R. P. pagal BK 259 str., 369 str., 368 str., 376 str., 67 str., 725 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-12/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14291-2025-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 2 d. nutarties nuteistojo R. P. (R. P.) baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas L. Rudzevičius prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 6 dalimi, 725 straipsniu, skirti nuteistajam R. P. papildomai BK 725 straipsnyje nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nes esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ir pagrindams, nuteistajam R. P. nepagrįstai nepaskyrė BK 725 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Kasatoriaus teigimu, šioje byloje nustatyta, kad R. P. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,26 promilės girtumas) ir šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors atsižvelgdamas į šią aplinkybę, taip pat į kitus bylos duomenis, atskleidžiančius nusikalstamos veikos pavojingumą ir R. P. asmenybę, prokuroras prašė taikyti BK 725 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje to deramai neįvertino ir nemotyvavo savo sprendimo neskirti šios priemonės. Apeliacinės instancijos teismas nurodytos teisės taikymo klaidos neištaisė ir padarė neteisingą išvadą, kad šios priemonės taikyti nuteistajam netikslinga.

Kasatoriaus nuomone, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad R. P. teistas net 12 kartų, be kita ko, ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Iš priešpaskutiniame 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje išdėstytų R. P. parodymų matyti, kad jau tada jis vartojo narkotines medžiagas. Šiuo nuosprendžiu R. P. buvo nuteistas už labai sunkų ir sunkų nusikaltimus (kvalifikuotą nužudymą, plėšimą). Atsižvelgęs į tai, kad paskutinę veiką, nurodytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, R. P. padarė neišnykus teistumui pagal 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, praėjus neilgam laikui, kai 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo paleistas į laisvę, pirmosios instancijos teismas pripažino jį recidyvistu ir šią aplinkybę vertinto kaip jo atsakomybę sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Todėl, priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindo teigti, kad padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio ir nesusijusi su galimomis jo priklausomybėmis nuo psichoaktyvių medžiagų. Būdamas vidutinio girtumo būsenos, R. P. vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam būdingas deviantinis elgesys, t. y. sistemingas teisės normų nepaisymas, polinkis jas pažeidinėti, psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir abejingas požiūris ne tik į savo paties, bet ir į aplinkinių saugumą. Kadangi nuteistasis nesiekia ir pats nesugeba pakeisti savo elgesio modelio, kuriam neabejotiną įtaką daro ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas, papildomos baudžiamojo poveikio priemonės, nustatytos BK 725 straipsnyje, skyrimas yra būtinas.

Be to, teismai nepakankamai įvertino padarytos veikos pavojingumą rodančias aplinkybes. R. P., būdamas stipriai neblaivus, vairavo automobilį šviesiu paros metu, darbo dieną, išvažiavęs iš prekybos centro aikštelės, kurioje dažnai būna žmonių, o eismas tuo metu buvo intensyvus. Taip nuteistasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeldamas didelį pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumui, sveikatai bei gyvybei ir tik dėl policijos pareigūnų įsikišimo buvo išvengta skaudesnių pasekmių. Be to, nuteistasis ginčijosi su policijos pareigūnais, nenoriai atsakinėjo į jų klausimus, vengė pateikti savo asmens duomenis ir demonstravo agresyvų bei nepagarbų elgesį, vartodamas necenzūrinę leksiką. Toks jo neadekvatus elgesys pagrindžia, kad apsvaigimas nuo alkoholio neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliacinės instancijos teismas aptartų aplinkybių visumos nevertino ir nepagrįstai sureikšmino tik tai, kad nuteistas anksčiau nėra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Priimtoje šio teismo nutartyje, išskyrus tai, kad nuteistajam jau yra paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nepateikta jokių aiškių argumentų, kodėl prokuroro siūloma papildoma baudžiamojo poveikio priemonė yra netikslinga, neproporcinga ar nesuderinama su kitomis nuteistajam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ar įpareigojimais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, taikymas grindžiamas nuteistojo R. P. nusikalstamą veiką bei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių vertinimu. Tačiau kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, naujų faktinių aplinkybių nenustato, jas galutinai nustato apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde pateikti argumentai iš esmės atitinka apeliacinio skundo argumentus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas R. P. baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 725 straipsnyje, būtų padaręs teisės taikymo klaidą. Argumentų, kurie pagrįstų šios apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstumą, kasaciniame skunde nepateikta. Toks kasacinio skundo argumentavimas nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų, įtvirtintų BPK 369 straipsnyje buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė