Baudžiamoji byla Nr. 1-883-445/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21375-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 21 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
nuotoliniu būdu dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,
dalyvaujant kaltinamajam K. K.,
nukentėjusiajai J. K.,
nedalyvaujant civilinio ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
n u s t a t ė :
K. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui, o būtent: 2025 m. birželio 18 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), bute, kilus konfliktui, tyčia, rankomis stūmė savo motiną J. K., po ko ši nukrito, jai atsistojus metė raktų ryšulį į dešinę koją ir sudavė ranka ne mažiau dviejų smūgių į galvą, krūtinę, rankas, šonus, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje ir odos nubrozdinimo dešinės čiurnos sąnario vidiniame paviršiuje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. K. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus ir juos davė, sutiko, kad įrodymai nebūtų išsamiai tiriami, o tik išvardijami, t. y. prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokurorė, nukentėjusioji dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko.
Kadangi kaltinamasis K. K. kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl nustačius aplinkybes, jog galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, įrodymai byloje yra ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Apklaustas K. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas įvyko 2025-06-18 namuose, (duomenys neskelbtini), kai grįžo po darbo į namus, tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), rado motiną J. K. išgėrusią. Susinervino, ji norėjo išeiti iš namų, jis jai neleido – atėmė raktų ryšulį. Buvo susinervinęs, kad motina buvo neblaivi. Įvyko konfliktas: iš pradžių apsižodžiavo, po to ją stipriai pastūmė rankomis, ji atsitrenkė į lovos atlošą, susitrenkė galvą. Sudavė porą smūgių rankos kumščiu, į kur sudavė nelabai prisimena. Galėjo suduoti smūgius į galvą, krūtinę. Po šių smūgių motina pradėjo verkti, nuo raktų ryšulio buvo nubrozdinimas, kai metė juos į žemę, pataikė į dešinę koją, buvo nubrozdinta. Motina buvo su šortais, koja buvo atvira. Galėjo padaryti sužalojimus, kurie nustatyti. Kitų smurtinių veiksmų neatliko. Gyvena kartu su motina. Tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvai atskirai gyvena kelis mėnesius, įvykio metu tėvas jau kartu nebegyveno. Iki įvykio su motina buvo ir barnių, ir nesutarimų dėl alkoholio, motina išgerdavo. Motina niekur nedirba. Motina alkoholinius gėrimus vartoja ne namuose. Sausio 10 d. kaltinamajam suėjo 18 metų. Gauna vaiko pinigus- 190 EUR. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, galėtų atlyginti per savaitę. Praeity nebaustas administracine tvarka, neteistas. Mokslai sekasi vidutiniškai, po (duomenys neskelbtini) baigimo galvoja išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu apie studijas negalvoja.
Be K. K. visiško prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo ir šie teisiamajame posėdyje teismo ištirti ir nuosekliai vieni kitus papildantys ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:
Nukentėjusiosios J. K. parodymai, kad 2025-06-18 dienos metu namuose ji viena išgėrė tris skardines alkoholinio alaus. Tada į namus grįžo jos sūnus K. K.. Nežino kodėl sūnus K. abiem rankom ją pastūmė, pastūmė suduodamas rankomis smūgį jai į krūtinę. Nuo smūgio ji nukrito virtuvėje ant grindų. Kai atsistojo, sūnus metė į ją raktų ryšulį. Raktai pataikė jai į dešinę koją ties čiurna, prakirto odą, pradėjo bėgti kraujas. Jai skaudėjo. Ji pasiėmė savo raktus ir nuėjo į kambarį, ten atsigulė ant lovos. Sūnus K. atėjo į kambarį ir pradėjo ją mušti, sudavė smūgius kumščiais. Smūgius sudavė į galvą, krūtinę, rankas, šonus. Negali pasakyti kiek smūgių sudavė, bet smūgių buvo ne mažiau kaip dešimt. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo visą kūną. Sūnus, suduodamas jai smūgius, sakė, kad vieną kartą vis tiek ją užmuš. Tada sūnus K. nuėjo ir užrakino buto duris. Ji labai susijaudino, pradėjo verkti, paskambino savo mamai R. L.. Policiją ir greitąją medicinos pagalbą iškvietė jos mama R. L.. Greitosios pagalbos medikai ją apžiūrėjo, išvežė į ligoninės priėmimo skyrių, kur užklijavo žaizdą ant kojos. (b. l. 29-30)
Akistatos tarp nukentėjusiosios J. K. ir ir įtariamojo K. K. protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistatoje dalyvavę asmenys patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. (b. l. 143-146).
