Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-11-813/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00290-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 21.12.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Č. atstovo advokato Irmanto Dobilo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-1738-2024 S. Č. pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį nubaustas 300 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas bendrojo naudojimo objekto administratorės – UAB „Naujininkų ūkis“ – vadovas, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 4 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. apmokėjo butų numeracijos lentelės montavimo darbus iš kaupiamųjų lėšų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo (toliau – ir Kaupimo aprašas, Aprašas) 14, 15 punktus. Taip pat dėl administruojamo objekto 2022 m. veiklos susidarė minusinis kaupiamųjų lėšų likutis, taip objekto administratorės – UAB „Naujininkų ūkis“ – vadovas S. Č. pažeidė Nuostatų 13 punktą, pagal kurį trūkstamas apmokėti lėšas valdytojas privalėjo apskaičiuoti patalpų savininkams pagal Nuostatų 8 punkto reikalavimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi, iš dalies patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto S. Č. skundą, Institucijos 2024 m. sausio 31 d. nutarimas pakeistas: panaikinta bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, susijusi su butų numeracijos lentelės montavimo darbų apmokėjimu iš kaupiamųjų lėšų, pažeidžiant Nuostatų 12 punktą, Aprašo 14, 15 punktus; patikslinta, kad buvo pažeisti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 12, 13 punktai. Kita Institucijos 2024 m. sausio 31 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. Č. atstovo advokato I. Dobilo apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. Č. atstovo advokato I. Dobilo prašymas priimtas ir S. Č. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; priteisti iš Institucijos administracinėn atsakomybėn patrauktam S. Č. patirtų advokato išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė ir pernelyg plačiai aiškino ANK 349 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusižengimo atsakomybės ribas bei Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų turinį, susijusį su daugiabučio kaupiamųjų lėšų apskaita. Teismai Nuostatų 13 punkto normai suteikė naują teisinio imperatyvo reikšmę, draudžiančią susidaryti minusiniam kaupiamųjų lėšų likučiui. Taip nepagrįstai buvo išplėstos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybės ribos, pažeistas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas, nes teisinio reguliavimo neaiškumas aiškintas atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai.
5.2. Vertinant ANK 349 straipsnio 3 dalies normos turinį, administracinė atsakomybė šioje byloje pritaikyta už nustatytos kaupiamųjų lėšų įtraukimo į apskaitą tvarkos pažeidimą, tačiau byloje jokių Aprašo nuostatų pažeidimų nebuvo konstatuota – buhalterinės apskaitos klausimas nagrinėjamoje byloje nebuvo vertintas. Apraše nėra jokio draudimo, susijusio su kaupiamųjų lėšų neigiamo likučio susidarymu. S. Č. nebuvo pateiktas kaltinimas dėl reikalavimo kaupiamąsias lėšas laikyti atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje nevykdymo – reikalavimas kaupiamąsias lėšas laikyti atskiroje sąskaitoje savo turiniu negali būti prilyginamas neigiamo kaupiamųjų lėšų likučio susidarymui. Tokiu atveju, jeigu teismai siekė pritaikyti atsakomybę už S. Č. veiksmuose įžvelgtą Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 13 punkto pažeidimą, tai, pripažindami, kad administratorius netinkamai vykdė veiklą, jie turėjo taikyti ANK 349 straipsnio 1 dalį.
5.3. Teismai padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad administracinės atsakomybės esmė yra ta, jog asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų, o tai savaime sutrikdo efektyvią daugiabučių namų administravimo priežiūros sistemą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas joks administravimo sistemos sutrikimas. Bylą nagrinėję teismai nevertino administravimo priežiūros sistemos efektyvumo ir jo pokyčio dėl atsakomybėn patraukto asmens veiksmų. Teismai privalėjo išanalizuoti susiklosčiusią faktinę situaciją, kai buhalterinėje apskaitoje susidaro neigiamas kaupiamųjų lėšų likutis, ir jo galimą įtaką administravimo priežiūros sistemos efektyvumui.
