Administracinė byla Nr. II-2-445/2026
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00026-2025-3
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.;1.2.5.;13.5.;21.1.8.;21.10.4.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 13 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
dalyvaujant nuotoliniu būdu (prisijungusiems nuotoliniu būdu per ZOOM programą) administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (pareiškėjui) R. M., jo atstovui advokato padėjėjui Justinui Raulušaičiui,
dalyvaujant nuotoliniu būdu (prisijungęs nuotoliniu būdu per ZOOM programą) administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios ir nutarimą priėmusios institucijos atstovui Artemij Michailov,
dalyvaujant nuotoliniu būdu (prisijungusiai nuotoliniu būdu per ZOOM programą) nukentėjusiojo atstovei J. J.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) R. M. skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau-Tarybos) 2025-03-18 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ANN-138 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Taryba priėmė 2025 m. kovo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ANN-138, kuriuo pripažino R. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 327 straipsnio 3 dalyje ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 225 eurų baudą, taip pat pripažino ESO nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje.
Skundą padavęs asmuo (pareiškėjas) R. M. prašo panaikinti Tarybos priimtą nutarimą. Skunde nurodyta, kad ESO atliko darbus ne pagal su juo suderintą projektą Nr.2975-01-TP-E, jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
Taryba pateiktu atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistu. Atsiliepime nurodyta, kad energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Apsaugos zonoje esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nustatyta, kad žemės sklypui unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis) (žr. 11.1 papunktį). Taigi, Pareiškėjui valdant Sklypą, kuriame yra nustatyta elektros tinklų apsaugos zona, privalo būti atsižvelgiama į ESO interesus apsaugos zonoje.
Taryba pažymi, kad prie ESO 2025 m. vasario 3 d. rašto Nr. 25KR-SD-1213 (Tarybos reg. Nr. GAN-116), pateiktas Sklypo savininko R. M. 2017 m. pareiškimas dėl žemės naudojimo sąlygų, kuriame asmuo parašu patvirtina, kad neprieštarauja 0,4 kV elektros kabelių linijos ir kabelių spintos su apskaitos prietaisais pagal suderintą projektą Nr. 2975-01-TP-E 0,4 kV OL L-100, L-200 iš transformatorinės M-711 keitimas į KL, asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl Pareiškėjo argumentas kad ESO atliko darbus ne pagal su Pareiškėju suderintą projektą Nr.2975-01-TP-E yra nepagrįstas.
Elektros tinklų apsaugos taisyklių 15 punkte nustatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, taip pat bet kuriuos kitus veiksmus, kuriais būtų gadinami elektros tinklai ir (ar) dėl kurių gali kilti pavojus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.
STR 1.06.01:2016 14 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas žemės darbus inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų apsaugos zonose (statybvietėje ar šalia jos), rangovas privalo STR 1.06.01:2016 IV skyriaus nustatyta tvarka, raštu pakviesti minėtų objektų savininkų ar naudotojų atstovus (nurodant atvykimo vietą ir laiką).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas požeminių kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 86 dalį statyba ūkio būdu – fizinio asmens pagal šio įstatymo reikalavimus pasirinktas statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo (užsakovo) darbo jėgą.
R. M., prieš atlikdamas žemės kasimo darbus ūkio būdu elektros tinklų apsaugos zonoje, privalėjo iškviesti ESO atstovą parodyti ESO tinklus, o taip pat imtis kitų būtinų priemonių siekiant apsaugoti elektros kabelį nuo pažeidimų, o to nepadaręs pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių 15 ir 16 punktuose, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir STR 1.06.01:2016 14 punkte nustatytą tvarką, už kurios pažeidimą ANK 327 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad R. M., organizuodamas žemės kasimo darbus ūkio būdu, kurių metu buvo pažeista Linija elektros tinklų apsaugos zonoje, kas turėjo įtakos saugiam, patikimam ir nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui, neturėdamas ESO sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje bei neiškvietęs ESO atstovo parodyti elektros kabelių tinklų vietoje, pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių 15 punkto reikalavimus (Elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama atlikti darbus ir veiksmus kuriais būtų gadinami elektros tinklai ir (ar) dėl kurių gali kilti pavojus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai), 16 punkto reikalavimus (Elektros tinklų apsaugos zonose negavus tinklų operatorius pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus (Elektros tinklų apsaugos zonose, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus) ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 327 straipsnio 3 dalyje.
