Baudžiamoji byla Nr. 2K-37-511/2019
Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00020-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.8.1; 1.2.18.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,
nuteistajam D. A. L., jo gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu D. A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies tenkinant Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą, panaikinta Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalis, kuria D. A. L. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintas. D. A. L. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas 40 MGL (1470,80 Eur) dydžio bauda, įpareigojant sumokėti ją per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. A. L. nuteistas už tai, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, valdydamas įmonę ir žinodamas, kad pagal šio įstatymo 14 straipsnį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu nesurašė registrų, kuriuose būtų registruotas trumpalaikis ar ilgalaikis turtas, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, ataskaitinių laikotarpių pradžioje ir pabaigoje neišvedė buhalterinių sąskaitų likučių; neišsaugojo ir neįregistravo tvarkomame apskaitos registre dokumento, pateisinančio grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumą 69 607,88 Lt (20 159,84 Eur) 2010 m. sausio 1 d.; neišsaugojo ir neįregistravo tvarkomame apskaitos registre dokumento, pagrindžiančio 10 000 Lt (2896,20 Eur) skolos likutį tiekėjai D. A. L. firmai iš 2011 m. į 2012 m.; 2010 m. į tvarkomą grynųjų pinigų apyvartos registrą,,Kasos knyga“ ir į registrą balansinei sąskaitai Nr. 4430,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ 2010 m. rugsėjo 2 d. neįregistravo 9000 Lt (2606,58 Eur) išmokėjimo tiekėjai D. A. L. firmai, neįregistravo tvarkomame apskaitos registre 2010 m. gruodžio 14 d. iš tiekėjos D. A. L. firmos gautų 30 000 Lt (8688,6 Eur), taip aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo D. A. L. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis, būtent D. A. L. parodymus, specialisto išvadą bei specialistės paaiškinimus, vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl padarė nepagrįstą, faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog nenustatyti BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padariniai. D. A. L., pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą ir žinodamas, kad pagal šio įstatymo 14 straipsnio nuostatas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalies, 16 straipsnio 1, 3 dalies reikalavimus, nesudarė 2010–2013 m. suvestinių buhalterinės apskaitos registrų, neišsaugojo ir neregistravo kaltinime nurodytų ūkinių operacijų ir pinigų judėjimą patvirtinančių dokumentų. Būtent šis neveikimas lėmė, kad pagal esamą buhalterinę apskaitą nėra galimybės iš dalies nustatyti 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis D. A. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendį arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Kad jis pripažįsta netinkamai tvarkęs buhalterinę apskaitą, t. y. kad netvarkė apskaitos registrų, bet nesutinka, kad iš jo pateiktų pirminių apskaitos dokumentų kilo BK 223 straipsnyje nurodyti padariniai ir kad jo padaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai turi užtraukti baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11/2008">2K-11/2008</a>, 2K-426/2013).
3.2. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės grindė tik 2016 m. spalio 4 d. specialisto išvada Nr. 5-2/138 dėl UAB „G.“ ūkinės veiklos tyrimo, tačiau tai tik formalus vertinimas, nes specialistė kasatoriaus D. A. L. veiksmus įvertino tik buhalteriniu požiūriu, o nustatyti nusikalstamos veikos požymius gali tik teismas, byloje surinktus įrodymus vertindamas pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, specialisto išvados ar ekspertizės akte esantys duomenys yra įrodymai, vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai ir neturi pranašumo prieš kitus įrodymus, o ėmusis visų įstatymo nurodytų priemonių ir išnaudojus visas galimybes likusios abejonės, kurių negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, turi būti aiškinamos teisiamojo naudai. Specialistė išvadas grindė išimtinai mokesčių administratoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) surašytu mokestinio patikrinimo aktu, kuris, nors ir buvo patvirtintas vietinio ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, buvo panaikintas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant vietinį mokesčių administratorių peržiūrėti klausimą pakartotinai. Šias specialisto išvadas apeliacinės instancijos teismas iš esmės perrašė, bet visai neanalizavo.
