Baudžiamoji byla Nr. N1-468-859/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25012-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.3; 1.1.11.7; 1.2.4.4.1; 1.1.11.12

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

sekretoriaujant Ramintai Braškienei,

valstybinį kaltinimą palaikant prokurorei Valentinai Strokinienei, Ivetai Galkevičienei,

vertėjaujant Olgai Grumuliauskienei, Anai Rastenienei,

dalyvaujant:

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V. ir jo atstovei advokatei Sandrai Margėlaitei,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Z. B.,

nepilnamečiui kaltinamajam G. G. ir jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,

nepilnamečio kaltinamojo atstovui ir civiliniam atsakovui R. G.,

civilinei atsakovei J. K.,

nedalyvaujant civilinių ieškovų:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) įgaliotai atstovei A. F.,

Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kurios teisių perėmėjas yra Valstybinė ligonių kasa (toliau – ir Ligonių kasa), įgaliotai atstovei M. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nepilnametis G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (kaltinamojo akto duomenimis – (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Nepilnametis G. G. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą:

jis, 2025 m. liepos 15 d. apie 19.10 val. vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu į veidą V. V., padarydamas jam dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą, dešinio skruostinio lanko skeveldrinį lūžį, kaktikaulio dešinės skruostinės ataugos lūžį, dešinio skruostikaulio frontalinės ataugos lūžį, dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės skeveldrinį lūžį, dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžį, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl veido kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. liepos 17 d. specialisto išvada Nr. G 2425/2025(01)), bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

2. Nepilnametis kaltinamasis, tuoj pat po kaltinamojo akto paskelbimo, savo kaltę visiškai pripažino ir davė parodymus. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokuroras ir nepilnamečio kaltinamojo gynėja su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Teismas, apklausęs nepilnametį kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

3. Teisiamajame posėdyje 2026 m. vasario 3 d. Nepilnametis kaltinamasis G. G. (toliau – ir Nepilnametis kaltinamasis) sutiko duoti parodymus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta. Jis su dviem draugais buvo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Jo draugas nusprendė spirti į vaikų namelį, esantį vaikų aikštelėje, spyrė labai silpnai. Po minutės priėjo vyriškis ir pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais, pasakė rusiškai „da da malaletki“ ir priėjo [sugniaužęs] kumščiais prie jo draugo, tuomet irgi priėjo prie to vyro ir paklausė, kodėl [vyras sugniaužęs] kumščius priėjo prie jo draugo. Vyras atsisuko į jį ir stovėjo suspaudęs kumščius. Išsigando dėl savo sveikatos, kad suduos jam pirmas, [todėl] jis sudavė pirmas iš kairės rankos į dešinės pusės žandą. Vyras nukrito, o jie su draugais pabėgo.

Neprisimena, keli asmenys buvo atsistoję, kai priėjo nukentėjusysis. Nukentėjusysis jam sakė rusų k. Nukentėjusysis po smūgio nukrito. Buvo mintis suteikti jam pagalbą, bet buvo baisu dėl situacijos. Kad nukentėjusiajam sutrikdyta sveikata sužinojo, kai buvo iškviestas į policiją. Šiai dienai savo poelgį, kad sudavė, vertina labai blogai. Kai nukentėjusysis ėjo, jo žodžiai buvo nukreipti į jo draugą A. Pavardės nežino, pamiršo, tyrėja pati nurodė jo pavardę. Su A. pažįstamas porą metų, A. spyrė į plastikinį vaikų namelį. Trečias draugas D. B. Nukentėjusysis kreipėsi klausimu į draugą A., tuomet pasisuko į jį su kumščiais<...>Su draugu D. priėjo arčiau nukentėjusiojo, nuo jo stovėjo gal per rankos ilgį, šis stovėjo sugniaužęs kumščius. Išsigando, nes iš nukentėjusiojo pusės buvo kažkokie judesiai. Nukentėjusysis buvo sugniaužęs kumščius, rankos buvo ištiestos ir nuleistos. Lanko (duomenys neskelbtini). Lankėsi (duomenys neskelbtini) savo ir tėvų iniciatyvą, dabar nesilanko ir dėl (duomenys neskelbtini) nebesportuoja.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus (pateikti nukentėjusiojo ikiteisminiame tyrime ir teisme), nepilnametis kaltinamasis parodė, kad iš pradžių priėjo vyras, tada jie priėjo prie jo. Jis išsigando vyro dėl savęs. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam, blogai padarė, kadangi sudavė smūgį, o vyras blogai padarė, nes priėjo prie vaikų ir pradėjo rėkti.