Skundą padavęs asmuo R. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad skundžiamas nutarimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą pagal VERT 2025-03-18 nutarimą Nr. ANN-138, grindžiamas išimtinai taisyklių dėl informavimo pareigos nebuvimu, nors iki bylos iniciavimo teisme dienos, nežinojau ir negalėjau žinoti tikslių apsaugos zonų ribų, ką ir nurodžiau ikiteisminį tyrimą atlikusiai VERT, tačiau į šias aplinkybes atsižvelgta nebuvo. Be kita ko byloje nėra konkretizuoti pažeidimai (sugadinimai) ir jų tiksli padarymo vieta, pažeidimų fiksavimo dokumentacija, nurodanti kokie tiksliai energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrenginių sugadinimai, sukėlę energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimo trikdžių arba turėjęs įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui, buvo padaryti LR ANK 327 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėties taikymo prasme.
Neprivalėjo informuoti ESO apie ketinimą pradėti žemės tvarkymo darbus, nes jam nebuvo žinomi tikslūs duomenys apie buvusio požeminės elektros kabelio linijos (toliau tekste KL) išsidėstymą priklausančio žemės sklypo atžvilgiu. ESO su juo iki galo nesuderino kabelio tiesimo ir transformatorinės pastatymo jo sklype vietos. Daugiškais pagrindais pažįstamo asmens paprašius, kad šis sutvarkytų kūdros šlaitus, praplatintų, išrautų nereikalingus augalus, aptvarkytų pakrantes, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad toje būtent vietoje eina KL linija, todėl ir neprivalėjo kreiptis j ESO. Būtent iš ESO pateiktos visos Projekto medžiagos matyti, kad nei ant vieno plano ar elektros techninės dėžutės paso, nėra jo parašų. Vien tai, kad padėjau parašą ant “2017 m. Pareiškimo dėl žemės naudojimo sąlygų” (toliau tekste Pareiškimas dėl sąlygų), savaime nepatvirtina, kad galėjo žinoti apie tikslią KL išdėstymo sklypo atžvilgiu vietą.
Iki galo nebuvo suderintas Projektas, kurio pagrindu 2017 m. jo sklype ir buvo pertiesta KL linija. Būtent ESO specialistai su žemės sklypo savininku nesuderino Projekto techninės dokumentacijos (požeminės kabelio KL išsidėstymo sklype schemos, plano ar kito projektinio dokumento), kuri jam būtų leidusi žinoti ir nutuokti apie mano sklypo atžvilgiu einančios KL linijos tikslią vietą. Pastebėtina, kad per mano sklypą einanti KL linija, nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais.
“Pareiškimu dėl sąlygų” pasirašytu R. M. parašu, savaime nepatvirtina, kad prieš tiesiant KL liniją (duomenys neskelbtini), tiek jo, tiek kituose kaimyniniuose sklypuose, buvo tinkamai supažindintas su požeminės linijos išdėstymu ar projektiniais planais. Teismui paaiškinu, kad jam pareiškimas dėl naudojimo sąlygų 2017 metais perkeliant buvusią elektros oro liniją į požeminę, ESO specialisto {projektą patvirtinusi elektrotechnikos projektuotoja D. B.)buvo pateiktas pasirašyti iki galo neužpildytas. Paprašyta pasirašyti tik lapo viršuje ir apačioje. ESO specialistui paaiškinant, kad „pasirašote tik, kad sutinkate dėl elektros oro linijos perkėlimu į požeminę liniją“. Apie tai, kad oro linija buvo panaikinta sužinojo, kai atvykęs po kurio laiko pamatė, kad jo sklype pastatyta elektros dėžutė. Kaip vyko KL linijos kasimo - tiesimo ir oro linijos perkėlimo darbai nematė. Projekto 2975-TP-E 1 dalies priedo 20 psl. Aiškiai išvardinti, kurie (duomenys neskelbtini) gyventojai buvo pasirašytinai supažindinti su oro linijos perkėlimu į požeminę elektros linija ir brėžiniais pasirašytinai, o kurie ne. Tačiau šiame sąraše R. M. parašo, kad susipažinau su planais, nėra.
