J. G. pagal BK 182 str., 22 str., 24 str., 209 str., 369 str., 368 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-429/2025

Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00104-2017-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Jočienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Budrio ir Sigitos Jokimaitės rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo J. G. (J. G.) ir jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą J. G. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį,), o vertinant byloje surinktus ir ištirtus įrodymus dėl J. G. pasikėsinimo įvykdyti nusikalstamą bankrotą (BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 209 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką) padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies taikymo pažeidimus. Teismai sukčiavimo sudėtį vertino kaip formalią bei eliminavo būtiną šio nusikaltimo objektyvios pusės požymį - žalos padarymo faktą. Nagrinėjamu atveju, įkeičiant turtą už kito asmens prievoles, jokios turtinės žalos nei įmonei, nei kreditoriams padaryta nebuvo, nes padidėjus įsipareigojimams, analogiška suma padidėja ir įmonės turtas balanse. UAB „duomenys neskelbtini“ dėl sandorio nebuvo padaryta žala, kaip esminis sukčiavimo požymis. Byloje nėra įrodymų, kad J. G. turėjo tikslą UAB „duomenys neskelbtini“ naudai įgyti turtinę teisę, kuri jam asmeniškai būtų naudinga. J. G. ir R. D. kaltė kildinama iš 2017 m. sausio 11 d. sutartinės hipotekos sutarties pasirašymo, kai jų veiksmai kartu su išteisintąja I. L. pasirašant sutartį nesudarė savyje apgaulės ar tyčios užvaldyti svetimą turtą elementų. J. G. pripažintas kaltu ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 209 straipsnyje padarymo, tačiau iš teismų sprendimų sunku suprasti, kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus J. G. atliko. Teismai netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi įrodymai vertinti neišsamiai, šališkai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir nekaltumo prezumpciją bei in dubio pro reo principą, kadangi nuosprendyje pateikti motyvai dėl J. G. padarytų nusikalstamų veikų yra tik prielaidos, o patikimų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, byloje nėra. Žala niekam nepadaryta, byloje nėra ieškinių, BUAB „duomenys neskelbtini“ pilnai atsiskaitė su kreditoriais, jokie konkretūs tyčiniai ir nusikalstami J. G. veiksmai nėra įrodyti, taip pat neįrodyta ir jo tyčia daryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. J. G. nei sukčiavimo, nei UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto neorganizavo ir nesikėsino tai daryti, todėl turi būti išteisintas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su J. G. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 209 straipsnį, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei savaip vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Kasatoriai siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, J. G. palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl J. G. padarytų veikų kvalifikavimo, dėl paskirtos bausmės) atsakė.

Kasacinio skundo teiginiai dėl in dubio pro reo principo pažeidimo yra nurodomi deklaratyviai, grindžiant juos savu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu.

Taigi kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo J. G. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 209 straipsnį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo J. G. ir jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Danutė Jočienė

Arūnas Budrys

Sigita Jokimaitė