3.1. Ikiteisminiame tyrime 2025 m. rugsėjo 30 d. apklaustas įtariamuoju nepilnametis G. G. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2025 m. liepos 15 d. apie 19.00 val. jis kartu su draugais: A. V. bei D. B. atėjo į vaikų žaidimo aikštelę netoli nuo namo (duomenys neskelbtini). Tuo metui, kai jis kartu su D. B. sėdėjo ant suoliuko, tai A. V. priėjo prie vaikų namelio ir vieną kartą spyrė į namelį dėl ko minėtas namelis nuvirto ant šono. Jis pasakė A., kad taip nereikia daryti, kad reikia pastatyti namelį į vietą, o A. pasakė, kad jis pajuokavo. Tuo metu prie A. priėjo jam nepažįstamas vyriškis (kai atsimena, tai jis prieš tai stovėjo šalia automobilio ir kažką ten darė, atstumas nuo automobilio ir vaikiško namelio apie 8-10 m). Minėtas vyriškis iškart pradėjo garsiai rėkti, keiktis (pasakė rusiškai: „(duomenys neskelbtini) maloletki“, kitų keiksmažodžių negali pakartoti, nes neatsimena). Tada jis kartu su D. priėjo arčiau ir pasakė minėtam vyriškiu, kad nereikia keiktis nepilnamečio asmens atžvilgiu, t. y. užstojo žodžiu už A. V. Po ko minėtas vyriškis atsisuko į jo pusę ir pradėjo eiti į jo pusę, jis pamatė, kad jis sugniaužė savo kumščius, jis pagalvojo, kad jis nori jam trenkti ir pirmas kairės rankos kumščiu jam trenkė į veidą. Nuo jo smūgio minėtas vyriškis nukrito ant žolės ir gulintis pradėjo kažkam skambinti. Jis išsigando dėl visko, t. y. ir dėl to, kad sumušė minėtą vyriškį ir dėl to, kad pagalvojo, kad jis jį sumuš. Po įvykio greitai jis kartu su draugais užėjo į rūsį, kuris yra name, kuriame gyvena D., t. y. (duomenys neskelbtini). Kaip jis buvo apsirengęs tą vakarą tikrai neatsimena. Taip pat neatsimena, kaip buvo apsirengę tą vakarą jo draugai. Įvykio metu aplinkui pašalinių žmonių nepastebėjo. Jis trenkė minėtam vyriškiui į veidą, nes pagalvojo, kad jis nori jį sumušti. Jis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) lankė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikaltimą, t. y, kad sumušė anksčiau minėtą vyriškį. Pasižada daugiau taip nedaryti. Sutinka taikytis su nukentėjusiuoju bei atlyginti padarytą žalą (t. 2, b. l. 19-21).

4. Be nepilnamečio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnis).

5. BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2025 m. liepos 15 d. 19.16 val. registruotas pranešimas apie tai, kad prieš kelias minutes pranešėjui [V. V.] į veidą trenkė nepažįstamas jaunuolis apie (duomenys neskelbtini). Jaunuolių iš viso buvo 3. <...> Mušeika vilki juodos spalvos sportinį kostiumą su pilku užrašu (t. 1, b. l. 9-14).

5.1. Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. rugsėjo 4 d. apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas pavadinimu,,BPC skambu io ra as (ID 92403807652, skambu io prad ia 2025-07-15 19 13 08)“, kurio trukmė yra 02:01 min. Iš protokolo matyti, kad į BPC paskambinęs vyras, prisistatęs V. V., nurodo, kad nori iškviesti policiją dėl užpuolimo, teigia, kad jam dabar trenkė į veidą vaikai – gali būti, kad nepilnamečiai. Nurodo, kad jų buvo trys, tas kuris trenkė yra su juodais treningais su pilku užrašu. Pareiškėjas nurodo, kad jie bando pasišalinti, jis bandys vytis, jis eina į jų pusę, šiuo metu nemato, kur jie nuėjo dabar (t. 1, b. l. 102-103).

