Teismingumo byla Nr. T-14/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00015-2005-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2019 m. vasario 6 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal nuteistojo H. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
Nuteistasis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti individualius administracinius aktus – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K) direktoriaus V. D. 2018 m. gegužės 29 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir – Kalėjimų departamentas) 2018 m. birželio 28 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), o jo skundą pripažinti pagrįstu; 2) priteisti iš atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, jo (nuteistojo) naudai 20 000 Eur neturtinę žalą; 3) priteisti iš atsakovų, jo, kaip proceso šalies, patirtas išlaidas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 dalis, 40 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas (nuteistasis laisvės atėmimu iki gyvos galvos) nuo 2018 m. gegužės 18 d. atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė, kad ilgą laiką bausmę atliko Lukiškių TI-K. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (peticijų Nr. 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13, 69425/13 ir 72824/13), 2018 m. gegužės 2 d. jis kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas teikti jį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (toliau ir – Lygtinio paleidimo komisija). Lukiškių TI-K direktorius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistąjį informavo, kad jo prašymas nebus tenkinamas. Tokį direktoriaus atsakymą jis 2018 m. birželio 8 d. skundu apskundė nustatyta tvarka Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo ir kontrolės valdybos Resocializacijos ir probacijos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti viršininko funkcijas, raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad Lukiškių TI-K priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Minėtais raštais pareiškėjui buvo nurodyta, kad jo prašymas negali būti tenkinamas, nes tokios galimybės asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nenumato galiojantis BVK.
Nuteistasis nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija nepaneigia galimybės teismams esančią teisės spragą užpildyti ad hoc. Nacionaliniai teismai yra daug kartų pasisakę tiek dėl tiesioginio EŽTT praktikos, tiek dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija) taikymo. Pareiškėjas nurodė, kad EŽTT bylose, kurias pareiškėjai yra laimėję prieš Lietuvą, o įstatymų leidėjas nėra priėmęs tokio teisinio reguliavimo, kuris pašalintų konstatuotus Konvencijos pažeidimus, teisės spragos efektyviai užpildomos, priimant teismų sprendimus. Nuteistojo nuomone, institucijos, kurių raštus jis skundžia, ir pačios galėjo tiesiogiai remtis Konvencija bei EŽTT sprendimais, šiuo atveju 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, ir nutraukti tokį netinkamą valstybės elgesį jo atžvilgiu, jam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Pareiškėjo nuomone, institucijos neveikimas yra kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Kadangi institucijos atsisakė taikyti jo atžvilgiu Konvenciją ir nurodytą EŽTT sprendimą, pareiškėjas tikisi, kad jo teises apgins administracinis teismas, į kurį ir kreipiasi. Pareiškėjo teigimu, skundžiami individualaus pobūdžio administraciniai aktai turi būti panaikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, kaip prieštaraujantys aukščiau nurodytiems Konvencijos 3 straipsniui, BVK 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatai ir kitiems aukštesnės galios teisės aktams. Nuteistasis taip pat nurodė, kad jam Lukiškių TI-K administracijos neveikimu padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė dvasines kančias, kankinimų atmosferą, kuri šioje įkalinimo įstaigoje buvo ir išlieka sisteminė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju vien teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Kadangi tokie jo (nuteistojo) teisių ribojimai nesuderinami su Konvencijos 3 straipsnio garantijomis, pareiškėjas prašo priteisti jam 20 000 Eur kompensaciją iš atsakovės už patirtus praradimus ir jo patirtas išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinę bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas nutartyje nurodė, kad pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, BVK 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus, nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, tais atvejais, kai pareiškėjai, siekdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kreipėsi į teismą, prašydami teismo įpareigoti pataisos įstaigą parengti kreipimosi į teismą dokumentus dėl jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo konstatuota, kad tokie reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360, 362 straipsniuose, BVK 157 straipsnyje nustatytomis procedūromis, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal BPK ir BVK nustatytas taisykles (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-116/2013; 2011 m. birželio 8 d. nutartis teismingumo byloje Ž. A. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų ir kt.; 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis teismingumo byloje R. K. v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kt.).
Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą jis sieja su Lukiškių TI-K veiksmais pareiškėjo lygtinio paleidimo iš kalinimo įstaigos vykdymo procese, yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl šis pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją, ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7/2013; 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-54/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-54/2016">T-54/2016</a> ir kt.).
Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiami raštai iš esmės yra susiję su atitinkamo nuosprendžio vykdymu, o tai yra baudžiamosios teisės reglamentavimo dalykas, todėl keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš Lukiškių TI-K rašto, kuriuo atsisakyta pareiškėją svarstyti Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio metu. Teismo vertinimu, šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo (t. y. taikyti lygtinį paleidimą).
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas, visų pirma, nurodo, kad pagal Vilniaus apygardos administracino teismo nutartyje pateiktą argumentaciją, nėra aišku, kuriam bendrosios kompetencijos teismui yra teisminga byla (nuteistojo bausmės atlikimo vietos, nuteistojo buvusios bausmės atlikimo vietos ar nuosprendį priėmusiam teismui). Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo procedūra nagrinėjamu atveju net nėra pradėta, pareiškėją (nuteistąjį) tiesiog informuojant, jog nėra teisinės bazės ją inicijuoti. Teismas nurodo, kad iš nuteistojo prašymo kalėjimo administracijos vadovui, jo skundo administraciniam teismui, matyti, jog jis savo reikalavimą kildina ne iš BVK ir BPK normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo institutą, o prašo vadovautis BVK 4 straipsniu, numatančiu, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles, negu išdėstytos šiame Kodekse, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės; taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje turi būti taikomos Konvencijos nuostatos bei EŽTT sprendimas. Teismas pažymi, kad nei baudžiamojo proceso, nei bausmių vykdymo įstatymas nenumato bendrosios kompetencijos teismui (šiuo atveju, buvusios bausmės atlikimo vietos teismui) galimybės nagrinėti nuteistojo iki gyvos galvos skundus dėl Kalėjimų departamento sprendimų, priimtų nagrinėjant nuteistųjų skundus, kuriais skundžiami bausmių vykdymo institucijų pareigūnų sprendimai ir veiksmai. Tuo labiau, spręsti klausimą dėl tokiais veiksmais padarytos žalos priteisimo. Tokių skundų nagrinėjimo tvarka yra numatyta BVK 183 straipsnio 3 dalyje. Kaip pažymi teismas, pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamus individualius administracinius aktus, remdamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir priteisti neturtinę žalą. Teismo vertinimu, visi pareiškėjo keliami reikalavimai priskirtini administracinio teismo kompetencijai.
Teismas taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nurodomose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse yra sprendžiamas teismingumo klausimas dėl skundų, kuriuos padavę asmenys yra nuteisti terminuota laisvės atėmimo bausme, ir kurių atveju lygtinio paleidimo institutas, nors ir esant tam tikroms sąlygoms, vis tik galėjo ar gali būti taikomas. Aptariamu atveju, kalėjimo administracijai prašymą taikyti Konvencijos normas ir EŽTT sprendimą, teikė asmuo, nuteistas iki gyvos galvos, kuriam galiojantys įstatymai iš viso nenumato nei tokio prašymo teikimo sąlygų, nei jo svarstymo lygtinio paleidimo komisijoje galimybės. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra nutarčių, kai ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės lygtinio paleidimo atveju nustatyta, jog byla yra teisminga administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis teismingumo byloje I. A. v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos). Teismo vertinimu, keliamas ginčas yra susijęs su kalėjimo administracijos vadovo atsisakymu inicijuoti lygtinio paleidimo procedūrą, o tokioje stadijoje bendrosios kompetencijos teismo kompetencija nėra numatyta. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tarp nuteistojo ir bausmę vykdančios institucijos bei Kalėjimų departamento, kaip jos veiklą kontroliuojančios įstaigos, vertinančios priimamų veiksmų ir sprendimų teisėtumą, t. y. užsiimančios viešojo administravimo veikla, susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose vyrauja administraciniai teisiniai santykiai.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis 2018 m. gegužės 2 d. pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas jį teikti Lygtinio paleidimo komisijai, atsižvelgiant į EŽTT priimtą nutarimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 22662/13 ir kt.) ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pateiktas pastabas EŽTT dėl bylos priimtinumo ir esmės byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą.
