Baudžiamoji byla Nr. 1-2138-1096/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48831-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,
sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei,
kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“),
nukentėjusiajam M. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
A. P. 2023 m. gruodžio 22 d., apie 19.55 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip du smūgius į veidą M. J., taip padarydamas dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių, nosikaulių lūžius su poodinėmis kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių, nosikaulių lūžių nukentėjusiojo M. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo darbuotojų pasisėdėjimas. Po pasisėdėjimo visi išsiskirstė, liko jie dviese su M. J.. Kalbėjo apie jo žmoną, kuri taip pat dirba pas M. J.. Šis pasakė, jog atleis, kadangi ji nesusitvarko su pareigomis. Jis į tai atsakė, jog tada išeis ir jis. M. J. pradėjo sakyti, jog jis nieko vertas, pradėjo stumdyti, užsimojo, tačiau jis nelaukė, norėjo smogti, sudavė porą smūgių ir viskas tuo pasibaigė. Įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku, įmonės patalpose. Jis nežino kam tiksliai priklauso patalpos, ten (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam sudavė 3 kartus į veidą. Po smūgių pastarasis apsiramino. Jeigu nukentėjusysis stumdė jį, tai reiškia buvo neramus. Pažymi, kad jam nebuvo sužalojimai padaryti, kadangi M. J. nespėjo, o jis tik gynėsi. Po smūgių pas nukentėjusįjį buvo kraujas. Įvykio metu jis vartojo alkoholį, gėrė viskį. Atvykę policijos pareigūnai nustatinėjo neblaivumą, buvo nustatytas 2 promilės girtumas. Po įvykio su nukentėjusiuoju nekalbėjo. Yra atlyginęs padarytą žalą pagal pareikštus civilinius ieškinius. Kiek nurodė tyrėja, tiek ir atlygino. Sutinka, kad dėl jo veiksmų Ligonių kasai buvo padaryta žala. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi tai kosminė suma. Be to pats nukentėjusysis nenori su juo kalbėti. Buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį, tačiau dar nežinojo, kad vyksta tyrimas, kadangi M. J. skolingas. Jo manymu protinga suma būtų 500-800 Eur žalos, bet ne 5 000 Eur žalos.
Teismui pagarsinus specialisto išvadą parodė, kad kiek matė tai nukentėjusiojo nosis nebuvo lūžusi. Tuo metu kai vyko konfliktas kitų žmonių patalpoje nebuvo, pastarieji asmenys buvo išėję parūkyti. Pas M. J. važiavo ne pareikalauti pinigų, o paklausti, kadangi skolingas, o šis pareiškė, jog neskolingas. Dėl susitaikymo nieko nežino, kadangi net nežinojo, kad tuo metu vyko tyrimas. Vėliau tyrėja pasakė, kad nukentėjusysis kategoriškai atsisakė taikytis. Dėl padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašo (b. l. 150-151).
