E. T. pagal BK 182 str. 2 d., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-16-693/2019

Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00219-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžių.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu E. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (dėl Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos „M. R., D. R.“) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 300 straipsnio 1 dalį (dėl Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos „M. R., D. R.“) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo R. S.) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo N. S.) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios L. D. (S.)) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios A. T.) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos „M. R., D. R.“), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos taikant 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Priteista solidariai iš E. T. ir R. D. Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijai „M. R., D. R.“ 8660,70 Eur.

Priteista iš E. T. nukentėjusiajam R. S. 1390,20 Eur, nukentėjusiajam A. S. 26 006,16 Eur, nukentėjusiajai R. S. 26 006,16 Eur.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu panaikintos Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalys, kuriomis:

R. D. ir E. T. buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir dėl šių dalių priimtas naujas nuosprendis – R. D. ir E. T. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį;

E. T. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. S. atžvilgiu), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (N. S. atžvilgiu), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (L. D. (S.) atžvilgiu), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. T. atžvilgiu) ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – E. T. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams; bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams;

iš E. T. buvo priteista: R. S. 1390,20 Eur, A. S. 26 006,16 Eur, R. S. 26 006,16 Eur. Nukentėjusiųjų R. S., A. S. ir R. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Pakeista nuosprendžio dalis, kuria R. D. ir E. T. pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu), – iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinta aplinkybė, kad R. D. ir E. T. veikė kartu su nenustatytais asmenimis.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje nuteistas ir R. D., tačiau ši teismų sprendimų dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. D., padarė sukčiavimą, t. y. nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. R. D., būdamas UAB „L“ direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 37 straipsnio 8 dalį ir 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, veikdamas bendrininkų grupe su E. T., turėdamas tikslą apgaule savo ir E. T. naudai įgyti svetimą turtą, 2012 m. balandžio 6 d. kartu su E. T. nuvyko į Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendriją „M. R., D. R.“, esančią Lenkijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), ir, šios bendrijos direktoriui M. R. (M. R.) melagingai žadėdami už 1 kg kiaulių skerdienos sumokėti po 1,85 Eur, UAB „L“ vardu sudarė su bendrija susitarimą dėl 10 t kiaulių skerdienos pirkimo. Turėdami tikslą įgyti pasitikėjimą, 2012 m. balandžio 10 d. tarptautiniu mokėjimo nurodymu iš UAB „L“ sąskaitos, esančios „Danske“ banke, pervedė 1000 Eur avansą į sąskaitą, esančią „Bank Polskiej Spoldzielczosci Spolka Akcyjna“. 2012 m. balandžio 11 d. degalinės „Statoil“, esančios Kaune, Vakariniame aplinkkelyje, automobilių aikštelėje R. D. pateikė Lenkijos bendrovės vairuotojui S. S. W. (S. S. W.) suklastotą 2012 m. balandžio 10 d. tarptautinį mokėjimo nurodymą, kuriame nurodyta, kad UAB „L“ pervedė 17 500 Eur. Dėl pateiktų melagingų duomenų 5222 kg kiaulių skerdienos iš Lenkijos bendrijos automobilio „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo iškrauta A. M. skerdykloje (duomenys neskelbtini), po to sukrauta į nenustatytos markės ir modelio automobilį-šaldytuvą ir išvežta nenustatyta kryptimi. Taip R. D., pateikdamas minėtą suklastotą 2012 m. balandžio 10 d. tarptautinį mokėjimo nurodymą, apgaule savo ir E. T. naudai įgijo svetimą Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos „M. R., D. R.“ 8660,7 Eur vertės turtą – 5222 kg kiaulių skerdienos.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo E. T. gynėja advokatė N. Grubliauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžių dalis, kuriomis E. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika prieš Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendriją „M. R., D. R.“), ir išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Kasatorė nurodo:

3. Teismai padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą, nes įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai, nepašalino prieštaravimų, byloje esančių abejonių netraktavo kaltinamojo naudai ir nuosprendį pagrindė prielaidomis; taip pat netinkamai taikė BK 24 straipsnio, 182 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

4. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių E. T. kaltumą padarius sukčiavimą prieš Lenkijos įmonę, susitarimą su R. D., vaidmenų pasiskirstymą, neatskleistas nuteistųjų bendrininkavimas apgaule užvaldant svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas liudytojų M. R. ir A. B. parodymų santrauką nuosprendyje pateikė tendencingai, nutylėjo esmines aplinkybes, dėl to iškreipė šių įrodymų turinį, t. y. įrodymus įvertino šališkai. Nuosprendyje neišdėstyti liudytojos A. B. parodymai, kad E. T. pristatė R. D. ir daugiau pokalbyje dėl mėsos įgijimo nedalyvavo; ji kalbėjosi tik su R. D.. Liudytojo M. R. parodymai išdėstyti netiksliai, nenurodyta, kad pats M. R. pokalbyje nedalyvavo, kad pokalbis vyko ne vertėjaujant A. B., o su ja ir jam nedalyvaujant. Taigi liudytojų M. R. ir A. B. parodymuose yra prieštaravimų, kurių teismai nepašalino (M. R. parodė, kad su abiem kaltinamaisiais kalbėjosi A. B., o pastaroji šią aplinkybę paneigė nurodydama, kad kalbėjosi tik su R. D.), todėl A. B. nurodytas aplinkybes dėl E. T. nedalyvavimo pokalbyje teismas turėjo vertinti E. T. naudai. Dėl šių priežasčių liudytojo M. R. parodymai negali būti laikomi E. T. kaltę patvirtinančiu įrodymu. O liudytojos A. B. parodymai paneigia E. T. kaltę, jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką kartu su R. D..

5. E. T. į Lenkiją vyko savo reikalais (turguje prekiavo vaisiais ir daržovėmis), o R. D. paprašytas sutiko supažindinti jį su mėsos tiekėjais Lenkijoje ir surasti patalpas mėsai sandėliuoti, tačiau nei dėl mėsos saugojimo terminų, nei dėl mokėjimo už sandėliavimą ar kitais klausimais jis nesitarė ir tame procese nedalyvavo. Tai, kad E. T. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, patvirtino ir R. D.. Liudytojai P. K., S. S. W. parodė, kad žino tik R. D., E. T. nėra matę. Liudytojas A. R. parodė, kad V. P. prašė nurodyti asmenį, kuris gali išnuomoti šaldymo patalas, ir jis nurodė L. J. telefono numerį. L. J. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, kad A. R. jos prašė pakonsultuoti E. T., kuris teiravosi dėl skerdienos sandėliavimo, ji sutarė su A. M. Kėdainiuose. Šių liudytojų nurodomos aplinkybės taip pat neįrodo E. T. kaltės veikus bendrai su R. D.. Priešingai, šie liudytojai patvirtina, kad nei iškraunant skerdieną, nei vėliau ją pakraunant E. T. nedalyvavo ir šiuo procesu nesidomėjo. Iš esmės teismai pripažino E. T. veikus bendrai su R. D. remdamiesi prielaidomis ir prieštaringais liudytojo M. R. bei netiesioginiais liudytojų A. R., V. P., L. J. parodymais ir visiškai nevertino liudytojos A. B. bei nuteistojo R. D. parodymų, kurie paneigia E. T. kaltę. Taigi įrodymus teismai vertino pasirinktinai, pirmenybę teikė kaltinimui palankiems įrodymams ir nemotyvuotai atmetė E. T. palankius įrodymus. Nė vienas E. T. atliktas veiksmas nėra nusikalstamas – nėra draudžiama pasidalyti verslo ryšiais, padėti vienu ar kitu klausimu. E. T. atlikti veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais, jeigu teismas būtų įrodęs bendrą R. D. ir E. T. veikimą siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad R. D. su E. T. susitarė dėl bendro nusikalstamo veikimo.

6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo kaltės neigimu, byloje esančių įrodymų vertinimo ginčijimu, selektyviai teikiant savą atskirų įrodymų vertinimo interpretavimą, taip siekiant daryti kitokias išvadas ir priimti kitokį sprendimą dėl nuteistojo E. T., nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to tokie kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktų duomenų pakako R. D. ir E. T. kaltei dėl sukčiavimo nustatyti. Nė vienas nuteistasis neneigė, kad į Lenkiją tartis dėl skerdienos pirkimo važiavo abu, tačiau E. T. teigia, jog jis važiavo savais reikalais, o R. D. tik supažindino su Lenkijos įmonės, prekiaujančios mėsa, savininku. Panašiai apie E. T. dalyvavimą tariantis dėl skerdienos pirkimo apibūdina ir R. D., tačiau abiejų nuteistųjų parodymus paneigia liudytojų M. R. ir A. B. parodymai, kad jie abu dalyvavo tariantis dėl mėsos pirkimo, be to, M. R. ir A. B. iš nuotraukų atpažino E. T. kaip asmenį, kuris su R. D. buvo atvykęs į Lenkijos įmonę dėl kiaulių skerdienos pirkimo. E. T. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje patvirtina ir liudytojų A. R., V. P. ir L. J. parodymai, kurie teismui leido daryti išvadą, kad E. T. ne tik buvo Lenkijoje su R. D. tartis dėl mėsos pirkimo, bet ir organizavo neteisėtai įgytos skerdienos laikymą A. M. skerdykloje, kol mėsą išsivežė nenustatyti asmenys. Būtent šiais veiksmais pasireiškė E. T. dalyvavimas bendrininkų grupėje. Teismas, nenustatęs kitų asmenų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalino aplinkybę, jog E. T. ir R. D. veikė kartu su kitais nenustatytais asmenimis. Esminių BPK pažeidimų, kurie nurodomi kasaciniame skunde, nepadaryta, byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius skundo argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, todėl apeliacinės instancijos teismas BPK 320–324 straipsnių nuostatų nepažeidė. E. T. paskirta tinkama bausmė.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo E. T. gynėjos advokatės N. Grubliauskienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