3.3. Specialisto išvados, kad iš pirminių apskaitos dokumentų nebuvo galima nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, yra nemotyvuotos ir nepagrįstos, nes specialistė turėjo visas galimybes tai nustatyti iš pirminių apskaitos dokumentų. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius pirmosios instancijos teisme pateikė 2010 m. apskaitos registrus ir specialistė teismo posėdyje nurodė, kad, vertinant pateiktus registrus, jos išvados galėtų būti kitokios, bet, esant tokiai specialisto išsakytai pozicijai, teismas nesprendė klausimo dėl ekspertizės skyrimo. Be to, nors mokesčių administratorius, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodė, kad neva jis negali nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, iš teismui pateiktų mokesčių administratoriaus sprendimų akivaizdu, kad, atlikus mokestinį tyrimą, mokėtini mokesčiai buvo nustatyti pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 223 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes netinkamai vertino būtinus šios nusikalstamos veikos požymius, t. y. padarinių atsiradimą, padarė esminius BPK pažeidimus vertindamas specialisto išvadą, dėl to šio teismo apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės ar pirmosios instancijos teismui.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai nesprendė kasatoriaus veikos pripažinimo mažareikšme klausimo, jeigu teismas pripažintų, kad ji yra padaryta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-421/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-421/2007">2K-421/2007</a>, 2K-409/2011, 2K-541/2011).
3.5. Pažymėtina, kad dėl kasatoriaus veiksmų nekilo grėsmė normaliam valstybės finansų sistemos funkcionavimui, mokestinį patikrinimą atlikusiai institucijai ir ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė visus UAB „G.“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, o pagal juos patikrinimą atlikusi Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nustatė ir suskaičiavo mokėtinus mokesčius. Kasatorius, būdamas UAB „G.“ vadovas, nors ir neteisingai deklaravo, bet nuolat mokėdavo mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas neskundžiamoje nuosprendžio dalyje konstatavo, kad UAB „G.“ pridėtinės vertės mokesčio permoka buvo žymiai didesnė nei mokesčių administratoriaus suskaičiuota mokesčio nepriemoka pagal pateiktų deklaracijų skirtumą. Mokestinių ginčų komisija (duomenys neskelbtini) sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtino, kad UAB „G.“ turėjo pridėtinės vertės mokesčio permokų, į kurias mokesčių administratorius atsižvelgė, ir, be kita ko, nurodė, kad UAB „G.“ turėjo ir gyventojų pajamų mokesčio permokų, iš viso 6690,05 Lt (1937,57 Eur), kurios buvo nurašytos dėl senaties.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tik formaliai konstatavo, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukėlė BK 223 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius, jį grįsdamas specialisto išvada, iš kurios neaišku, kokie joje minimi buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai sukėlė BK 223 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius ir kokius konkrečiai. Tai leidžia daryti išvadą, kad BK 223 straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių atsiradimas šioje byloje buvo įrodinėtas netinkamai. Formalių buhalterinės apskaitos trūkumų nustatymas savaime nereiškia, kad yra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 223 straipsnį, jei nustatyti buhalterinės apskaitos trūkumai aiškiai neleidžia spręsti apie veikos pavojingumą. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad buvo visos sąlygos taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti kasatorių nuo atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo, to nepadaręs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo D. A. L. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo
5. Nuteistasis neginčija byloje teismų nustatytų UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų ir kad už šiuos pažeidimus atsakingas jis, kaip įmonės vadovas, pats tvarkęs buhalterinę apskaitą, tačiau nesutinka, kad pagal jo pateiktus pirminius apskaitos dokumentus kilo BK 223 straipsnyje nurodyti padariniai.
6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 ir 223 straipsnius kyla tik tuo atveju, kai iš straipsnių dispozicijose išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
7. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio nuostatas asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos; asmens nuosavas kapitalas – subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams; asmens įsipareigojimai – tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, skolų apimtis, mastas, jų pobūdis, kreditorių tinklas ir pan.; įsipareigojimų struktūra – informacija apie kreditorius, t. y. kokiems asmenims skolininkas yra įsipareigojęs.