Liudytojos R. L. parodymai. Dukra J. K. ir anksčiau yra jai sakiusi, kad sūnus K. prieš ją smurtauja, tik ji niekada nekvietė policijos. 2025-06-18 įvykio ji nematė, nebuvo dukters J. bute, todėl apie įvykį žino tik tiek, kiek papasakojo dukra J. Nežino kelinta valanda buvo, buvo jau gerokai po pietų, kai į jos mobilųjį telefoną paskambino verkdama J. ir pasisakė, kad K. ją sumušė. Bendrajam pagalbos centrui skambino ne ji, o jos dukra P. iš savo mobiliojo telefono. Savo dukterį J. ji pamatė praėjus po 2025-06-18 įvykio gal savaitei ar daugiau. Sužalojimų ant šios kūno ji nematė, bet tada dukra J. skundėsi, kad po to, kai ją sumušė jos sūnus K., tai jai dar vis skauda krūtinę, galvą. (b. l. 82-85).
Liudytojo Ramūno Keršio parodymai. 2025-06-18 dirbo su vyriausiais patruliais Vaidu Vaiciulioniu ir Adriana Radzevičiene. Apie 17.30 val. iš Alytaus OVP budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sūnus sumušė savo motiną, motinai skauda galvą, ją pykina, ji negali išeiti iš namų. 17.42 val. atvyko nurodytu adresu į įvykio vietą. Bute rado K. K. ir šio motiną J. K.. J. K. akivaizdžiai buvo neblaivi. Nurodė, kad sūnus K. K. stūmė ją, metė į ją ryšulį raktų, pataikė į koją, atsirado žaizda, po to dar sudavė smūgius kumščiu į ranką, į galvą. Negalėjo pasakyti, kiek smūgių sudavė sūnus. Ji sakė, kad jai skaudėjo. Ant J. K. kojos ties čiurna matėsi žaizda. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, jai nustatė kojos nubrozdinimą. Kadangi J. K. skundėsi galvos skausmu, tai GMP ją išvežė į Varėnos sveikatos centro priėmimo ir skubios pagalbos skyrių apžiūrai ir tyrimams atlikti. K. K. patvirtino, kad metė raktų ryšulį į savo motiną, pataikė jai į koją, bet nei vieno smūgio jai nesudavė. Jis sakė, kad užrakino buto duris, nes nenorėjo, kad mama neblaivi išeitų iš namų, bet kai ji niekaip neapsiramino, tai jis tiesiog metė raktus į jos pusę. (b. l. 88-90)
Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2025-06-18 apie 17 val. 30 min iš Alytaus OVP budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), 18 metų sūnus sumušė 39 metų motiną, motinai skauda galvą, pykina, negali išeiti iš namų. 17 val. 42 min. atvykus įvykio vietoje, paaiškėjo, kad K. K., gim. (duomenys neskelbtini), apie 17 val. 20 min., virtuvės kambaryje pastūmė neblaivią savo motiną J. K., metė į ją ryšulį raktų ir pataikė į dešinę koją, taip sukeldamas fizinį skausmą ir sužalojo koją. Po kelių minučių J. K. nuėjus į svetainės kambarį ir atsigulus į lovą, prie jos priėjęs sūnus K. K. sudavė apie 10 smūgių rankomis į kūno ir veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Atvykę GMP medikai J. K. išsivežė į VšĮ Varėnos sveikatos centro priėmimo skyrių. Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir padarytų sužalojimų tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. (b. l. 9-11)
Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Smurtą patyręs asmuo yra J. K., ji neapklausta dėl fizinės būklės; smurtą patyrusio asmens sužalojimai: įdrėskimas ant dešiniosios kojos; smurtą patyrusios asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, 17.59 val. J. K. alkotesteriu buvo nustatytas 2,26 prom. neblaivumas; smurtu įtariamas asmuo - K. K., smurtu įtariamo asmens būklė- ramus, patikrinus alkotesteriu K. K. blaivumą, jis buvo blaivus. J. K. paaiškino, kad būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie 17 val. 20 min, kilus