Nukentėjusysis M. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iš jo pusės susitaikymas nėra galimas su kaltinamuoju, kadangi ir šiuo metu būdamas teisme kaltinamasis viską meluoja. Supranta, kad kaltę pripažįsta, tačiau tai ne pirmas konfliktas kolektyvo viduje. Už savo veiksmus reikia atsakyti. Kaltinamojo atsiprašymo nepriima, nes po įvykio buvo tarp jų vienas susitikimas, kurio metu jis sulaukė iš kaltinamojo grasinimų (b. l. 151).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, jo gynėjui, nukentėjusiajam bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 16 d. įtariamuoju apklaustas A. P. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d., apie 19.55 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose adresu (duomenys neskelbtini), sudavė rankomis ne mažiau kaip du smūgius į veidą įmonės direktoriui M. J.. Taip pasielgė, nes tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metui M. J. pirmas bandė jam suduoti smūgius rankomis į veidą o jis gindamasis trenkė M. J. į veidą. M. J. jo nemušė. Jis labai gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką. Įvykio vienas iš pašalinių asmenų nematė (b. l. 80-82).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 29 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis M. J. parodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d., apie 15.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), baigus darbus buvo surengti pietūs darbuotojams. Kepė ir valgė šašlykus, vartojo alkoholį. Dalyvavo jis bei įmonės darbuotojai A. P., S. K., G. K.. Kalbėjosi įvairiomis temomis. Apie 19.30 val. buvo nutarta skirstytis ir kiekvienas paskambino savo artimiesiems, kad šie atvyktų pasiimti. Pirmas atsisveikinęs išėjo G. K.. Po kelių minučių S. K. nuėjo į pastato pirmąjį aukštą atidaryti durų, o jis liko patalpoje su A. P.. Tuo metu, kai liko dviese, A. P. priėjo prie jo (tuo metu jis sėdėjo ant sofos) ir pradėjo jį mušti abiem rankomis į veido sritį. Jis dar spėjo kažkiek rankomis užsidengti savo veidą, bet smūgiai buvo stiprūs ir jų buvo daug (ne mažiau kaip 20), sužalojimų išvengti nepavyko. Tuo metu jaustą skausmą vertina 6 balais. A. P. pats nustojo jį mušti, jis A. P. neatstūmė. Tuomet jis atsistoti nuo sofos ir nuėjo į šoną. Į patalpą grįžo S. K. ir kartu atėjo A. Š. (taip pat įmonės darbuotojas), kuris atvyko paimti S. K.. Tuo metu A. P. dar bandė agresyviu žingsniu eiti jo (M. J.) link, tačiau S. K. ir A. Š. šį sulaikė. Kokie buvo A. P. ketinimai, jis nežino, bet A. P. išliko agresyvus. Nieko nelaukęs iškvietė policijos pareigūnus, o visi paminėti asmenys liko toje pačioje patalpoje. Atvykus policijai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur diagnozuotas akiduobės dugno ir nosikaulio lūžis. Po to jis buvo nukreiptas į Žalgirio kliniką. Policijos pareigūnai liko įvykio vietoje ir bendravo su A. P.. Mano, kad A. P. ėmėsi smurtinių veiksmų dėl to, kad dėl etatų mažinimo buvo planuojama atleisti iš darbo A. P. žmoną O. P., kuri taip pat dirbo jo (M. J.) įmonėje. Kitų priežasčių, kodėl A. P. ėmėsi smurtinių veiksmų prieš jį, nežino. A. P. yra agresyvi asmenybė, linkęs nuolat konfliktuoti ir manyti, kad visada yra teisus (b. l. 23).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 21 d. papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis M. J. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų 2023 m. gruodžio 29 d. apklausos metu. Jam šiandien jo minėti parodymai yra pagarsinti. Dėl įvykio 2023 m. gruodžio 22 d. patyrė fizinę žalą bei moralinę žalą. Moralinę žalą vertina 5 000 Eur. Dėl šios sumos reiškia civilinį ieškinį. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu, taikytis atsisako (b. l. 32-33).