E. V. pagal BK 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-152-939/2026

Teisminio proceso Nr.1-01-1-12057-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.2.4.; 1.1.10.1.1; 1.2.26.2.;

2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 13 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,

sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant prokurorei R. U.,

kaltinamajam E. V., jo gynėjai advokatei J. V.,

asmeniui, kuriam prašoma paskirti priverčiamąsias medicinines priemones B. M., jo gynėjai advokatei O. K., jo įstatyminei atstovei D. M.,

nukentėjusiojo Ž. P. atstovei advokatei R. K., jo įstatyminei atstovei Ž. S.,

teismo ekspertei L. A.,

uždarame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

1.Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2.Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą. 2024 m. gruodžio 19 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

E. V. 2025 m. balandžio 6 d., apie 18 val. viešoje vietoje, Alytaus m., Kaštonų g. ties pastatu pažymėtu Nr. 20, kitų asmenų akivaizdoje, veikdami kartu su M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, dalyvaujant B. M., kuris veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, užpuolė nepilnametį Ž. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir jis sudavė ne mažiau du smūgius kumščiu Ž. P. į galvą, vieną kartą spyrė į koją, Ž. P. nugriuvus ant žemės, B. M. du kartus spyrė Ž. P. į galvą, M. M. ir jis rankomis ir kojomis sudavė Ž. P. ne mažiau dešimt smūgių į galvą, šonus, rankas, kojas; pašaliniams žmonėms apgynus Ž. P. ir jam atsistojus, ir jis stovinčiam Ž. P. kumščiais sudavė ne mažiau penkis smūgius į galvą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam Ž. P. fizinį skausmą, bei dėl poodinės kraujosruvos kairio momens srityje, pakaušio srityje, viršugalvio srityje ir kairės alkūnės sąnario srityje, paviršinių odos nubrozdinimų kakle, abiejose alkūnėse, dešinėje plaštakoje, abiejų kelių sąnarių srityse ir kairėje blauzdoje, nežymiai sutrikdė Ž. P. sveikatą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įrodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis

Kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusiojo nepažinojo, su juo jokių konfliktų neturėjo. Eidamas su draugu M. M. ir pusbroliu B. M. eidami šaligatviu, neprasilenkė su iš priekio ėjusiu nukentėjusiuoju ir pečiais susidūrė. Atsisukę vienas į kitą abu pradėjo muštis, jis pirmas kirto nukentėjusiajam. Besimušant abu buvo nukritę ant žemės. Jis savo draugams liepė patraukti nuo jo nukentėjusįjį, nes šis gulėjo ant jo. B. M. ir M. M. pribėgo prie jų ir bandė nukentėjusįjį atitraukti. Atsistojus vėl jie su nukentėjusiuoju konfliktavo. Buvo sustojęs automobilis iš jo rėkė, dėl muštynių. Tada jis ėjo link parduotuvės,,Norfa“ pusę. Kur nuėjo B. M. ir M. M. nežino. Nežino kiek ir į kurias kūno vietas sudavė smūgius, smūgius sudavė ne tik rankomis bet ir kojomis. Nematė ar nukentėjusysis ką nors turėjo rankose. Nežino kas galėjo paimti telefoną. Smūgius sudavė iš pykčio, kaip po muštynių atrodė nukentėjusysis nematė. Šio įvykio metu jis pats buvo sužalotas, tačiau sužalojimai nenustatyti. Nematė ką darė B. M. ir M. M., nes kai jis atsistojo iš karto iš įvykio vietos nuėjo. Pradėjo dirbti šių metų sausio mėnesį. Gyvena pas senelius. Nežinojo, kad nukentėjusysis turi negalią, jam neatrodė, kad nukentėjusysis neįgalus. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Savo elgesį vertina blogai.

Teisėja, vadovaudamasi BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė kaltinamojo E. V. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t., b.l.184-187). Perskaičius parodymus kaltinamasis nurodė, kad jie yra teisingi.