5.4. Vadovaujantis teismų logika, esant minusiniam kaupiamųjų lėšų likučiui, daugiabutis namas negalėtų būti toliau administruojamas ir jo priežiūra turėtų būti nutraukta. Tačiau administratorius už administruojamo statinio avarijų, defektų šalinimą su rangovais atsiskaito nepriklausomai nuo to, ar namo gyventojai kaupiamųjų lėšų sąskaitoje turi sukaupę lėšų. Jeigu būtų laikomasi tokios nuostatos, jog avarijų šalinimas priklausytų tik nuo kaupiamųjų lėšų likučių sąskaitoje, administratorius negalėtų užtikrinti tinkamos pastato priežiūros, kadangi dažnai sąskaitoje sukauptas lėšų likutis dėl gyventojų įsiskolinimo arba dažno avarijų skaičiaus konkrečiame daugiabutyje būna tik simbolinis. Teismai ignoravo ir faktinę situaciją, jog yra nemažai nemokių daugiabučio gyventojų. Tai turi tiesioginę įtaką kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančio likučio dydžiui.
5.5. Apygardos teismas nemotyvavo, kodėl kaupiamųjų lėšų apskaita, kai susidaro laikinas minusinis likutis, yra ydinga ir pavojinga name gyvenančių asmenų interesams. Šiuo atveju laikinas likutis kaupiamųjų lėšų sąskaitoje yra susijęs tik su buhalterine apskaita, t. y. jis nėra susijęs su netinkamu lėšų panaudojimu. Teismai neįvertino aplinkybės, jog gyventojams sudėtingiau atsiskaityti už kiekvienos avarijos likvidavimą, nes tai susiję su papildomais finansiniais įsipareigojimais. Minusinis kaupiamųjų lėšų likutis susidaro siekiant apsaugoti gyventojus nuo papildomų skolos administravimo išlaidų. Neperžengiant minusinės kaupiamųjų lėšų ribos, kiekvienam gyventojui, praleidusiam mokėjimo terminą, būtų skaičiuojamos netesybos (delspinigiai) už kiekvieną pavėluotą dieną. Tuo tarpu, leidžiant susidaryti minusiniam kaupiamųjų lėšų sąskaitos likučiui, skolininkai turi galimybę palaipsniui dengti susidariusį minusinį likutį kas mėnesį, taip užtikrinama, kad finansiniai įsipareigojimai būtų vykdomi nuosekliai ir be papildomų delspinigių sumos skaičiavimo.
5.6. Byloje liko neaiškumas, kuo tiksliai pasireiškė administracinio nusižengimo objektyvioji pusė, t. y.: kaupiamosios lėšos įtraukiamos į apskaitą pažeidžiant nustatytą tvarką, nesilaikoma reikalavimo laikyti kaupiamąsias lėšas atskiroje sąskaitoje, sutrikdoma efektyvi daugiabučių namų administravimo priežiūros sistema ar susidaro neigiamas kaupiamųjų lėšų likutis, ar kt.
5.7. Apylinkės teismas savo iniciatyva patikslino administracinio nusižengimo sudėties požymių teisinį kvalifikavimą, t. y. savo iniciatyva papildydamas kaltinimą nauju pagrindu – Nuostatų 13 punkto pažeidimu. Remiantis lingvistiniu ir loginiu Nuostatų 13 punkto turinio aiškinimu, ši norma nenustato imperatyvaus draudimo ar atsakomybės už neigiamo kaupiamųjų lėšų likučio sąskaitoje susidarymą: teisės norma aiškiai nenustato, kad kaupiamųjų lėšų sąskaitoje neleidžiamas neigiamas likutis. Lingvistiškai aiškinant Nuostatų 11 ir 12 punktus, situacija, kai kaupiamųjų lėšų sąskaitoje nėra, gali susidaryti dviem atvejais, t. y. kai apskaitoje lėšų likutis lygus nuliui arba kai apskaitoje lėšų likutis yra minusinis (neigiamas). Nesant įtvirtinto imperatyvaus draudimo, plečiamasis teisės normos turinio aiškinimas laikytinas negalimu ir siurpriziniu atsakomybėn patrauktam asmeniui.