NTR duomenų bazės išraše, kur žemės sklypui, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Sutinka, kad nurodomuose teisės aktuose yra numatytos taisyklės, numatančios kad prieš pradėdamas žemės darbus inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų apsaugos zonose rangovas privalo pakviesti minėtų objektų savininkų ar naudotojų ESO atstovus, tačiau, mano svarbi ta aplinkybė, kad žemės sklypo savininkui iš esmės turi būti aiškiai žinoma, kurioje jo žemės sklypo vietoje einanti apsaugos zona.
Taigi elektros linijos apsaugos zona nustatoma tik tai žemės sklypo daliai lygiagrečiai einančiai elektros linijai pagal specifikacijas. Tai patvirtina ir byloje pateiktas jam priklausančio žemės sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini) NTR išrašas, jo 8.6. punktas. Kur aiškiai nurodoma, kad elektros tinklų apsaugos zona įregistuota tik 0.075 ha žemės sklypo ploto daliai, o ne visam sklypui.
Teismui pažymiu, kad apie 2017 m. nutiesto KL kabelio tikslią buvimo vietą mano sklype ir sužinojo tada, kai A. Z. ekskavatoriumi užkabino kabelį. Prieš organizuojant žemės tvarkymo darbus ir A. Z. 2024-08-09 užkabinus kabelį, jis apie apsaugos zonos registravimą viešajame registre nebuvo informuotas.
Protokole, tiek VERT nutarime ir pridedamoje medžiagoje yra netikslumų ir nėra aišku, kurioje tiksliai vietoje padarytas pažeidimas ir kokie objektyvūs ir dokumentuoti pažeidimai neva sukėlę energetikos objektų veikimo trikdžių buvo padaryti vertinant sugadintą KL liniją.
Administracinėje byloje Nr (duomenys neskelbtini) ir VERT 2025-03-18 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ANN-138 grindžiamas kaltinimas nėra aiškiai detalizuotas, konkretus ir pagrįstas objektyviais ar neginčijamais įrodymais. Iš byloje pateiktos medžiagos pažeidimo padarymo dieną, neaišku kokiu būtent mano veikimu ar neveikimu, neaišku, kokie būtent KL linijos pažeidimai ir (ar) trikdžiai energetikos objektams, turėjo įtakos patikimam įrenginių veikimui, be kita ko iš pateiktos bylos medžiagos nėra aiški ir su jo asmeniu siejamo tiksli administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta.
T e i s m a s
k o n s t a t u o j a :
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas yra teisėtas, kai sprendimas priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 327 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrenginių sugadinimą ir (arba) energetikos objektų ir įrenginių apsaugos norminių aktų pažeidimą, sukėlusį energetikos objektų ir (arba) įrenginių veikimo trikdžių arba turėjęs įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui.
ANK 327 straipsnio norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Aptariamu atveju Tarybos 2025-03-18 nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta tai, kad R. M. pažeidė: Elektros tinklų apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punktą, 16 punktą; Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 25 straipsnio 2 dalies 5 puntą, Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 14 punktą.
Teismo posėdyje R. M. paaiškino, jog jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir pagal specialybę yra statybos ekonomistas, dirbantis statybos darbų, techninės priežiūros darbų vadovu. Jis nebuvo supažindintas su požeminio elektros kabelio tiesimo techniniu projektu. Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų dėl elektros kabelių paklojimo pasirašė, kai nebuvo nurodytas techninis projektas, jo įrengimas jam priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), (be vidurinio įrašo pareiškime – be turinio). Kas padarė šį įrašą, nežino. Nebuvo supažindintas, kaip paklotas elektros kabelis. Kabelį atkasė šalia balos, 15 metrų nuo pastatytos skydinės. Kabelis buvo paklotas 40 cm gylyje, o A. Z. tvirtino, kad paklotas 50 cm gylyje. Apie kabelio užkabinimą sužinojo 2024-08-09, kai paskambino A. Z. ir pasakė, kad rado kabelį. Darbai buvo vykdomi kūdros šlaito atnaujinimas. Su juo nesuderino techninės elektros kabelio projekto dokumentų, specialių sąlygų pareiškime neperskaitė. A. Z. darbus vykdė ir užkabino kabelį ne kabelio apsaugos zonoje.