8. Pagal teismų praktiką apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.
9. Pagal teismų praktiką bylose dėl veikų, nustatytų BK 222 ir 223 straipsniuose, asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11/2008">2K-11/2008</a>, 2K-16/2014, 2K-308-697/2016)
10. Iš bylos matyti, kad mokestiniam patikrinimui buvo pateikta tik dalis UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nebuvo pateikti apskaitos registrai, kasos knyga ir kt. Tenkinant D. A. L. prašymus, terminas reikiamiems dokumentams pateikti buvo tęsiamas septynis kartus, tačiau, per beveik pusantrų metų laikotarpį šių dokumentų nepateikus, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, UAB „G.“ vengiant pateikti mokestiniam patikrinimui dokumentus, mokesčių administratorius atliko priešpriešinius patikrinimus, rinko duomenis iš kitų prieinamų šaltinių – buvo kreiptasi į UAB „Regitra“, atliktas UAB „B.“ operatyvus patikrinimas, gauta informacija iš kredito įstaigų, buvo surašyta priešpriešinės informacijos pažyma, bendrovei nepateikus dokumentų, duomenys buvo renkami iš bendrovės archyvinės bylos, inicijuotas ikiteisminis tyrimas.
11. Iš bylos matyti, kad išvadą apie negalimumą iš dalies nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros apeliacinės instancijos teismas grindė 2016 m. kovo 18 d. mokestinio patikrinimo aktu, 2016 m. spalio 4 d. specialisto išvada, specialistės I. Š. paaiškinimais teismo posėdyje, kratos protokolu ir kitais nuosprendyje aptartais bylos duomenimis.
12. 2016 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui nebuvo pateikti 2010–2013 m. jokie registrai, kuriuose būtų registruotos trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai neišvesti buhalterinių sąskaitų likučiai, todėl negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be kita ko, nustatyta, kad kratos metu buvo paimta ir tyrimui UAB „G.“ 2010 m. kasos knyga, kurioje nurodytas grynųjų pinigų likutis 2010 m. sausio 1 d. 80 893,10 Lt (23 428,26 Eur), o 2016 m. rugsėjo 21 d. pateiktoje 2010 m. kasos knygoje likutis 2010 m. sausio 1 d. nurodytas 11 285,22 Lt (3 268,43 Eur), tačiau tyrimui nebuvo pateiktas joks dokumentas, pateisinantis 69 607,88 Lt (20 159,84 Eur) grynųjų pinigų likučio skirtumą; perkeliant prekybos skolos likutį tiekėjui D. A. L. firmai iš 2011 metų į 2012 metus, 10 000 Lt (2896,20 Eur) suma nebuvo pagrįsta jokiais dokumentais ir neregistruota jokiame tvarkomame apskaitos registre; iš įmonės apskaitos negalima nustatyti, iš kokių lėšų buvo apmokėta 9000 Lt (2606,58 Eur) suma tiekėjui D. A. L. firmai; iš D. A. L. firmos į bendrovės banko sąskaitą gauta 30 000 Lt (8688,6 Eur) suma neregistruota jokiame apskaitos registre ir pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kada buvo grąžinta ši suma ir ar grąžinta, ar liko kaip įsipareigojimai tiriamojo laikotarpio pabaigoje.
13. Kaip argumentą, kad dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų nekilo BK 223 straipsnyje nurodyti padariniai, pareiškėjas pateikia aplinkybę, kad iš teismui pateiktų mokesčių administratoriaus sprendimų akivaizdu, kad, atlikus mokestinį tyrimą, mokėtini mokesčiai buvo nustatyti pagal įmonės pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Šis argumentas nepagrįstas.
14. PVM yra viena įmonės mokestinių prievolių valstybei, nustatytų įstatymu. Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas.
15. Iš bylos matyti, kad pagal 2010–2013 m. UAB „G.“ mokestinio tyrimo rezultatus buvo nustatyta šios įmonės 6517,61 Eur dydžio mokestinė PVM nepriemoka. Tačiau pažymėtina, kad iš bylos matyti, jog ši nepriemoka buvo apskaičiuota įvertinus UAB „G.“ pateiktų pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų ir mokesčių administratoriui įmonės teiktų PVM deklaracijų duomenų neatitikimus. Tuo tarpu tiek Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio patikrinimo akte, tiek specialisto išvadoje konstatuota, kad mokėtojui nepateikus buhalterinės apskaitos registrų, ataskaitų ir kitų dokumentų iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės finansinės veiklos rezultatų, įvertinti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2010–2013 metais. Šiuo atveju vien tik UAB „G.“ PVM mokestinės nepriemokos nustatymas, įvertinus įmonės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų ir mokesčių administratoriui teiktų deklaracijų neatitikimus, nepatvirtina, kad iš pateiktų pirminių apskaitos dokumentų buvo galima visa apimtimi nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, tiek patikrinimo akte, tiek specialisto išvadoje konstatuota priešingai.
