Administracinė byla Nr. eI2-14780-583/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03599-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 2 d.
Klaipėda
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Romano Klišausko,
sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,
dalyvaujant vertėjui Abdulmecid Zengin (įžanginėje teismo posėdžio dalyje),
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjo A. C. atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dominykai Gromnickaitei,
2025 m. rugpjūčio 26 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 25S131910 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam Departamentas buvo išdavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas), kuris galiojo iki 2026 m. spalio 11 d. Teigia, kad pareiškėjas yra statybininkas, į Lietuvą atvyko siekdamas dirbti, todėl jam leidimas buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą, nurodydamas, kad įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo išdavimo, nutraukė darbo sutartį su pareiškėju.
Teigia, kad jo darbdavys uždaroji akcinė bendrovė „Valonė“ (toliau – ir darbdavys, Bendrovė) ir Vokietijos įmonė Kaiserhau SAJ GmbH sudarė statybos darbų sutartį, pagal kurią Vokietijos įmonė užsakė, o darbdavys teikė statybos ir montavimo darbus, valdomus iš Kaiserhau SAJ GmbH buveinės Vokietijoje. Pabrėžė, jog pareiškėjas apie galimą darbo sutarties nutraukimą nieko nežinojo, tai padaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl jis nedelsiant kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Akcentuoja, jog pareiškėjas tinkamai vykdė jam pavestas darbines funkcijas, todėl nėra priežasčių dėl kurių būtu pagrindas nutraukti darbo sutartį.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog Bendrovė atleido jį neteisėtai, atsakovas negalėjo nedelsiant panaikinti leidimą. Departamentas privalėjo pareiškėjui suteikti protingą terminą surasti kitą darbdavį. Nagrinėjamu atveju Departamentas veikė pažeisdamas gero viešojo administravimo principą, Sprendimas yra formalaus pobūdžio bei biurokratiškas, priimtas neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos, todėl jis turi būti panaikintas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. C. atstovas advokatas Justas Vylius nurodė, kad palaiko skundo reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad darbdavys 2024 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti pareiškėjui leidimą tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti Lietuvoje pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą – betonuotoju. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, 2024 m. spalio 9 d. buvo priimtas sprendimas pareiškėjui išduoti leidimą galiojanti dvejus metus. Departamento turimi duomenys rodo, jog Bendrovė 2025 m. gegužės 19 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą darbo sutartį ir jokiose kitose Lietuvos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad leidimas užsieniečiui panaikinamas jeigu, nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu.
Atsakovas pabrėžė, jog teisės aktai jo neįpareigoja aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta. Vien faktas, jog darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, yra Įstatymo nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Departamento nustatytus faktus.
Nesutinka, kad atsakovas privalėjo informuoti pareiškėją apie priimamą jam nepalankų sprendimą. Įstatymo nuostatos numato, kad Departamentas privalo informuoti užsienietį apie jam panaikinama leidimą gyventi tuo atveju, jeigu yra nustatyta, kad yra Įstatymo 50 str. 1 d. 5 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. Nagrinėjamu atveju leidimo panaikinimo pagrindas buvo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas.
Akcentuoja, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panašaus pobūdžio bylose. Pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
Atsakovo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Teismo posėdžio metu atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė Dominyka Gromnickaitė nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 25S131910, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 26 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį, o jo profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (betonuotojas). Bendrovė tarpininkavo dėl leidimo pareiškėjui išdavimo, patvirtindama, kad siekia įdarbinti pareiškėją.
Departamentas išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo prašymą, 2024 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjui išdavė leidimą, galiojantį iki 2026 m. spalio 11 d. Leidimas pareiškėjui išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu – pareiškėjas ketino dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą.
Vadovaujantis Valstybinio socialinės draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis matyti, kad 2024 m. spalio 21 d. darbdavys įdarbino pareiškėją, tačiau 2025 m. gegužės 19 d. darbo santykiai tarp pareiškėjo ir Bendrovės nutruko.
Atsakovas, remdamasis minėtais duomenimis, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą, kadangi Bendrovė 2025 m. gegužės 19 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą darbo sutartį, o pareiškėjas jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse nedirba. Sprendime teigiama, jog jo priėmimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas teigia, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; 2) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties.
Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 130 punkte nurodyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos, priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Kaip jau minėta, Sprendimas grindžiamas faktine aplinkybe, kad tarp pareiškėjo ir darbdavio sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2025 m. gegužės 19 d. ir pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu nedirbo jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse. Bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina nurodytas aplinkybes ir tarp proceso šalių nėra ginčo dėl šių aplinkybių.
Pareiškėjas savo reikalavimą panaikinti Sprendimą iš esmės grindžia aplinkybe, kad jo atleidimas iš Bendrovės yra neteisėtas. Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 12 d. teismui pateikė 2025 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. DGKS-5590 (sprendime nurodyta data – 2025 m. rugpjūčio 5 d., sprendimo metaduomenyse nurodyta registracijos ir pasirašymo data – 2025 m. rugpjūčio 11 d.), kuriuo pareiškėjo atleidimas iš Bendrovės pripažintas neteisėtu, pareiškėjas grąžintas į iki atleidimo iš darbo eitas pareigas ir pareiškėjui buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos.
Teisėjų kolegija įvertinusi minėtas aplinkybes konstatuoja, kad pareiškėjas objektyviais rašytiniais įrodymais pagrindė, jog Bendrovė 2025 m. gegužės 19 d. neteisėtai nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu nusprendė grąžinti pareiškėją į darbą Bendrovėje. Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai, kad darbdavys su juo elgėsi nesąžiningai ir jį apgavo, nėra grindžiami tik prielaidomis.
Atsižvelgiant į šiuo individualiu atveju susiklosčiusias išimtines aplinkybes, kai pareiškėjui išduotas leidimas buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu („jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu <...>“), bet po Sprendimo priėmimo su pareiškėju sudarytos darbo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu ir buvo nurodyta grąžinti jį į darbą, tokio ginčijamo sprendimo palikimas galioti būtų nesuderinamas su teisingumo, teisėtumo, proporcingumo, sąžiningumo ir kitais principais, įtvirtintais, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Be to, pažymėtina, kad administracinio sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas paprastai yra vertinami pagal to administracinio sprendimo priėmimo metu egzistavusias faktines ir teisines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad darbo sutarties nutraukimas 2025 m. gegužės 19 d. yra neteisėtas, realiai egzistavo ir Sprendimo priėmimo metu (2025 m. birželio 6 d.), nepaisant to, jog ši aplinkybė nustatyta (paaiškėjo) tik vėliau, t. y. Komisijos 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendime Nr. DGKS-5590. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir LVAT formuojamoje teismų praktikoje šios kategorijos bylose (žr.: 2025 m. kovo 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTQ4MS02MDIvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1481-602/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1481-602/2025">eA-1481-602/2025</a>).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių duomenų visumą konstatuotina, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. 25S131910 naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėjas teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1730,30 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog Sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas, todėl darytina išvada, kad sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjas teismui pateikė 2025 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. JV007188 bei 2025 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymą, kurių turinys patvirtina, kad pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 1730,30 Eur.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Skundas teismui pateiktas 2025 m. birželio 30 d. (2025 m. II ketvirtis). todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2024 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 2335,9 Eur.
Už skundo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 5837,5 Eur (2335,9 * 2.5). Kaip ir anksčiau minėta pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 1730,30 Eur, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pareikėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir jam iš Departamento priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo parengimą – 1730,30 Eur
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. C. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 25S131910.
Pareiškėjui A. C. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 1730,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė
Romanas Klišauskas