Liudytoja P. L. parodė, kad būdama namuose, per langą pastebėjo einančius vaikinus, kurie ant šaligatvio susistumdė, o po to pradėjo labiau muštis. Vienas vaikinas, apsirengęs treningais su kuprine, buvo paguldytas ant žemės. Ji paskambino policijai, nes matė, kad vienas vaikinukas nepilnametis ir kad taip negalima elgtis. Baigiantis muštynėmis du vaikinai nueidinėjo, o nukentėjusysis su vienu vaikinu dar mušėsi. Muštynės baigėsi, kai išgirdo su garsiniu signalu atvažiuojant policiją. Daugiausia mušėsi vaikinas su juoda striuke, po to, priėjo vaikinas su ruda striukė, kirto į galvą, po to, priėjo trečias vaikinas ir rėkė, kad nueitų. Nukentėjusysis buvo susidėjęs rankas prie veido. Neprisimena ar nukentėjusysis buvo smaugiamas. Juos bandė skirti praeinanti moteris, po to buvo susistojęs automobilis, iš jo buvo išlipęs vyriškis.

Nepilnamečio nukentėjusiojo Ž. P. atstovė motina Ž. S. paaiškino, kad kai grįžo sūnus namo pamatė, kad jis kraujuotas, matėsi smaugimo žymės, paskambino policijai, išvietė greitąją medicininę pagalbą. Sūnui iš nosies bėgo kraujas, drabužiai buvo kruvini, batai murzini, matėsi, kad buvo tempiamas žole. Matėsi sumušimai alkūnėse, petyje, galvoje, prie šonkaulių. Sūnus pasakojo, kad einant šaligatviu, jį užkabino ėję vaikinai, vienas kirto, jis gynėsi, prisijungė ir kiti du. Sakė, kad besimušant sūnus nukrito ant žemės, jį spardė, jis rankinis dengėsi, du vaikinai mušė daugiau, o trečias sudavė neskaudžius du smūgius. Po poros dienų sūnui prasidėjo drebuliai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Sūnus serga (duomenys neskelbtini), mokosi per nuotolį, po įvykio pablogėjo sveikata. (duomenys neskelbtini) nustatyta 2023 - 2024 metais, prieš šitą įvykį. Šis įvykis pagilino jo ligas. Jam nustatytas 50 procentų dalyvumas. Civilinį ieškinį palaiko, jį sudaro sugadinti daiktai, dingęs telefonas.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti medicinines priemones B. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nukentėjusiajam gulinčiam ant žemės įspyrė į galvą, todėl kad girdėjo garsus. Buvo trise jis E. V., M. M., kuris šiuo metu yra miręs. E. V. susikabino pečiais su nukentėjusiuoju ir mušėsi. Po to buvo atvykusi policija. Jam vaistus išrašo psichiatrė, pasako, kaip juos vartoti, jam yra nustatytas neįgalumas, jis darbingas 30 procentų. Susirgo 2024 m. prasidėjo (duomenys neskelbtini), vaistus geria savarankiškai, registruojasi pas gydytoją, mama primena. Dirba, sekasi gerai. Labai patinka darbas. Nenori važiuoti į stacionarinė gydymą, susigadins darbas. Paskirti vaistai stabilizavo jo ligą. Jis apmokėjo žalą ligonių kasoms.

B. M., kuriam prašoma paskirti medicinines priemones, motina D. M. paaiškino, kad jos sūnui prieš du metus nustatyta (duomenys neskelbtini). Sūnui rekomenduoja stacionarinį gydymą, bet ji norėtų, kad būtų paskiras ambulatorinis gydymas. Jis geria psichiatro išrašytus vaistus, jam išrašyti trijų rūšių vaistai, geria du kartus per dieną. Sūnus dirba, ji vežioja jį į darbą, nes jis praradęs teises. Prie jos alkoholio nevartoja, kartais pareina išgėręs. Kai išeina su draugais jai telefonu neatsiliepia. Praeitą vasarą sūnus praėjo detoksikaciją dėl alkoholio. Kartais jis būna piktas, liūdnas, svyruoja nuotaika. Sūnus vieną kartą teistas už eismo įvykį, probacija dar nėra pasibaigusi, vaistus pradėjo vartoti po šio eismo įvykio. Pas gydytojus lankosi kas mėnesį kas du. Jam nustatytas nedarbingumas 30 procentų.