6. Apžiūros protokolu 2025 m. liepos 15 d. apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – vaikų žaidimo aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30-34).

7. Asmens apžiūros protokolu 2025 m. liepos 16 d. nukentėjusiajam V. V. sutikus, buvo apžiūrėtas jo veidas. Protokole nurodyta, kad jį apžiūrint matoma, kad ant dešinės akies yra violetinės-mėlynos spalvos hematoma, akis stipriai patinusi, atsiveria nepilnai, iš akies teka skaidrios spalvos skystis. Daugiau sužalojimų ant asmens veido nepastebėta (t. 1, b. l. 65-69).

8. Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. rugsėjo 4 d. apžiūrėtas į įvykį reagavusių policijos pareigūnų „Body“ („Kūno“) kameros vaizdo įrašas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „export-uzs1t“ (trukmė yra 19:35 min.) – matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į gautą iškvietimą. Juos pasitinka pranešėjas V. V. Vyro veide dešinėje pusėje ties akimi matomas sužalojimas – patinimas po akimi ir prie akies nuo akies iki kaktos zonos. Iš protokolo be kita ko matyti, kad pokalbio, vykstančio tarp V. V. ir policijos pareigūnų metu, V. V. aiškina įvykio aplinkybes, nurodo, kad vaikai namuką nuspyrė, jis atėjęs sakė jiems nespardyti. Nurodo, kad jie trise priėjo, vienas, centre kur buvo trenkė. Vyras nurodo namą į kurį nuėjo vaikai, teigia, kad jie visi suėjo į pirmą laiptinę, kuri yra iš kairės pusės. Vyras pareigūnams taip pat aiškina, kad konfliktas įvyko dėl namuko žaislinio, teigia, kad jie jį pastoviai laužo, teigia, kad vienas įsibėgėjo ir nuspyrė. Pokalbio metu vyras taip pat nurodė vietą į kurią jam trenkė, teigia, kad turi registratorių, kuriame matosi kaip jie praeina mašiną, jei reikės, galės video atsiųsti. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad policijos pareigūnai su nukentėjusiuoju eina link pastato. V. V. nurodo laiptinę, į kurią nuėjo vaikai. Skambinama į namo domofoną ir įeinama į laiptinę. Laiptinė tikrinama, vaikų nerandama. Po to duris atidaro (duomenys neskelbtini) aukšto gyventojas ir nukreipia policijos pareigūnus į (duomenys neskelbtini) aukšto (duomenys neskelbtini) butą, kadangi jis matė, kaip vaikai ten nubėgo, galimai vienas iš vaikų ten gyvena. Policijos pareigūnai paskambina į pirmo buto duris, bendrauja su jo gyventojais. Toliau vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnai išeina į lauką ir atsistoja prie policijos automobilio. Policininkas nusileidžia laiptais žemyn ir nueina iki žaidimų aikštelės. Prie aikštelės mašinoje sėdi pranešėjas. Jis išlipa ir parodo pareigūnui nufilmuotą medžiagą. Po to abu grįžta prie policijos automobilio, toliau apžiūrinėjama filmuota medžiaga. Policijos pareigūnas paklausia, ar vyras nori rašyti pareiškimą. Jis atsako teigiamai, rašys per „epolicija.lt“. Vėliau visi kartu nueina iki vietos, kurioje įvyko konfliktas. V. V. nurodo, kur stovėjo, kurioje vietoje jam buvo smūgiuota į veidą. Padaroma įvykio vietos apžiūra. Vaizdo įrašo gale pareigūnai kalbasi su nukentėjusiuoju V. V. apie tolimesnius veiksmus (t. 3, b. l. 25-29).

