Baudžiamoji byla Nr. 2K-32-895/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30039-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
išteisintojo D. V. gynėjui advokatui Vaidui Rakauskui,
nukentėjusiojo L. P. atstovei advokatei Sigitai Černienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. P. ir jo atstovės advokatės Sigitos Černienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžio.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) 10 MGL dydžio (376,60 Eur) bauda. Iš nuteistojo D. V. nukentėjusiajam L. P. priteista 67,74 Eur turtinei, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 850 Eur turėtų išlaidų už teisines paslaugas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, patenkinus nuteistojo D. V. gynėjo advokato Vaido Rakausko apeliacinį skundą, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – D. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiojo L. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo D. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiojo L. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteistos.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo atstovės advokatės Sigitos Černienės, prašiusios patenkinti kasacinį skundą, išteisintojo gynėjo advokato Vaido Rakausko, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokurorės Jolitos Urbelienės, prašiusios kasacinį skundą iš dalies tenkinti, panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. V. buvo nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 22 d. apie 23.50 val. viešoje vietoje – kieme prie daugiabučio namo, esančio Druskininkuose, Ateities g. 4, įžūliu elgesiu, t. y. prikibęs prie nepilnamečio L. P., gimusio 1997 m., sudavė jam dešine ranka vieną smūgį į veidą, L. P. nukritus ant žemės, priėjo prie jo ir apžergęs kojomis atsisėdo ant pilvo bei rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus (paviršinius odos nudrėskimus kairio skruosto srityje, kairės akies apatinio voko vidiniame krašte), kurie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu D. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. gynėjo apeliacinį skundą, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka duomenų D. V. kaltei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, įvertino tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų, teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti, taip pažeistos BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 305 straipsnio nuostatos ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija vadovavosi in dubio pro reo principu, pagal kurį bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, vadovavosi kaltinamojo D. V. ir jo sutuoktinės M. V. parodymais, nes jie nuoseklūs ir neprieštaringi, nėra pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu ir objektyvumu, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Taip pat teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo L. P. ir liudytojų T. P., R. J., G. G., A. P. parodymai prieštarauja ne tik esminėms faktinėms nagrinėjamos bylos ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistas T. P., nustatytoms aplinkybėms, bet ir sveikai logikai, jų parodymai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kelia abejonių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę reikšmę suteikė šių asmenų parodymų visumai, neatsižvelgdamas nei į jų parodymuose esančius esminius prieštaravimus, nei į elementarios logikos trūkumą.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nukentėjusysis L. P. ir jo atstovė advokatė S. Černienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį. Priteisti iš D. V. nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kasatoriai nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė BPK 20 straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų, neištaisė kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų pažeidimų ir priėmė bylos įrodymams prieštaraujantį išteisinamąjį nuosprendį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad aukštesnės instancijos teismas, tikrindamas žemesniųjų instancijų teismų sprendimus, patikrina, ar tinkamai buvo aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas, ar proceso metu nepadaryta esminių pažeidimų, tačiau negali pakeisti jau atlikto įrodymų vertinimo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės atliko naują įrodymų vertinimą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo, liudytojų T. P., G. G., R. J., A. P. parodymus vertino kaip nepatikimus, prieštaraujančius esminėms faktinėms bylos aplinkybėms ir sveikai logikai. Teismas nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių išvardyti liudytojai ir nukentėjusysis būtų suinteresuoti duoti klaidingus parodymus, o konstatuodamas jų parodymų nepatikimumą, apsiribojo vien tik išvardydamas tarp jų esančius giminystės bei draugystės ryšius. Beje, vertindamas G. G. parodymus kaip nepatikimus dėl galimos draugystės su T. P., teismas neatsižvelgė į tai, jog G. G. ir M. V. (kurios parodymams teismas suteikė nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę) yra giminės, kad tiek ši liudytoja, tiek jos sutuoktinis su G. G. artimai bendrauja. Šios aplinkybės sudaro pagrindą neabejoti G. G. parodymais.
3.3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai patikrino nukentėjusiojo, liudytojų T. P., R. J., A. P. parodymų patikimumą, nurodė, kad šių asmenų parodymai nuoseklūs, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jie siektų melagingai apkalbėti kaltinamąjį, be to, nukentėjusiojo, liudytojų T. P. ir R. J. parodymus apie konflikto pradžią patvirtina G. G. parodymai. Specialisto išvadų, ekspertizės akto duomenys apie nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį, laiką, jų galimą padarymo mechanizmą bei ekspertų L. U. ir D. T. paaiškinimai, kuriuos teismas sugretino su liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog sužalojimai L. P. padaryti 2015 m. gegužės 22 d. apie 23.50 val. apkaltinamajame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis.