Aplinkybė, kad R. M. nebuvo supažindintas su 0.4 kW elektros kabelių linijos ir kabelių spintos keitimu (duomenys neskelbtini) pagal projektą 2975-01-TP-E jam nuosavybės teise priklausančiame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), jau vien vadovaujantis protingo (rūpestingo ir atidaus) žmogaus standartu, yra paneigtina. Koks asmuo gali pasirašyti pareiškimą, kurio turinio nežino. Tuo labiau, R. M., turintis aukštąjį ir specialųjį statybininko išsilavinimą, gyvenimiškos ir darbo patirties, neturėjo pasirašyti pareiškimą, nežinodamas jo turinio. R. M. turi specialų statybininko išsilavinimą, jo darbo pobūdis nurodo į tai, kad jam pačiam žinomos požeminių kabelių paklojimo sąlygos ir aplinkybės, kaip yra suinteresuoti asmenys supažindinami su statybos projektine ir technine dokumentacija. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nebuvo supažindinti viešojo paskelbimo būdu, o kiekvienas individualiai, pateikiant pareiškimą. Tai, kad R. M. pasirašydamas Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų susipažino (ar turėjo susipažinti) su tiesiamos kalbelių linijos technine dokumentacija, patvirtina ne tik nurodytas Pareiškimas, bet ir duomenys apie įregistruotas teritorijas (žemės sklypus), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Būtent Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkui R. M. taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis), teritorijos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, 2021-10-25 įsakymas Dėl Varėnos elektros tinklų teritorijų plano patvirtinimo Nr.1-279, įregistravimo data – 2021-11-08, žemės sklypo plotas, patenkantis į teritoriją – 184 kv. m., nuo 2023-01-04.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnio nuostatas įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju toks įrašas nėra nuginčytas, o tai reiškia, kad yra galiojantis. Atsižvelgiant į nurodytą, R. M. laikytinas asmeniu, kuriam buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie elektros kabelių paklojimą 2017 m. (duomenys neskelbtini).
Taisyklių 15 punkte numatytas draudimas atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 25 straipsnio 1 dalyje, taip pat bet kuriuos veiksmus, kuriais būtų gadinami elektros tinklai ir (ar) dėl kurių gali kilti pavojus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai. Taisyklių 16 punkte numatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose negavus tinklų operatorius pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje.
SŽNSĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus.
Reglamento 14 punkte nurodyta tai, kad prieš pradėdamas žemės darbus inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų apsaugos zonose (statybvietėje ar šalia jos), rangovas privalo Reglamento IV skyriaus nustatyta tvarka, raštu pakviesti minėtų objektų savininkų ar naudotojų atstovus (nurodant atvykimo vietą ir laiką). Atstovai taip pat privalo įrašyti savo reikalavimus (nurodymus) į Statybos darbų žurnalą (Reglamento 4 priedas) arba įforminti juos kitais dokumentais pagal kitų teisės aktų reikalavimus.
Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 14 punktas numato, kad prieš pradėdamas žemės darbus inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų apsaugos zonose (statybvietėje ar šalia jos), rangovas privalo Reglamento IV skyriaus nustatyta tvarka, raštu pakviesti minėtų objektų savininkų ar naudotojų atstovus (nurodant atvykimo vietą ir laiką). Atstovai privalo įrašyti savo reikalavimus (nurodymus) į Statybos darbų žurnalą (Reglamento 4 priedas) arba įforminti juos kitais dokumentais pagal kitų teisės aktų reikalavimus.