9. Iš 2025 m. liepos 15 d. V. V. Pareiškėjo pranešimo (per ePolicija) apie įvykį parodymų protokolo matyti, kad pastarasis pranešė, jog 2025 m. liepos 15 d. apie 19.10 val. adresu (duomenys neskelbtini) - kiemas, (duomenys neskelbtini), „pastebėjus, kad kieme yra niokojamas turtas, sudrausminau jaunuolį, kuris tai darė. Tuomet prie jo prisijungė dar du jo draugai. Po pokalbio su jais man buvo suduota į veidą“. Padaryta žala 5 000 Eur, veido kaulų lūžiai (t. 1, b. l. 15-18). Pateikė vaizdo įrašus iš automobilio vaizdo registratoriaus (1 t., b. l. 88-89).

9.1. Protokolu-pareiškimu 2025 m. liepos 16 d. V. V. parodė, jog 2025 m. liepos 15 d. apie 19.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytos tapatybės, vyriškos lyties asmuo (apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, kuris vilkėjo tamsios spalvos rūbus, t. y. juodos spalvos kelnes, juodos spalvos megztinį ant kurio buvo baltos spalvos užrašas, taip pat avėjo juodai baltus sportinius batus), vieną kartą, kairės rankos kumščiu, trenkė jam į veidą, ko pasekoje patyrė fizinį skausmą. Dėl sužalojimo kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jam diagnozuoti galvos sumušimai ir daugybiniai veido kaulų lūžiai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 19-27).

9.2. Ikiteisminiame tyrime 2025 m. liepos 16 d. apklaustas nukentėjusysis V. V. (toliau – ir Nukentėjusysis) parodė, kad 2025 m. liepos 15 d. apie 19.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, tvarkė savo automobilį Volvo S40, kai tuo metu pastebėjo, kad apie (duomenys neskelbtini) amžiaus vaikinas, vaikų žaidimų aikštelėje niokoja inventorių, t. y. kojomis spardė žaidimų namelį. Jam priėjus prie minėto asmens (kuris vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius, mūvėjo tamsios spalvos kelnes, avėjo juodai baltus sportinius batus), davė jam pastabą, pasakydamas „kam namuką laužai?“, į tai jis jam nieko neatsakė, tačiau iškart priėjo kiti du asmenys (kurių Nr. 1 buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkėjo šviesiai pilkos spalvos megztinį, juodos spalvos šortus, bei avėjo tamsios spalvos avalynę, Nr. 2 buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkėjo tamsios spalvos rūbus, t. y. juodos spalvos kelnes, juodos spalvos megztinį ant kurio buvo baltos spalvos užrašas, taip pat avėjo juodai baltus sportinius batus), kurie pradėjo jam priekaištauti, kad jis neva veltui prikibo prie minėto paauglio. Jam paaiškinus Nr. 1 ir Nr. 2 vaikinams, kad jaunuolis laužė inventorių, dėl to davė pastabą, asmuo Nr. 2 kažką suburbėjęs, vieną kartą, kairės rankos kumščiu, trenkė jam į veidą, ko pasekoje patyrė fizinį skausmą. Po smūgio jis parkrito ant žemės, o minėti asmenys nuėjo į vaikų žaidimų aikštelę ir atsisėdo ant suoliuko. Jam skambinant į bendrąjį pagalbos centrą, minėti asmenys pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini), tad greitai susidėjęs savo daiktus į automobilį, pradėjo minėtus asmenis vytis. Kiek pastebėjo, asmenys įbėgo į (duomenys neskelbtini) esantį daugiabutį ((duomenys neskelbtini) laiptinė nuo (duomenys neskelbtini) pusės). Po įvykio pabendravus su policijos pareigūnais, savarankiškai kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jam diagnozuoti galvos sumušimai ir daugybiniai veido kaulų lūžiai. Po apžiūros buvo persiųstas papildomai apžiūrai į Žalgirio kliniką, kurioje konsultacijos metu nuspręsta atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją (duomenys neskelbtini), kai nuslūgs veido patinimas. Įvykis užfiksuotas jo automobilio vaizdo registratoriumi, įrašus pateikė per e-policija.lt portalą. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje, kai bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (t. 1, b. l. 37-38, 39-40).