5.8. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad dėl apskaitoje susidariusio minusinio kaupiamųjų lėšų likučio buvo padaryta žala daugiabučio bendrojo naudojimo objektų savininkų interesams ar atsirado kitų neigiamų padarinių. Aplinkybę, kad S. Č. veiksmai nebuvo pavojingi ir nesukėlė neigiamų padarinių, patvirtina tai, jog byloje nėra nukentėjusiųjų. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad S. Č. veikos pavojingumas nepasiekė tokios ribos, nuo kurios būtų tikslinga taikyti administracinę atsakomybę. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus.
5.9. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ignoravo neigiamo kaupiamųjų lėšų likučio susidarymo priežastis ir jų nevertino. Neigiami likučiai kaupiamųjų lėšų sąskaitoje gali susidaryti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo administratoriaus valios, t. y. bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nevykdant įsipareigojimų kiekvieną mėnesį mokėti priskaičiuotas kaupiamųjų lėšų įmokas. Tokie atvejai administratoriaus kasdienėje veikloje yra įprasti, todėl teismas privalėjo atsižvelgti, kad už tinkamą lėšų kaupimą laiku yra atsakingi patys bendraturčiai, todėl administratoriui negali būti taikoma absoliučios atsakomybės sąlyga, kuri reiškia, kad administratorius laikomas visada atsakingu už minusinio kaupiamųjų lėšų likučio susidarymą. Priešingu atveju administracinė atsakomybė būtų taikoma net ir tais atvejais, kai patys bendraturčiai tinkamai nevykdo įstatymu įtvirtintos pareigos, susijusios su kaupiamųjų lėšų kaupimu.
5.10. Teismai ignoravo ir nevertino argumentų, kad Institucija, taikydama administracinę atsakomybę ir skirdama nuobaudą, neatskleidė nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės, kadangi nutarime nėra nurodyta kaltės forma. Apylinkės teismas šių skundo argumentų nevertino. Apygardos teismo išvados dėl subjektyviosios pusės nustatymo yra padarytos neišsamiai ir nevisapusiškai įvertinus faktinius bylos duomenis. Šis teismas savavališkai nustatė subjektyviąją pusę, nors Institucija subjektyviosios pusės elementų nevertino. Šis teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog S. Č. buvo gerai žinomos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kaupiamųjų lėšų panaudojimo kilusių avarijų šalinimo darbams atlikti tvarką. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. Č. veikė tiesiogine tyčia, neatsižvelgdamas į tai, jog, vertinant asmens kaltės formą ir rūšį, draudžiama remtis prezumpcijomis apie asmens teisinių žinių lygį bei teisinio reguliavimo sistemos išmanymą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo laikėsi nuoseklios pozicijos, jog savivaldybė niekada neturėjo priekaištų dėl kaupiamųjų lėšų likučių apskaitos. Šiuo atveju teismas nepagrįstai teisinį reguliavimą sutapatino su normos turinio aiškinimu bei praktinio taikymo specifika, kuri skiriasi dėl teisinio reguliavimo neaiškumo.
5.11. Administracinė atsakomybė kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) galėtų būti pritaikyta tik tokiu atveju, jeigu savivaldybė būtų tinkamai (iš anksto) informavusi ir (ar) įspėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, kad jo veiksmuose galima įžvelgti teisės aktų reikalavimų pažeidimą ar nustatytų pareigų nevykdymą. Nagrinėjamu atveju nė viename savivaldybės vykdytame administratoriaus veiklos patikrinime iki šiol nebuvo nustatyta, jog tvarkant kaupiamųjų lėšų apskaitą negalimas minusinis likutis; administratoriui nepateikta pastabų, išaiškinimų ar nurodymų, draudžiančių susidaryti minusiniam kaupiamųjų lėšų likučiui apskaitoje.
5.12. ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti principai, kuriais privaloma vadovautis skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones. Šiuo atveju administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė protingumo principą. Protingumo principas įpareigoja institucijas laikytis proporcingumo, t. y. neviršyti priemonių, reikalingų teisėtam tikslui pasiekti. Taip protingumo principas padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmenų teisių apsaugos, užtikrindamas, kad administraciniai sprendimai būtų ne tik teisėti, bet ir socialiai teisingi bei moraliai pagrįsti.