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 15 d. liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), vyko įmonės darbuotojų pasisėdėjimas. Dalyvavo M. J., A. P., G. K. ir jis. Viskas vyko sklandžiai, jokių konfliktų nebuvo. Vienu metu jis išėjo į lauką parūkyti bei paskambino kolegai, kad atvyktų jo pasiimti. Pasisėdėjimo patalpoje liko M. J. ir A. P. (G. K. taip pat jau buvo išėjęs į lauką). Po kelių minučių jis kartu su dar vienu įmonės darbuotoju A. Š. grįžo į anksčiau minėtą pasisėdėjimo patalpą ir pamatė, kad patalpos kampe stovi M. J. užsidengęs veidą. Matėsi, kad M. J. buvo sumuštas - pasišiaušę plaukai, matėsi kraujas veido srityje, galimai iš nosies. Tuo metu A. P. sėdėjo ant sofos. Jis ant A. P. rankų pastebėjo kraujo pėdsakus. Jis iš karto paklausė kas nutiko. M. J. prasitarė, kad planuojama atleisti iš darbo įmonėje A. P. žmoną. A. P. tuo metu buvo gerokai pavartojęs alkoholio. Po kelių minučių A. P. išėjo iš patalpos ir nuėjo prie išėjimo durų. Jis nuėjo iš paskos stebėti, kad A. P. nepasišalintų iš įvykio vietos. Jis pasakė A. P., kad iškviesta policija ir šis niekur nevažiuotų. Po kelių akimirkų atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Kai policijos pareigūnai bendravo su A. P., šis jiems prisipažino sumušęs M. J. bei siūlėsi užsidėti antrankius. Greitoji medicinos pagalba išvežė M. J. į ligoninę. Po to jis dar grįžo į minėtas patalpas, jas sutvarkė ir išvažiavo namo. Dėl ko įvyko konfliktas tarp M. J. ir A. P., nežino, tik spėja, kad dėl planų atleisti iš darbo A. P. žmoną. Jo akivaizdoje jokio konflikto nebuvo (b. l. 48-49).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 24 d. liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d., apie 15.00 val., jam paskambino kolega S. K. ir paklausė, ar galėtų pastarąjį parvežti namo iš darbo, nes įmonės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), vyko įmonės darbuotojų pasisėdėjimas, apie kurį jis (A. Š.) iki tol nežinojo. Jam atvykęs minėtu adresu, įmonės patalpų durys buvo užrakintos. Jis paskambino S. K. ir šis jį įleido į vidų. Abu kartu nuėjo į įmonės pastato antrojo aukšto administracines patalpas. Užėjęs į poilsio patalpą pamatė, kad kampe stovi įmonės direktorius M. J., užsidengęs veidą. Matėsi, kad M. J. buvo sumuštas - buvo pasišiaušę jo plaukai, matėsi kraujas veido srityje, ant kaktos buvo "guzas", kruvinos rankos, rūbai. Tuo metu A. P. sėdėjo ant sofos. Ant A. P. rankų taip pat buvo kraujo žymės. Paklausė, kas nutiko. A. P. tuomet kažką garsiai ir piktai rėkavo, tačiau atkartoti jo žodžių negali, buvo daug keiksmažodžių. Matėsi, kad A. P. apsvaigęs nuo alkoholio. Jis su S. K. nukreipė M. J. prie šalia esančio tualeto (prausyklos). Kai M. J. apsiprausė kraują, iš karto paskambino policijai. Jis suprato, kad A. P. sumušė M. J.. Priežasties nežino. Kai apsitvarkė ir iškvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą, pastebėjo, kad A. P. nuėjo į pastato pirmą aukštą. Iš paskos nuėjo ir S. K. stebėti, kad A. P. niekur nedingtų. Jis liko su M. J. viršuje. Kas vyko apačioje, nežino ir nematė. Vėliau M. J. greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę. Tik vėliau jis sužinojo, kad konfliktas tarp M. J. ir A. P. galimai įvyko dėl to, kad M. J. planavo atleisti iš darbo A. P. žmoną, kuri dirbo vadybininke. Jo akivaizdoje jokio konflikto nebuvo (b. l. 51-52).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. gruodžio 22 d., 19.55 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėjas ir nurodė, kad prieš 2 minutes įmonės (duomenys neskelbtini) šventėje jį sumušė bendradarbis A. P.. Pranešėjui sumušta akis, visi laukia vietoje (b. l. 6-9).
Iš 2023 m. gruodžio 29 d. M. J. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2023 m. gruodžio 22 d., apie 19.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. P. be jokios priežasties sudavė jam mažiau kaip 20 smūgių ranka į veidą. Po įvykio buvo iškviesta policija, o jis (M. J.) buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam diagnozuotas akiduobės dugno ir nosikaulio lūžis, po ko jis buvo nukreiptas į Žalgirio kliniką (b. l. 15).