konfliktui su savo sūnumi K. K. dėl neišplautų rūbų ir jos neblaivumo, virtuvės kambaryje sūnus K. K. pastūmė savo motiną J. K. ir į ją metė ryšulį metalinių raktų bei pataikė jai į koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai nubrozdino dešinės kojos pėdą. J. K. nuėjus į svetainės kambarį ir atsigulus į lovą, priėjo sūnus ir pradėjo kumščiu daužyti į kairę ranką ir į galvą. J. K. tiksliai negali pasakyti, kiek buvo suduota smūgių į ranką ir į galvą, tačiau nemažiau kaip dešimt smūgių, taip sukeldamas fizinį skausmą. Atvykę GMP medikai ir apžiūrėję J. K. nustatė dešinės kojos pėdos nubrozdinimą. Dėl galvos skausmų J. K. GMP medikai ją išsivežė į VšĮ Varėnos sveikatos centro priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai. Sūnus K. K. prisipažino, kad virtuvės kambaryje metė metalinių raktų ryšulį ir pataikė į koją, bet nestūmė, o svetainės kambaryje ją tik pastūmė, bet jos nemušė. Informacija apie įvykio aplinką: tvarkinga; pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje anksčiau nebuvo gauta; smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į Varėnos rajono policijos komisariato patalpas. (b. l. 14-17)
Įvykio vietos apžiūros protokolas, foto lentelė, kuriuose yra užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame penkių aukštų name esantis (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas butas. Laiptais užlipus į trečią aukštą per vidurį yra metalinės juodos spalvos durys su numeriu (duomenys neskelbtini). Įėjus pro duris patenkama į bute esantį koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra medinė gelsvos spalvos spinta su veidrodžiu, ant kurios sukabinti drabužiai. Ant grindų yra rudos spalvos takas, ant kurio sudėti batai. Koridoriaus kairėje pusėje prie sienos yra medinė spintelė, ant kurios yra metalinių raktų ryšulys. Apžiūrėjus įvykio vietą, tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta, tuo įvykio vietos apžiūra baigta. Po apžiūros iš įvykio vietos paimtas raktų ryšulys. (b. l. 18-27)
Specialisto išvada Nr. G 2216/2025(01), kuria J. K. nustatyta poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje ir odos nubrozdinimas dešinės čiurnos sąnario vidiniame paviršiuje, padaryti minėtas kūno sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ar plokštuma (plokštumomis), prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Varėnos sveikatos centro priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2025-06-18, 18:10 val. Tikėtina, kad kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Pateiktuose J. K. medicinos dokumentuose nėra pateiktas išsamus makromorfologinis, lokalizacinis ir skaitinis nustatytų kūno sužalojimų aprašymas, todėl nėra ir galimybės tiksliau pasisakyti apie trauminių poveikių skaičių. Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nurodyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. K., patiriant nustatytus kūno sužalojimus, galėjo jausti fizinį skausmą. (b. l. 57-58)
Tarnybinis pranešimas dėl Bendrojo pagalbos centro garso įrašo, kad 2025-06-18 17:26 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini). Privatus fizinis asmuo skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įrašas įkeltas į IBPS prie šio tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 101).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141 straipsnio 2 dalis numato, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir kiti.