Nurodyti draudimai ir nuorodos galiojo ir R. M., kuris susitarė su A. Z. atlikti žemės kasimo, stumdymo darbus, jam priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau R. M. nurodytų draudimų ir nuorodų nesilaikė ir tuo padarė nurodytų Taisyklių bei Reglamento punktų pažeidimus.
Pagal techninę dokumentaciją, elektros kabelio požeminė linija pažymėta, kad eina beveik tiesia linija nuo adreso (duomenys neskelbtini), tame tarpe tiesiai per griovį (upelį ar nedidelį vandens telkinį) R. M. priklausančiame žemės sklype iki kelio, kur įrengta kabelių apskaitos spinta.
R. M. teigimu kabelis buvo paklotas pačiame dirvos paviršiuje. Pagal Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1-309 „Dėl elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo 159 punktą, KL gylis nuo išlyginto žemės paviršiaus iki 10 kV įtampos kabeliams – 0,7 m. Pagal darbus atlikusio asmens A. Z. paaiškinimus, kabelis buvo 50 cm. gylyje, nors pats A. Z. tokių matavimų ir neatliko. Kokiame gylyje buvo paklotas elektros požeminis kabelis, objektyviai nėra nustatyta, nes nebuvo atlikta tikslių matavimų nuo išlyginto paviršiaus (kaip reikalauja atlikti matavimą teisės aktai). Be to atkasto kabelio paklojimo gylio objektyviai ir neįmanoma nustatyti, kai nukastas jo viršutinis žemės sluoksnis ir kabelis ištrauktas į paviršių. Bet kokiu atveju, kabelio paklojimo gylis buvo ne mažesnis kaip 0.5 m (pagal A. Z. nurodymą).
Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 1-93 „Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ 16.2 papunktį Elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, o pagal to paties teisės akto 16.5 papunktį draudžiama dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose. Bet kokiu atveju draudžiama atlikti darbus, giliau kaip 0.3 m., o byloje nustatytos aplinkybės, kad žemės kasimo/lyginimo darbai buvo atlikti giliau, kaip 0.3 m. Pagal minėto teisės akto 6.3. papunktį išilgai požeminių elektros kabelių linijų – žemės juostos apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų – 1 metro, o iki statinių pamatų – 0,6 metro atstumu.
Analogiškai tokį draudimą nurodo ir Elektros tinklų apsaugos taisyklių 15 punktas su nuoroda į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, o būtent 24 straipsnį - požeminių kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta. Požeminių kabelių linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą: iki 110 kV įtampos požeminių kabelių linijoms – po 1 metrą; 25 straipsnio 2 dalies 11 punktą - keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) požeminių ir povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose. Be to Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16 punkte numatytas draudimas be Elektros tinklų apsaugos zonose negavus tinklų operatorius pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje (tame tarpe ir kasimo, žemės lyginimo).
R. M. teigia, kad nežinojo apie tikslią požeminio kabelio buvimo vietą. Pagal bylos duomenis, R. M. nurodė, kad išmontavus Oro liniją (elektros inžinerinį tinklą, skirtą elektrai persiųsti atvirame ore nutiestais laidais), buvo paklotas požeminis kabelis. Taigi pats elektros požeminio paklojimo kabelio faktas R. M. buvo žinomas, todėl atlikdamas bet kokius žemės kasimo, lyginimo darbus jam priklausančiame žemės sklype, kuriame paklotas požeminis elektros kabelis, R. M. turėjo gauti tinklų operatorius pritarimą (derinimą) numatomai veiklai, bet to nepadarė. Neturi jokios reikšmės, žinojo R. M. tikslią požeminio kabelio paklojimo vietą ar ne, kai jam priklausančiame žemės sklype buvo taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Elektros tinklų apsaugos zonos, kurios numato tvarką, kaip turi būti laikomasi specialiųjų teisės aktų reikalavimų žemės kasimo darbams vykdyti. Pagal SŽNSĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą Elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą visi aktualūs Registro duomenys ir Registro informacija apie asmeniui priklausančius Registro objektus (visą nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir juridinius faktus), įregistruotus Registre, ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami nekilnojamojo daikto savininkams. Tokios aplinkybės reiškia, kad žemės sklypo savininkas R. M. žinojo arba turėjo žinoti apie taikomas specialiosios žemės naudojimo sąlygas – Elektros tinklų apsaugos zoną, todėl privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų atliekamiems žemės kasimo darbams.