10. Iš ikiteisminiame tyrime Nukentėjusiojo pateiktų medicininių dokumentų duomenų (1 t., b. l. 70-82) ir pateikus užduotį Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. liepos 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 2425/2025(01) nurodyta, kad remiantis V. V., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, jog: 1. V. V. nustatyta dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, dešinio skruostinio lanko skeveldrinis lūžis, kaktikaulio dešinės skruostinės ataugos lūžis, dešinio skruostikaulio frontinės ataugos lūžis, dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės skeveldrinis lūžis, dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietų buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2025 m. liepos 15 d., 20.34 val., galimai, užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. liepos 15 d. 2. Sužalojimai, nustatyti V. V., visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl veido kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. V. V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. 3. V. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad V. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. V. V. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant, tiek suduodant kietu buku daiktu. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis nebūdingas griuvimui. 5. V. V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, veidu atsisukęs į traumuojantį daiktą. 6. V. V. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietų buku daiktu, galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant kumščiu, tiek suduodant kietu buku daiktu. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis nebūdingas griuvimui (t. 1, b. l. 83-84, 85, 86-87).

11. Teisiamajame posėdyje 2026 m. vasario 3 d. peržiūrėjus vaizdo įrašus, pateiktus Nukentėjusiojo ikiteisminiame tyrime, (saugomi voke Nr. 1, esančiame t. 2 viršelio gale), nustatyta, kad juose užfiksuotos aplinkybės sutampa su 2025 m. rugsėjo 4 d. ir 2025 m. lapkričio 19 d. Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotomis aplinkybėmis – vyksta bendravimas tarp keturių asmenų: <...>

11.1. vaizdo įraše [„YouCut_20250715_221138445“] matoma, kaip stovi keturi asmenys, nuo kairės pusės: vaikinas, kuris yra (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs pilkos spalvos megztinį ir juodos spalvos šortus (toliau Asmuo1), per vidurį priekyje matomas nukentėjusysis, kuris yra (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs tamsiu viršutiniu rūbu ir tamsiomis kelnėmis (V. V.), už jo stovi vaikinas, kuris yra (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs juodos spalvos megztinį su gobtuvu, ant krūtinės baltos spalvos užrašas, juodos spalvos džinsus (G. G.). Dešinėje pusėje stovi vaikinas, kuris yra (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs raudonos spalvos marškinėlius, tamsios spalvos džinsus (toliau Asmuo2). V. V. stovi nugara nuo kameros, o visi trys vaikinai stovi veidu atsisukę į kameros pusę. Po kurio laiko matoma, kaip šonuose esantys vaikinai (Asmuo1 ir Asmuo2) atsitraukia, o G. G. pakelia kairę ranką ir suduoda vieną smūgį V. V. į veidą. Po smūgio V. V. nukrenta ant žemės, o visi trys vaikinai pradeda šalintis iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 88-89, 90-93);

11.2. vaizdo įraše [„1000024507“] matoma, kaip stovi keturi asmenys, nuo kairės pusės: vaikinas, kuris yra (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs pilkos spalvos megztinį ir juodos spalvos šortus (toliau - Asmuo1), per vidurį priekyje matomas nukentėjusysis, kuris yra (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs tamsiu viršutiniu rūbu ir tamsiomis kelnėmis (jo tapatybė- V. V.), už jo stovi vaikinas, kuris yra (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs juodos spalvos megztinį su gobtuvu, ant krūtinės baltos spalvos užrašas, juodos spalvos džinsus (jo tapatyb ė- G. G.). Dešinėje pusėje stovi vaikinas, kuris yra (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs raudonos spalvos marškinėlius, tamsios spalvos džinsus (toliau - Asmuo2). Vaizdo įrašo kairėje pusėje sėdi mergina, kuri yra (duomenys neskelbtini) plaukų, vilki juodos spalvos viršutinį rūbą su gaubtuvu (toliau Mergina). Ji sėdi nusisukusi nuo vyrų. V. V. stovi nugara nuo kameros, o visi trys vaikinai stovi veidu atsisukę į kameros pusę. Po kurio laiko matoma, kaip šonuose esantys vaikinai (Asmuo1 ir Asmuo2) atsitraukia, o G. G. pakelia kairę ranką ir suduoda vieną smūgį V. V. į veidą. Po smūgio V. V. nukrenta ant žemės. Vėliau V. V. atsistoja nuo žemės ir atsistoja kairiau nuo įvykio vietos, o G. G. stovi toliau toje pačioje vietoje. Kiti du asmenys atsitraukia nuo įvykio vietos. Vėliau visi trys asmenys - G. G. ir du asmenys nueina į kairę pusę. Mergina atsistojusi prieina arčiau įvykio vietos ir abejomis rankomis pastumia rožinės spalvos objektą bei atgal atsisėda į tą pačią vietą. Kol V. V. kalba telefonu, visi keturi asmenys - G. G., du vaikinai ir mergina pasišalina iš įvykio vietos (t. 2, b. l. 107-108, 109-112).

