Baudžiamoji byla Nr. 1-871-805/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06593-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.4.2.3; 2.1.15.1.1; 2.1.16.1.1;
2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 21 d.
Alytus
Alytaus
sekretoriaujant G. Z.,
dalyvaujant prokurorei R. Č.,
kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui V. J.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:
1) 2021 m. rugpjūčio 27 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 6 punktu;
2) 2023 m. rugsėjo 11 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;
3) 2024 m. gruodžio 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirta 40 parų arešto bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. 2025 m. liepos 24 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas R. S. atlikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtą 40 parų arešto bausmę, Alytaus kalėjime atliekantis 40 parų arešto bausmę, bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 14 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis R. S. 2025 m. vasario 21 d., apie 21.12 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo brolį D. S. – sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl smūgio D. S. nugriuvus ant grindų, vieną kartą spyrė į dešinį šoną, taip smurtaudamas padarė D. S. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruvą dešinės akies junginėje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimą bei dėl dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimo, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam D. S. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis teismo posėdyje parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas ir savo kaltę pripažįsta, ligonių kasai žalą atlygino. Niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nedraustas. Pagal ankstesnį nuosprendį jam buvo paskirta 40 parų arešto bausmė, kurios pabaiga 2025 m. spalio 14 d. Anksčiau 40 parų arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas, nešiojo apykoję, tačiau vėliau bausmės vykdymo atidėjimas buvo teismo panaikintas. Parodė, kad su broliu susipyko. Įvykis įvyko jo mamos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena jis ir jo brolis. Įvykio dieną grįžo į namus iš miesto apie 18 valandą, parsivežė alkoholinių gėrimų. Su broliu D.išgėrinėjo, vėliau su juo susikivirčijo dėl brolio katės, kadangi jis išmetė pro duris į lauką, o ji buvo laikoma namuose. Gal per stipriai susikivirčijo. Konfliktas įvyko dėl pavartoto alkoholio. Brolis jam bandė trenkti, bet nepataikė, tuomet jis trenkė broliui į veido sritį, spyrė vieną kartą ir brolis išbėgo pro duris. Pripažįsta, kad sudavė smūgį kumščiu, kuris galėjo būti stiprus, prie pat buvo, nežino ar tuo galėjo padaryti tokius sužalojimus. Mano, kad sulaužyti vienu smūgiu negalėjo, tačiau jis nėra ekspertas, neturi specialių žinių, kad atsakyti į tai. Daug laiko praėjo, todėl gerai neprisimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.
Į teisėjai pagarsintus R. S. duotus parodymus 2025 m. vasario 24 d. ir 2025 m. birželio 3 d. (t. 2, b. l. 12-15; 21-24), kaltinamasis nurodė, kad tvirtinta šiuos parodymus, pats neįsivaizduoja, kad vienu smūgiu galima padaryti tokį sužalojimą. Sudavė kumščiu ir brolis parkrito, galėjo būti stiprus smūgis. Buvo girtas, todėl gerai neatsimena. Neatsimena, ar bėgo kraujas broliui. Jam buvo nustatytas 3,84 promilių neblaivumas. Pripažįsta, kad sudavė ir tuo padarė žalą broliui, sutinka, kad dėl jo veiksmų galėjo kilti sužalojimai. Jų su broliu santykiai geri, kai abu negeria, broliui visada padeda. Buvo išvykęs gydytis į Priklausomybių ligų centrą dėl alkoholio vartojimo, nes dėl alkoholio vartojimo yra padaręs įvairių dalykų, dėl kurių labai gailisi. Gydymas davė naudą, paskyrė tinkamus vaistus, kuriuos ir šiuo metu vartoja. Įvykio metu gydėsi, tačiau jam netiko tie vaistai, todėl paprašė kitų vaistų po to įvykio (neatsimena tikslios datos) ir nauji vaistai atitiko, dabar nėra minčių apie alkoholio vartojimą. Nori grįžti į darbą ir gyventi normalų gyvenimą, atiduoti visas skolas. Šios nusikalstamos veikos metu buvo išgėrę abu. Po to įvykio jam brolis taip pat buvo trenkęs į veidą ir yra likęs randas, tačiau paprašė tyrėjų, kad viską nutrauktų. Alkoholio vartojimas tiek broliui, tiek jam turi įtakos elgesiui. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi, atsiprašė brolio ir susitaikė pradėjo daryti išvadas dėl to, kas įvyko, savo noru nuvyko į Priklausomybių centrą. Neprieštarauja, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.