Teisėja, vadovaudamasi BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perskaitė įtariamojo M. M. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 2025 m. gegužės 19 d. apklaustas įtariamasis M. M. parodė, kad 2025 balandžio 6 d. buvo su pažįstamais B. M., E. V.. Maždaug tarp 17-18 val. jis kartu su B. M. ir E. M. ėjo Kaštonų gatvės šaligatviu, o priešais juos atėjo vaikinas. Jam jis atrodė tarp (duomenys neskelbtini) metų, aukštesnio ūgio. Kaip vaikinas praeidinėjo pro juos, E. V. jį užkabino pečiu ir pasakė:,,ką tu čia darai“ ir E. V. iš karto priėjo prie to vaikino, sudavė smūgius. E. V. sudavė tam vaikinui į veido ir galvos sritį, kiek smūgių neatsimena. E. V. su tuo vaikinu nukrito ant žemės ir pradėjo vienas kitą mušti. Kadangi jis stovėjo per atstumą, o turi didelių problemų su regėjimu, todėl kur E. V. vaikinui sudavė jis nematė. E. V. pradėjo šaukti:,,B., M.“. Jie priėjo ir jis spyrė tam vaikinui du kartus į kairį šoną, po to atsitraukė nuo vaikino. B. M. irgi tam vaikinui kažkur sudavė. Prieš jam suduodant smūgius vaikinui, prie jų sustojo automobilis ir išlipo du pašaliniai asmenys, kurie liepė baigti muštynes, tačiau jiems B. M. kažką pasakė ir jie nuvažiavo. Taip pat sustojo šaligatviu ėjęs vyras su šunimi, irgi kažką pasakė. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, E. V. su vaikinu dar gulėjo ant žemės. Jį, B. M. ir E. V. policijos pareigūnai kalbino. Jis po to nuėjo į namus. Pas jį į namus vėliau atėjo draugas N. K.. Po įvykio praėjus kuriam laikui pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai. Jie klausinėjo apie muštynes su vaikinu. Ar buvo kokie sužalojimai tam vaikinui jis nežino, nes nematė. Muštynių metu jis buvo blaivus, o dėl B. M. ir E. V. nežino. Jo smūgiai tam vaikinui nebuvo stiprūs. To vaikino jis nepažįsta, pykčio tam vaikinui nejautė. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi, supranta kad savo veiksmais vaikinas galėjo jausti fizinį skausmą.(t.2, b.l.107-110)

2025 m. balandžio 6 d. Ž. S. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmo atlikimo protokolu užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 6 d. apie 18:15 val. į namus grįžo kruvinas jos sūnus Ž. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kurį Topolių gatvėje, Alytuje, šalia pastato, pažymėto Nr. 14 užpuolė trys nepažįstami asmenys ir sumušė, suduodami smūgius tiek rankomis, tiek kojomis į įvairias kūno sritis. Dėl šių asmenų veiksmų jos sūnus jautė fizinį skausmą. (t.1 b.l. 1-7)