Iš 2023 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos UAB (duomenys neskelbtini) patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog pastato antrajame aukšte esančiame poilsio kambaryje yra stalas su vaišėmis ir alkoholiniais gėrimais, greta jo - minkštų baldų komplektas; šalia dvivietės sėdimos sofos ant pilkos spalvos kilimo yra raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. Pridedama fotolentelė (b. l. 16-21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 4077/2023(01) nurodoma, kad M. J. nustatyta dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių, nosikaulių lūžiai su poodinėmis kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, žaizda viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. gruodžio 22 d. Sužalojimai dėl dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių, nosikaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpį. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. M. J. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 45-46).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. P. 2023 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 22 d., apie 20.01 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) prieš 2 min. įmonės (duomenys neskelbtini) šventėje pranešėją sumušė bendradarbis A. P.. Atvykus nurodytu adresu, įmonės patalpose sėdėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo – A. P., kuris paaiškino, kad įvyko konfliktas su įmonės direktoriumi. Ant vyro rankos buvo matomos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. A. P. paaiškino, kad prie jo priėjo įmonės direktorius ir, paėmęs A. P. ranką, pradėjo daužyti savo galvą į jo (A. P.) ranką. Visas konfliktas vyko poilsio kambaryje, vakarėlio metu. A. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, vengė duoti tikslius parodymus, įvykio aplinkybių nedetalizavo, nuolatos keitė paaiškinimus. Alkoholio kiekio matuokliu A. P. buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas. Užlipus į pastato antrąjį aukštą, įmonės poilsio kambaryje buvo rastas nukentėjusysis M. J., kuriam buvo ištinusi dešinė akis. M. J. paaiškino, kad įvykio metu poilsio kambaryje buvo tik dviese su A. P.. Prie stalo įvyko žodinis konfliktas, A. P. jį užpuolė, sudavė į veidą apie 20 smūgių, po ko jam ištino akis ir pradėjo bėgti kraujas. Greitosios medicinos pagalbos brigada nusprendė vežti M. J. į gydymo įstaigą. M. J. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas (b. l. 69-70).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad sužalojimo ar susargdinimo atveju nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2023 m. gruodžio 22 d., apie 19.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. J. atžvilgiu ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime. Teisme paaiškindamas nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam 3 smūgius į veido sritį, po smūgio pas nukentėjusįjį buvo kraujas (b. l. 150). Ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą, labai gailisi (b. l. 80-82). Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo M. J. parodymai, kad A. P. jį mušė rankomis į veido sritį. Smūgiai buvo stiprūs, jautė skausmą. Po įvykio buvo pristatytas į Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas akiduobės dugno ir nosikaulio lūžis (b. l. 23), jo pareiškimas (b. l. 15). Tai patvirtina liudytojų A. Š. (b. l. 51-52) ir S. K. (b. l. 48-49) parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 16-21). Specialisto išvadoje konstatuota, kad M. J. nustatyta dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių, nosikaulių lūžiai su poodinėmis kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, žaizda viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. gruodžio 22 d. Sužalojimai dėl dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių, nosikaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpį. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. (b. l. 45-46).
Pirmiau aptarti, baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kurie tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis A. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, taip pat jam inkriminuotu būdu nukentėjusiojo M. J. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingus padarinius – nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais kaltinamojo A. P. veiksmais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikata, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nesunkiai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimo motyvai
Už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Skirdamas kaltinamajam A. P. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p). Teismas nenustatė nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir nurodė, jog dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, tačiau duodamas parodymus teigė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo, kad nukentėjusysis bandė suduoti jam smūgius (b. l. 80-82, 150). Tai rodo, kad savo neteisėtus veiksmus teisina, dalį kaltės permesdamas nukentėjusiajam, savanoriškai nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino. Nesutiko su pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, dėl jo atlyginimo nesitarė (b. l. 151). Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nukentėjusysis atsiprašymo nepriėmė, taikytis atsisakė (b. l. 149-157). Teismo vertinimu šie faktiniai duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nuoširdžiai nesigaili, dėl to nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi,
Prokurorė baigiamųjų kalbu metu nurodė, kad baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 154). Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu teigė, kad kelia abejonių baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymi, kad iš kaltinamojo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad dėl įvykio susistumdė, susipyko, bet ne dėl to, kad buvo girti. Šis konfliktas įvyko todėl, kad pažadėjo atleisti žmoną, todėl manytina, kad šioje nusikalstamoje veikoje šios sunkinančios aplinkybės nėra, todėl prašo šią sunkinančią aplinkybę eliminuoti (b. l. 155).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog pats alkoholio vartojimo faktas dar savaime nesudaro pagrindo konstatuoti esant BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau šis faktas turi būti įvertintas atsižvelgiant į visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. A. P.neneigia iki įvykio vartojo alkoholį ir pripažino, jog smūgių sudavimo M. J.metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teismas dari išvadą, kad tai nepatvirtina, jog tokia A. P.būsena turėjo įtakos neteisėtų veiksmų atlikimui. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis parodė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad nukentėjusysis pasakė, jog bus atleista kaltinamojo žmona iš darbo (b. l. 149-157). Liudytojai duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konfliktas greičiausiai įvyko dėl to, kad M. J. prasitarė, kad planuojama atleisti A. P. žmoną iš darbo (b. l. 48-49, 51-52). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, prokurorės prašoma pripažinti atsakomybę sunkinanti aplinkybė A. P. atžvilgiu nebus taikoma.