11.3. Teisiamajame posėdyje 2026 m. vasario 3 d. peržiūrėjus vaizdo įrašą (saugomas voke su laikmena, t. 2, b. l. 195), kurį posėdyje pateikė Nukentėjusysis, matyti, kad detaliau užfiksuota įvykio, apžiūrėta anksčiau minėtais nukentėjusiojo pateiktais vaizdo įrašais, pradžia, įrašas patvirtina kitų objektų apžiūros protokolais apžiūrėtuose vaizdo įrašuose nustatytas aplinkybes.

12. Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. liepos 24 d. apžiūrėti iš Vilniaus AVPK OVS gauti vaizdo įrašai pavadinimu:

12.1. „2025-07-15-(duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 15 d. 19:12:57 val. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės laiptais aukštyn užlipa ir (duomenys neskelbtini) gatve šaligatviu eina 5 jaunuoliai (kaip ir anksčiau nuosprendyje minėtame vaizdo įraše, tarp kurių yra ir kaltinamasis, du jo draugai ir dvi merginos);

12.2. „2025-07-15 (duomenys neskelbtini) laiku 19:13:09 val. visi jaunuoliai įeina į daugiabučio pirmą laiptinę adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 94-97, 98-101).

13. Ikiteisminiame tyrime 2025 m. spalio 20 d. liudytoja L. U. (nepilnamečio D. B. motina) parodė, kad apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, apie 21.00 val., kai paskambino savo sūnui D. Jis pasakė, kad sėdi jų namo rūsyje kartu su draugais. Kai ji užėjo į rūsį, tai ten buvo jos sūnus ir jo pažįstami: G. G. bei A. V. G. G. pasakė, kad sumušė vieną nepažįstamą vyriškį vaikų žaidimo aikštelėje už tai, kad minėtas vyriškis priėjo ir pradėjo rėkti ant A., nes A. nustūmė į šoną vaikų žaidimo aikštelėje namelį. G. priėjo ir trenkė vyriškiui vieną kartą į veidą. Jai taip pasakė pats G. G. Po įvykio vaikinai pasislėpė jų namo rūsyje. Ji savo sūnų paėmė namo (t. 1, b. l. 63-64).

14. Ikiteisminiame tyrime 2025 m. spalio 20 d. liudytoja N. V. (nepilnamečio A. V. motina) parodė, kad [sūnus] jai paaiškino, kad tą vakarą jis buvo kartu su savo pažįstamais, t. y. D. B. ir G. G. vaikų žaidimo aikštelėje. Prie sūnaus priėjo vienas jam nepažįstamas vyriškis, pradėjo kažką sakyti pakeltu tonu, po ko priėjo G. G. ir vieną kartą trenkė vyriškiui į veidą. Po ko jos sūnus kartu su D. bei G. pabėgo. Daugiau sūnus jai nieko nepaaiškino. Į jos klausimą, kodėl jis iškart jai nepranešė dėl minėto įvykio, sūnus paaiškino, kad bijojo jai pasakyti (t. 1, b. l. 58-60).