3.4. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ekspertizės akto, specialisto išvadų duomenys ir specialistų paaiškinimai nepatvirtina fakto, jog L. P. veido srityje konstatuoti sužalojimai buvo padaryti minimo įvykio metu, neatitinka šių įrodymų turinio. Teismo argumentas, kad nukentėjusiojo nurodytos jo sužalojimo aplinkybės, aprašytos specialisto išvadoje Nr. G509/15(06), skyrėsi nuo vėliau nurodytųjų, nėra teisingas: specialisto išvadoje nurodyta, kad, kaip tvirtino tiriamasis, jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo, rankomis smūgiuodamas į galvą, po smūgių į galvą nugriuvo, nugriuvusiam buvo smūgiuojama rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas; tai iš esmės atitinka vėliau nukentėjusiojo, liudytojų T. P. ir R. J. nurodytas jo sumušimo aplinkybes. Beje, apeliacinės instancijos teismas neįvertino liudytojos G. P. parodymų, kad nei iki įvykio, nei po jo jos sūnus nebuvo patyręs jokių sužalojimų. Taigi įrodyta, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė būtent 2015 m. gegužės 22 d. apie 23.50 val.
3.5. Teismas nepagrįstai kaip nepatikimus laikė ir liudytojo A. P. parodymus, atmesdamas juos išsamiai neįvertino jų kartu su kitais įrodymais. Pavyzdžiui, liudytojai (policijos pareigūnai) V. B. ir E. T. patvirtino, kad A. P. minėjo, jog įvykį matė pro langą; E. T. parodė, kad neatsimena, ar A. P. minėjo, jog buvo sumuštas jo sūnus, tačiau sakė, jog susisieks su sūnumi ir kartu atvyks į komisariatą. Tokie policijos pareigūnams A. P. duoti parodymai vertinti kaip pirminiai, šiam liudytojui nieko nežinant apie įvykį iš savo sūnų paaiškinimų. Byloje nustatyta, kad A. P. ir T. P. buvo atvykę į policijos komisariatą, ir, kaip parodė policijos pareigūnas T. A., jie norėjo paaiškinti įvykio aplinkybes, bet liudytojas T. A. jiems pasakė, jog tai jie galės padaryti aplinkybių tikslinimo metu. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad A. P. ne iškart po įvykio pranešė, jog D. V. sumušė jo sūnų. A. P. logiškai paaiškino, kodėl pareiškimą dėl sūnaus sužalojimo parašė 2015 m. gegužės 28 d.
3.6. M. V. akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi sutuoktinio naudai, tai pagrįstai leidžia abejoti jos parodymų patikimumu, be to, M. V. parodymų netikslumą ir nenuoseklumą pagrindžia ir kitos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, iš kurio matyti, kad M. V. nurodė visiškai skirtingas įvykio aplinkybes, nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas. M. V. teigimu, prie jos, D. V. ir G. G. iš karto priėjo visi trys jaunuoliai; L. P. trenkė smūgį G. G. ir šis iškart susmuko. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, M. V. parodė, kad nesupranta ir negali paaiškinti smūgio G. G. sudavimo aplinkybių, ir nežino, kodėl G. G. nurodė apie patirtą smūgį (2018 m. kovo 21 d. garso įrašo 41.50–42.06 min.).
3.7. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad G. G. parodymai abejotini. Pagal D. V. parodymus, duotus privataus kaltinimo byloje Nr. PK-7-418/2017, G. G. buvo susmukęs ant žemės, sutuoktinė privedė jį prie pusbrolio ir paprašė padėti pusbroliui atsikelti. Taigi tiek pagal D. V., tiek M. V. parodymus byloje, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, G. G. buvo suduotas smūgis ir nuo jo šis suklupo. Šios aplinkybės patvirtina G. G. parodymus, taip pat T. P., L. P. ir R. J. nuoseklią poziciją dėl įvykio. D. V. ir M. V. parodymai, duoti privataus kaltinimo byloje Nr. PK-7-418/2017, yra duoti anksčiau, todėl yra patikimesni nei jų parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje byloje.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nukentėjusiojo L. P. ir jo atstovės advokatės S. Černienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio
5. Kasatoriai, prašydami panaikinti išteisinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tokį prašymą argumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų, neištaisė kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų pažeidimų ir priėmė bylos įrodymams prieštaraujantį išteisinamąjį nuosprendį.
6. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-245-303/2017). Įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas.