Pagal LR Energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1-309 „Dėl elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo 160.4 papunktį, klojant kabelius vamzdžiuose arba uždengiant juos plokštėmis tiesti signalinių juostų nėra būtina. Net ir tuo atveju, jeigu būtų privaloma tiesti signalines juostas, darbai buvo atliekami giliau kaip 0.3 m, todėl signalinių juostų buvimas ar nebuvimas, jokios įtakos R. M. veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi. R. M. atlikdamas bet kokius žemės kasimo, lyginimo darbus jam priklausančiame žemės sklype, kuriame paklotas požeminis elektros kabelis, turėjo gauti tinklų operatorius pritarimą (derinimą) numatomai veiklai, tačiau jis nesikreipė į tinklų operatorių ir jokio pritarimo ar derinimo neatliko.
Skundą padavęs asmuo ir jo atstovas nurodė, jog nagrinėjamoje situacijoje nebuvo tiksliai nustatyta tiksli kabelio linijos pažeidimo vieta, kas verčia abejoti išvada, jog už jos pažeidimą atsako būtent R. M..
Atsakant į šį argumentą teismas nurodo, jog nei administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam pareigūnui, nei nutarimą priėmusiam pareigūnui, nebuvo techninės galimybės tiksliai nustatyti kabelio pažeidimo vietą. Skundą padavęs asmuo neginčija fakto, kad kabelio pažeidimas padarytas ne jam priklausančiame žemės sklype. Kaip matyti iš ESO pateiktų fotonuotraukų iš įvykio vietos, kabelio linija ištraukta į žemės paviršių tam tikru ilgiu (nefiksuotu atskiru dokumentu - neišmatuota). Neginčijamai nustatyta, kad įvykio vieta yra R. M. priklausančiame žemės sklype. Nagrinėjamu atveju požeminio kabelio paklojimo vieta pagal jo atitiktį techninei dokumentacijai nėra nustatinėjama. Tai, kad kabelio linijos pažeidimo vieta yra būtent R. M. priklausančiame žemės sklype patvirtina ir „Regia“ portalo duomenys, šiame žemės sklypo plane užfiksuoti duomenys, kur buvo kasama/ lyginama žemės tvenkiniui, kur buvo kabelio linijos apsaugos zona. Todėl skundą padavusio asmens ir jo atstovo nurodyta aplinkybė dėl tikslios įvykio vietos neturi esminės reikšmės inkriminuojant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 327 straipsnio 3 dalyje padarymą, kai kabelio linijos pažeidimo vieta yra R. M. priklausančiame žemės sklype.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-4-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-4-689/2020">2AT-4-689/2020</a>, 2AT-81-594/2022).
Tokios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad ANK 327 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad R. M. sudarydamas žodinį susitarimą su A. Z. dėl žemės kasimo, lyginimo darbų atlikimo, žinojo arba turėjo žinoti, kad žemės sklype, kuriame susitarė atlikti nurodytus darbus yra nustatytos sąlygos – elektros tinklų apsaugos zona, tuo pačiu žemės darbų nederino su elektros tinklų atstovu, nors tai turėjo suderinti, prieš atliekant darbus. Tai, kad nustatyta Elektros tinklų apsaugos zona R. M. turėjo būti žinoma, nes tai duomenys, su kuriais jis bet kada turėjo teisę susipažinti, nuo šių sąlygų įregistravimo pradžios (2021 metų) Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo savininkas privalo būti atsakingas, apdairus ir rūpestingas, laikytis teisė aktų reikalavimų ir jais vadovautis. Nagrinėjamu atveju R. M. būdamas nepakankamai rūpestingas ir apdairus, sudarė susitarimą dėl žemės darbų atlikimo, kuris neatitiko teisinio reguliavimo ir prieštaravo teisės aktams, ir leido A. Z. atlikti darbus, Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatytas ir subjektyvusis administracinio nusižengimo požymis – kaltė.
Pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį, administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, įvykdančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEtOTc2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-1-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-1-976/2024">2AT-1-976/2024</a>).
Apylinkės teismo vertinimu, aptariamą administracinį nusižengimą R. M. padarė dėl nerūpestingumo, kadangi tiksliai nežinojo vietos, kurioje paklotas elektros kabelis, nors patį faktą, kad jam priklausančiame sklype yra nutiestas požeminis elektros kabelis žinojo, tačiau nesikreipė į elektros tinklų atsakingą operatorių dėl leidimo ar pritarimo išdavimo, susitarė su kitu asmeniu atlikti žemės kasimo, lyginimo darbus gilesniu nei 30 cm gyliu, tikėdamasis, kad nebus pažeista elektros linija, kai žemės darbus atliekančiam asmeniui nenurodė požeminės elektros kabelių paklojimo vietos, turėdamas aukštąjį statybininko išsilavinimą ir darbo patirtį dirbant statybos ir techninės priežiūros darbų vadovu.
Skundą padavęs asmuo R. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad byloje nėra konkretizuoti pažeidimai (sugadinimai) ir jų tiksli padarymo vieta, pažeidimų fiksavimo dokumentacija, kokie sistemų ir jų įrenginių sugadinimai sukėlė energetikos objektų veikimo trikdžius arba turėjo įtakos saugiam, patikimam ir nenutrūkstamam energetikos objektų ir įrengimų veikimui.
Atsakant į šį R. M. aiškinimą, 2025-03-18 priimtame nutarime nurodyta, kad R. M. ne tik pažeidė konkrečius energetikos objektų ir įrenginių apsaugos norminių aktų reikalavimus, bet tai turėjo įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui. Saugus, patikimas ar nenutrūkstamas energetikos objektų įrenginių veikimas padarytas dėl elektros kabelio pažeidimo (taip nurodyta nutarime). Vien pagal ESO pateiktas fotonuotraukas iš įvykio vietos matyti, kad elektros kabelis su vamzdžiu iškeltas į žemės paviršių, be to atkastas kabelis deformuotas (suspaustas), kabelių spintoje akivaizdžiai matyti, kad laidų prijungimai prie saugiklių deformuoti ir ištraukti iš pritvirtinimo vietos kabelių spintoje.
ANK 327 straipsnio 3 dalies dispozicijoje yra numatyta administracinė atsakomybė už energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrenginių sugadinimą ir (arba) energetikos objektų ir įrenginių apsaugos norminių aktų pažeidimą, sukėlusį energetikos objektų ir (arba) įrenginių veikimo trikdžių arba turėjęs įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui. Pagal šios normos nuostatas pakanka energetikos objektų ir įrenginių apsaugos norminių aktų pažeidimo, kai tai turėjo įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui, ir nereikalaujama konkrečių pasekmių.
Priimtame 2025-03-18 nutarime yra nurodyta, kad pažeistas elektros kabelis (taip ir yra nustatyta), pažeidė elektros 0.4 kV įtampos kabelių liniją L-KS4683 tarp KS-4688 – KS-4689 iš transformatorinės M-711 ir KS-4688 0.4 kV paskirstymo įrenginius, nuosavybės teise priklausančius ESO, dėl linijos pažeidimo ESO padaryta 7670.63 Eur turtinė žala. Tokios aplinkybes patvirtina faktą, kad tai turėjo įtakos dėl saugiam, patikimam ar nenutrūkstamo energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui.
Aprašomojoje nutarimo dalyje nurodyta, kad dėl linijos pažeidimo ESO padaryta 7670.63 Eur turtinė žala. Nors žalos atlyginimas nebuvo priteistas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda, tačiau šis klausimas išspręstas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų civilinėje byloje Nr. e2-65-810/2026, pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams R. M. ir A. Z. dėl žalos atlyginimo, 2026-03-02 nutartimi patvirtintas ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius ir atsakovų R. M. bei A. Z. taikos sutartis, kuria atsakovas R. M. įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 242,96 Eur (du tūkstančiai du šimtus keturiasdešimt du eurus 96 euro centus); atsakovas A. Z. įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 492,96 Eur (du tūkstančiai keturi šimtus devyniasdešimt du eurus 96 euro centus).
