Civilinė byla Nr. e2YT-10452-418/2025
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01128-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 23 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,
sekretoriaujant Vaidai Šukienei,
dalyvaujant pareiškėjui P. Š., jo atstovei advokatei L. A.,
suinteresuotam asmeniui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. K..
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas P. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po mamos N. Š. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini)d., priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas yra A. Š. ir N. Š., sūnus. Pareiškėjo tėvai N. Š. ir A. Š. visą gyvenimą gyveno N. Š. tėvų gyvenamajame name, kurio unikalus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas P. Š. šiame name augo ir gyveno kartu su tėvais N. Š. ir A. Š., bei savo seserimi A. Š. (po santuokos K.). Pareiškėjo tėvas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini)d. Pareiškėjo motina N. Š. mirė (duomenys neskelbtini)d. Po motinos mirties paveldėjimui liko žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos jo motinos daiktinės teisės neįregistruotos. N. Š. testamento nebuvo sudariusi. N. Š. įstatyminiais įpėdiniais buvo pareiškėjas (ir jo sesuo A. K.. Po N. Š. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. Nors paveldėjimo byla pas notarą nebuvo užvesta, tačiau po N. Š. mirties jos turtą (turėtas turtines teises į namą ir žemės sklypus) paveldėjo pareiškėjas pradėdamas mamos turėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas dar iki mamos N. Š. mirties jis apsigyveno kartu su mama jos name adresu, (duomenys neskelbtini)sav., kas buvo sąlygota N. Š. poreikio į nuolatinę priežiūrą ir globą, kiek vėliau pareiškėja sergančią mamą globojo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po mamos N. Š. mirties Pareiškėjas išimtinai vienas valdė ir naudojo namą bei kitą N. Š. turėtą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo visus komunalinius mokesčius ir kitas turto eksploatacines išlaidas, naudojosi ir tebesinaudoja gyvenamuoju namu, name esančiais apyvokos daiktais, rūpinasi ir prižiūri žemės sklypus, tad išvada, kad Pareiškėjas priėmė palikimą po motinos mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti atitinka įstatymo nuostatas tokiam faktui konstatuoti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms pareiškime ir prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje su pareiškėjo reikalavimu sutiko ir patvirtino pareiškėjo pareiškime ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes.
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas P. Š. yra A. Š. ir N. Š. sūnus. Pareiškėjo tėvas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini)d., motina N. Š. mirė (duomenys neskelbtini)d. Po N. Š. mirties paveldėjimui liko žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)k., į kuriuos jos daiktinės teisės neįregistruotos. Po N. Š. jos įpėdinai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pareiškėjas nurodo, kad jos palikimą jis priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. Š. yra pirmos eilės N. Š. įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo P. Š., suinteresuoto asmens A. K. paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas po savo motinos N. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) d. priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius už motinos naudotą nekilnojamąjį turtą, jo teigimu, jis rūpinasi po motinos mirties likusiu paveldimu turtu ir jį prižiūrėjo. Šias pareiškėjo aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuotas asmuo, A. K.. Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas P. Š. po motinos mirties naudojosi ir naudojasi paveldimu turtu, jį valdo ir juo disponuoja kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po N. Š. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys išskyrus pareiškėją, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas P. Š. po savo motinos N. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjo priteistinos 11,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo P. Š. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)d., mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti iš pareiškėjo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,90 Eur (vienuolikos eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Leonora Jakubauskienė
