Civilinė byla Nr. e2-6760-1006/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01815-2026-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.8.2; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė
raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. patikslintą ieškinį atsakovėms VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės į išregistruotos bendrovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą pripažinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti ieškovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į išregistruotos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – gamybines patalpas, (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas V. Ž. buvęs (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) akcininkas. Išregistravus Bendrovę, atšaukti jos likvidavimą yra nebeįmanoma, kadangi toks juridinis asmuo laikomas pasibaigusiu. Išregistravus Bendrovę, jos vardu liko įregistruotas šis nekilnojamasis turtas (toliau – Nekilnojamasis turtas), kuris teisiškai (de jure) liko be savininko. Nei CK, nei kiti teisės aktai tokios situacijos, kai juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamas bei išregistruojamas juridinis asmuo, tačiau nebeegzistuojančio juridinio asmens vardu lieka įregistruotas nekilnojamasis turtas, nereglamentuoja. Ieškovas nurodo, kad Nekilnojamąjį turtą šiai dienai faktiškai (de facto) valdo ieškovas ir į jį jokie kiti asmenys neturi nuosavybės ir/ar kitų teisių (turtui nėra taikomi kokie nors apribojimai ir/ar suvaržymai). Esant tokiai situacijai, teisę į Nekilnojamąjį turtą, likvidavus ir išregistravus jo savininką – Bendrovę, įgijo jos akcininkas, t. y. ieškovas. Ieškovas siekia, jog jam, kaip vieninteliam Bendrovės akcininkui, būtų pripažinta nuosavybės teisė į po Bendrovės likvidavimo ir išregistravimo likusį turtą. Likvidavus Bendrovę Registro tvarkytojo iniciatyva, nebuvo paskirstytas jos turtas, todėl egzistuoja teisinis pagrindas spręsti dėl Ieškovo nuosavybės teisės į jį pripažinimo.
3. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepią į ieškinį, kuriuo prašo teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6760-1006/2026 priimti teismo nuožiūra, remiantis į bylą pateiktais (ir surinktais) įrodymais.
4. Atsakovė VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepią į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant bei atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jeigu toks būtų pareikštas.
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkinamas.
5. Pagal CK 2.70 straipsnio 1 dalį Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytų aplinkybių, viena kurių aktuali šios bylos nagrinėjimui – juridinis asmuo nepateikė CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo Civiliniame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos (CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymu, nustatyta, kad ieškovas V. Ž. buvo (duomenys neskelbtini) akcininkas. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį, (duomenys neskelbtini) – sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą (CK 2.70 straipsnis), o (duomenys neskelbtini) – sprendimas likviduoti juridinį asmenį.
7. Iš 2025 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) priklausė nekilnojamasis turtas: negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
8. Byloje nėra jokių duomenų apie galimus bendrovės kreditorius. Atsakovės VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra bei atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, taigi šioje bylos dalyje ginčo dėl ieškovo reikalavimo tenkinimo nėra.
9. LR akcinių bendrovių įstatymo (LR ABĮ) 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Juridinio asmens likvidavimo pagrindai įtvirtinti CK 2.106 straipsnyje. Įprastai juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių (CK 2.108 straipsnio 1 dalis), kuriam pereina juridinio asmens valdymo organo teisės ir pareigos bei juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo (CK 2.110 straipsnio 1, 2 dalys). Likviduojant juridinį asmenį CK 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka tenkinami juridinio asmens kreditorių reikalavimai. LR ABĮ 73 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis CK nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokami sukaupti dividendai privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliajai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jeigu dėl bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais (LR ABĮ 73 straipsnio 15 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) buvo likviduota supaprastinta tvarka, JAR tvarkytojo iniciatyva. LR ABĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimą likviduoti bendrovę priima JAR tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant CK nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva. Tokio likvidavimo procedūra reglamentuota CK 2.70 straipsnyje. Pažymėtina, kad pagrindinis likvidavimo supaprastinta tvarka skirtumas nuo kitų CK 2.106 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens likvidavimo pagrindų yra tas, kad, likviduojant juridinį asmenį JAR tvarkytojo iniciatyva, likvidatorius neskiriamas. JAR tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo sprendimo likviduoti juridinį asmenį priėmimo. Šiuo atveju JAR tvarkytojas atlieka CK 2.70 straipsnyje ir juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam JAR tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti (CK 2.70 straipsnio 8 dalis). Likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva nėra paskirstomas juridinio asmens turtas. Klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva ir išregistravimo supaprastinta tvarka, likęs registruotas turtas, nėra atskirai reglamentuotas. Įstatymas taip pat nenumato, kad tokiu atveju nuosavybės teisė į juridinio asmens turtą savaime pereina juridinio asmens dalyviams.
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, kai įstatymas nenustato juridinio asmens turto perėjimo juridinio asmens dalyviams po juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva, nuosavybės teisė į tokį turtą teisme turi būti nustatoma ieškinio teisenos tvarka. Likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva likusio turto teisinis režimas nėra akivaizdus, kadangi į po išregistravimo likusį turtą gali būti pareikšti skirtingi reikalavimai – tiek kreditorių, tiek dalyvių daugeto, kai juridinis asmuo turi daugiau nei vieną dalyvį. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog toks turtas negali būti įstatymų nustatyta tvarka pripažintas bešeimininkiu bei perduotas valstybės ar savivaldybės nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).
12. 2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas. Aptariamo projekto 7 straipsnyje buvo nustatyta, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos juridinių asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad „<...> ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų <...>“. Aptariamas teisės aktas iki šiol nepriimtas, be to, jo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens turto perleidimą valstybei, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTI3MS05MjEvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1271-921/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1271-921/2022">e2-1271-921/2022</a>).
13. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). LR ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją, būtina vadovautis LR ABĮ 15 straipsnio 1 dalimi (žr. pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTI3MS05MjEvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1271-921/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1271-921/2022">e2-1271-921/2022</a> ir kt.).
14. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, šiuo konkrečiu klausimu suformuotą teismų praktiką, į tai, kad ieškovas buvo vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas, byloje nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) būtų turėjusi kreditorių, kurie galėtų pareikšti reikalavimą, atsakovėms neprieštaraujant pareikštiems reikalavimams, sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti akcininkui (ieškovui) V. Ž. nuosavybės teisę į likviduotos (duomenys neskelbtini) vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: negyvenamąsias patalpas – gamybines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
16. Šioje byloje ieškovas reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nekėlė, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.
17. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į išregistruotos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: negyvenamąsias patalpas – gamybines patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justė Kliučinskienė