Kaltinamojo K. K. veiką teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis rankomis stumdamas savo motiną J. K., po ko ši nukrito, jai atsistojus metė raktų ryšulį į dešinę koją ir sudavė ranka ne mažiau dviejų smūgių į galvą, krūtinę, rankas, šonus, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>, 2K-95-648/2021, 2K-150-489/2022).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali – mušimo ar smurto atveju nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas suprantamas kaip tam tikras poveikis žmogaus kūnui, siekiant jam sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.
Nurodytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNDg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-489/2018">2K-65-489/2018</a>). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. K. veikė tiesiogine tyčia.
Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Iš bylos aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajai padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, ji jautė ir fizinį skausmą.
Dėl kaltinamojo susitaikymo su nukentėjusiąja
2025-10-07 rašytiniu susitaikymo pareiškimu (t. 2, b. l. 14), kuris pasirašytas K. K. ir J. K., kaltinamasis pripažįsta kaltę, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė ir pageidauja, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, kaltinamasis pripažįsta civilinį ieškinį. Šią poziciją K. K. ir J. K. palaikė ir teismo posėdžio metu. K. K. dar kartą atsiprašė J. K.. Prokurorė teismo posėdžio metu sutiko su kaltinamojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamosios bylos nutraukimu, nurodė, kad yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytos sąlygos, leidžiančios kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nustatė, kad K. K. pripažįsta kaltę dėl jo padaryto nesunkaus nusikaltimo, susitarė dėl 81,25 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, susitaikė su nukentėjusiąja J. K. ir, teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas išvadą apie tai, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis K. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų daro atsižvelgdamas į šias aplinkybes: jis praeityje neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi. Kaltinamasis nėra baustas už administracinius nusižengimus, veiką padarė būdamas 18 metų amžiaus, tokio amžiaus yra ir šiuo metu, jis mokosi Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje. Kaltinamasis nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitą.
Taip pat teismas nustatė, kad nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant kaltinamasis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes K. K. nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, taip pat jis nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu.
Teismas pažymi, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).
Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120/2007">2K-120/2007</a>, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-606/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-606/2006">2K-606/2006</a>).
Nagrinėjamoje byloje, teismas, atsižvelgdamas į įstatymo numatytas sąlygas, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Baudžiamąją bylą teismas jo atžvilgiu nutraukia, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 dalimi.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (pagal laidavimą, susitaikius ir kitais), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir kitos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) straipsnis numato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose skirtina, įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria pasikėsinta į asmens sveikatą. Šią priemonę prašė skirti ir prokurorė.
Dėl pareikšto civilinio ieškinio
Valstybinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti 81,25 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 67-69). Kaltinamasis šį pareikštą ieškinį visiškai pripažino.
Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų J. K. buvo gydyta (apžiūrėta) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 81,25 Eur.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. SDĮ 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK).
SDĮ 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK. SDĮ 15 str. 1 d. 6 p. c p. p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareikštą ieškinį teismas laiko pagrįstu ir jį tenkina.
Dėl laikino sulaikymo, kardomosios priemonės, kitų klausimų
Kaltinamajam buvo taikytas laikinas sulaikymas nuo 2025-06-18 iki 2025-06-18 (t. 1, b. l. 116-119, 156-157). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis numato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kadangi nuosprendžiu asmeniui nėra skiriama bausmė, todėl laikinas sulaikymas neturi būti įskaitytas.
2025 m. birželio 18 d. K. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 161-166). Ši priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Raktų ryšulys 2025-07 nutarimu grąžintas nukentėjusiajai J. K. (t. 1, b. l. 94-96). Šiuo metu nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl nėra spręstinų klausimų dėl daiktų likimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299, 301 – 303 straipsniais, 304 – 305, 307 - 308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius kaltinamajam su nukentėjusiąja, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72(2) straipsniu, K. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, b. k. 73000), 81,25 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiosios J. K. gydymo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, turi būti nurodyta ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėjas Dalis Žilionis
