Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. e2A-2027-1012/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10; 2.1.2.4.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Latvelės ir Dalios Trumpulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ (ieškovės) ir uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ (atsakovės), apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kranų technika“ dėl skolos priteisimo ar žalos atlyginimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Technikonus“ pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kranų technika“ 38 631,52 Eur skolos, teismui atmetus pirmąjį reikalavimą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 38 631,52 Eur žalos, priteisti ieškovei iš atsakovės 11 589,46 Eur palūkanų, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta:

1.1. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-410-544/2018 UAB „Technikonus“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Divingas“. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, su vėlesniais pakeitimais, patvirtintas BUAB „Technikonus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 277 231,14 Eur sumai. UAB „Technikonus“ įregistruota ir faktiškai vykdyta veikla - kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba, inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos, pramoninių mašinų ir įrangos įrengimas. UAB „Technikonus“ dalis turto, veikla, dalis darbuotojų buvo perkelta į susijusią UAB „Technikonus LT“, kuri toliau tęsė tą pačią veiklą, perėmė ir dalį klientų. Ieškovės nemokumo administratorius UAB „Divingas“ pateikė pareiškimą dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi Nr. eB2-244-544/2021 tenkino BUAB „Technikonus“ nemokumo administratoriaus pareiškimą. Teismas BUAB „Technikonus“ bankrotą pripažino tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies l punkte, 2 punkte, 4 punkte ir 5 punkte numatytais pagrindais, taip pat nurodė, kad taikytina ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies l punkte įtvirtinta įmonės tyčinio bankroto prezumpcija. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTI4My05MzMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1283-933/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1283-933/2022">e2-1283-933/2022</a>, išnagrinėdamas ir UAB „Kranų technika“ atskirąjį skundą, nutarė Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismas konstatavo, kad tarp UAB „Technikonus“ ir UAB „Kranų technika“ (buvęs pavadinimas UAB „Technikonus LT“) buvo sudaromi UAB „Technikonus“ atžvilgiu nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Konstatuota, kad už UAB „Technikonus“ atliktus darbus neišrašyta sąskaitų ir nepareikštas reikalavimas UAB „Kranų technika“ 32 831,52 Eur (be PVM) sumai bei nepagrįstai atsisakyta 10 646,00 Eur reikalavimo teisės į UAB „Kranų technika“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979. Byloje konstatuota, kad tarp UAB „Technikonus“ ir susijusios įmonės UAB „Kranų technika“ buvo sudaryti nuostolingi sandoriai, kuriuos vykdant UAB „Technikonus“ patyrė ženklius nuostolius. Tai prejudicinę reikšmę turintys faktai.

1.2. UAB „Technikonus“ išrašė UAB „Technikonus LT“ 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979 už gembinį kraną 10 646,00 Eur sumai, t. y. 8 800,00 Eur + PVM. Tačiau PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TECH6979 yra įrašas „taisyta G. S. nurodymu 17-11-13“, išbraukta 8 800,00 Eur suma ir įrašyta ranka 3 000,00 Eur suma (be PVM). Pažymėtina, kad tik 3 630,00 Eur (su PVM) suma buvo apskaityta Ieškovės apskaitoje. Priežasčių dėl sumos sumažinimo nėra nurodyta. Kreditinė ar debetinė sąskaita nebuvo išrašyta. Tokiu būdu Atsakovui nepareikštas reikalavimas 5 800,00 Eur sumai (8 800 Eur – 5 000 Eur).

1.3. Negalima nustatyti visų UAB „Technikonus“ ir UAB „Kranų technika“ sandorių turinio ir tikrųjų vykdymo aplinkybių, nes rašytinės sutartys nebuvo sudarytos ir nemokumo administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, kurių pagrindu galima nustatyti šių sandorių sąlygas ir vykdymo aplinkybes, tame tarpe nustatyti darbų kainą, mokėjimo sąlygas ir kitas sandorių vykdymo aplinkybes (kokius darbus ir kada atliko UAB „Technikonus“, kokie darbuotojai dirbo, kokios sąnaudos patirtos, kokios darbams atlikti sunaudotos medžiagos, kokia faktiškai atliktų darbų vertę, koks yra įsiskolinimas pagal kiekvieną iš žodinių sutarčių). Yra akivaizdu, kad UAB „Technikonus“ ir susijusios įmonės UAB „Kranų technika“ žodinės sutartys buvo sudaromos, o UAB „Technikonus“ nemokumo administratoriui nebuvo perduota su šių sutarčių vykdymu susijusi dokumentacija tam, kad būtų apsunkintas šių sandorių patikrinimas ir tikrųjų šių sandorių sąlygų bei aplinkybių nustatymas. Tačiau pagal nemokumo administratoriaus perimtus dokumentus pavyko nustatyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d. pagal septynis gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus užsakovo UAB „Technikonus LT“ atitinkamuose objektuose UAB „Technikonus“ nurašė ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur (be PVM) vertės medžiagas. Taip pat ieškovė patyrė darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudas, kitas sąnaudas, susijusias su darbų atlikimu. Tačiau už atliktus darbus ir objektuose sunaudotas medžiagas susijusiai įmonei UAB „Kranų technika“ neišrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir iš UAB „Kranų technika“ negauti mokėjimai už darbus 32 831,52 Eur be PVM, su PVM 39 726,14 Eur sumai. Vadovaujantis 2017 m. gruodžio 1 d. byloje pateiktu elektroniniu laišku, UAB „Technikonus“ turėjo išrašyti UAB „Kranų technika“ PVM sąskaitų-faktūrų už 32 831,52 Eur (be PVM), o su PVM – 39 726,14 Eur sumai, tačiau neišrašė.

1.4. Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTI0NC01NDQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-244-544/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-244-544/2022">eB2-244-544/2022</a> dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, išreikalavus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie UAB „Kranų technika“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, nustatyta, kad visuose objektuose, kuriuose dirbo UAB „Technikonus“, užsakovė UAB „Kranų technika“ (UAB „Technikonus LT“) išrašė PVM sąskaitas-faktūras objekto užsakovui, tačiau už darbus UAB „Technikonus“ neišrašė PVM sąskaitų-faktūrų ir negavo apmokėjimo iš UAB „Kranų technika“ (UAB „Technikonus LT“). Pavyzdžiui, 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad objekte „MADESTA“ UAB „Technikonus“ dalis yra 8 300 Eur (be PVM). Šiame objekte pagal 2018 m. sausio 10 d. gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktą UAB „Technikonus“ nurašė medžiagų už 9 387,67 Eur (be PVM). Už šiame objekte atliktus darbus UAB „Technikonus LT“ išrašė užsakovui Madesta SIA sekančias PVM sąskaitas-faktūras (nustatyta pagal UAB „Technikonus LT“ išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą): 2017 m. vasario 7 d. – 2 300 Eur be PVM; 2017 m. balandžio 19 d. – 15 000 Eur be PVM; 2017 m. balandžio 24 d. – 4 900 Eur; 2017 m. spalio 19 d. – 3 100 Eur be PVM; 2017 m. lapkričio 17 d. – 5 800 Eur be PVM ir 5 800 Eur be PVM, viso sąskaitų už 36 900 Eur be PVM. Tačiau už darbus šiame objekte UAB „Technikonus“ jokių PVM sąskaitų-faktūrų neišrašė ir negavo mokėjimų iš atsakovės, nors pagal jau aptartą 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninį laišką UAB „Technikonus“ dalis turėjo būti 8 300 Eur (be PVM).

1.5. 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad objekte „IAE“ darbai užbaigti (objekto statutas nurodytas - pabaigtas), UAB „Technikonus“ dalis šiame objekte 6 267,52 Eur (be PVM). Šiame objekte pagal 2018 m. sausio 29 d. gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktą UAB „Technikonus“ nurašė medžiagų už 4 244,88 Eur (be PVM). Už šiame objekte atliktus darbus UAB „Technikonus LT“ išrašė užsakovui valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Ignalinos atominė elektrinė“ 2017 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą 35 380 Eur sumai. Tačiau už darbus šiame objekte UAB „Technikonus“ jokių PVM sąskaitų-faktūrų neišrašė ir negavo mokėjimų iš UAB „Technikonus LT“, nors pagal jau aptartą 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninį laišką UAB „Technikonus“ dalis turėjo būti 6 267,52 Eur (be PVM), objekte „IAE“ darbai jau buvo užbaigti, buvo aiški UAB „Technikonus“ darbų dalis – 6 267,52 Eur (be PVM) ir jokių pretenzijų dėl darbų vėlavimo nebuvo. Be to, ieškovė patyrė sąnaudas už vežėjo UAB „Kelratis“ transporto paslaugas į objektą „IAE“, gabenant viensijinį tiltinį kraną (PVM sąskaita-faktūra Serija KEL Nr. 01916). Kad nurodytas viensijinis tiltinis kranas buvo nugabentas ir perduotas objekte „IAE“, patvirtina, VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2017 m. lapkričio 27 d. sudarytas materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktas.

1.6. Tokia pati situacija yra ir su kitais objektais - „Elga“, „Nemenčinės mediena“, „Iremas“, „Ekovalitas“, „Arčers“, kur UAB „Technikonus“ dirbo, nurašė sunaudotas medžiagas, tačiau jokių PVM sąskaitų-faktūrų už darbus neišrašė ir mokėjimų iš UAB „Kranų technika“ (UAB „Technikonus LT“) negavo. Taigi faktiškai UAB „Technikonus“ veikla buvo organizuojama taip, kad UAB „Technikonus“ patyrė tik sąnaudas, o pajamas (finansinę naudą) gavo tik UAB „Kranų technika“ (UAB „Technikonus LT“). Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, BUAB „Technikonus“ išrašė UAB „Kranų technika“ apmokėjimui 2023 m. sausio 18 d. sąskaitą faktūrą serija TECH Nr. 0007 32 831,52 Eur sumai. 2023 m. sausio 18 d. BUAB „Technikonus“ nemokumo administratorius sąskaitą faktūrą serija TECH Nr. 0007 išsiuntė atsakovei el. paštu. 2023 m. vasario 3 d. BUAB „Technikonus“ nemokumo administratorius pateikė UAB „Kranų technika“ raginimą apmokėti 2023 m. sausio 18 d. sąskaitą faktūrą. 2023 m. vasario 17 d. gautas atsakovės raštas, kuriuo atsisakyta sumokėti skolą, nenurodant jokių pagrįstų nesutikimo su skola argumentų.