Skundą padavęs asmuo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad kaltinimas jo atžvilgiu suformuluotas nekonkrečiai, nėra žinoma aiški ir dokumentaliai neaprašyta tiksli pažeidimo padarymo vieta, neaišku kokie tikslūs pažeidimai buvo padaryti KL linijos atžvilgiu nurodomo pažeidimo koordinačių vietoje, be to pridedamos pažeidimo vietos fotofiksacija neatitinka pažymėto pažeidimo vietos koordinačių.
ANK 609 ir 618 straipsniuose yra numatyti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo ir ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui. Administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ANK 609 straipsnio 1 dalis), o nutarime – išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus bylos medžiagą, nagrinėjamoje byloje R. M. inkriminuotas kaltinimas yra suformuluotas pakankamai aiškiai ir jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime yra nurodyta, jog R. M. yra kaltinamas ANK 327 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, detalizuoti jo atlikti neteisėti veiksmai (organizuodamas žemės kasimo darbus), nurodyta kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė, kokios pažeidimo pasekmės – pažeistas elektros kabelis. Kilusias pasekmes pats R. M. faktiškai pripažino, pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams R. M. ir A. Z. dėl žalos atlyginimo, 2026-03-02 nutartimi patvirtinus taikos sutartį.
Apylinkės teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, susipažinęs skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, sprendžia, jog šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, kad R. M. padarė ANK 327 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
ANK 327 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už ANK 327 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą R. M. paskirta 225 Eur bauda.
Apylinkės teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
Administracinė nuobauda skiriama laikantis ANK 32 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nustatančių, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti nutarime, nebuvo nustatytos R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Dėl ANK 327 straipsnio 3 dalyje padaryto administracinio nusižengimo, asmeniui paskirta bauda teismų praktikoje laikytina protinga ir proporcinga nuobauda nustačius tokias aplinkybes: dėl padaryto administracinio nusižengimo asmuo savo kaltės nepripažino, nesigailėjo, savo elgesio nevertino kritiškai, nenustatyta jokių asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apylinkės teismas daro išvadą, kad R. M. paskirta administracinė nuobauda – bauda – ir jos dydis yra tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, todėl ją mažinti nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas, kad energijos tiekimo sistemų ir jų įrenginių sugadinimas ir (arba) energetikos objektų ir įrenginių apsaugos norminių aktų pažeidimas, turėjęs įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui, keliantys pažeidėjai būtų teisingai nubausti bei užkirstas kelias jiems daryti tokius nusižengimus ateityje.
Skundą padavusį asmenį R. M. byloje atstovavo advokatė Nijolė Raulušaitienė ir advokato padėjėjas Justinas Raulušaitis. Atstovė adv. N. Raulušaitienė byloje pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos, kurias sudaro 640 Eur. Su prašymu pateiktas mokėjimo nurodymas – R. M. sumokėjo adv. padėjėjui J. Raulušaičiui 400 Eur (projekto dėl paaiškinimų administracinėje byloje parengimas), ir 240 Eur (už atstovavimą administracinio nusižengimo byloje). Skundą padavusio asmens atstovas adv. padėjėjas J. Raulušaitis pateikė mokėjimo nurodymą, kuriame nurodyta, kad R. M. už atstovavimą yra sumokėjęs 240 Eur.
ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
Tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas yra atmetamas, skundžiama nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinio nusižengimo teisena R. M. atžvilgiu nėra nutraukiama pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, todėl vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis toks prašymas negali būti tenkinamas, t y. nustačius nei faktinio, nei teisinio pagrindo pateiktą prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 327 straipsnio 3 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
n u t a r i a :
palikti nutarimą, priimtą Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2025 m. kovo 18 d. administracinio nusižengimo byloje Nr.ANN-138 (ROIK:24259660454) nepakeistą ir R. M. skundo netenkinti.
Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. atstovų advokatės Nijolės Raulušaitienės ir advokato padėjėjo Justino Raulušaičio prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėjas Dalis Žilionis