16. Kasatorius kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad specialisto išvada grindžiama išimtinai mokesčių administratoriaus surašytu mokestinio patikrinimo aktu, kuris buvo panaikintas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai nei teigia kasatorius, iš bylos matyti, jog minėtu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu mokesčių administratoriaus sprendimas nebuvo panaikintas – buvo patvirtintas VMI (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas atleistas nuo 907 Eur PVM baudos mokėjimo. Tuo tarpu specialisto išvada patvirtina, kad tyrimas buvo išsamiai atliktas ištyrus UAB „G.“ 2010–2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo pateikti tyrimui: šios bendrovės išrašytas pardavimo PVM sąskaitas faktūras, pirkimo dokumentus, banko dokumentus, kasos dokumentus, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius, kasos aparato žurnalus, sutarčių dokumentus, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus bei ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, o ne perrašius mokestinio patikrinimo aktą.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo BK 223 straipsnyje nustatytų padarinių buvimą pakankamai išsamiai išanalizavęs specialisto išvados duomenis, taip pat specialistės I. Š. paaiškinimus teismo posėdyje ir juos argumentuotai pripažino nagrinėjamu klausimu nekeliančiais abejonės. Iš specialisto išvados aišku, kurie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai sukėlė BK 223 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius ir kokius konkrečiai. Tokiu atveju skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas sudarė galimybę proceso dalyviams pareikšti prašymus, tačiau nei nuteistasis, nei jo gynėja prašymo skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teismui nepareiškė.
Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo
18. Pagal BK 37 straipsnį veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, privalo padaryti išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, būtino baudžiamajai atsakomybei atsirasti.
19. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma pripažinti D. A. L. kaltu ir paskirti jam bausmę. Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis ir jo gynėjas prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą, argumentų, pagrindžiančių jo veikos mažareikšmiškumą, nepateikė, kasatorius kaltės nepripažino. Teismas, nusprendęs tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir kartu pripažinęs veikos pavojingumą, neprivalo atskirai motyvuoti, kodėl ta veika nepripažįstama mažareikšme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21/2012">2K-21/2012</a>). Kita vertus, byloje nustatyta, kad kasatorius aplaidžiai įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė net ketverius metus, nevesdamas apskaitos registrų ir darydamas kitus buhalterinės apskaitos pažeidimus. Aplaidus apskaitos tvarkymas ir registrų nebuvimas lėmė, kad jis mokesčių administratoriui teikė neteisingas mokesčių deklaracijas, neteisingai mokėjo mokesčius. Bylos duomenys patvirtina, kad nors UAB „G.“ turėjo gyventojų pajamų mokesčio permokų, taip pat 2012 m. PVM permoką, tačiau nagrinėjamu 2010–2013 m. laikotarpiu susidarė ne PVM permoka, tačiau 6517,61 Eur nepriemoka. Kasatorius, visų reikiamų buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikęs mokesčių administratoriui atliekant patikrinimą, su VMĮ atstovais dėl šių buhalterinių dokumentų pateikimo susirašinėjo ilgiau nei pusantrų metų, vis prašydamas jam nustatyti ilgesnį terminą šiems dokumentams pateikti, tačiau ir per pratęstą terminą įstatymo numatytų dokumentų nepateikė. Jie nebuvo rasti nei kratos metu, nesudaryti ir nepateikti ikiteisminio tyrimo metu. Dalį dokumentų D. A. L. pateikė tik bylą nagrinėjant teisme. Kasatoriaus veikoje nėra ypatumų, dėl kurių ji galėtų būti pripažinta mažareikšme, nepavojinga tinkamam valstybės finansų sistemos funkcionavimui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo D. A. L. kasacinį skundą.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Audronė Kartanienė
Eligijus Gladutis