1.7. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje nustatytas faktas, kad už UAB „Technikonus“ atliktus darbus UAB „Kranų technika“ (buvęs pavadinimas UAB „Technikonus LT“) naudai UAB „Technikonus“ neišrašė sąskaitų-faktūrų už 32 831,52 Eur (be PVM), taip pat kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979 mokėtina suma nepagrįstai sumažinta 5 800 Eur sumos dydžiu, turi prejudicinę reikšmę. Šioje byloje su ieškiniu Ieškovė pateikia įrodymus, kad atliko atsakovės naudai darbų už 32 831,52 Eur (be PVM) sumą ir negavo apmokėjimo už šiuos darbus, taip pat jog PVM sąskaita-faktūra Nr. TECH6979 nepagrįstai pakoreguota, mokėtiną sumą nepagrįstai sumažinant 5 800 Eur sumos dydžiu. 38 631,52 Eur suma iš atsakovės turi būti priteista kaip skola, nes tai yra atsakovės įsiskolinimas už ieškovės atliktus ir neapmokėtus darbus bei skolos už parduotą gembinį kraną likutis.

1.8. Jeigu teismas atmestų ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, turi būti tenkinamas alternatyvus reikalavimas dėl žalos priteisimo. Reiškiamu alternatyviu reikalavimu ieškovė siekia apginti tą pačią pažeistą teisę, kaip ir reikalavimu dėl skolos priteisimo, t. y. prisiteisti tą pačią 38 631,52 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad buvo sudaryti nuostolingi sandoriai (žodiniai susitarimai), pagal kuriuos ieškovė atliko atsakovei darbus ir pardavė gembinį kraną, tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškove. Tyčia nebuvo sudarytos rašytinės sutartys tarp susijusių asmenų (ieškovės ir atsakovės) ir nebuvo perduoti ieškovės nemokumo administratoriui duomenys apie ieškovės atliktus ir atsakovės neapmokėtus darbus tam, kad išvengti turtinės prievolės ieškovei. Žalos dydis nagrinėjamu atveju yra suma, kuriai nebuvo išrašytos atsakovės apmokėjimui sąskaitos už ieškovės atliktus darbus ir be pagrindo sumažinta sąskaitos už gembinį kraną suma. Bendra žala, kurios negavo ieškovė, sudaro 38 631,52 Eur. Ieškovė nurodo, jog nuo 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovė neįvykdė turtinės prievolės ieškovei ir per visą šį laikotarpį savo veikloje naudojosi ieškovės piniginėmis lėšomis.

1.9. Nėra pagrindo nepriteisti palūkanų, nes šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties ir nebuvo susitarusios, kad palūkanos nemokamos. Nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, atsižvelgus į tai, ieškovė palūkanas skaičiuoja už 5 metus, taigi, priteistinų palūkanų sumą sudaro 11 589,46 Eur.

2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo nesutinka su ieškovės ieškiniu, prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ir panaikinti ieškovės BUAB „Technikonus“ vienašalį sandorį – 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0007, kurios suma 32 831,52 Eur, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė:

2.1. Atsakovė gavo ieškovės 2023 m. sausio 18 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 0007, kurios suma 32 831,52 Eur. Ieškovės pateiktoje sąskaitoje nurodyta: „už neapskaitytus atliktus darbus (faktas konstatuotas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTI0NC01NDQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-244-544/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-244-544/2022">eB2-244-544/2022</a>).“ Atsakovė su šia sąskaita nesutiko, 2023 m. vasario 17 d. pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovė su pateikta sąskaita nesutinka, laiko ją nepagrįsta ir neteisėta, todėl šią sąskaitą grąžino.

2.2. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti tariamą įsiskolinimą už neva atliktus rangos darbus. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl atlyginimo už tariamai atliktus rangos darbus, turi pareigą pagrįsti, kad darbai buvo atlikti, darbai buvo atlikti tinkamai, darbų rezultatas yra perduotas užsakovui. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nė vienos iš nurodytų sąlygų. Ieškovė nėra atlikusi darbų ir nėra perdavusi jokio darbų rezultato, todėl nepagrįstai išrašė sąskaitą. Aplinkybę, kad ieškovė yra išrašiusi visas sąskaitas, pagrindžia ieškovės ir atsakovės vienos kitai išrašytos sąskaitos. Šie įrodymai paneigia ieškovės teiginius, esą ji atliko kažkokius darbus ir neišrašydavo sąskaitų. Pažymėtina, kad atsakovė taip pat išrašydavo sąskaitas ieškovei už visas parduotas atsargines dalis. Ieškovės pateikta sąskaita taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytų reikalavimų, nes joje nenurodyta konkreti prekė ar paslauga, už kurią sąskaita išrašyta. Taip pat nėra nurodyta prekės ar paslaugos suteikimo data ir nėra išskirta PVM suma.

2.3. Medžiagų nurašymo aktai yra ieškovės vidiniai dokumentai, kurie parengti vienašališkai ieškovės. Atsakovė šių aktų niekuomet nėra gavusi ir nėra pasirašiusi. Pateikti aktai nepatvirtina nei darbų atlikimo fakto, nei medžiagų perdavimo atsakovei fakto, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti už jokias medžiagas. Taip pat remiantis pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, atsakovė pati įsigydavo reikalingas medžiagas, ieškovė niekuomet nenaudojo savo medžiagų, atlikdama darbus pagal atsakovės užsakymus. Ieškovės pateikti medžiagų nurašymo aktai neatitinka įrodymui keliamo patikimumo reikalavimo, nes jie buvo parengti vienašališkai ieškovės vadovo A. K., kuris yra suinteresuotas asmuo, atsakingas už bendrovės veiklą. Šių dokumentų klaidingumą parodo ir tai, kad jie buvo parengti per itin trumpą laiką, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d., t. y. tokiu laikotarpio net teoriškai negalėjo būti atlikti tokie darbai.

2.4. Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00156-18, kurio dalykas buvo UAB „Technikonus“ ūkinės ir finansinės veiklos tyrimas. Šiame ikiteisminiame tyrime ieškovės buvęs vadovas A. K. buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Todėl A. K. pasirašyti medžiagų nurašymo aktai, parengti prieš pat bankroto bylos iškėlimą, nėra ir negali būti laikomi patikimu įrodymu. Šie įrodymai paneigia ieškovės teiginius, esą medžiagos buvo sunaudotos atsakovės veikloje. 2019 m. sausio 22 d. atsakovė gavo ieškovės raštą dėl informacijos pateikimo BUAB „Technikonus“ bankroto procese, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją apie atliktus darbus. 2019 m. vasario 1 d. raštu atsakovė pateikė prašomas išrašytas sąskaitas-faktūras. 2019 m. vasario 23 d. raštu atsakovė pateikė papildomą informaciją ir dokumentus apie tarpusavio sudarytas sutartis. Daugiau nei 3 metus ieškovė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Taip pat dėl ieškovės nemokumo atsakovė yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą, kurio suma 4 567,75 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, kad bankroto iškėlimo metu neegzistavo ir dabar neegzistuoja atsakovės skolos ieškovei. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai teigia, esą jai nebuvo perduoti veiklos dokumentai, kadangi pati ieškovė kreipėsi į atsakovę ir atsakovė turimus dokumentus pateikė. Atsakovė taip pat pateikė teismui visas gautas ir išrašytas tarpusavio sąskaitas, kurios patvirtina atsiskaitymą už atliktus darbus.

2.5. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi pareigą pagrįsti visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, kurios yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė jokių tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų, neįrodė žalos atsiradimo bei nepagrindė žalos dydžio. Už bendrovės valdymą yra atsakingas jos vadovas, šiuo atveju A. K. Todėl nustačius, kad buvęs vadovas netinkamai valdė įmonę, ieškovė bet kokius reikalavimus dėl žalos atlyginimo turėtų reikšti jos vadovui, kurio neteisėtus veiksmus nustatė teismas. Atsakovės žiniomis, ieškovė buvo pareiškusi ieškinį A. K. dėl žalos atlyginimo dėl neteisingai nurašytų medžiagų.

2.6. Ieškovė apie tariamą savo teisių pažeidimą sužinojo arba turėjo sužinoti perėmusi dokumentus iš ieškovės vadovo. Vėliausiai apie tariamą savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo gavusi atsakovo 2019 m. vasario 23 d. raštą. Nuo bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2018 metų, praėjo daugiau nei 5 metai, nuo atsakovės atsakymo gavimo yra praėję daugiau nei 4 metai. Todėl darytina išvada, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė praleidusi įstatyme įtvirtintą ieškinio senaties terminą.

3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašo jį atmesti. Ieškovė nurodė:

3.1. Atsakovė įvairiuose objektuose samdė ieškovę atitinkamiems darbams atlikti, ieškovė atliko atitinkamus rangos darbus, jiems atlikti sunaudojo ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės statybines medžiagas, tačiau už darbus ieškovė neišrašė atsakovei PVM sąskaitos-faktūros 32 831,52 Eur sumai. Už ieškovės atliktus darbus atsakovė išrašė PVM sąskaitas-faktūras atitinkamų objektų užsakovams ir gavo apmokėjimą, tačiau neatliko mokėjimo ieškovei. 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške atsakovė pripažino, kad ieškovės iš atsakovės gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur be PVM, tačiau šioms sumoms ieškovė PVM sąskaitos faktūros neišrašė ir apmokėjimo negavo. Ieškovės veikla buvo organizuojama taip, kad ieškovė atlikdavo darbus pagal sutartis su atsakove, patirdavo sąnaudas, o pajamas (finansinę naudą) iš veiklos, pasinaudojus ieškovės darbų rezultatu, gavo tik atsakovė, nes ieškovė už atliktus darbus neišrašydavo atsakovei PVM sąskaitų-faktūrų ir negaudavo apmokėjimų. Ieškovės veikla buvo perkelta į atsakovės įmonę.

3.2. Civilinėje byloje Nr. eB2-244-544/2021 atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuriuo ginčijo nustatytą prejudicinį faktą, kad ieškovė atliko atsakovės naudai darbų už 32 831,52 Eur be PVM sumai, neišrašė PVM sąskaitos-faktūros ir negavo apmokėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo atmesti atsakovės atskirojo skundo argumentai bei konstatuota, kad minėtas prejudicinis faktas nustatytas pagrįstai. Todėl po to, kai buvo išspręstas ieškovės tyčinio bankroto bylos klausimas, remdamasi įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje nustatytu jau minėtu prejudiciniu faktu, už ieškovės atliktus, tačiau atsakovės neapmokėtus darbus ieškovė išrašė ir atsakovei pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0007, kurios suma yra 32 831,52 Eur (be PVM). Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, prašo minėtą PVM sąskaitą-faktūrą kaip vienašalį sandorį pripažinti negaliojančia, net nenurodant konkretaus šios PVM sąskaitos-faktūros negaliojimo pagrindo, t. y. net nėra aišku, kokiu konkrečiu sandorių negaliojimo pagrindu remiantis atsakovė ginčija šią PVM sąskaitą-faktūrą.