Kaltinamasis R. S. prisipažino kaltu, jo kaltę, be paties prisipažinimo, taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti, sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis, faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, o būtent:
R. S.
nukentėjusysis D. S., 2025 m. vasario 22 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. vasario 21 d. jis su broliu R. S. buvo (duomenys neskelbtini). Brolis pavakare grįžo iš Alytaus neblaivus, parsinešė 3 butelius alaus po 1 litrą. Kartu su broliu sėdėjo ir gėrė alų. Brolis, atsistojęs priešais jį, sudavė jam vieną smūgį ranka į veidą. Po smūgio jis parkrito ant grindų. Parkritus ant grindų, R. jį toliau mušė tiek rankomis, tiek kojomis į įvairias kūno vietas. Nuo smūgių jis stengėsi dengtis galvą rankomis, todėl pasakyti kiek tiksliai buvo suduota smūgių negali, bet smūgių buvo ne mažiau 10. Kai buvo mušamas, sąmonės praradęs nebuvo. Brolis yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje ir jam yra paskirti vaistai, kuriuos jis vartoja maišydamas su alkoholiu. Dėl brolio R. veiksmų jam nustatytas akiduobės sienos lūžis ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Pareiškimą rašyti atsisako (t. 1, b. l. 50-53);
nukentėjusysis D. S., 2025 m. vasario 24 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena kartu su broliu R., sutaria gerai, abu niekur nedirba, dirba tik pavienius darbus, jeigu paprašo kaimynai. R. yra normalus žmogus, bet kai išgeria alkoholio tai piktesnis pasidaro. Kai sunervuoja, pasidaro ir jis (D. S.) piktas. 2025 m. vasario 21 d. jis vienas buvo namuose, buvo blaivus. Brolis buvo išvažiavęs į Alytų, į namus sugrįžo apie 17 val., būdamas neblaivus, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas ir su savimi parsinešė 3 butelius alaus po 1 litrą, kurio stiprumas 6 laipsniai. Abu alų gėrė kambaryje. Brolis sėdėjo ant fotelio, o jis sėdėjo ant kėdės prie stalo. Kai išgėrė alų, dėl kažko susipyko, neprisimena dėl ko. Jam sėdint ant kėdės, R. atsistojo ir sudavė jam vieną smūgį kumščiu į dešinę akį, dėl ko jis nukrito ant grindų, ant nugaros ir brolis jam vieną kartą spyrė į dešinį šoną. Atsistojęs, jis išėjo į kiemą ir paskambino policijai. R. jam sudavė tik 2 smūgius, t. y. vieną į akį, kitą į šoną, dėl to jis jautė fizinį skausmą. Ką jis pasakojo atvykusiems pareigūnams, neprisimena ir negali paaiškinti, kodėl pirmoje apklausoje sakė, kad brolis jam sudavė 10 smūgių. Mėlynę po kaire akimi jis,,užsidėjo“ pats, būdamas neblaivus, griūdamas prieš savaitę ar daugiau laiko. Jis civilinio ieškinio nereikš. Brolis jo atsiprašė, jis broliui atleido, jie susitaikė (t. 1, b. l. 54-57);
2025 m. vasario 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo K. B. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos (t. 1, b. l. 1);
2025 m. vasario 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. Š. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą fiksuota, kad miegančiam D. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), brolis R. S. rankos delnu vieną kartą sudavė į veido sritį, ko pasekoje asmuo nukrito ant grindų, o vėliau ne mažiau 10 kartų rankomis ir kojomis smūgiavo į galvos ir veido sritį, po nurodytų veiksmų D. S. jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 6-7);
