnuomotos sklypo dalies dydis ir ribos nebuvo derinamos su kitais ginčo sklype esančių pastatų savininkais. Teisėjų kolegija šią išvadą laiko nepagrįsta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-66/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-66/2009">3K-3-66/2009</a> buvo remiamasi 2001 m. sausio 1 d. redakcijos Žemės nuomos įstatymu, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2001 m. vasario 20 d. redakcija, nurodant, kad nė viename iš šių aktų nereglamentuota teisinė situacija dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo, kai žemės sklype yra kelių savininkų pastatai. Dėl to nurodytoje byloje kasacinis teismas laikė pagrįstu įstatymo analogijos taikymą, ginčą sprendžiant pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (2001 m. vasario 20 d. redakcija) 8 punktą, pagal kurį namų valdos ar prie kito pastato naudojamas žemės sklypo plotas padalijamas, taip pat kiekvieno savininko žemės sklypo dalis nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčių susitarimu.
Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems ginčo santykiams taikytina vėlesnė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. vasario 25 d., kuri jau reglamentavo tokio pobūdžio santykius, t. y. kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas. Pagal šią Taisyklių redakciją nurodytu atveju rašytinis statinių savininkų susitarimas dėl naudojamo žemės sklypo dalių nenurodytas.
Teisėjų kolegija, remdamasis pirmiau minėtais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-66/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-66/2009">3K-3-66/2009</a> išaiškinimus (CPK 346 straipsnis).
Dėl nagrinėjamos bylos baigties
Teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje nenustačius ieškovės teisių, viešojo intereso pažeidimo, konstatuoti 2012 m. sausio 6 d. žemės sklypo plano rengimo procedūros pažeidimai neteikia pagrindo pripažinti ginčijamą 2012 m. kovo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 29-35(1.2.16-AD4) negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, priėmė teisingą sprendimą, šis paliktinas galioti, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas kartu su 2016 m. kovo 14 d. nutartimi, kuria priteista ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2567 Eur bylinėjimosi išlaidos, naikintini, perskirstant apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinių skundų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 5,37 Eur tokių išlaidų. Kadangi kasaciniai skundai tenkinami, tai šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Kasaciniu skundu atsakovė UAB „KTVG“ prašo priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, būtent – 1485,61 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme; 2547,81 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme; 73,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą; bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme (konkreti suma nenurodyta).
1485,61 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, atlyginimas atsakovei iš ieškovės yra priteistas pirmosios instancijos teismo sprendimu, šis paliekamas galioti, todėl prašymas priteisti šių išlaidų atlyginimą netenkintinas.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodytas 2547,81 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, patvirtinantys dokumentai pateikti tik su kasaciniu skundu. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi apeliacinės instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti atsakovės UAB „KTVG“ šias išlaidas patvirtinantys dokumentai, tai kasaciniam teismui pateiktas prašymas priteisti jų atlyginimą iš ieškovės netenkintinas. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408/2010">3K-3-408/2010</a>; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-6/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-6/2011">3K-3-6/2011</a>; kt.).
Nutarties 56 punkte nurodytų argumentų pagrindu netenkinamas ir atsakovės UAB „KTVG“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, atlyginimą, nes nepateikti jas patvirtinantys dokumentai. Iš ieškovės priteistina atsakovei UAB „KTVG“ 73,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2016 m. kovo 22 d. nutartimi atidėjo atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Nagrinėjamoje byloje nusprendus atsakovių kasacinį skundą tenkinti, 98 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 8 d. sprendimą ir 2016 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „KTVG“ (į. k. 302677986) 73,50 Eur (septyniasdešimt tris Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.
Priteisti iš ieškovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 98 (devyniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, mokėtino už kasacinį skundą, ir 5,37 Eur (penkis Eur 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Nutarties kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
