Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-640

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00526-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 14 d. paduotu atsakovo P. U. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 197 820,18 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (197 820,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, nesilaikė proceso rungimosi principo (CPK 12, 178 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šiais klausimais. Teismai nepagrįstai taikė bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės išimtį, taip pat nepagrįstai nustatė vienodą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę visiems ieškovės įvardijamiems pažeidimams (epizodams), nors jie buvo tarpusavyje nesusiję, grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigą atsakovui perkėlė remdamasis tuo, kad atsakovas perdavė nepilnos apimties buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau teismas detaliau neargumentavo, kokių konkrečių dokumentų neperdavimas apsunkino ieškovės galimybes įrodinėti konkrečius ieškinio reikalavimus. Teismai nesivadovavo taisykle, kad išimtis iš bendrosios taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos taikoma tik išskirtiniais atvejais, kai egzistuoja neabejotinos sąlygos atleisti ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos ir šią naštą perkelti atsakovui. Įrodinėjimo naštos perkėlimas atsakovui nulėmė bylos rezultatą, nes nesant ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtinančių tiesioginių įrodymų, žalos atlyginimas priteistas motyvuojant tuo, kad atsakovas nepaneigė civilinės atsakomybės sąlygų.

2. Teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šiais klausimais. Teismai, pripažindami bylai reikšmingas aplinkybes, nulėmusias atsakovo civilinės atsakomybės taikymą, rėmėsi subjektyviais liudytojų parodymais, pinigų perdavimą atsakovui pripažino remdamiesi vien UAB „Termopalas“ vadybininkų paaiškinimais, kurie buvo tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, nes tam tikrų ieškovei nenaudingų aplinkybių nurodymas būtų galėjęs lemti pačių liudytojų civilinės atsakomybės taikymą. Nors kasacinio teismo praktikoje liudytojų parodymai laikomi silpnos įrodomosios galios įrodymais, tačiau šioje byloje liudytojų parodymai buvo vertinami kaip faktus patvirtinantys įrodymai, o tam tikrais atvejais netgi kaip paneigiantys aplinkybes, kurias patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino neobjektyviai ir nevisapusiškai, nes liudytojų parodymams ir ieškovės paaiškinimams buvo suteikta itin didelė įrodomoji galia, nevertinant jų patikimumo, o visi atsakovo teikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai buvo atmesti kaip nepatikimi.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Kadangi kasacinį skundą atsisakytina priimti, tai prašymas sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą nenagrinėtinas. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo A. U., tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jai ir grąžintinas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. U. (duomenys neskelbtini) 2459 (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 251 AB „SEB bankas“, kodas ZO01651.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Eglė Zemlytė