2025 m. vasario 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo K. B. tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad pagal nukentėjusiojo D. S. 2025 m. vasario 21 d. apie 21.13 val. pranešimą, jog jį sumušė brolis, atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), stebimi smurtą patyrusio D. S. sužalojimai – kraujuojanti, patinusi nosis ir kraujosruva (mėlynė) kairės akies srityje, jam nustatytas 2,72 promilių neblaivumas; smurtu įtariamam R. S. nustatytas 3,84 promilių neblaivumas. D. S. nurodė, kad kambaryje brolis R. S. be priežasties ranka 1 kartą sudavė jam į veido sritį, dėl to jis nukrito ant grindų, vėliau ne mažiau 10 kartų rankomis ir kojomis brolis smūgiavo į galvos ir veido sritį sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 26-29, 30-31);
iš 2025 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą – kambarį, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini), prie lovos kambario dešinėje, ant grindų dangos yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo dėmę (t. 1, b. l. 13-25);
2025 m. vasario 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos J. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025 m. vasario 22 d. 01.52 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus telefoninis pranešimas, kad GMP pristatytam D. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kurį namuose sumušė brolis, nustatytas dešinės akiduobės dugno lūžis (t. 1, b. l. 32-33);
iš 2025 m. vasario 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. S. pateikė VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės išduotus medicinos dokumentų išrašus/siuntimus. Juose nurodyta, kad 2025 m. vasario 21 d. pacientui D. S. nustatyta diagnozė S02.3 Akiduobės dugno lūžis ir išduotas siuntimas pas veido žandikaulių chirurgą, D. S. paaiškinęs, kad šiandien išgertuvių metu brolis smūgiavo iš rankos į veidą ir spyrė iš kojos į kairį šoną (t. 1, b. l. 58-60, 61-64);
specialisto išvada Nr. G 82/2025 (06) patvirtina, kad D. S. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų akių abiejuose vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruva dešinės akies junginėje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimas; sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, galėjo būti padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, dėl padarytų sužalojimų D. S. galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 71-72);
2025 m. vasario 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos J. B. pranešime apie įtarimą nurodyta, kad 2025 m. vasario 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje R. S. vieną kartą rankos delnu į veido sritį sudavė D. S., po ko šis nukrito ant grindų, o tuomet dar 10 kartų R. S. rankomis ir kojomis jam smūgiavo į galvą ir veido sritį, ko pasekoje sukėlė fizinį skausmą. D. S. nustatytas dešinės akiduobės dugno lūžis (t. 2, b. l. 3-5);
Iš 2025 m. vasario 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos J. B. įtariamojo apklauso protokolo matyti, kad 2025 m. vasario 22 d. ikiteisminio tyrimo metu R. S. paaiškino, jog jis galvos traumų nėra turėjęs, psichikos ir priklausomybių ligomis sega, gydytojo-narkologo ir gydytojo-psichiatro įskaitoje įrašytas. Su broliu D. S. gyvena motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 2 metus. 2025 m. vasario 21 d. vakare buvo kartu su broliu namuose. Dieną buvo mieste, iš kur parsivežė maisto ir alkoholio, kurį kartu vartojo, išgėrė viso 8 l alaus. Po išgertuvių nuėjo miegoti į savo kambarius. Pabudo nuo brolio katės kniaukino, susinervino, katę išvarė į kiemą. Tai pamatęs brolis D. pradėjo konfliktuoti, puolė muštis, todėl jis gindamasis brolį paguldė ant grindų, suduodamas vieną kartą delnu per veido sritį. Brolis per duris išbėgo į kiemą. Po to atvyko policijos pareigūnai. Jų su broliu santykiai geri, kai negeria, tuomet nekonfliktuoja, Įvykio metu jie su broliu buvo neblaivūs (t. 2, b. l. 6-7).