Lukiškių TI-K raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistąjį informavo, kad vadovaujantis BVK 158 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis neturi teisės būti svarstomas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkinamas nebus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K raštu, 2018 m. birželio 17 d. pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas apsvarstyti jo skundą.
Kalėjimų departamentas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Lukiškių TI-K administracijos atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Taip pat nurodė, kad nuteistasis yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą esantis konstatavimas, jog pareiškėjo ir dar penkių nuteistųjų atžvilgiu buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, nes jiems skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, joms įsigaliojus, negalėjo būti sušvelnintos, automatiškai neįpareigoja pataisos įstaigos taikyti pareiškėjui būtent tokią bausmės sušvelninimo formą, kaip lygtinis paleidimas ir esant vienintelei sąlygai – pareiškėjo prašymui. Nurodytame rašte pažymima, jog minėtas EŽTT sprendimas įpareigoja Lietuvos valstybę sutvarkyti bausmių vykdymo teisinę bazę, kad būtų eliminuotas Konvencijos pažeidimas ir tinkamai ją taikyti, tačiau nei Lukiškių TI-K, nei Kalėjimų departamentas neturi įstatymo inicijavimo teisės.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų reglamentuojamas BVK XI skyriaus septintajame skirsnyje. BVK 158 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka nustatyta BVK 183 straipsnyje.
Skundžiamais raštais buvo atsisakyta nuteistąjį teikti Lygtinio paleidimo komisijai. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, tai, kad BVK 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus, nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla. Ginčai, kurie yra susiję su BPK 360, 362 straipsniuose, BVK 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal BPK 360 straipsnio 2 dalyje, 362 straipsnio 2 dalyje, BVK 157 straipsnio 4 dalyje (anksčiau – 2 dalyje) nustatytas teismingumo taisykles (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-15/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-15/2018">T-15/2018</a>; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-54/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-54/2016">T-54/2016</a>, 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-104/2014; 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013 ir kt.).
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl atsisakymo teikti nuteistąjį Lygtinio paleidimo komisijai, nėra susijęs su bausmę vykdančių institucijų viešojo administravimo veikla, ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tai, kad aptariamasis atvejis yra susijęs su nuteistuoju laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kuriam pagal galiojančio BVK 158 straipsnio nuostatas lygtinis paleidimas netaikomas, nereiškia, kad ginčas tampa viešojo administravimo srities ginču.
Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma, yra siejamas su atsisakymu teikti jį Lygtinio paleidimo komisijai. Taigi, tai yra reikalavimas, kuris yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais. Todėl šis pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją, ir taip pat nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-54/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-54/2016">T-54/2016</a>). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-54/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-54/2016">T-54/2016</a> taip pat buvo pasisakyta dėl ginčo rūšinio teismingumo, kai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistajam lygtinis paleidimas negali būti taikomas.
Pareikštu skundu yra ginčijami Lukiškių TI-K (kur tuo metu bausmę atliko nuteistasis) ir Kalėjimų departamento raštai, taip pat prašoma priteisti neturtinę žalą dėl Lukiškių TI-K veiksmų, todėl byla grąžintina Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kartu pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos kompetencija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnyje ir ABTĮ 22 straipsnyje. Atsižvelgiant į teisiniame reglamentavime nurodytą kompetenciją, Specialioji teisėjų kolegija nesprendžia dėl bylos teritorinio teismingumo.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Grąžinti bylą pagal nuteistojo H. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas
Ričardas Piličiauskas
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Dainius Raižys
