Dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo

Civilinė byla Nr. e2VP-10643-393/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01153-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.5.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 22 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims skolininkui M. G., L. G., antstolei A. M. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) prašo vykdymo procese nustatyti skolininko M. G. turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine L. G. nuosavybė, dalį, o būtent, kad M. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. G. priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoti asmenys M. G., L. G., antstolė A. M. apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka informuoti tinkamai. Atsiliepimų ar prašymų negauta.

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

k o n s t a t u o j a :

Prašymas tenkintinas.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolės A. M. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0151/24/01442, Nr. 0151/24/01807, Nr. 0151/25/00022, Nr. 0151/25/00309, Nr. 0151/25/00645, Nr. 0151/25/00661, Nr. 0151/25/00902, Nr. 0151/25/00927, Nr. 0151/25/01054, Nr. 0151/25/01074, Nr. 0151/25/01112, Nr. 0151/25/01182 dėl skolų išieškojimo iš skolininko M. G. išieškotojos VMI prie FM naudai. Antstolė, vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkas M. G. yra sudaręs santuoką su L. G. Antstolė (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui bei jo sutuoktinei L. G. priklausantį turtą, kuriame M. G. dalis nenustatyta. Taip pat skolininkui išsiuntė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas sutikimo nepateikė. 2025 m. rugpjūčio 25 d. antstolė siūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nagrinėjamu atveju skolininko M. G. ir jo sutuoktinės L. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, kurį areštavo ir aprašė antstolė, įgytas skolininkui būnant santuokoje su suinteresuotu asmeniu L. G. Byloje nesant įrodymų, jog minėtas nekilnojamasis turtas įgytas iš skolininko ar suinteresuoto asmens asmeninių lėšų, konstatuotina, kad minėtas turtas skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi bendras sutuoktinių nekilnojamasis turtas nėra padalytas, antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, būtina nustatyti skolininkui M. G. priklausančią dalį minėtame bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte (CK 3.112 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nenustatė aplinkybių sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, o vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, jog skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus, nėra, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui M. G. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. G. priklauso ½ dalis turto, areštuoto antstolės A. M. (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnis).

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, kartu gali nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Ši nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti naudojimosi turtu tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 593 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstolės A. M. kontorai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Irma Blekaitienė