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus tyrėjo A. M. 2025 m. balandžio 6 d. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 6 d. gavo pranešimą iš Alytaus apskrities VPK, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur grįžo sumuštas pranešėjos (duomenys neskelbtini) metų sūnus. Nuvykus Ž. S., nurodė, kad apie 18:15 val. į namus grįžo sumuštas jos sūnus Ž. P. gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad jį užpuolė gatvėje nepažįstami trys vyrai, kurie buvo apie 18-25 metų amžiaus. Kaip Ž. P. nurodė savo motinai, viskas įvyko netoli pastato, kuriame yra parduotuvė „Po Kaštonu“. Ž. P. dėl didelio susijaudinimo tiksliai negalėjo nurodyti kaip atrodė tie asmenys, nurodė, kad vienas asmuo buvai apsirengęs juodai, ant kažkurios rankos plaštakos turėjo kažkokią tatuiruotę, buvo panašaus ūgio kaip jis. Kitas asmuo buvo apsirengęs šviesią striukę (panašią į smėlio spalvos), buvo plikas arba trumpų plaukų, šiek tiek stambesnio kūno sudėjimo. Kitas asmuo buvo smulkesnis nei kiti du ir vilkėjo mėlynos spalvos striukę ar liemenę. Atvykę GMP darbuotojai Ž. P. pristatė į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai. Kaip vėliau išsiaiškino, kad konfliktas įvyko vidiniame kieme tarp Kaštonų g. 20 ir Topolių g. 14 esančių pastatų. Apie 18:05 val. Pranešėja P. L. pranešė apie Alytuje, Topolių g. šalia pastato pažymėto Nr. 14 esančiame kieme, tarp 3 paauglių vykstančias muštynes. Susisiekus su pranešėja ji nurodė, kad per langą pastebėjo vykstančias muštynes, nurodė, kad vienas iš asmenų dėvėjo mėlynos spalvos liemenę, kad kitas asmuo dėvėjo šviesios rudos spalvos striukę ir spardė gulintį vaikiną, kitas asmuo buvo juodai apsirengęs ir taip pat smurtavo prieš jaunuolį. Nustatyta, kad šalia įvykio vietos buvo sutikę B. M. gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo dėvėjo šviesios spalvos striukę. Kartu su juo buvo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo su mėlynos spalvos liemene. Kadangi šie asmenys atitiko pranešėjos apibūdinimą, todėl nuvyko patikrinti adresą - (duomenys neskelbtini), kuriame iš ankščiau žinojo, kad ten gyvena M. M.. Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė M. M., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, nurodė, kad nematė jokių muštynių, dieną buvo pas savo draugą B. M. ir daugiau nieko nepamena. Pas jį namuose buvo rasta mėlynos spalvos liemenė, kuri, kaip M. M. nurodė, yra jo ir šiandien jis ją buvo užsidėjęs. Alkoholio kiekio matavimo prietaisu M. M. nustatytas 1,96 promilių girtumas. (I tomas b.l. 12-14)

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, yra prie daugiabučio automobilių stovėjimo aikštelės, adresu Alytaus m., Kaštonų g. 20. (I tomas b.l. 27-29, 30-33)

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad P. L. pateikė nuotraukas ir vaizdo įrašą. (I tomas, b.l. 34-36)

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkė A. B. pateikė vaizdo įrašus. (I tomas, b.l. 37-40)

2025 m. balandžio 16 d. objektų apžiūros protokolu su nuotraukomis, apžiūrėti vaizdo įrašai.

Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad nuo Kaštonų g. 28 namo ateina trys vyrai: pirmas apsirengęs juodos spalvos striuke ir kelnėmis bei šviesiai rudais sportiniai bateliais, trumpais juodais plaukais (nustatyta E. V.), antras apsirengęs šviesiai rudos spalvos striuke, pilkomis sportinėmis kelnėmis, šviesiais batais, labai trumpais plaukais, stambesnio kūno sudėjimo (nustatyta B. M., gim. (duomenys neskelbtini).), trečias apsirengęs juodos spalvos sportine apranga, mėlynos spalvos liemene, juodos spalvos batais, baltomis kojinėmis, trumpų plaukų (nustatyta M. M., gim. (duomenys neskelbtini).). Matoma, kad Topolių gatve, šaligatviu arčiau namo Nr. 14 einantis vaikinas, apsirengęs pilkos spalvos sportiniu kostiumu, su gobtuvu ant galvos ir juodos spalvos krepšiu ant pečių (nustatyta nukentėjusysis Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini)). Pro jį praeidamas E. V. 18:04:32 savo kairiu pečiu užkliudo Ž. P. dešinį petį. Jie atsisuka vienas į kitą, E. V. kaire ranka suduoda vieną smūgį Ž. P. į galvą, iškart dešine ranka suduoda vieną smūgį į galvą, prie jų prieina B. M. ir M. M.. E. V. ir Ž. P. bando vienas kitam suduoti smūgius rankomis ir kojomis. E. V., Ž. P. dešine ranka suduoda į galvos sritį, spiria vieną kartą kaire koja, pastarasis nugriūna ant gatvės, E. V. taip pat nugriūna. Priėjęs prie gulinčių asmenų B. M. du kartus spiria (kam ir kur nesimato dėl laiptinės stogelio) ir nueina link Statybininkų gatvės. Po to prie gulinčių asmenų prieina M. M., kuris ne mažiau dešimt kartų spiria, pasilenkęs bando suimti kažkurį iš gulinčių asmenų. Prie jų nuo Kaštonų gatvės privažiuoja juodos spalvos universalo kėbulo automobilis, iš kurio išlipa vyras, šaligatviu prieina moteris, abu jie bando skirti gulinčius ir besimušančius E. V. ir Ž. P.. Priėjęs M. M. taip pat bando juos atskirti, vieną kartą spiria. Matosi, kaip E. V., Ž. P. plačiai užsimojęs suduoda bent keturis smūgius, jį atitraukia automobilio vairuotojas, Ž. P. atsistoja, atsitraukia. Gatve važiuojantis pilkos spalvos universalo kėbulo automobilis sustoja priešais stovinti juodos spalvos automobilį. Moteris bando sulaikyti link jo einantį E. V., tačiau jis priėjęs prie Ž. P. kaire ranka suduoda vieną smūgį Ž. P. į galvos sritį, iškart dešine ranka suduoda vieną smūgį į galvos sritį, po to vėl tokia pačia seka suduoda po smūgį į galvos sritį. Ž. P. atsitraukia, iš laiptinės išeina vyras, kuris žiūri į vykstančias muštynes, nueina. Pilkos spalvos automobilis nuvažiuoja link Kaštonų gatvės. E. V. kaire ranka bando suduoti smūgį Ž. P., bet nepataiko, to po kaire ranka suduoda vieną smūgį Ž. P. į galvos sritį, E. V. suklumpa, atsitraukia. M. M. nueina link Statybininkų gatvės, E. V. stovi prieš Ž. P. jie bando vienas kitam suduoti smūgius rankomis. Juos spalvos automobilio vairuotojas sėda į automobilį. Į tą patį automobilį sėda moteris, automobilis pavažiuoja atbuline eiga, apsisuka ir nuvažiuoja link Kaštonų gatvės. E. V. stovi prieš Ž. P., M. M. grįžta, tačiau netrukus vėl nueina. E. V. toliau stovi prieš Ž. P., pro juos šaligatviu praeina žmonės, gatve pravažiuoja automobiliai. 18:09:10 E. V. pereina į kitą kelio pusę, nueina link Statybininkų gatvės, po to pasuka už Topolių g. 11 namo. Ž. P. nueina link Kaštonų gatvės. 18:13:00 matomas Topolių gatve link Statybininkų gatvės važiuojantis policijos automobilis. 18:17:57 matomas Topolių gatve link Kaštonų gatvės važiuojantis policijos automobilis (t.1, b.l. 41-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G141/025(06), kurioje nurodyta, kad Ž. P. nustatyta poodinės kraujosruvos kairio momens srityje, pakaušio srityje, viršugalvio srityje ir kairės alkūnės sąnario srityje, paviršiniai odos nubrozdinimai kakle, abiejose alkūnėse, dešinėje plaštakoje, abiejų kelių sąnarių srityse ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (t.1, b.l. 82-83)