3.3. Ieškovės ieškinio dėl 32 831,52 Eur (be PVM) skolos priteisimo faktinis pagrindas yra tai, kad pagal ieškovės ir atsakovės žodinius susitarimus ieškovė faktiškai atliko atsakovės naudai darbų už 32 831,52 Eur (be PVM) sumą, kuriuos faktiškai atsakovė priėmė ir pasinaudojo šių darbų rezultatu, šiuos darbus faktiškai perduodama savo užsakovams ir gaudama apmokėjimus. Tačiau dėl ieškovės ir atsakovės nesąžiningų susitarimų, siekiant išvengti mokėjimų ieškovei bei atsiskaitymo su kitais ieškovės kreditoriais, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytas šių darbų priėmimo-perdavimo aktas, ieškovė už šiuos darbus neišrašė PVM sąskaitos-faktūros ir negavo apmokėjimo. Tuo tarpu ieškovės nemokumo administratorius sąskaitą-faktūrą Nr. 0007 išrašė tik ieškovės apskaitos tikslu tam, kad būtų buhalterinis pagrindas gauti apmokėjimą iš atsakovės. Šiuo atveju sandoris, kurio pagrindu kyla atsakovės prievolė sumokėti ieškovei 32 831,52 Eur už darbus, yra žodinė rangos sutartis bei darbų atlikimo faktas, o ne sąskaita-faktūra Nr. 0007, kuri yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas.

3.4. Atsakovė nepagrįstai sureikšmina faktą, kad nebuvo sudarytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, nes pagal ieškovės nemokumo administratoriaus turimus duomenis anksčiau tarp šalių nebuvo sudaromi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, o tik už darbus buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros. Taip pat šiuo konkrečiu atveju atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo sudaryti dėl ieškovės buvusio vadovo ir atsakovės nesąžiningų susitarimų, siekiant nepagrįstai išvengti mokėjimo. Rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo- priėmimo akto pasirašymu. Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. eB2-244-544/2021, pripažįstant ieškovės bankrotą tyčiniu, jau nustatyta, kad atsakovė iš ieškovės faktiškai priėmė ieškovės atliktų darbų rezultatą, perdavė savo užsakovams ir gavo apmokėjimą, tik nepagrįstai neatsiskaitė su ieškove.

3.5. Atsakovės priešieškinio argumentai, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. 0007 tariamai turi tam tikrų formalių trūkumų, tame tarpe neišskirta PVM suma, neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė kaip bankrutavusi įmonė nebėra PVM mokėtoju ir negali išrašyti PVM sąskaitos-faktūros, apskaitant darbų kainą su PVM. Todėl ieškovė išrašė sąskaitą-faktūrą be PVM. Ieškovė prašo priteisti darbų kainą be PVM. Taip pat, jeigu teismas visgi spręstų, kad darbų kaina turi būti mokama su PVM, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio nuostatas rangos darbų apmokėjimui yra taikomas atvirkštinis PVM, kai atsakovė (užsakovas, pirkėjas) privalo išskaityti ir į biudžetą sumokėti PVM sumą. Todėl tokiu atveju nuo 32 831,52 Eur sumos prievolė apskaičiuoti PVM ir sumokėti į biudžetą tektų pačiai atsakovei. Be to, šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo už darbus, o ne buhalterinės apskaitos klausimai. Šiuo atveju PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0007 yra visi būtini rekvizitai, t. y. pardavėjas, pirkėjas, aprašyta ūkinė operacija, pardavimo kaina. Netgi jeigu, teismo vertinimu, sąskaita-faktūra ir turi kokių tai formalių trūkumų, tai negali būti nei pagrindas ieškinį atmesti, nei pagrindas šią sąskaitą pripažinti negaliojančia. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nėra nustatyta, kad sąskaita-faktūra, kurioje trūksta tam tikrų rekvizitų, yra niekinė. Tokia situacija, kai už faktiškai atliktus darbus iš karto po jų atlikimo ji neišrašė atsakovei PVM sąskaitos-faktūros, susiklostė dėl buvusio ieškovės direktoriaus ir atsakovės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, kuriais buvo siekiama ieškovės veiklą perkelti į atsakovės įmonę, abiejų įmonių veiklą organizuojant taip, kad darbų sąnaudos atitekdavo ieškovei, o visas pajamas (finansinę naudą) gaudavo kita šalis, tuo siekiant sumažinti ieškovės turto masę ir išvengti atsiskaitymo su kitais jos kreditoriais. Šioje byloje atsakovė negali gintis dėl 32 831,52 Eur skolos už darbus priteisimo motyvuodama tuo, kad iš karto po darbų atlikimo nebuvo sudarytas darbų priėmimo-perdavimo aktas (-ai) ir ieškovė neišrašė PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovė nepagrįstai iš savo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų siekia gauti naudą, t. y. išvengti mokėjimo ieškovei už atliktus darbus.

3.6. Pagal teismų praktiką ieškinio senaties terminas nemokumo administratoriui skaičiuojamas ne nuo bankroto bylos iškėlimo, o nuo dokumentų gavimo, po kurių paaiškėjo bankrutavusios įmonės teisės pažeidimas. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, nemokumo administratoriui nebuvo perduota informacija, kad ieškovė atliko atsakovės naudai darbų už 32 831,52 Eur (be PVM) sumą ir šiai sumai neišrašė PVM sąskaitos-faktūros bei negavo apmokėjimo. Priešingai, tokia informacija nuo nemokumo administratoriaus buvo slepiama, o tokiam faktui nustatyti reikia surinkti itin daug informacijos, kuri buvo surinkta tik civilinėje byloje Nr. eB2-244-544/2021 sprendžiant klausimą dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl ieškinio senaties terminas dėl žalos priteisimo turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. gruodžio 29 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTI4My05MzMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1283-933/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1283-933/2022">e2-1283-933/2022</a>. Tačiau jeigu teismas spręstų, kad senaties terminas yra praleistas, tokiu atveju yra pagrindas atnaujinti šį terminą, nes sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimą bankroto byloje, prioritetas turėtų būti teikiamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių bei teisėtų interesų gynybai, o ne civilinių santykių stabilumui ir atsakovės privačiam interesui.

4. Atsakovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą kildina iš 2017 metais esą neišrašytų sąskaitų už tariamai atliktus darbus. Šiuos ieškovės teiginius paneigia atsakovės finansinių ataskaitų rinkiniai ir juose atvaizduoti duomenys apie atsakovės turtą ir įsipareigojimus 2017-2019 metais. Finansinės ataskaitos yra oficialūs įrodymai, kurie patvirtina, kad ji 2017-2019 metais negavo tokių pajamų (pelno), kurias nurodo ieškovė, t. y. 38 631,52 Eur. Jeigu atsakovė būtų neatsiskaičiusi su ieškove už darbus, kurių suma 38 631,52 Eur, tai būtent tokio dydžio pelną atsakovė būtų uždirbusi. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės pajamos augo proporcingai didėjant įsipareigojimams, nei vienu laikotarpiu turtas nebuvo didesnis už įsipareigojimus 38 631,52 Eur. Todėl darytina išvada, kad atsakovė niekada neturėjo ir neturi įsiskolinimo, kuriam nebūtų buvę išrašyta sąskaitų.

5. Trečiasis asmuo A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame teigė nesutinkantis su atsakovės teiginiu, kad UAB „Technikonus“ neatliko darbų, nurodytų 2017 m. gruodžio l d. laiške ir kad medžiagos, nurodytos nurašymo aktuose, nebuvo panaudotos projektų vykdymui. Paaiškino, kad:

5.1. UAB „Technikonus LT“ perėmus iš UAB „Technikonus“ klientus, pagrindinius tiekėjus, sutarčių rengimo, projektų valdymo funkcijas, UAB „Technikonus“ liko tik kaip UAB „Technikonus LT“ užsakymų vykdytojas. Visas UAB „Technikonus“ gamybos padalinys paskutinį laikotarpį iki bankroto paskelbimo vykdė tik UAB „Technikonus LT“ užsakymus, todėl teiginys, kad darbai nebuvo atlikti ir medžiagos nebuvo sunaudotos neturi jokio pagrindo. Abi įmonės ir kituose projektuose tarpusavyje nepasirašinėjo sutarčių ir darbų atlikimo aktų. Tik projektų eigoje ar užbaigus projektus, būdavo suderinamos darbų sąmatos. Todėl ir byloje minimuose projektuose ir užsakymuose sutartys bei užbaigimo aktai nebuvo pasirašyti. Šiuo atveju nebuvo išrašytos ir PVM sąskaitos faktūros.

5.2. UAB „Technikonus“ ir UAB „Technikonus LT“ buvo susijusios įmonės.

5.3. Panevėžio apygardos prokuratūros ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00156-18, kuriuo trečiasis asmuo nurodo buvęs pripažintas kaltu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, didžiąja dalimi buvo susijęs būtent dėl netinkamo atstovavimo UAB „Technikonus“ interesams, neišrašius sąskaitų UAB „Technikonus LT“ už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas. Todėl teiginys, kad medžiagų nurašymo aktai negali būti patikimu įrodymu neturi pagrindo.

6. Atsakydama į trečiojo asmens atsiliepimą, atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog nesutinka su šiais trečiojo asmens teiginiais. Pažymi, kad trečiasis asmuo yra suinteresuotas asmuo šioje byloje, todėl jis nurodo klaidingas ir nepagrįstas aplinkybes, siekdamas išvengti savo atsakomybės už netinkamą įmonės valdymą ir netinkamą apskaitos tvarkymą. Trečiasis asmuo, būdamas UAB „Technikonus“ vadovu, netinkamai vykdė įmonės turto apskaitą ir nuslėpė informaciją apie įmonės tikrąją turtinę padėtį. Todėl ikiteisminiame tyrime nebuvo įmanoma nustatyti tikrosios įmonės turtinės padėties. Trečiasis asmuo pripažino savo kaltę dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinio ir priešieškinio netenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3 212,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas sprendė, kad šioje byloje prejudiciniais faktais pripažintinos aplinkybės, nustatytos Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kad ieškovę ir atsakovę saistė sutartys, tačiau ne rašytinės, dėl įvairių darbų atlikimo, kad vykdant darbus pagal su ieškove sudarytas sutartis buvo panaudotos ir pagal septynis gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, surašytus nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d., nurašytos ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės ieškovei priklausiusios medžiagos ir patirtos kitos sąnaudos, kad atsakovė pripažino, jog ieškovės iš jos gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur be PVM arba 39 726,14 Eur, tačiau šioms sumoms ieškovė atsakovei PVM sąskaitos-faktūros neišrašė ir apmokėjimo negavo. Tačiau aplinkybės, ar atsakovei yra kilusi prievolė sumokėti ieškovei 32 831,52 Eur skolą už ieškovės atliktus darbus pagal jų sudarytų sutarčių sąlygas, o jeigu kilo, tai pagal kokias konkrečias šalių sulygtas sutarčių sąlygas, nebuvo bylos dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo dalykas, todėl toks faktas negali būti laikomas prejudiciniu faktu, nustatytu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi.

9. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje paminėtos aplinkybės, kad pagal 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH6979 už gembinį kraną pinigų suma nuo 10 646 Eur sumažinta iki 3 630 Eur ir tik ji įtraukta į ieškovės apskaitą, kad nepagrįstai atsisakyta 10 646 Eur reikalavimo teisės pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979, kad byloje yra įrodytos aplinkybės, kad tyčiniais (sąmoningais) suinteresuotų asmenų veiksmais, sudarius aptartus ieškovei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius ieškovė buvo privesta prie tyčinio bankroto, buvo nustatytas prejudicinis faktas dėl ieškovės turimos reikalavimo teisės atsakovei į 5 800 Eur sumą už gembinį kraną ar prejudicinis faktas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje šios aplinkybės nurodytos labai lakoniškai, jos bet kuriuo atveju buvo siejamos su bylos dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo dalyku – ieškovės privedimu prie bankroto sąmoningai blogai valdant ieškovę, o ne ieškovės kreditoriams atliekant veiksmus ar neveikiant jos atžvilgiu.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tam tikra apimtimi žodinių susitarimų pagrindu dalyvaudavo atsakovės projektuose (objektuose) kaip darbus pagal atsakovės su trečiaisiais asmenims sudarytas sutartis dėl kėlimo įrenginių gamybos, jų modernizavimo, kt., tame tarpe ir septyniuose projektuose, nurodytuose 2017 m. gruodžio 1 d. A. G. elektroniniame laiške. Tačiau šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad ieškovė turi teisę reikalauti 32 831,52 Eur + PVM sumos kaip neapmokėtos skolos pagal ieškovę ir atsakovę saisčiusius žodinio susitarimo pagrindu susiformavusius teisinius santykius. Iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad nepaisant to, galutinė ieškovei tenkanti dalis dažniausiai buvo nustatoma darbų eigoje, įvertinus faktiškai patirtas išlaidas, kurioms viršijus ieškovės ir atsakovės sutartyje iš anksto numatytas, jų riziką (sąnaudas) pagal nusistovėjusią praktiką tarp ieškovės ir atsakovės prisiimdavo būtent ieškovė, ne atsakovė. Tai paprastai atsispindėdavo atsakovės ieškovei teikiamoje sąskaitoje už atliktus darbus, nes tik ją pateikus buvo vykdomas atsiskaitymas tarp ieškovės ir atsakovės. Teismo vertinimu, tai atspindi šalių laisva valia sulygtą rangos sutarčių sąlygą dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus atsakovės projektuose (objektuose), kuomet paaiškėjus, kad atsakovės projektų išlaidos viršija pirminę darbų sąmatose numatytą sumą, jų riziką (sąnaudas) prisiimdavo ieškovė, o ne atsakovė.

11. Teismas nustatė, kad atsakovė 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku pripažino 2017 m. gruodžio 1 d. esanti skolinga ieškovei 32 831,52 Eur sumą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad gavusi šį laišką atsakovė ne išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą, reikalaudama šią sumą atsakovę apmokėti, bet priėmė sprendimą atsakovės projektuose (objektuose) ieškovės sunaudotas medžiagas nurašyti gamyboje panaudotų medžiagų nurašymo aktais, tokiu būdu jų kilimo riziką (sąnaudas) prisiimdama sau. Be abejo, toks atsakovės elgesys, kurį sąlygojo ieškovę ir atsakovę saisčiusių rangos teisinių santykių sąlygos, jai buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas, ką būtent ir pripažino Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Tačiau būtent tokios sąlygos tarp ieškovės ir atsakovės pagal bylos duomenis buvo sulygtos ir šalių vykdomos, todėl jų nepaisyti teismas neturi pagrindo, taip pat neturi pagrindo jas keisti, pripažindamas, jog atsakovė visgi turi mokėti 32 831,52 Eur sumą už atliktus darbus laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., nors pati ieškovė šią sumą prisiėmė savo rizikai (sąnaudoms).

12. Teismas dėl 5 800 Eur skolos pažymėjo, kad ieškovės išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. TECH6979 3 630 Eur sumai buvo pateikta apmokėti atsakovei, būtent ši PVM sąskaita-faktūra buvo įtraukta į atsakovės apskaitą ir jos apmokėta. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina ir tai, kad ji buvo išrašyta ne pagal bet kokį sandorį, o pagal atsakovės su UAB „Ekovalitas“ sudarytą rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti gembinio krano projektavimo, gamybos, montavimo, pridavimo darbus. Gamybos ir montavimo darbų vykdymui atsakovė pasitelkė ieškovę, kuri 2017 m. rugsėjo pabaigoje informavo baigusi gamybą, buvo planuojama atlikti objekto pridavimą 2017 m. spalio pradžioje, tačiau pradėjus montavimo darbus paaiškėjo, kad kranas deformuojasi, negali veikti. Ši PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta už ieškovės faktiškai atliktus darbus 3 000 Eur + PVM sumai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. birželio 23 d. darbų sąmatoje UAB „Ekovalitas“ projekte ieškovės dalis nurodyta būtent 2 999,85 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas taip pat neturėjo pagrindo tenkinti šio ieškovės reikalavimo.

13. Pasisakydamas dėl prašomos priteisti žalos, teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų vengusi kokios nors jai tenkančios piniginės prievolės už ieškovės atliktus darbus atsakovės projektuose (objektuose) vykdymo. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. el. laišku atsakovei pripažinus, kad ieškovės iš atsakovės gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur, pati ieškovė, atsižvelgdama į susiklosčiusią rangos teisinių santykių tarp jų praktiką, sąmoningai neišrašė atsakovei PVM sąskaitų-faktūrų, o ieškovės atsakovės projektuose (objektuose) sunaudotas medžiagas nurašė, taip prisiimdama šių projektų sąnaudas. Tą patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo A. K. Kadangi už sandorių ieškovės vardu sudarymą, jų pelningumą, ekonominį naudingumą yra atsakingi ieškovės valdymo organai, o ne priešinga sandorių šalis, teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė, apeliuodama į jos valdymo organų sudarytus jai nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus sandorius, nepagrįstai atsakomybę bando perkelti atsakovei. Ieškinyje ieškovė niekaip nepagrindžia ne tik atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, bet ir jos nurodomų aplinkybių, vertinamų kaip atsakovės neteisėtų veiksmų, sąsajos su įrodinėjama ieškovei kilusia žala.

14. Dėl atsakovės priešieškinio, teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog 2023 sausio 18 d. PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta ieškovės tik po to, kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, be to, pastarosios nutarties pagrindu. Ji jokių teisinių pasekmių atsakovei nesukėlė, atsakovė jos nepriėmė ir į savo apskaitą neįtraukė. Byloje taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 3 d. nutartimi nebuvo nustatytas PVM sąskaitoje-faktūroje minimas prejudicinis faktas, kad atsakovė už ieškovės atliktus, bet neapskaitytus darbus atsakovės projektuose privalo sumokėti 32 831,52 Eur sumą. Taigi, nurodyta PVM sąskaita-faktūra negali būti pripažįstama sandoriu, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku, ji yra tik rašytinis įrodymas, kuris nagrinėjimu atveju jokios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti neturi. Todėl atsakovės priešieškinis taip pat buvo netenkintas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tekinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ieškovės tyčinio bankroto byloje nustatytas ne tik faktas, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už atliktus darbus, bet ir nustatyta konkreti suma, kuri buvo nesumokėta – 32 831,52 Eur. Aplinkybės dėl to, ar atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškove už atliktus darbus, ieškovės tyčinio bankroto byloje buvo vienos esminių aplinkybių, dėl kurių šalys itin išsamiai pasisakė, teikė įrodymus, o teismas išsamiai vertino šalių įrodymus ir išsamiai ir motyvuotai pasisakė šiuo klausimu. Šiuo klausimu teismo nustatytos aplinkybės turėjo esminę reikšmę teismui nusprendžiant ieškovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį bei taikant ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą įmonės tyčinio bankroto prezumpciją.

15.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir joje nustatytus prejudicinius faktus.

15.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko netinkamai įvertino bylos įrodymus ir neteisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai ignoravo bylai itin reikšmingus faktus (pvz., įmonės yra susijusios), nepagrįstai sureikšmino tą faktą, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytos rašytinės rangos sutartys ir nėra pasirašyti atliktų darbų aktai.

15.4. Teismas neatsakė ir nepaaiškino, kodėl atsakovė neturi atsiskaityti su ieškove bent jau už atsakovės objekte sunaudotas medžiagas. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad aktualiuose septyniuose projektuose dirbo tik ieškovė, ieškovė sunaudojo ir nurašė atsakovės objektuose darbams atlikti medžiagų už 30 664,11 Eur, todėl akivaizdu, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove.

15.5. Ieškovės tyčinio bankroto byloje 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodomi projektai, kuriuose dirbo tik ieškovė, įvertintas kaip atsakovės pripažinimas, kad jos skola ieškovei yra 32 831,52 Eur be PVM.

15.6. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad atsakovė reikalavo, jog ieškovė užbaigtų darbus, taip pat nėra atsakovės reikštų pretenzijų ieškovei dėl neužbaigtų darbų.

15.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadavosi atsakovės pateiktomis sąmatomis ir jų pagrindu padarė atitinkamas nepagrįstas išvadas skundžiamo sprendimo 16 ir 17 puslapiuose. 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninis laiškas kaip įrodymas yra ženkliai patikimesnis už atsakovės pateiktas nepasirašytas sąmatas, kuriose net nenurodytas jas sudaręs asmuo ir sąmatos nėra pasirašytos, be to, jos net nebuvo perduotos ieškovės nemokumo administratoriui iškėlus ieškovo bankroto bylą.