6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės patarėja N. Aleksonytė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti prašymo ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Negalima daryti išvados, kad teismai pernelyg plačiai aiškino administracinę atsakomybę nustatančius teisės aktus (teisės normų turinį). Pareiškėjas nepagrįstai ANK 349 straipsnio 3 dalyje nurodytą atsakomybę siekia susieti tik su Kaupimo aprašo pažeidimu. ANK 349 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, taigi turi būti nustatyta, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti. Nagrinėjamu atveju teismai tinkamai nustatė, kad buvo pažeisti Nuostatų 13 punkto reikalavimai (apygardos teismo nutarties 8 punktas). Teisinis reguliavimas, kai kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka atitinkamoms išlaidoms apmokėti, aiškus – tokiu atveju jos apmokamos pagal administratoriaus pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus patalpų savininkams (Nuostatų 13 punktas).
6.2. Laikantis pareiškėjo pozicijos galėtų būti sudaryta galimybė ateityje toliau galimai piktnaudžiauti Nuostatuose įtvirtinta patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimo tvarka, būtų formuojama ydinga praktika daugiabučio namo gyventojų saugumo požiūriu. Tokia situacija neatitinka namo gyventojų teisėtų lūkesčių ir pažeidžia jų teisėtus interesus, sukuria nesaugumą ir neužtikrintumą dėl lėšų tvarkymo, mokėjimų ir apskaičiavimo tvarkos. Neplaninis administratoriaus veiklos patikrinimas buvo pradėtas būtent gavus namo gyventojų pareiškimą. Pareiškėjo teiginiai, esą jis vadovavosi ilgamete praktika, kuri tenkino namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčius, yra klaidinanti, tokia administratoriaus praktika neatitiko patalpų savininkų interesų.
6.3. Teismai nagrinėjamu atveju neišplėtė administratoriaus atsakomybės ribų ir nepakeitė administravimo veiklos ūkinio modelio, susijusio su kaupiamųjų lėšų apskaita, o, sistemiškai išanalizavę Nuostatų 11–13 punktų turinį, priėjo pagrįstą išvadą, kad, namo administratoriui veikiant pagal Nuostatų reikalavimus, neįmanoma tokia situacija, jog sąskaitoje susidarytų neigiamas kaupiamųjų lėšų likutis. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į Nuostatuose reglamentuotą administravimo veiklos, susijusios su gyventojų lėšų atitinkamu tvarkymu, modelį. Nors pareiškėjas teigia, kad Nuostatų 13 punkte, kituose Nuostatų punktuose nėra įtvirtinto jokio draudimo, tiesiogiai susijusio su neigiamu kaupiamųjų lėšų likučio susidarymu, šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas į tai, kad Nuostatuose vartojamomis sąvokomis „lėšų nėra“ ar „nepakanka“ būtent ir apibrėžiama tokia situacija, kai lėšų trūksta. O lėšų trūkumas gali būti tiek tuo atveju, kai jų nepakanka atitinkamoms išlaidoms padengti, tiek kai lėšų visiškai nėra ar juo labiau tuo atveju, jeigu būtų neigiamas lėšų likutis, kurio būti negali tuo atveju, jeigu laikomasi Nuostatuose įtvirtintos tvarkos.
6.4. Pareiškėjas nurodo, jog jo padarytas pažeidimas nesukėlė padarinių (dėl jo elgesio neatsirado žala, nėra nukentėjusiųjų). Tačiau ANK 349 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusižengimo sudėtis yra formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu padarius nors vieną iš sudėtyje nustatytų alternatyvių veikų. Padariniai nėra būtinas šio administracinio nusižengimo sudėties požymis. Toks teisės normos aiškinimas negali būti suprantamas nei kaip plečiamasis aiškinimas, nei kaip formalus teisės taikymas, nes šioje byloje administracinės atsakomybės esmė ir yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų. Jeigu dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų kiltų ir kitokio pobūdžio padarinių, galėtų būti plečiamos administracinės atsakomybės ribos.