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamasis E. V. kaltę pripažino ir parodė, kad einant su draugais jis prasilenkdamas su nukentėjusiuoju vienas kitą užkliudė pečiu ir atsisukęs pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam, tarp jų prasidėjo muštynės, kurių metu jis sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Jis buvo kartu su B. M. ir M. M., jų atliekamų veiksmų nematė. E. V. kaltę patvirtina kiti bylos duomenys t. y. nukentėjusiojo motinos Ž. S. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 6 d. apie 18. 15 val. į namus grįžo kruvinas jos sūnus Ž. P., kurį Topolių gatvėje, Alytuje, šalia pastato, pažymėto Nr. 14 užpuolė trys nepažįstami asmenys ir sumušė, suduodami smūgius tiek rankomis, tiek kojomis į įvairias kūno sritis; tarnybiniu pranešimu užfiksuota informacija, jog pranešėja P. L. pranešė, jog būdama namuose pro langą pastebėjo lauke muštynes, nurodė, kaip buvo apsirengę muštynėse dalyvaujantys asmenys. Liudytoja P. L. patvirtino, jog matė muštynes, kad buvo mušamas nepilnametis asmuo, dėl ko ji paskambino policijai, nes taip negali būti; apibūdino kaip atrodė nukentėjusysis, kad jis buvo su kuprine, kad muštynių metu nukentėjusysis buvo paguldytas ant žemės, muštynės baigėsi, kai išgirdo, atvažiuojant policiją su garsiniu signalu. Be paties kaltinamojo ir liudytojos parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir įtariamojo M. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog E. V. prasilenkdamas užkabino nukentėjusįjį pečiu ir sudavė nukentėjusiajam smūgius į veidą, galvą, po to abu buvo nukritę ant žemės ir mušėsi toliau; jis pats nukentėjusiajam įspyrė du kartus į kairį šoną, smūgius sudavė ir B. M.. Tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu B. M. patvirtino, kad jis gulinčiam nukentėjusiajam du kartus spyrė į galvos sritį. Be to, kaltinamojo, B. M. ir M. M. veiksmai užfiksuoti vaizdo įraše, kuris patvirtina kaltinamojo E. V. nusikalstamus veiksmus, bei kad muštynėse dalyvavo tiek B. M., tiek M. M., nes ir jie sudavė smūgius nukentėjusiajam.

Nukentėjusiojo Ž. P. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairio momens srityje, pakaušio srityje, viršugalvio srityje ir kairės alkūnės sąnario srityje, paviršiniai odos nubrozdinimai kakle, abiejose alkūnėse, dešinėje plaštakoje, abiejų kelių sąnarių srityse ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimas galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, smūgio sudavimas į gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį – veidą, galvą bei kitas kūno vietas, patvirtina kaltinamojo siekį, sužaloti nukentėjusįjį, panaudojant fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Byloje nustatytos aplinkybės, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje – Alytuje, Kaštonų g. kur kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, stebint pašaliniams asmenims, be jokios priežasties tyčia sudavė nukentėjusiajam Ž. P. smūgius rankomis ir kojomis, tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam Ž. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Liudytojos P. L. parodymai patvirtina, kad ji matė kaip kaltinamasis ir su juo buvę asmenys tiek B. M., tiek M. M. sudavė smūgius nukentėjusiajam, dėl to jai situacija buvo nepriimtina, ji iškvietė policiją. Vaizdo įrašu taip pat patvirtinama, kad dėl muštynių buvo sustojęs automobilis iš jo išlipę asmenys. Tokie padariniai pripažintini realiai sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir veika turi būti kvalifikuojama kaip nusikaltimas viešajai tvarkai.

Teismas sprendžia, kad kaltinamasis viešoje vietoje padarė smurtinę veiką, elgėsi įžūliai viešoje vietoje naudojo fizinį smurtą. Kadangi pagal teismų praktiką viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnis) apima nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam E. V. atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teismo teistas už nusikaltimus nuosavybei, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, eilę kartų baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs (t.3, b.l.10-38). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina, kad kaltinamojo padarytais veiksmais nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sužalojimą bei sukėlė fizinį skausmą, tačiau smūgių sudavimas į galvą nukentėjusiajam vertinamas kaip labai pavojingas.