Teismas, skirdamas bausmę A. P., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, šiuo metu Sodros duomenimis nedirbantis, paskutinį kartą dirbo iki 2023 m. gruodžio 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 95-96), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 97), vedęs, neteistas (b. l. 102-103), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 98-101), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra (b. l. 105-106; 107-109).
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. P. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti, visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio (BK 48 str. 4 d. 1, 4 p., 5 d. 4 p., 6 d.).
Kadangi A. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 10 mėnesių laisvės apribojimo su minėtais įpareigojimais.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-84), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu Biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ yra pareiškusi 189,47 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas M. J., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 56). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo M. J. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 57). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 3 d. gautas iš civilinio ieškovo BĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ pareiškimas, kuriame nurodyta, jog atsisako pateikto civilinio ieškinio, kadangi turtinė žala atlyginta (b. l. 142-145).
BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat įvertinęs civilinio ieškovo BĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ pateiktą atsisakymą nuo civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 142-145), procesą dėl minėto civilinio ieškovo pateikto civilinio ieškinio dėl 189,47 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukia.
Nukentėjusysis iš kaltinamojo A. P. prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 34, 35-36).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika, kurioje pagrįsta neturtine žala yra laikytini atvejai kaip pavyzdžiui - Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6 000 Lt (1 738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1 500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai). Didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos tais atvejais, kai konstatuojami ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, bendravimo galimybių sumažėjimas (pvz., dėl traumuoto, subjauroto veido), kai nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (pvz., byloje Nr. 2K-289-693/2019 asmeniui priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, konstatavus, kad jis buvo ilgai gydomas stacionare, sumažėjo jo bendravimo galimybės, prireikė danties implantavimo (dėl sulaužyto žandikaulio); byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105-222/2019">2K-105-222/2019</a> priteista 2 200 Eur – spyriu į veidą asmeniui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.).
Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105-222/2019">2K-105-222/2019</a>).