15.8. Tai, kad už ankstesnį periodą ieškovė išrašė PVM sąskaitas-faktūras, nereiškia, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove už darbus, nurodytus 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške, kurių atlikimui panaudotos medžiagos nurašytos 2017 m. gruodžio 29 d. – 2018 m. sausio 29 d. Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktais.

15.9. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės pateikta 2017 m. birželio 23 d. darbų sąmata UAB „Ekovalitas“ projekte, kur ieškovės dalis nurodyta 2 999,85 Eur, nes iškėlus ieškovei bankroto bylą ši sąmata nebuvo perduota ieškovės nemokumo administratoriui, be to, ši sąmata nėra šalių pasirašyta ir net nėra nurodyta, kas sudarė šią sąmatą.

15.10. Įprastai rangos sandoriai yra sudaromi raštu, dokumentuojama jų vykdymo eiga, sudaromos darbų sąmatos, atlikus darbus sudaromi atliktų darbų aktai. Šiuo atveju nebuvo sudarytos rangos sutartys ir nebuvo pildoma jokia rangos darbų dokumentacija, įskaitant nebuvo sudaryti atliktų darbų aktai. Atsakovės negalima laikyti sąžininga rangos sandorių šalimi. Būtent atsakovė iš ieškovei žalingų sandorių gavo finansinę naudą, o tiksliau nepagrįstai išvengė piniginės prievolės atsiskaityti su ieškove už ieškovės atliktus darbus, įskaitant atsakovės objektuose darbams atlikti sunaudotas medžiagas. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

15.11. Aplinkybė, kad iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo ieškovė nebuvo išrašiusi PVM sąskaitos-faktūros už darbus atsakovei, nepanaikina ieškovės teisės reikalauti palūkanų, nes skolos ar žalos priteisimo pagrindas yra ieškovės atlikti darbai, kurių atsakovė neapmokėjo, o PVM sąskaita-faktūra yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas. Palūkanos skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, o ne nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo momento.

16. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:

16.1. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

16.2. Ieškovė apeliacinio skundo faktinį pagrindą grindžia A. K. parodymais ir medžiagų nurašymo aktais, tačiau pažymėtina, kad šie įrodymai turėtų būti teismo vertintini itin kritiškai, atsižvelgiant, kad A. K. savo kaip bendrovės vadovo pareigas vykdė netinkamai, davė neteisingus parodymus siekiant išvengti atsakomybės, o taip pat, nes jis kaip suinteresuotas asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

16.3. Ieškovės reikalavimas išimtinai sietinas su netinkamu A. K. pareigų vykdymu, tad ieškovės reikalavimas turėjo būti nukreiptas į jį.

16.4. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė turi dar nepatenkintų kreditorių reikalavimų, koks tokių reikalavimų dydis ir atsiradimo data. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą.

16.5. Ieškovės sąskaita yra nekonkreti, neatitinkanti imperatyvių įstatymo normų, nepagrįsta, o atsakovė ją pagrįstai grąžino ieškovei.

16.6. 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninis laiškas, nepagrindžia nei kad darbai buvo atlikti, nei kad darbai buvo atlikti tinkamai, nei kad darbų rezultatas buvo perduotas užsakovui, juolab nepagrindžia ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę.

16.7. Medžiagų nurašymo aktai yra ieškovės vidiniai dokumentai, kurie parengti vienašališkai ieškovės vadovo A. K. (kuris yra pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi). Atsakovė šių aktų niekuomet nėra gavusi ir nėra pasirašiusi. Todėl pateikti aktai nepatvirtina nei darbų atlikimo fakto, nei medžiagų perdavimo atsakovei fakto, juolab ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę.

16.8. Nuo bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2018 metų, praėjo daugiau nei 5 metai, nuo atsakovės atsakymo gavimo yra praėję daugiau nei 4 metai. Todėl darytina išvada, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė praleidusi įstatyme įtvirtintą ieškinio senaties terminą, apeliacinis skundas turėtų būti atmestinas.

17. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

17.1. Teismas, nustatęs jog PVM sąskaita-faktūra atsakovei nesukelia jokių teisinių padarinių, priešieškinį turėjo palikti nenagrinėtu, o ne atmesti. Atitinkamai, palikus atsakovės priešieškinį nenagrinėtu, teismas turėtų perskaičiuoti bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į procesinį šalių elgesį.

17.2. Ieškovė nėra atlikusi darbų ir nėra perdavusi jokio darbų rezultato, todėl nepagrįstai išrašė sąskaitą. Aplinkybę, kad ieškovė yra išrašiusi visas sąskaitas pagrindžia ieškovės ir atsakovės tarpusavio išrašytos sąskaitos. Šie įrodymai paneigia ieškovės teiginius, esą ji atliko kažkokius darbus ir neišrašydavo sąskaitų. Atsakovė taip pat išrašydavo sąskaitas ieškovei už visas parduotas atsargines dalis.

17.3. Ieškovės pateikta sąskaita taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytų reikalavimų, nes joje nenurodyta konkreti prekė ar paslauga, už kurią sąskaita išrašyta. Nėra nurodyta prekės ar paslaugos suteikimo data ir nėra išskirta PVM suma.

17.4. Atsakovės finansinės ataskaitos yra oficialūs įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovė 2017-2019 metais negavo tokių pajamų (pelno), kurį nurodo ieškovė, t. y. 38 631,52 Eur. Jeigu atsakovė būtų neatsiskaičiusi su ieškove už darbus, kurių suma 38 631,52 Eur, tai būtent tokio dydžio pelną atsakovė būtų uždirbusi.

18. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti, tenkinti ieškovės reiškiamą apeliacinį skundą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Ieškovės nemokumo administratorius ginčo sąskaitą-faktūrą Nr. 0007 išrašė tik ieškovės apskaitos tikslu tam, kad būtų buhalterinis pagrindas gauti apmokėjimą iš atsakovės. Todėl sandoris, kurio pagrindu kyla atsakovės prievolė sumokėti ieškovei 32 831,52 Eur už darbus, yra žodinė rangos sutartis bei darbų atlikimo faktas, o ne sąskaita-faktūra Nr. 0007, kuri yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas.

18.2. Atsakovė šioje byloje apskritai nepagrįstai sureikšmina faktą, kad nebuvo sudarytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, nes anksčiau tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaromi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, o tik už darbus buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros. Be to, tai nebuvo atlikta dėl ieškovės ir atsakovės nesąžiningų susitarimų ir neteisėtų veiksmų, kurie jau nustatyti ieškovės tyčinio bankroto byloje.

18.3. Ieškovė, kaip bankrutavusi įmonė, nebėra PVM mokėtoju ir negali išrašyti PVM sąskaitos-faktūros, apskaitant darbų kainą su PVM. Todėl ieškovė išrašė sąskaitą faktūrą be PVM. Ieškovė prašo priteisti darbų kainą be PVM.

18.4. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo už darbus, o ne buhalterinės apskaitos klausimai. Šiuo atveju sąskaitoje-faktūroje Nr. 0007 yra visi būtini rekvizitai, t. y. pardavėjas, pirkėjas, aprašyta ūkinė operacija, pardavimo kaina.

18.5. Būtina įvertinti, kad tokia situacija, kai ieškovės už faktiškai atliktus darbus iš karto po jų atlikimo neišrašė atsakovei PVM sąskaitos-faktūros susiklostė dėl buvusio ieškovės direktoriaus ir atsakovės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, kuriais buvo siekiama ieškovės veiklą perkelti į atsakovės įmonę, abiejų įmonių veiklą organizuojant taip, kad darbų sąnaudos atitekdavo ieškovei, o visas pajamas (finansinę naudą) gaudavo atsakovė, tuo siekiant sumažinti ieškovės turto masę ir išvengti atsiskaitymo su kitais ieškovė kreditoriais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

19. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys ir atsakovės priešieškinis atmesti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313/2007">3K-3-313/2007</a>). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274/2014">3K-3-274/2014</a>).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl 32 831,52 Eur skolos (ne)priteisimo

22. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 32 831,52 Eur skolos priteisimo iš atsakovės. Savo teiginiams pagrįsti ieškovė iš esmės remiasi ieškovės tyčinio bankroto byloje teismų nustatytais faktais. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu paneigė ieškovės tyčinio bankroto byloje nustatytus prejudicinius faktus ir jais nepagrįstai nesivadovavo.

23. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODQtNDIxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-84-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-84-421/2019">e3K-3-84-421/2019</a> 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIzLTk2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-223-969/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-223-969/2021">e3K-3-223-969/2021</a>, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQtODIzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-44-823/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-44-823/2022">e3K-3-44-823/2022</a>, 33 punktas).

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės tyčinio bankroto byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad šioje byloje prejudiciniais faktais pripažintinos aplinkybės, (i) jog ieškovę ir atsakovę saistė sutartys, tačiau ne rašytinės, dėl įvairių darbų atlikimo, (ii) kad vykdant darbus pagal su ieškove sudarytas sutartis buvo panaudotos ir pagal septynis gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, surašytus nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d., nurašytos ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės ieškovei priklausiusios medžiagos ir patirtos kitos sąnaudos; (iii) kad atsakovė pripažino, jog ieškovės iš jos gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur (be PVM), tačiau šioms sumoms ieškovė atsakovei PVM sąskaitos-faktūros neišrašė ir apmokėjimo negavo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog aplinkybės, ar atsakovei yra kilusi prievolė sumokėti ieškovei 32 831,52 Eur skolą už ieškovės atliktus darbus pagal jų sudarytų sutarčių sąlygas, nebuvo bylos dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo dalykas, todėl toks faktas negali būti laikomas prejudiciniu faktu, nustatytu tyčinio bankroto byloje.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus ir išanalizavusi bylos duomenų visumą, pripažįsta, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė ankstesnėje ieškovės tyčinio bankroto byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinę galią nagrinėjamam klausimui.

28. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi pripažino ieškovės bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje Panevėžio apygardos teismas, be kita ko, konstatavo, kad:

28.1. Byloje pateikti duomenys rodo, kad vykdant darbus pagal su UAB „Technikonus LT“ sudarytas sutartis buvo panaudotos ir pagal septynis „Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus“, surašytus nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d., nurašytos ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės UAB „Technikonus“ priklausiusios medžiagos ir patirtos kitos sąnaudos. Į 2019 m. sausio 22 d. nemokumo administratorės prašymą UAB „Technikonus LT“ (naujas pavadinimas - UAB „Kranų technika“) atsakė, jog rašytinių sutarčių nebuvo. Iš 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninio laiško duomenų galima spręsti, kad UAB „Technikonus LT“ pripažino, jog UAB „Technikonus“ iš jos gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur be PVM arba 39 726,14 Eur su PVM, tačiau šioms sumoms Bendrovė UAB „Technikonus Lt“ PVM sąskaitos-faktūros neišrašė ir apmokėjimo negavo. Iš VMI prie LR FM pateiktų duomenų apie UAB „Technikonus LT“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bylai aktualiu laikotarpiu galima spręsti, kad objektuose, kuriuose dirbo UAB „Technikonus“, užsakovė UAB „Technikonus“ išrašė PVM sąskaitas-faktūras objekto užsakovams, tačiau už darbus UAB „Technikonus“ išrašė PVM sąskaitų-faktūrų ir negavo apmokėjimo iš UAB „Technikonus LT“.

28.2. UAB „Technikonus“ veikla buvo organizuojama taip, kad UAB „Technikonus“ atlikdavo darbus pagal sutartis su UAB „Technikonus LT“, patirdavo sąnaudas, o pajamas (finansinę naudą) iš veiklos, pasinaudojusi Bendrovės atliktų darbų rezultatu, gavo tik UAB „Technikonus LT“, nes UAB „Technikonus“ PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus UAB „Technikonus LT“ neišrašydavo ir apmokėjimo negavo. Todėl Bendrovės su UAB „Technikonus LT“ sudaryti sandoriai dėl įvairių darbų atlikimo vertintini kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi, kuriais Bendrovei padaryti ne mažesni kaip 43 477,52 Eur nuostoliai (už atliktus darbus neišrašyta sąskaitų už 32 831,52 Eur (be PVM).

29. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartyje taip pat pažymėjo, jog:

29.1. Byloje nėra ginčo, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinių sutarčių. Byloje nustatyta, kad vykdant darbus pagal su UAB „Kranų technika“ sudarytas sutartis buvo panaudotos ir pagal septynis Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus (surašytus nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d.) nurašytos ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės UAB „Technikonus“ priklausiusios medžiagos ir patirtos kitos sąnaudos. 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške UAB „Kranų technika“ pripažino, kad Bendrovės iš jos gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur be PVM, tačiau šioms sumoms UAB „Kranų technika“ PVM sąskaitos faktūros neišrašė ir Bendrovė apmokėjimo negavo.

29.2. Byloje esantys medžiagų nurašymo aktai, kuriuos pasirašė ne tik buvęs Bendrovės vadovas A. K., bet ir kiti atsakingi asmenys, dirbantys pas apeliantę UAB „Kranų technika“ (serviso vadovas E. K.), patvirtina, jog medžiagos buvo sunaudotos užsakovės UAB „Kranų technika“ objektuose. Jei apeliantė siekė įrodyti byloje, kad Bendrovė netinkamai atliko darbus, neužbaigė jų, turėjo šias aplinkybes ir įrodyti (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške neminima, kad Bendrovė darbus atliko netinkamai, vėlavo. 2017 m gruodžio 1 d. elektroniniame laiške netgi nurodyta, kad objekte „IAE“ darbai užbaigti, Bendrovės dalis šiame objekte 6 267,52 Eur (be PVM). Šiame objekte pagal 2018 m. sausio 29 d. Gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktą Bendrovė nurašė medžiagų už 4 244,88 Eur (be PVM), tačiau už darbus šiame objekte apeliantė UAB „Kranų technika“ neatsiskaitė. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėja atsiliepime į UAB „Kranų technika“ atskirąjį skundą, 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, lyginant su 2017 metų sausio–spalio mėnesiais, UAB „Technikonus“ sąnaudos nesumažėjo, tačiau pajamos iš veiklos sumažėjo daugiau kaip septynis kartus. Tai rodo, kad UAB „Technikonus“ atlikdavo darbus, patirdavo sąnaudas, tačiau tikėtina, jog pajamos sumažėjo dėl negauto apmokėjimo už atliktus darbus.

30. Vertinant nurodytas aplinkybes, konstatuotas ieškovės tyčinio bankroto bylą nagrinėjusių teismų, pažymėtina, jog, pirma, byloje tarp šalių nėra ginčo, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis buvo priimta byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje byloje dalyvaujančiu asmeniu buvo tiek ieškovė ir atsakovė, tiek trečiasis asmuo A. K. Antra, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, už kuriuos ji negaudavo apmokėjimo iš atsakovės buvo tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo dalykas, kurioje konstatuota, jog už atliktus darbus neišrašyta sąskaitų už 32 831,52 Eur. Tyčinio bankroto byloje buvo tiriamos bei teisiškai įvertintos iš esmės tos pačios, kaip ir nagrinėjamoje byloje tirtos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės ir atsakovės sudarytomis žodinėmis rangos sutartimis, jų vykdymu bei atsiskaitymais už jas.

31. Kaip matyti iš aptartų teismų procesinių dokumentų turinio, Panevėžio apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas išvadą, dėl atsakovės skolos ieškovei padarė ištyręs ir įvertinęs visus į civilinę bylą pateiktus įrodymus ir šalių atstovų argumentus dėl vykdant sutartį ieškovės atliktų darbų bei už juos mokėtinų sumų. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 62 punkte vienareikšmiškai nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške atsakovė pripažino, kad ieškovės iš jos gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur, tačiau šioms sumoms ieškovė PVM sąskaitos-faktūros atsakovei neišrašė ir ieškovė apmokėjimo negavo. Akivaizdu, kad ieškovės tyčinio bankroto byloje nagrinėjimo iš esmės dalyką sudarė ir aplinkybių, susijusių su pagal rangos sutartį ir ieškovės atliktus darbus mokėtinų ir (ar) nesumokėtų sumų identifikavimas, nes būtent šios aplinkybės buvo reikšmingos siekiant nustatyti, ar egzistavo teisinis pagrindas pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu, be kita ko, nulemtą ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymu.

32. Nustačius šias dvi sąlygas, spręstina, jog nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyti faktai (kad faktiškai rangos darbai atlikti, jiems atlikti sunaudotos medžiagos, kurios ieškovės nurašytos ir kad atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo pripažino skolos faktą), dėl ieškovės reikalavimo dėl 32 831,52 Eur skolos egzistavimo, laikytini prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurių įrodinėti iš naujo šioje byloje nebereikia. Ieškovės tyčinio bankroto byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog ieškovė pagal žodines rangos sutartis atsakovės objektuose atlikinėdavo darbus, dėl kurių patirtas sąnaudas ieškovė nurašydavo sau gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktais, nurašant ne mažiau kaip už 30 664,11 Eur. Be to, minėtame atsakovės 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške, atsakovė pripažino, jog ieškovės gautina suma yra 32 831,52 Eur, neminint ieškovės atliktų darbų trūkumų ar vėlavimų, nurodant, jog dalis darbų yra baigti. Taigi nurodytais teismų sprendimais nustatyta, kad ieškovės veikla buvo organizuojama taip, kad ieškovė atlikdavo darbus pagal sutartis su atsakove, patirdavo sąnaudas, o pajamas (finansinę naudą) iš veiklos, pasinaudojusi ieškovės atliktų darbų rezultatu, gavo tik atsakovė, nes ieškovė už atliktus darbus neišrašė atsakovei PVM sąskaitų-faktūrų už 32 831,52 Eur sumą ir negavo apmokėjimo iš atsakovės. Tuo tarpu iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas kitų teismų konstatuotų aplinkybių ieškovės tyčinio bankroto byloje nelaikė turinčiomis prejudicinę galią sprendžiant dėl skolos priteisimo bei jas vertino ir šiuos faktus nustatinėjo iš naujo, savarankiškai tirdamas ir vertindamas įrodymus, dėl kurių įrodomosios reikšmės jau pasisakė ieškovės tyčinio bankroto bylą nagrinėję teismai. Pažymėtina, kad tyčinio bankroto byloje Lietuvos apeliacinis teismas aiškiai nurodė, kaip atsakovė galėjo paneigti skolos egzistavimo faktą – įrodyti, kad ieškovė netinkamai atliko darbus ir/ar neužbaigė jų, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė tokių aplinkybių neįrodė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tokių aplinkybių nenustatė.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą nesivadovauti minėtais prejudiciniais faktais dėl atsakovės skolos ieškovei egzistavimo priėmė iš esmės remdamasis buvusio ieškovės vadovo (trečiojo asmens) A. K. teiktais paaiškinimais. Šio asmens paaiškinimų pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog galutinė ieškovei tenkanti dalis buvo nustatoma darbų eigoje, įvertinus faktiškai patirtas išlaidas, kurias, pagal šalių sutartas sąlygas, dažniausiai prisiimdavo ieškovė. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kritiškai. Pirma, ji grindžiama vieno asmens paaiškinimais, kuriais iš esmės paneigiamos tyčinio bankroto byloje išsamiai aptartos ir konkrečiais motyvais pagrįstos aplinkybės dėl atsakovės skolos ieškovei, turinčios prejudicinę galią nagrinėjamu klausimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino buvusio ieškovės vadovo paaiškinimus, kurie vieni negali būti laikomi pakankami kilusiam ginčui išspręsti ar paneigti kitų teismų konstatuotas aplinkybes. Antra, nurodyti paaiškinimai yra pateikti buvusio ieškovės vadovo, kuris vadovavo ieškovei sutartinių santykių sudarymo ir egzistavimo su atsakove metu bei iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Be to, ieškovės tyčinio bankroto byloje teismams pripažinus ieškovės bankrotą tyčiniu, tai gali sudaryti pagrindą spręsti dėl buvusio ieškovės vadovo civilinės atsakomybės. Taigi laikytina, jog A. K. gali turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir jo paaiškinimai vertintini kritiškai.

34. Nurodytų motyvų pagrindu taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog A. K. pateikti paaiškinimai laikytini naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatinėjamos byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir kurias patvirtina į šią bylą atsakovės pateikti įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytos atsakovės 32 831,52 Eur skolos pagrįstumą. Atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų dėl rangos darbų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, kurie leistų teismų įsiteisėjusias sprendimais konstatuotas aplinkybes vertinti kitaip ar kurios paneigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Nors atsakovė pateikė darbų sąmatas (nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.), kuriose fiksuojama ieškovės dalis, tačiau šiuo atveju sutiktina su ieškovės pozicija, jog tai yra ankstesnės PVM sąskaitos-faktūros, nepatenkančios į ginčo laikotarpį. Tai, kad už ankstesnį periodą ieškovė išrašė PVM sąskaitas-faktūras, nereiškia, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove už darbus, nurodytus 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške, kurių atlikimui panaudotos medžiagos nurašytos 2017 m. gruodžio 29 d. – 2018 m. sausio 29 d. gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktais.