Kaltinamasis nurodė, kad dirba, tačiau išrašas apie darbovietę patvirtina, kad kaltinamasis dirbo iki 2026 m. vasario 4 d. Kaltinamasis anksčiu teismo teistas, teistumas neišnykęs. Duomenų apie kaltinamojo įrašymą į Psichikos sveikatos centro stebimų dėl priklausomybių ir psichikos ligų pacientų tarpą nėra (t.3, b.l.42), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę ir tai, jog teisiamas ne pirmą kartą, anksčiau skirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, kaltinamojo elgesio neįtakojo teigiama linkme. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus jam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą areštą, nes anksčiau paskirta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tinkamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais bei atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>).

Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, o ypač tai, kad kaltinamasis prisipažino nusikaltęs, gailisi, kad pasielgė neatsakingai, turi nuolatinę gyvenamą vietą, arešto bausme anksčiau nebuvo baustas, visos šios aplinkybės duoda pagrindą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą, tuo pačiu sudarant galimybę kaltinamajam dirbti. Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam arešto bausmę, kurios vykdymas atidėtinas šešių mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Civilinis ieškinys

Nepilnamečio nukentėjusiojo Ž. P. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė Ž. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam Ž. P., ir 570,00 Eur turtinės žalos atlyginimą atstovei pagal įstatymą Ž. S. (t.1, b.l.125-128). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą nurodė, kad patyrė 570,00 Eur turtinę žalą, kurią sudaro įvykio metu sugadinti nukentėjusiojo drabužiai: batai – 100,00 Eur, kelnės – 50,00 Eur, džemperis – 60,00 Eur, striukė – 60,00 Eur, bei įvykio metu dingęs telefonas,,Redmi“ – 300,00 Eur vertės. Žala nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, todėl jis privalo visiškai atlyginti turtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš kaltinamojo priteistina 570,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė (duomenys neskelbtini), pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais, patirtais nepatogumais. Nukentėjusysis buvo užpultas netikėtai, viešoje vietoje, dėl menkavertės dingsties, matant kitiems asmenims. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ne mažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, jo prašoma priteisti 1000,00 Eur dydžio neturtinė žala, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 1000,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Kiti proceso klausimai

E. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bylos duomenimis Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimu, paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ieškovų civilinio ieškinių užtikrinimui laikinai – iki 2026 m. gegužės 24 d., kaltinamajam E. V. uždrausta naudotis piniginėmis lėšomis kaltinamojo vardu esančioje banko Swedbank AB, sąskaitoje Nr.:(duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 134-135). Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paliekamos galioti iki ieškinių įvykdymo dienos.

Proceso išlaidos

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Šioje byloje kaltinamajam E. V. BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Bylos duomenimis kaltinamąjį gynė advokatė J. V.. Byloje esanti pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje patvirtina advokato suteiktas paslaugas bei jų išlaidų dydį – 366,66 Eur. Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai neišieškotinos. Įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl išlaidos už E. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 868,75 Eur (t.3, b.l.163-167. Šios išlaidos susidarė už advokatės R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam Ž. P. nagrinėjant bylą teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, jog teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl valstybės patirtos proceso išlaidos už advokatams ir advokato padėjėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiems iš kaltinamųjų negali būti išieškotos, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytos išlaidos, nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti jį 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu E. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš E. V., civilinei ieškovei Ž. S. 570,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) turtinės žalos.

Priteisti iš E. V. nukentėjusiojo Ž. P. naudai 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti jo atstovei pagal įstatymą Ž. S..

Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimu, paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, ieškovų civilinių ieškinių užtikrinimui (kaltinamajam E. V. uždrausta naudotis piniginėmis lėšomis kaltinamojo vardu esančioje banko Swedbank AB, sąskaitoje Nr.:(duomenys neskelbtini)) iki ieškinių įvykdymo dienos.

Nepriteisti iš kaltinamojo E. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja L. L.