6.5. Pareiškėjas prašyme nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ignoravo neigiamo kaupiamųjų lėšų likučio susidarymo priežastis ir jų nevertino. Teismai nustatė, kad toks likutis atsirado dėl Nuostatų 13 punkto pažeidimo.
6.6. Šioje byloje buvo aiškiai atskleista ir pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė. Nors pareiškėjas prašyme teigia, kad jis laikėsi nuoseklios pozicijos, jog toks Institucijos elgesys (administracinės atsakomybės jam pritaikymas) buvo netikėtas, nes savivaldybė niekada neturėjo priekaištų dėl kaupiamųjų lėšų likučių apskaitos, tai nepaneigia to, kad pareiškėjas, būdamas administratoriaus vadovas, turėjo žinoti Nuostatuose įtvirtintą tvarką ir negalėjo jos nesilaikyti dėl kokių nors nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Nors pareiškėjas ir įrodinėjo, kad tokia praktika jam įprasta, tačiau vien tai, kad anksčiau nebuvo nustatytas atitinkamas pažeidimas ir administratorius nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už teisės aktų reikalavimų neatitinkantį elgesį, nešalina jo atsakomybės.
6.7. Pareiškėjo prašyme nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMwLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-30-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-30-699/2017">2AT-30-699/2017</a>, 2AT-10-693/2018 buvo nagrinėjamos iš esmės skirtingos situacijos nei nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje teismai skyrė pakankamai dėmesio tikrindami, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ne)pažeidė administracinio teisės pažeidimo protokole (nutarime) nurodytus Nuostatų punktų reikalavimus ir kokius konkrečiai. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu išsamiai ir visapusiškai ištyrė su tuo susijusias aplinkybes ir nustatęs, kokiu būdu ir kokie konkretūs Nuostatų punktai buvo pažeisti, atitinkamai patikslino kaltinimą, o kitą Institucijos nutarimo dalį panaikino.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. Č. atstovo advokato I. Dobilo prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų
8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-27-303/2023, 2AT-17-594/2024, 2AT-2-594/2025 ir kt.).
9. Remiantis pirmiau nurodytomis normomis ir jų išaiškinimais teismų praktikoje, pagal prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentus skundžiamų Institucijos ir teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas bus tikrinami tiek, kiek šie argumentai susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindais ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis.
Dėl ANK 349 straipsnio 3 dalies taikymo
10. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigia, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nes nepagrįstai pripažino, jog Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį, kadangi šioje dalyje įtvirtinta atsakomybė už butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų, kuriuos reglamentuoja kitas (specialusis) teisės aktas – Kaupimo aprašas, nesilaikymą, o jo pažeidimų byloje nenustatyta. Šie prašyme išdėstyti argumentai yra pagrįsti.
11. ANK 349 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) nustatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. ANK 349 straipsnio 3 dalyje nustatyta kvalifikuotoji administracinio nusižengimo sudėtis, pagal kurią administracinę atsakomybę užtraukia: 1) butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymas, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, 2) ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, 3) ar naudojamos ne pagal paskirtį, 4) paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
12. ANK 349 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, nes ANK neaprašyta butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti kaupimo ar šių lėšų apsaugos tvarka, taigi normos dispozicija tiesiogiai nukreipia į kitus norminius teisės aktus. Tokiu atveju teismas, traukdamas asmenį administracinėn atsakomybėn už bet kurį iš nagrinėjamai bylai aktualių kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymą apibrėžiančių ir tokį nusižengimą nustatančių alternatyvių požymių, visų pirma privalo nustatyti konkretų norminį teisės aktą, jo nuostatą, kurią asmuo pažeidė, ir šio pažeidimo padarymo faktą pagrįsti įrodymais. Tačiau, priešingai nei teigiama prašyme, nėra būtina nustatyti ir atitinkamos veikos sukeltų padarinių ar realios jų grėsmės. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl bent vienos straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos padarymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą.
13. Nagrinėjamu atveju ANK 349 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų blanketinės teisės normų esminiai turinio elementai yra išdėstyti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose bei Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos apraše.
14. Remiantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 1 punktu, šie nuostatai reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį. Šių nuostatų II–IV skyriuose reglamentuotos administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos, be kita ko, ir administratoriaus atliekamas patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimas. Pagal šių nuostatų 4.4 papunktį, administratorius, vykdydamas pagrindinius uždavinius, privalo vadovautis ir Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu. Būtent šis aprašas nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką (Aprašo 1 punktas). Šio aprašo 16 punkte tiesiogiai įtvirtinta ir objekto valdytojo (administratoriaus) atsakomybė už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi. Kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimai detaliai reglamentuoti šio aprašo III skyriuje „Sukauptų lėšų apsauga“.
15. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objekto administratorės UAB „Naujininkų ūkis“ vadovas S. Č. nepaskirstė remonto išlaidų dėl kilusios avarijos butų savininkams – nepateikė patalpų savininkams proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai sąskaitų faktūrų ar mėnesinių mokėjimų pranešimų, kuriuose būtų nurodyta mokėtina trūkstama suma, nepakankant kaupiamųjų lėšų, dėl to 2022 m. pabaigoje buvo susidaręs neigiamas butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų likutis. Taip buvo pažeisti Nuostatų 12 ir 13 punktai, nustatantys patalpų savininkų mokėjimų paskirstymo tvarką.
16. Vadovaujantis Nuostatų 12 ir 13 punktais, jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka ilgalaikiame plane nenumatytų darbų, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas suponuoja aiškią išvadą, kad teisės aktas nurodo vienintelį teisėtą elgesio modelį: lėšų trūkumas ilgalaikiame plane nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, atlikti turi būti apmokamas iš patalpų savininkų lėšų proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus.
17. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas nusprendė, kad dėl Nuostatų 12 ir 13 punktų pažeidimų S. Č. atsakomybė kyla pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį, kadangi susidaręs neigiamas kaupiamųjų lėšų likutis atitinka alternatyvų veikos požymį – butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymą, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu neteisėtų veiksmų teisiniu vertinimu, nusprendė, kad S. Č. pagrįstai patrauktas atsakomybėn už netinkamą kaupiamųjų lėšų panaudojimą.
18. Atsižvelgdama į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes ir teismų argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė ANK 349 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, atskleisdami blanketinės teisės normos turinio elementus, dėl to neteisingai aiškino šios kvalifikuotosios administracinio nusižengimo sudėties požymius ir netinkamai kvalifikavo S. Č. padarytą veiką.
19. Siekiant inkriminuoti ANK 349 straipsnio 3 dalies dispozicijoje įtvirtintą alternatyvų požymį, t. y. kaupiamųjų lėšų laikymą ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, būtina nustatyti Aprašo 12 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą. Akivaizdu, kad byloje nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės – mokėjimų paskirstymo tvarkos pažeidimas – neatitinka inkriminuoto objektyviojo veikos požymio (kaupiamųjų lėšų laikymo ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, pažeidžiant butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimus). Bylą nagrinėję teismai, kaupiamųjų lėšų trūkumą kvalifikuodami kaip kaupiamųjų lėšų laikymą ne tam skirtoje atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, aiškiai neteisingai pritaikė materialiąją teisės normą, kadangi, visų pirma, esant neigiamam kaupiamųjų lėšų likučiui, nėra jokio pagrindo spręsti apie galimą disponavimo tvarkos pažeidimą, kadangi nėra ir paties disponavimo dalyko. Antra, nenustačius Kaupimo apraše nustatytų reikalavimų pažeidimų, administracinė atsakomybė pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį negalėjo kilti. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 12 ir 13 punktų reikalavimų pažeidimai nustatyti Nuostatų IV skyriuje, kuris skirtas patalų savininkų visų mokėjimų ir įmokų, tarp kurių ir mėnesinės kaupiamosios įmokos (Nuostatų 8.8 papunktis), apskaičiavimo ir jų paskirstymo tvarkai reguliuoti, bet niekaip nesusiję su šioje byloje inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje įtvirtinto kaupiamųjų įmokų apsaugos reikalavimų pažeidimu.
20. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo S. Č. padarytą veiką pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį, kadangi jo veiksmuose nėra įtvirtinto būtinojo veikos požymio – kaupiamųjų lėšų laikymo ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje. Vis dėlto nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo prašymą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi nustatyta, jog S. Č. netinkamai atliko daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, S. Č. nepaskirstė remonto išlaidų dėl kilusios avarijos butų savininkams pagal Nuostatų 12 ir 13 punktų reikalavimus, t. y. netinkamai atliko Nuostatuose įtvirtintą daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigą, o tai atitinka ANK 349 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Šis pažeidimas gali būti padaroma tiek tyčia, tiek neatsargiai.
21. Dėl kaltės formos ir rūšies sprendžiama pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šioje byloje nustatyti objektyvūs bylos duomenys (tame tarpe ir S. Č. parodymai) patvirtina S. Č. veikus tyčia. Jis, kaip bendrojo naudojimo objekto administratorės – UAB „Naujininkų ūkis“ – vadovas, privalėdamas išmanyti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus reglamentuojančius nuostatus ir jų laikytis, pripažino, kad jam buvo gerai žinomos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kaupiamųjų lėšų panaudojimo kilusių avarijų šalinimo darbams atlikti tvarką. Tačiau, žinodamas apie kaupiamųjų lėšų trūkumą, turėdamas galimybę trūkstamas lėšas paskirstyti patalpų savininkams, jis to nedarė, taip ignoravo teisės akto reikalavimus, sąmoningai prisiimdamas riziką. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. Č., žinodamas apie reikalavimą paskirstyti būsto savininkams trūkstamas lėšas remonto darbams apmokėti, suprato, jog savo neveikimu jis daro pažeidimą, ir to norėjo, todėl jo kaltė yra nustatyta (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
22. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Tokiu atveju svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta materialiosios teisės normos taikymo klaida taisytina keičiant procesinius Institucijos ir teismų sprendimus ir perkvalifikuojant S. Č. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 349 straipsnio 3 dalies į ANK 349 straipsnio 1 dalį.
23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl S. Č. padarytų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 12, 13 punktų pažeidimo nesikeičia, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis perkvalifikavus veiką nebus pabloginama, priešingai – nenustačius veiką kvalifikuojančių požymių, nurodytų ANK 349 straipsnio 3 dalyje, asmeniui atsakomybė kyla pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta švelnesnė nuobaudos rūšis.
24. Pasisakydami dėl S. Č. paskirtos administracinės nuobaudos, teismai vertino, kad administracinio nusižengimo teisenos metu jis savo kaltę neigė, nesigailėjo padaręs nusižengimą. Tačiau teismai nusprendė, kad kaltininkui Institucijos paskirta minimali administracinė nuobauda yra adekvati ir tinkamai individualizuota. ANK 349 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios administracinių nuobaudų rūšys – įspėjimas arba bauda. Paisydamas teismų nustatyto minimalios nuobaudos skyrimo kriterijaus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skiria švelniausią administracinę nuobaudą – oficialų rašytinį fizinio asmens padarytos veikos pasmerkimą, t. y. įspėjimą.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo
25. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat prašoma administracinėn atsakomybėn patrauktam S. Č. priteisti jo patirtų 726 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
26. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
27. Šiuo metu galiojančios ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens turėtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK kodekso 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu. Atnaujintoje administracinėje byloje pakeitus Institucijos nutarimą bei teismų nutartis, administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, S. Č. procesinis statusas byloje nesikeičia – jis lieka patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį. Nesant pirmiau minimose teisės nuostatose įtvirtintų sąlygų, priteisti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų išlaidų atlyginimą dėl advokato jam suteiktos teisinės pagalbos nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu, 666 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 31 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį.
S. Č. veiką, kvalifikuotą pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) ir paskirti įspėjimą.
Kitas nutarimo ir nutarčių dalis palikti nepakeistas.
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto S. Č. atstovo advokato Irmanto Dobilo prašymą dėl atstovavimo išlaidų, patirtų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, atlyginimo.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Algimantas Valantinas
Darius Kantaravičius