8. Kasatorė prašo panaikinti teismų nuosprendžių dalis, kuriomis E. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika prieš Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendriją „M. R., D. R.“), ir jį išteisinti neįrodžius dalyvavimo padarant šią veiką. Atkreiptinas kasatorės dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš nutarčių, kurios nurodytos BPK 382 straipsnyje. Taigi kasacinio skundo prašymas suformuluotas netinkamai, pagal savo esmę jis atitiktų BPK 382 straipsnio 2 punkte nurodytą sprendimą panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti. Tokį prašymą kasatorė argumentuoja tuo, kad teismai padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą, nes įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai, nepašalino prieštaravimų, byloje esančių abejonių nevertino kaltinamojo naudai ir nuosprendį pagrindė prielaidomis. Tačiau kasacinio skundo turinys patvirtina, kad kasatorė ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą, padarytas išvadas bei nustatytas faktines bylos aplinkybes.

9. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai, pagal gynybinę poziciją interpretuojant įrodymus ir tuo pagrindu ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, teismo išvadų pagrįstumas bei faktinių bylos aplinkybių nustatymas, paliekami nenagrinėti.

Dėl skunde nurodytų procesinių pažeidimų

10. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. BPK 301 straipsnio 1 dalies prasme apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nagrinėjamoje byloje nepažeisti.

11. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Savo išvadas teismai grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatorė skunde net neteigia, kad bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, kad nebuvo vertinti kokie nors bylos įrodymai.

12. Pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos įvertinus visumą teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, t. y. kaltinamųjų E. T. ir R. D., liudytojų M. R., A. B., S. S. W., P. K., N. U., A. M., T. S., S. S., A. R., L. J. ir V. P. parodymus, rašytinius bylos duomenis. Ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu padaryta išvada dėl E. T. kaltumo bendrininkų grupe su R. D. padarius sukčiavimą Lenkijos įmonės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis dėl skundžiamos veikos ir pritarė pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimui bei jų pagrindu padarytai išvadai dėl E. T. kaltumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad E. T. pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl veikos prieš Lenkijos įmonę, nes byloje surinktų duomenų pakanka tiek jo, tiek R. D. kaltei dėl sukčiavimo nustatyti. Kaltinamieji neneigė, kad į Lenkiją tartis dėl skerdienos pirkimo važiavo abu, tačiau, kaip teigė E. T., jis važiavo savais reikalais, o R. D. jis tik supažindino su Lenkijos įmonės, prekiaujančios mėsa, savininku. Panašiai E. T. dalyvavimą tariantis dėl skerdienos pirkimo apibūdino ir R. D., tačiau abiejų kaltinamųjų parodymus paneigia liudytojų M. R. ir A. B. parodymai, jog abu kaltinamieji dalyvavo tariantis dėl mėsos pirkimo, be to, M. R. ir A. B. iš nuotraukų atpažino E. T. kaip asmenį, kuris su R. D. buvo atvykęs į Lenkiją dėl kiaulių skerdienos pirkimo. E. T. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje patvirtina ir liudytojų V. P., A. R., L. J. parodymai: V. P. parodė, kad E. T. prašė supažindinti su savo uošviu, užsiimančiu prekyba mėsa; A. R. (V. P. uošvis) patvirtino, kad žentas jo prašė nurodyti asmenį, kuris gali išnuomoti šaldymo patalpas, ir žentui davė L. J. telefono numerį; L. J. patvirtino, jog pas ją buvo atvykęs E. T., ir ji šiam nurodė du objektus, kuriuose galima sandėliuoti mėsą, bei paskambino A. M., į kurio skerdyklą ir buvo atvežta mėsa. Įvertinę minėtų įrodymų visumą teismai padarė pagrįstą išvadą, kad E. T. ne tik buvo Lenkijoje ir kartu su R. D. tarėsi dėl mėsos pirkimo, bet būtent E. T. ir organizavo atvežtos skerdienos laikymą A. M. skerdykloje, kol mėsą išsivežė nenustatyti asmenys. Būtent šiais veiksmais pasireiškė E. T. dalyvavimas bendrininkų grupėje.

13. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl įvykdyto sukčiavimo prieš Lenkijos įmonę pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis E. T. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Į esminius nuteistojo E. T. gynėjo apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų, dėl kurių būtų buvusios suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius, šioje byloje nepadaryta (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

15. Nenustačius BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmetamas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažįstami teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės kasacinį skundą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Alvydas Pikelis

Vytautas Masiokas