35. Nors atsakovė, gindamasi nuo ieškovės reiškiamo reikalavimo, teigia, jog ieškovė neužbaigė arba atliko jos vykdytus darbus netinkamai, su tuo nėra pagrindo sutikti. Kaip jau nurodyta anksčiau, dėl šių aplinkybių buvo pasisakyta ieškovės tyčinio bankroto byloje, kurioje konstatuota, jog atsakovė atitinkamų aplinkybių neįrodė. Įrodymų, paneigiančių šias išvadas, atsakovė į nagrinėjamą bylą nepateikė.

36. Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos nepagrįstai nesivadovavo ieškovės tyčinio bankroto byloje nustatytais prejudiciniais faktais dėl atsakovės 32 831,52 Eur skolos ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino buvusio ieškovės vadovo paaiškinimus, kuriais buvo paneigtos kitų teismų nustatytos prejudicinę galią turinčios aplinkybės, dėl ko ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 32 831,52 Eur skolos priteisimo buvo atmestas nepagrįstai, kas sudaro pagrindą skundžiamo sprendimo dalį keisti ir ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 32 831,52 Eur skolos priteisimo tenkinti, šią sumą priteisiant iš atsakovės.

Dėl 5 800 Eur skolos (ne)priteisimo

37. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 5 800 Eur skolą pagal 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH6979. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas paneigė prejudicinius faktus nustatytus ieškovės tyčinio bankroto byloje, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei nepagrįstai vadovavosi 2017 m. birželio 23 d. darbų sąmata.

38. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

39. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovės buvęs vadovas A. K. 2017 m. spalio 3 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH6979 atsakovei dėl 10 648 Eur sumos už gembinį kraną. Sąskaitoje taip pat matomos ieškovės buvusio vadovo atliktos korekcijos, nurodant „taisyta p. S. nurodymu 17 11-13“ ir 10 648 Eur suma sumažinta iki 3 630 Eur. Ieškovės teigimu, esantis sumos skirtumas po sąskaitos taisymo, t. y. 5 800 Eur (be PVM) yra laikytinas atsakovės nesumokėta skola ir vykdytina prievole.

40. Ieškovės tyčinio bankroto byloje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė į atsakovę 10 646 Eur reikalavimo teisės pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH6979. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, jog ieškovė reiškiamu reikalavimu dėl PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyto skirtumo (5 800 Eur) priteisimo, ieškovė šį reikalavimą formuluoja kaip reikalavimą priteisti iš atsakovės nesumokėtą skolą, kas savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne atlyginti žalą, todėl reikalavimas priteisti skolą negali būti sutapatinamas su civiline atsakomybe. Tokiu atveju ieškovė, reikalaudama skolos priteisimo iš atsakovės, turi įrodyti, jog būtent atsakovė turi likusią vykdytiną prievolę ieškovei pagal 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH6979. Atitinkamai, ieškovei kilo pareiga įrodyti, jog ji sandorio pagrindu įgijo teisę reikalauti iš atsakovės už gembinį kraną ne 3 630 Eur, o 10 648 Eur sumą.

41. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, bet ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-546/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-546/2011">3K-3-546/2011</a> ir joje nurodyta praktika). Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica). Vadinasi, civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla tai šaliai, kuri teigia, jog buvo sudaryta sutartis, bet ne tai šaliai, kuri tai neigia (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTkzLTkxMi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-93-912/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-93-912/2023">e2A-93-912/2023</a>).

42. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovė jai pateiktą 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH6979 3 630 Eur sumai apmokėjo. Taip pat pažymėtina, jog sąskaitoje nurodytos sumos sumažinimas atliktas ieškovės akcininko /buvusio įmonės vadovo (G. S.) veiksmais bei iniciatyva. Taigi, atsakovei apmokėjus jai pateiktą ieškovės koreguotą sąskaitą, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė turi likusią vykdytiną prievolę ieškovei pagal 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Sąskaitos sumažinimas įmonės vadovo/akcininko nurodymu yra vidinis įmonės sprendimas, dėl kurio atsakomybė už tokį mokėtinos sumos sumažinimą tenka įmonės valdymo organams, jei toks sumažinimas yra nepagrįstas. Kadangi ieškovė neįrodė, jog sąskaitos sumažinimas buvo inicijuotas kontrahento prašymu ar jo veiksmais, negalima laikyti, jog ieškovė turi nepatenkintų kreditorinių reikalavimų atsakovei. Tokiu atveju, bet kokie atsiradę galimi neigiami finansiniai padariniai dėl atliktos 2017 m. spalio 3 d. sąskaitos korekcijos tenka pačiai įmonei. Pažymėtina, kad kontrahentas veikia pagal jam pateikiamas priešingos sandorio šalies sąskaitas ir įsipareigoja vykdyti savo prievoles tik pagal tas sąlygas, kurios buvo nustatytos ir patvirtintos šalių susitarimu. Šioje situacijoje atsakovė yra pilnai įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą, o ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų reikalavimą dėl galimai egzistuojančios papildomos atsakovės vykdytinos prievolės. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentas dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 23 d. darbų sąmatos vertinimo netenka teisinės reikšmės.

43. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitos-faktūros kontekste. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau šioje nutartyje nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis taisyklėmis dėl įrodinėjimo pareigos, konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje kilus ginčui dėl atsakovės vykdytinos prievolės apimties, būtent ieškovė, kuri teigia, kad ieškovė turi 5 800 Eur kreditorinį reikalavimą atsakovei, turi pareigą įrodyti šį faktą ir su tuo susijusias aplinkybes, bet ne atsakovė, kuri neigia tokios prievolės egzistavimo faktą. Reikalavimas, kad atsakovė įrodytų tai, ką neigia, t. y. tai, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę dėl 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitos faktūros, iš esmės reikštų reikalavimą įrodyti tai, ko atsakovė objektyviai negali įrodyti. Toks aptariamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštos paskirstymas būtų nepagrįstas ir prieštarautų pirmiau nurodytoms taisyklėms, apibrėžiančioms įrodinėjimo pareigos ribas.

44. Apibendrinant išdėstytus motyvus, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl 5 800 Eur skolos priteisimo, priėmė pagrįstą sprendimą, remdamasis pateiktais įrodymais ir teisės normomis. Teismas įvertino, kad ieškovė neįrodė atsakovės vykdytinos prievolės egzistavimo, ir atsižvelgė į tai, jog atsakomybė už ieškovės atliktą PVM sąskaitos-faktūros sumažinimą negali būti perkeliama sandorio kontrahentui (atsakovei). Atsižvelgdamas į visus šiuos aspektus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė.

Dėl žalos atlyginimo

45. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti alternatyvų ieškinio reikalavimą – priteisti iš atsakovės 38 631,52 Eur (32 831,52 Eur už PVM sąskaitą faktūrą ir 5 800 Eur už gembinį kraną) dydžio žalos atlyginimą. Įrodinėdama atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ieškovė remiasi Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatuotais prejudiciniais faktais, jog iš rangos sandorių finansinę naudą gavo būtent atsakovė, nes ieškovei atiteko sąnaudos ir nuostoliai, o visas pelnas perkeltas į atsakovės įmonę. Ieškovės teigimu, žalos dydis yra suma, kuriai nebuvo išrašytos atsakovės apmokėjimui sąskaitos už ieškovės atliktus darbus ir be pagrindo sumažinta sąskaitos suma už gembinį kraną.

46. Teisėjų kolegija pažymi, jog šia nutartimi tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 38 631,52 Eur skolos priteisimo iš dalies, t. y. priteisus ieškovei iš atsakovės 32 831,52 Eur pagal 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl alternatyvaus reikalavimo – priteisti 32 831,52 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės, netenka teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys tik dėl ieškovės prašomos priteisti 5 800 Eur žalos, kilusios dėl sumažintos sąskaitos sumos už gembinį kraną.

47. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo. Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

48. Teismų praktikoje pripažįstama ieškovo teisė reikšti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog alternatyviųjų ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyviųjų ieškinio reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-159/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-159/2009">3K-3-159/2009</a>).

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-306/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-306/2012">3K-7-306/2012</a>).

50. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl ieškovės pasirinkto alternatyvaus teisių gynimo būdo pagrįstumo – reikalavimo atlyginti 5 800 Eur žalą dėl sumažintos sąskaitos sumos už gembinį kraną. Sprendžiant šį klausimą būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas, taikoma bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad dėl atsiradusios žalos nėra jo kaltės, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDkwLTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-490-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-490-469/2018">e3K-3-490-469/2018</a> 31 punktas). Nenustačius bent vienos iš būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

51. Ieškovui, reikalaujančiam nuostolių atlyginimo už sutarties neįvykdymą, kyla pareiga įrodyti neteisėtus sutarties kontrahento veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk2LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-196-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-196-687/2018">e3K-3-196-687/2018</a>, 30 punktas). Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Kitaip tariant, neįrodžius neteisėtų veiksmų, ieškovo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>).

52. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas iš esmės teigia, jog jų egzistavimą patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės –i) sąskaita už gembinį kraną nepagrįstai sumažinta 5 800 Eur suma – žala, ii) ieškovės veikla buvo organizuojama taip, kad ji patirdavo sąnaudas, o pajamas iš veiklos, pasinaudojusi ieškovės darbo rezultatais, gaudavo atsakovė; atsakovė nebuvo sąžininga rangos sandorių šalimi – neteisėti veiksmai, iii) ir tokio neteisėto veiklos modelio sąlygota 5 800 Eur žala – priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, su šia ieškovės pozicija nesutinka.

53. Kaip jau nurodyta anksčiau, byloje nėra ginčo, jog atsakovė apmokėjo jai ieškovės pateiktą 3 630 Eur dydžio sąskaitą už gembinį kraną. Taip pat tyčinio bankroto byloje konstatuota, jog pagal 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą TECH6979 už gembinį kraną pinigų suma nuo 10 646 Eur sumažinta iki 3 630 Eur (5 800 Eur + PVM). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei už anksčiau minėtus ieškovės atliktus darbus, sąskaitą už gembinį kraną išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti buvęs ieškovės vadovas A. K. Aptariamoje sąskaitoje matoma sumažinta suma bei taisymai ranka taip pat padaryti buvusio ieškovės vadovo. Tuo tarpu vien tai, kad sąskaitoje nurodoma „taisyta p. S. nurodymu 17 11-13“ nesudaro pagrindo pripažinti nurodyto atsakovės neteisėtais veiksmais, kurie sąlygojo ieškovės įrodinėjamą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovės tyčinio bankroto byloje ieškovės su atsakove sudaryti sandoriai įvertinti kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi, kuriais ieškovei padaryti nuostoliai, negali sudaryti pagrindo savaime taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Darytina išvada, kad ieškovė, įrodinėdama atsakovės neteisėtus veiksmus ir nesąžiningumą sąskaitos už gembinį kraną atžvilgiu, iš esmės niekaip neįrodė, jog atsakovė netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Kaip minėta, ieškovės alternatyviu ieškinio reikalavimu buvo keliamas klausimas, ar atsakovė privalo prisiimti atsakomybę dėl ieškovės buvusio vadovo atlikto sumos už gembinį kraną sumažinimo. Atsakovei apmokėjus nurodytą sąskaitą pagal atliktas buvusio ieškovės vadovo korekcijas, spręsti, kad atsakovė padarė neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo.