Dėl veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Šiuo atveju nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto metu R. S. savo broliui, t. y. nukentėjusiajam D. S. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl smūgio D. S. nugriuvus ant grindų, vieną kartą spyrė į dešinį šoną. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, jog tarpusavio konflikto metu kaltinamajam ir nukentėjusiajam būnant neblaiviems, jis sudavė nukentėjusiajam D. S. vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl smūgio D. S. nugriuvus ant grindų, vieną kartą spyrė į dešinį šoną, taip smurtaudamas D. S. padarė sužalojimus bei sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Iki jis nesusikivirčijo su broliu, šis buvo nesužalotas ir sveikas, tik po jo suduotų smūgių buvo sužalotas. Dėl paties neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam specialistų konstatuoto sveikatos sutrikdymo masto nei patvirtinti, nei paneigti negali, nes neturi tam specialių žinių.
Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. specialisto išvada Nr. G 82/2025 (06), kuri aiški ir nuosekli, kuria abejoti teismas pagrindo neturi, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad R. S. 2025 m. vasario 21 d., apie 21.12 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo brolį D. S. – sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl smūgio D. S. nugriuvus ant grindų, vieną kartą spyrė į dešinį šoną, taip smurtaudamas padarė D. S. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruvą dešinės akies junginėje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimą bei dėl dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam D. S. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą.
Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusįjį atliktų smurtinių veiksmų pobūdį (suduota rankos kumščiu, spirta kojomis), taip pat konstatuotus sužalojimus (poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruva dešinės akies junginėje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimas bei dėl dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimas), daro išvadą, kad kaltinamasis veikė tyčia, o tokie kaltinamojo smurtiniai veiksmai neabejotinai D. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Tarp nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jokių duomenų, kad nukentėjusįjį sužalojo kas nors kitas byloje nėra. Bylos duomenų visetu konstatuota, kad nukentėjusiajam D. S. nesunkiai sutrikdyta sveikata yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, nes kaltinamasis sužalojo savo artimą giminaitį / šeimos narį;. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.
Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas privalo remdamasis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą, vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir paskirti tokią bausmę, kuri padėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, paveiktų, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atimtų ar apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė privalo būti individualizuota, atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę, ją skiriant turi būti vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų tarpusavio santykis, atsižvelgiama į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją.
Bylos duomenimis R. S. yra jauno ir darbingo amžiaus (1 t., b. l. 89-90), praeityje teistas, kartą dėl to, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo neblaivus, kitus du kartus taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – vieną kartą pagal laidavimą, o kitą kartą byla nutraukta R. S. atžvilgiu, taikant priverstines medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos centro sąlygomis. Paskiausia nusikalstama veika padaryta esant teistam (1 t., b. l. 91-99). Bylos duomenimis matyti, kad kaltinamojo atžvilgiu panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, R. S. (duomenys neskelbtini) kalėjime atliko 40 parų arešto bausmę, paskirtą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 14 d. Kaltinamasis R. S. praeityje administracine tvarka baustas daug kartų, dažniausiai ankstesniu periodu (1 t., b. l. 100-131), psichiatro-narkologo įskaitoje įrašytas (1 t., b. l. 151-152), kaltinamajam nusikaltimo padarymo metu konstatuota paprasto girtumo būsena, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (1 t., b. l. 174-180). Jis transporto priemonių ir registruotino nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 132-134), nedirba (2025 m. spalio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemos duomenys), teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog anksčiau vertėsi individualia veikla – trinkelių ir bordiūrų klojimu, pastaruoju metu sustabdęs veiklą dėl to, kad buvo išvykęs gydytis į Priklausomybių centrą, be to atlikinėjo arešto bausmę.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo laipsnį priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). R. S. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kaltinamasis gailisi, kad vartojo alkoholį, paties gera valia mėgina išspręsti dėl priklausomybės, susijusius su alkoholio vartojimu, kylančias problemas. Nuoširdus kaltinamojo prisipažinimas padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, sujungti į visetą visus duomenis, gautus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme ir konstatuoti įrodyta, jog R. S. padarė tyčinį nusikaltimą artimo žmogaus atžvilgiu. Teigiamai kaltinamąjį charakterizuoja tai, jog jis atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą žalą, sutinka toliau gydytis priklausomybės ligą, turi siekį gyventi dorai, pagal individualią veiklą tęsti darbą, kritiškas ir nuoširdus. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką pripažino pats, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Su nukentėjusiuoju susitaikė, tarpusavyje palaiko broliškus ryšius.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta nusikalstama veika, kad civiliniam ieškovui turtinė žala geruoju atlyginta, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų kaltinamajam neturi, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei siekiant pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ir prevenciškai pataisyti, vertinant ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirtą bausmės rūšį (areštas), teismas mano, kad kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis parinktinas individualizuojant bausmę pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste (BK 50 straipsnis).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek kaltinamojo gynėjas prašė skiriant bausmę nevaržyti laisvės, taikyti BK 75 straipsnį.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-303/2015">2K-215-303/2015</a> ir kt.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-499/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-499/2013">2K-499/2013</a>, 2K-56/2014 ir kt.).
BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais bei atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>).
Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalyse, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.
Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kad yra saistomas darbiniais santykiais, tarpusavio santykiai su nukentėjusiuoju geri, šios aplinkybės duoda pagrindą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą, tuo pačiu sudarant galimybę kaltinamajam dirbti, tęsti priklausomybės gydymą (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, nustatant pareigas bei draudimus, numatytus BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Taigi, nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad nors kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą, 2025 m. spalio 21 teismo iniciatyva patikrintais IKNR duomenimis jis 2025 m. spalio 14 d. paleistas iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atlikus arešto bausmę, vis tik, kaip jau minėta, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, atlikęs bausmę išvyko gyventi nurodomu adresu, yra jauno, darbingo amžiaus, planuoja tęsti darbinę veiklą, gydosi ir toliau gydysis priklausomybės ligą, su nukentėjusiuoju – broliu D. S. susitaikė, su juo gerai sutaria, žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlygino, apysunkis nusikaltimas konflikto pasekoje padarytas abiem su nukentėjusiuoju pavartojus alkoholio, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 ir 6 dalimis, skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas, kas padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį tinkama linkme, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, taip pat įpareigojant pradėti dirbti/tęsti dirbą, sutinkant gydytis priklausomybės ligą, per du mėnesius išklausyti elgesio pataisos programą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra pareikštas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2025 m. birželio 12 d. raštu,,Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-06593-25“ informavo, kad 178,34 Eur žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo D. S. gydymo buvo atlyginta, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo medžiagoje civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 36-38).
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a>, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Ši nuostata reiškia, jog pats kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti jam gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28-976/2015">2K-28-976/2015</a> ir kt.).
Bylos duomenimis, 2025 m. kovo 17 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. I. nutarimu R. S. paskirtas gynėjas advokatas V. J. (1 t., b. l. 189-190). 2025 m. birželio 3 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. I. nutarimu nutrauktas R. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas (1 t., b. l. 191-192). 2025 m. rugsėjo 19 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi nutarta pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie būtinumą paskirti gynėją R. S., atliekančiam kitu procesiniu teismo sprendimu paskirtą arešto bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, nagrinėjant baudžiamąją bylą (2 t., b. l. 122-123).
Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus raštas, kuriuo institucija informuoja, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-871-805/2025 R. S. ginti parinktas advokatas V. J., adresas: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 129) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 6 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 137,50 Eur.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas (BPK 51 straipsnis), kaltinamojo laisvė šiuo metu (bylos nagrinėjimo metu) yra suvaržyta, jis 2024 m. gruodžio 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu atlieka paskirtą 40 parų arešto bausmę iki 2025 m. spalio 14 d., sprendžia, jog VGTPT patirtos išlaidos už teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteistinos.
Kiti procesiniai klausimai
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais, į bausmės laiką R. S. įskaityti jo sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 21 d. iki 2025 m. vasario 23 d. (2 dienos).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, R. S. bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, pradėti dirbti/tęsti dirbą, gydytis priklausomybės ligą, per du mėnesius išklausyti elgesio pataisos programą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepasišalinanti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), nesilankyti gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie D. S. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. S. – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nepriteisti iš R. S. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti, atlyginant jas iš valstybės lėšų.
Išaiškinti R. S., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:
1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;
2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Loreta Radzevičienė