Atitinkamai tokia praktika vadovaujasi ir apeliacinės instancijos teismai, pvz., byloje Nr. 1A-148-957/2023 priteista 600 Eur (nosies kaulų lūžis, mažinta atsižvelgiant į tai, kad abipusės muštynės); byloje Nr. 1A-550-468/2020 – 1 000 Eur (nosies kaulų lūžis), byloje Nr. 1A-21-309/2020 – 1 000 Eur (nosies kaulų lūžis), byloje Nr. 1A-524-908/2021 – 1 500 Eur (stuburo kryžkaulio slankstelio lūžis, pirmųjų apatinių dantų emalio nuskilimas ir kt. sužalojimai); byloje Nr. 1A-487-626/2019 – 1 700 Eur (šonkaulių lūžiai); byloje Nr. 1A-689-873/2019 – 2 000 Eur (šonkaulių lūžiai, nosies kaulo lūžis); byloje Nr. 1A-454-873/2019 – 2 000 Eur (dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžis, šonkaulių lūžiai) ir kt.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis paaiškino, jog tuo metu buvo Kalėdų periodas, sugadintos visos šventės ne tik jam, tačiau ir jo šeimai. Negalėjo dalyvauti trejose oficialiuose renginiuose, kadangi yra įmonės užsiimančios didmenine durų prekyba vadovas, todėl daug nuomoja parduotuvių ir skirtinguose miestuose, Kalėdiniu laikotarpiu buvo pakviestas į renginius, tačiau negalėjo dalyvauti renginiuose. Pagrindinę nurodytą sumą argumentuoja ne pačiu suteiktu skausmu, ne važinėjimu į gydymo įstaigas, tačiau buvo sulaužyta nosis, kreivumas matosi plika akimi. Nosį atstatyti reikalinga plastinė operacija. Nesigilino detaliai į sumas, tačiau domėjosi, kad tokia operacija prasideda nuo 5 000 Eur sumos. Tai buvo minimali suma, kurią pareiškė civiliniame ieškinyje. Negali pasakyti tiksliai ar tikrai darysis plastinę operaciją, kadangi jam virš 50 metų amžiaus, civilinio ieškinio suma paremta plastinės operacijos įkainiais šiai dienai, kad atsistatyti nosies tiesumą. Specialisto išvadoje yra nustatytas nosies lūžis, iki įvykio nebuvo nosies lūžio ir kreivumo. Pažymi, kad patys gydytojai pasakė, kad dėl nosies kreivumo reikalinga operacija. Šį dalyką jam tyrė Žalgirio klinikoje, tačiau šių dokumentų į bylą nepateikė. Šiuo metu nesikreipė dėl plastinės operacijos, kadangi kol kas neplanuoja jos daryti. Moralinę žalą vertiną 5 000 Eur sumą. Be to, kadangi pats yra įmonės vadovas, todėl bet kokiu atveju nuotoliniu būdu jam reikėjo dirbti, todėl nedarbingumo buvo atsisakęs (b. l. 152-153).
Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis A. P. nurodė, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys 5 000 Eur sumai yra ženkliai per didelis. Padarytą žalą vertina 500-800 eurų (b. l. 150-151).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam M. J. smurtiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasižymintis dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių ir nosikaulių lūžiu, be to, buvo nustatytos poodinės kraujosruvos aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose bei žaizda viršutinės lūpos gleivinėje (t. 1, b. l. 45-46). Specialisto išvadoje nurodyta, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, nes buvo padarytas lūžis (b. l. 46). Nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais, dėl menkavertės priežasties, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus. Padaryti sužalojimai buvo padaryti visiems matomoje vietoje – veide, dėl ko nukentėjusysis jautė papildomus nepatogumus. Kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad nukentėjusiajam buvo taikoma skubi hospitalizacija, ar kad jis buvo gydomas stacionariai. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis dirbo iš namų, nedarbingumo pažymėjimas dėl įvykio nebuvo išduotas (b. l. 68, 153). Taip pat nenustatyta, kad nukentėjusiajam liko kokie nors vizualiai matomi liekamieji reiškiniai, dokumentai dėl būtinumo atlikti plastinę operaciją nepateikti. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, jis būtų buvęs atskirtas nuo artimųjų, kilę išgyvenimai būtų žymiai palietę socialinę, šeimyninę ar profesinę sritis. Teismui nekyla abejonių, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, prieš jį pavartoto smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus ir už tai turi būti teisingai atlyginta, tačiau pirmiau aptartas aplinkybes įvertinus minėtos teismų praktikos bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų kontekste, pripažintina, kad nukentėjusiojo M. J. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies - prašomos turtinės žalos dydis yra mažintinas iki 1 500 Eur ir ši suma yra priteistina iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiojo naudai. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka nuoseklią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir teisės taikymo aspektu atitinka įstatymo reikalavimus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti A. P. visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti M. J. naudai iš A. P. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Procesą dėl civilinio ieškovo BĮ „Vilniaus teritorinės ligonių kasa“ 189,47 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų ir keturiasdešimt septynių euro centų) turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Išaiškinti A. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Grinevičiūtė