7. Pažymėtina, kad kasatoriai nenurodo, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde tiesiog nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčijamos teismo išvados, padarytos įvertinus atskirus įrodymus, teigiama, kad nukentėjusiojo ir liudytojų T. P., G. G., R. J., A. P. parodymai nepagrįstai įvertinti kaip nepatikimi, prieštaraujantys esminėms faktinėms bylos aplinkybėms. Tokie argumentai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl paliekami nenagrinėti.
8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Taip pat šios instancijos teismas patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
9. BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Įstatymas nenurodo jokių specifinių naujo nuosprendžio (išteisinamojo ar apkaltinamojo) surašymo taisyklių, tačiau naujame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-1073/2018">2K-201-1073/2018</a>).
10. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti aiškiai nurodyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas, naujame nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Įrodymai kaip visuma gali būti vertinami tik po to, kai kiekvienas iš jų įvertinamas atskirai, pagal BPK 20 straipsnyje nustatytus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-534/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-534/2014">2K-534/2014</a> ir kt.).
11. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2013">2K-192/2013</a>, 2K-7-84-489/2018). Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, turi nuosekliai išplaukti iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, apeliacinės instancijos teismo priimtame baigiamajame akte turi būti aiškiai nurodyta, kodėl šis teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir, nustatydamas tiesą byloje, reikšmingais nelaiko kitų įrodymų. Taigi kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,,negali pakeisti jau atlikto įrodymų vertinimo“, tačiau,,šiuo atveju iš esmės atliko naują įrodymų vertinimą“.
12. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas įtvirtina išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
13. Pirmą kartą išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo D. V. gynėjo apeliacinį skundą, apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas, išteisinamasis, nuosprendis konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro ir nukentėjusiojo bei jo atstovo advokato kasacinius skundus, konstatavo esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus, todėl skundžiamą apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinėje nutartyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, nepašalino prieštaravimų, savo išvadų nepagrindė bylos įrodymų visetu, jų tarpusavio sugretinimu ir palyginimu, nenurodė aiškių, abejonių nekeliančių teisinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas.
14. Antrą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą, buvo priimtas analogiškas sprendimas D. V. išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, iš naujo įvertino bylos įrodymus ir, laikydamasis BPK 331 straipsnio 2, 4 dalių reikalavimų, taip pat kasacinės instancijos teismo nurodymų, priimtame naujame nuosprendyje nurodė nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas D. V. išteisinti, taip pat išsamius motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus. Šį kartą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, priimtas nuosprendis atitinka įstatymo reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti išsamūs, aiškūs ir abejonių nekeliantys motyvai, kodėl nukentėjusiojo L. P. ir liudytojų T. P., R. J., A. P., G. G. parodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertinami kaip nepatikimi. Nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai prieštarauja ne tik esminėms faktinėms nagrinėjamos bylos ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nustatytoms aplinkybėms, bet ir sveikai logikai, abejonių kelia ir L. P. nustatytų sužalojimų kiekis, pobūdis ir padarymo mechanizmas. Teismas vadovavosi in dubio pro reo principu, pagal kurį bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas nerado pagrindo abejoti kaltinamojo D. V. ir jo sutuoktinės M. V. parodymų patikimumu ir objektyvumu, nes jie nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Su apeliacinės instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti, nes jos motyvuotos ir neprieštaringos, todėl šioje nutartyje plačiau neaptariamos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su išvada, kad D. V. sužalojo L. P., atkreipė dėmesį į įsiteisėjusį Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendį, kuriuo T. P. (nukentėjusiojo L. P. brolis) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už D. V. sužalojimą iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis. Šiame nuosprendyje nustatytos aplinkybės iš esmės atitinka D. V. parodymų visumą, jam nustatytų sužalojimų mechanizmą ir padarymo aplinkybes. Vertinant bylos duomenų visumą, tai leidžia pagrįstai paneigti teismo išvadas dėl D. V. kaltės sužalojus L. P.. Taip pat pažymėtina, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paneigta, kad T. P. gynė savo brolį L. P. (bylos nagrinėjimo metu buvo iškelta būtinosios ginties versija), nes iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad T. P. pats pargriovė D. V. ant žolės, papurškė jam į veidą dujų ir mušė jį į galvos sritį, dėl to D. V. buvo nustatyti daugybiniai galvos sumušimai.
15. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl D. V. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio nuostatų.
16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, išteisinus D. V., nėra teisinio pagrindo priteisti iš jo nukentėjusiojo L. P. turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nukentėjusiojo L. P. ir jo atstovės advokatės Sigitos Černienės kasacinį skundą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Audronė Kartanienė
Armanas Abramavičius