54. Išdėstytų motyvų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog už sandorių sudarymą ieškovės vardu, jų pelningumą, ekonominį naudingumą yra atsakingi ieškovės valdymo organai, o ne priešinga sandorių šalis. Savo ruožtu ieškovė, apeliuodama į jos valdymo organų sudarytus jai nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus sandorius, nepagrįstai atsakomybę bando perkelti atsakovei. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai sutapatina bendrovės skolininkės sutartinę civilinę atsakomybę su ieškovei galimai padaryta žala jos valdymo organų sprendimais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, pagrindo spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų civilinės atsakomybės kontekste, todėl atsakovei negali kilti prievolė atlyginti ieškovės įrodinėjamus nuostolius. Dėl to skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 800 Eur žalos atlyginimo, paliktina nepakeista.

Dėl palūkanų priteisimo

55. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės 11 589,46 Eur palūkanų (38 631,52 Eur x 6 proc. x 5 metai/100 proc.). Šia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 32 831,52 Eur skolos priteisimo ir ją priteisus iš atsakovės, tai taip pat sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovės išvestinio reikalavimo – prašomų priteisti palūkanų.

56. Šalies, kurios naudai kita šalis turi įvykdyti piniginę prievolę, teisė į kompensacines palūkanas įtvirtinta CK 6.210 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Palūkanos, mokamos už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą, laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

57. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.210 straipsnio nuostatas, yra pasisakęs, kad nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156-687/2015">3K-3-156-687/2015</a>).

58. Pagal CK 6.258 straipsnio 7 dalį palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenustatoma kas kita. Kaip minėta, ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 11 589,46 Eur palūkanų sumą, apskaičiuotą nuo prašomos priteisti 38 631,52 Eur sumos už paskutinių 5 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaromos rašytinės formos rangos sutartys, todėl sprendžiant dėl palūkanų skaičiavimo pradžios atsižvelgiama į tai, kad šioje nutartyje jau konstatuotą faktą, jog atsakovė 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku pripažino ieškovei mokėtiną sumą – 32 831,52 Eur. Todėl remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, ieškovės nurodomas palūkanų skaičiavimo pradžios momentas (2017 m. gruodžio 31 d.) laikytinas pagrįstu.

59. Pripažinus, kad dalis ieškovės prašomos priteisti sumos yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovės, atitinkamai, mažintinas ir jai priteistinų kompensuojamųjų palūkanų dydis, kuris, atsižvelgiant į priteistos sumos dydį, šiuo atveju yra 9 849,46 Eur (32 831,52 Eur x 6 proc. x 5 metai/100 proc.).

60. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metinės palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

61. Esant ieškovės prašymui tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kurios skaičiuotinos už priteistą 32 831,52 Eur skolos ir 9 849,46 Eur palūkanų bendrą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškinio senaties

62. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė praleidusi įstatyme įtvirtintą ieškinio senaties terminą, apeliacinis skundas turėtų būti atmestinas.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies yra priteista skola, o ne nuostolių atlyginimas. Tokiam ieškovės reikalavimui taikytinas bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nagrinėjamu atveju nėra suėjęs, todėl šie atsakovės argumentai atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

Dėl priešieškinio

64. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus. Anot atsakovės, teismas nustatęs jog PVM sąskaita-faktūra atsakovei nesukelia jokių teisinių padarinių, atsakovės priešieškinį turėjo palikti nenagrinėtu, o ne atmesti. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog PVM sąskaita-faktūra atsakovei teisines pasekmes vis dėlto sukelia, atsakovė prašo priešieškinį tenkinti.

65. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaita-faktūra nesukelia atsakovei teisinių pasekmių, negali būti pripažįstama sandoriu ar laikoma materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku, atsakovės priešieškinį atmetė. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

66. PVM sąskaita-faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Dėl PVM sąskaitos-faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų-faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kuris yra viešosios mokesčių teisės aktas bei turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo – pardavimo ar kt. santykių aspektai. Taigi PVM sąskaita-faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos-faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Vadovaujantis PVM sąskaita-faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-15/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-15/2008">3K-3-15/2008</a>; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-256/2009">3K-3-256/2009</a>; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2009">3K-3-484/2009</a>, 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTAtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-250-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-250-469/2015">3K-3-250-469/2015</a>).

67. PVM sąskaitos-faktūros turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes yra vertintinos tik kaip įrodymas civilinėje byloje dėl skolos priteisimo (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Šalys turi galimybę paneigti ginčijamas PVM sąskaitas-faktūras civilinėje byloje dėl skolos už paslaugas priteisimo, pagrįsdamos jų neatitikimą įstatymų reikalavimams, ginčydamos atliktų ūkinių operacijų turinį ir pan., ir tai priklausys tik nuo paties ieškovo procesinio aktyvumo. Tokiu būdu atsakovei yra užtikrinama teisė į teisminę gynybą: šių PVM sąskaitų-faktūrų, kaip įrodinėjimo priemonės, įvertinimas teismo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka, o teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-69/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-69/2013">3K-3-69/2013</a>; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYxLTQwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-161-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-161-403/2018">e3K-3-161-403/2018</a>).

68. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu ginčijo 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą, nes ieškovė nėra atlikusi darbų ir nėra perdavusi jokio darbų rezultato atsakovei, o išrašyta sąskaita neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad pati atsakovė išrašytą sąskaitą prašė panaikinti, kaip vienašalį sandorį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė ginčijo sąskaitą, kaip rašytinį įrodymą, nesiedama jos su jokiu teisiniu pagrindu, t. y. atsakovė neigia bet kokios prievolės tarp ginčo šalių egzistavimą nurodytos sąskaitos pagrindu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nurodyta PVM sąskaita-faktūra negali būti pripažįstama sandoriu, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku, nes ji yra tik rašytinis įrodymas; sąskaita pati savaime nesukuria jokios prievolės, todėl jos ginčijimas neturi teisinės reikšmės. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, pažymi, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmesdamas, tokio pobūdžio reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas atsakovės priešieškinį atmesdamas, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas.

69. Aplinkybei, kad civilinės bylos dalis dėl 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaitos-faktūros ginčijimo atsakovės priešieškinio pagrindu negalėjo būti pradėta, paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimo dalis, kuria atsakovės priešieškinis atmestas, keistina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

70. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAtNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380-690/2018">3K-3-380-690/2018</a>; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-823/2020">e3K-3-133-823/2020</a>).

Dėl bylos procesinės baigties

71. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tačiau nepagrįstai nesirėmė nagrinėjamai bylai prejudicinę galią turinčiomis teismų nustatytomis aplinkybėmis, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris iš dalies keistinas, ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, tinkamai konstatavęs, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl PVM sąskaitos-faktūros ginčijimo teisme neturi teisinės reikšmės ir nėra nagrinėtinas teisme, netinkamai taikė procesines teisės normas ir nepagrįstai priešieškinį atmetė. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ir civilinės bylos dalis pagal atsakovės priešieškinį nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

72. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei, proporcingai jos patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 85 proc. reikalavimų sumos), iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė ir atsakovė šioje byloje buvo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis šioje byloje valstybei neatlyginamas.

73. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Bylos dalis dėl atsakovės priešieškinio yra nutraukta nepriėmus sprendimo iš esmės. Atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato) pareiškė priešieškinį, kuriuo reikalavo pripažinti negaliojančia sąskaitą-faktūrą, o kad toks reikalavimas nesukels atsakovei teisinių pasekmių atsakovei turėjo būti žinoma reiškiant priešieškinį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos dėl šios bylos dalies susidarė dėl atsakovės elgesio, todėl atsakovės patirtos išlaidos priešieškinio rengimui nėra priteistinos iš ieškovės.

74. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 6 425,10 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos patyrė 1 064,80 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

75. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų mažinti šalių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, išlaidos yra protingo dydžio. Dėl to bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovei iš atsakovės priteistina 5 461,34 Eur (6 425,10 Eur * 85 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 159,72 Eur (1064,80 Eur * 15 proc.). Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 301,62 Eur (5 461,34 – 159,72) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

76. Valstybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 20,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, 17,77 Eur šių išlaidų priteistina iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

77. Nagrinėjamoje byloje ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, o atsakovės apeliacinis skundas tenkintas visiškai.

78. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad iš viso apeliacinėje instancijoje patyrė 4827,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš kurių 3 375,90 Eur yra už apeliacinio skundo parengimą, o 1452,00 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

79. Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad iš viso apeliacinėje instancijoje patyrė 2 395,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš kurių 1730,30 Eur yra už apeliacinio skundo parengimą, o 665,50 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

80. Ieškovei iš atsakovės priteistina 2 869,52 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo rengimą (3 375,90 * 85 proc.), o išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimą nepriteistinos, nes atsakovės apeliacinis skundas tenkintas. Atsakovei iš ieškovės priteistina 1730,30 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 99,84 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimą (665,50 * 15 proc.), viso 1830,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (1730,30 + 99,84). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (2 869,52 – 1830,14), ieškovei iš atsakovės priteistina 1 039,38 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės,,Technikonus“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Technikonus“, juridinio asmens kodas 302033532, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“, juridinio asmens kodas 304427262, 32 831,52 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro 52 ct) skolą, 9 849,46 Eur (devynių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 46 ct) kompensuojamų palūkanų ir 6 (šešių) proc. metines palūkanas už priteistą (42 680,98 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 301,62 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus vieną eurą ir 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

Civilinės bylos dalį pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“, juridinio asmens kodas 304427262, priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Technikonus“, juridinio asmens kodas 302033532, dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento nutraukti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“, juridinio asmens kodas 304427262, valstybės naudai 17,77 Eur (septyniolika eurų ir 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.“

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Technikonus“, juridinio asmens kodas 302033532, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“, juridinio asmens kodas 304427262, 1 039,38 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt devynis eurus ir 38 ct.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė

Rūta Latvelė

Dalia Trumpulienė