A. M. pagal BK 214 str., 215 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1S-295-1035/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08699-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.18

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria netenkintas A. M. prašymas dėl nuosprendžio vykdymo tvarkos pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį subendrinta 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. M. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė ir 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 5703,58 Eur į valstybės biudžetą. A. M. paskirta kardomoji priemonė – 8000 Eur užstatas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, A. M. sutinkant, užstato suma nukreipta nuosprendžiu paskirtai bausmei – baudai vykdyti.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 19 d. gautas nuteistojo A. M. prašymas, kuriame nurodyta, kad jis 2023 m. spalio 25 d. padarė pavedimą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, pervesdamas 8000 Eur užstatą. Prašo iš užstato sumos išskaičiuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 5703,58 Eur į valstybės biudžetą, o likusią dalį – 2296,42 Eur palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nuteistojo A. M. prašymas dėl nuosprendžio vykdymo tvarkos pakeitimo atmestas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu nuteistasis A. M. prašo iš jo į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 8000 Eur sumos užstatą nukreipti konfiskuotino turto vertę atitinkančiai sumai – 5703,58 Eur sumokėti, o likusią užstato dalį nukreipti baudai vykdyti. Nurodo, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nelabai gerai supranta lietuvių kalbą, neturi teisinio išsilavinimo ir jam teisinių apibrėžimų reikšmė nėra aiški. Šiuo metu jis atlieka bausmę, todėl prieiga prie informacijos yra labai apribota. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas tinkamai nepaaiškino, kad užstatas bus nukreiptas baudai sumokėti. Apie tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5703,58 Eur nebuvo neišieškota iš užstato, nuteistasis sužinojo iš antstolio. Be to, 2023 m. lapkričio 14 d. teisiamajame posėdyje nebuvo kalbama apie konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, nuteistojo skundo argumentais ir baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMjE5LTEwNTUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-2219-1055/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-2219-1055/2023">1-2219-1055/2023</a> medžiaga Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnyje teismui suteikta teisė pašalinti nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ir neaiškumus. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta teismo teisė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, o 3 dalyje – pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo.

Bylos duomenimis, teisminio proceso pirmosios instancijos teisme metu kaltinamasis A. M. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. galėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o kaltinamajam tuo metu jokia kardomoji priemonė nebuvo taikoma, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs prokuroro prašymą, 2023 m. spalio 16 d. nutartimi paskyrė A. M. kardomąją priemonę – 8000 Eur užstatą, jį sumokant į teismo depozitinę sąskaitą. A. M. užstatą sumokėjo 2023 m. spalio 25 d.

Pažymėtina, kad pagal BPK 133 straipsnio 1 dalį užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis (kaltinamasis), jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams, t. y. siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užstato davėjo ir įtariamojo (kaltinamojo) sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti (BPK 133 straipsnio 7 dalis).

Iš 2023 m. lapkričio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. M., atsakydamas į prokuroro klausimus, nurodė, jog sutinka, kad jo sumokėtas užstatas būtų įskaitytas kaip bauda, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje nusprendė A. M. taikomą kardomąją priemonę – 8000 Eur užstatą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, A. M. sutinkant, užstato sumą nukreipti nuosprendžiu paskirtai bausmei – baudai vykdyti. Taigi, nepaisant to, kad, vadovaujantis BPK 133 straipsnio 7 dalimi, užstato suma gali būti panaudota ne tik paskirtai baudai sumokėti, bet ir paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei (nagrinėjamu atveju A. M. iš tiesų buvo paskirta tokia priemonė, t. y. turto konfiskavimas, išieškant iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 5703,58 Eur į valstybės biudžetą) įvykdyti, A. M. buvo davęs sutikimą tik dėl užstato panaudojimo baudai įvykdyti.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs 2024 m. gegužės 21 d. ir vykdomas, t. y. 2024 m. gegužės 31 d. pateiktas pranešimas Vilniaus miesto apylinkės teismo finansų skyriui dėl užstato nukreipimo A. M. baudai sumokėti. Esant šioms aplinkybėms, klausimas dėl kardomosios priemonės – užstato nukreipimo ne baudai sumokėti, o minėtai baudžiamojo poveikio priemonei vykdyti negali būti sprendžiamas BPK 361 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kadangi tai pakeistų nuosprendžio esmę. Atkreiptinas A. M. dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo, be kita ko, išspręstas klausimas dėl užstato panaudojimo, buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas šios nuosprendžio dalies nepakeitė.

A. M. skundo argumentai, kad jis nepakankamai moka lietuvių kalbą ir, nebūdamas teisininku, nesupranta teisinės terminijos, laikytini deklaratyviais, todėl atmestini. Bylos teisminio nagrinėjimo metu A. M. buvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis, be to, jis naudojosi profesionalia gynėjo teisine pagalba.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo prašymą, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valerij Lauš