15. Visi šiame nuosprendyje išdėstyti duomenys (nuosprendžio 3-14 pastraipos) atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina kaltinime nurodytas ir teismo konstatuotas faktines aplinkybes, todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

16. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

17. Iš nepilnamečio kaltinamojo parodymų teisme nustatyta, kad jis su dviem draugais buvo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Draugui įspyrus į vaikų namelį, šiam apvirtus, prie jų priėjo Nukentėjusysis, kuris sudrausmino spyrusį asmenį. Nepilnamečio kaltinamojo teigimu, tai Nukentėjusysis padarė necenzūriniais žodžiais. Priėjęs su kitu draugu prie Nukentėjusiojo šio paklausė, kodėl jis [sugniaužęs] kumščius priėjo prie jo draugo. Nukentėjusysis pasisuko ir į jį. Nukentėjusysis buvo sugniaužęs kumščius, pasisuko į jį, todėl išsigandęs pirmas šiam sudavė kaire ranka į dešinės pusės žandą. Po suduoto smūgio vyras nukrito, o jie su draugais pabėgo (nuosprendžio 3 pastraipa). Iš esmės analogiškas aplinkybes Nepilnametis kaltinamasis nurodė ir ikiteisminiame tyrime. Tokios Nepilnamečio kaltinamojo nurodytos Nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės iš esmės neprieštarauja ir nurodytoms pačio Nukentėjusiojo. Konkrečiu atveju, net ir vertinant neženklius prieštaravimus dėl to, kokiais konkrečiai žodžiais buvo išsakyta pastaba nepilnamečiams dėl vieno jų atlikto viešojoje vietoje netinkamo elgesio – spyris į vaikų žaidimo aukštelėje esantį plastikinį namelį, akivaizdu yra tai, kad minėtas spyrio faktas nėra ginčijamas ir pačio Nepilnamečio kaltinamojo. Būtent tai buvo pagrindinė priežastimi Nukentėjusiajam sudrausminti netinkamai besielgiantį paauglį. Gi pačio Nepilnamečio kaltinamojo veiksmai, kai jis, jo pačio žodžiais, paklausė Nukentėjusiojo, kodėl jis priėjo sugniaužtais kumščiais prie jo draugo, keikiasi, iš esmės, net ir esant neesminiams minėtiems prieštaravimams dėl pasakytų žodžių, patvirtina, ir Nukentėjusiojo parodymus. Galiausiai, Nepilnametis kaltinamasis neneigia sudavęs Nukentėjusiajam smūgį ranka į veidą, po kurio Nukentėjusysis nukrito. Tokias faktines įvykio aplinkybes patvirtina pirmiausia pačio Nukentėjusiojo pranešimas BPC, kad „į veidą trenkė nepažįstamas jaunuolis apie (duomenys neskelbtini). Jaunuolių iš viso buvo 3“ (nuosprendžio 5 pastraipa); Nukentėjusiojo parodymai šiame baudžiamajame procese (nuosprendžio 9 pastraipa); Nukentėjusiojo sužalojimų fiksavimas nedelsiant po įvykio (nuosprendžio 7 pastraipa), bei jo teikti medicininiai dokumentai bei specialisto pateikta išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto ir kokie konkrečiai sužalojimai padaryti (nuosprendžio 10 pastraipa). Svarbu ir tai, kad ištirti šie įrodymai patvirtina faktą, kad iš trijų nepilnamečių, tik vienas jų sudavė vieną smūgį Nukentėjusiajam. Šiuos įrodymus patvirtina ir Nukentėjusiojo pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas ir pastarajam suduotas smūgis ir Nukentėjusiojo kritimas būtent dėl jo (nuosprendžio 11 pastraipa). Tokias aplinkybes patvirtina ir kiti įrašai, gauti policijos reikalavimu (nuosprendžio 12 pastraipa).

18. Išanalizuotus įrodymus netiesiogiai patvirtina ir liudytojų parodymai (kitų dviejų su Nepilnamečiu kaltinamuoju buvusių nepilnamečių tėvų parodymai), iš kurių akivaizdu, kad nepilnamečiai D. B. ir A. V. suprato Nepilnamečio kaltinamojo veiksmus Nukentėjusiojo atžvilgiu kaip netinkamus, nes jie visi trise po Nepilnamečio kaltinamojo suduoto Nukentėjusiajam smūgio pabėgo ir pasislėpė namo rūsyje (nuosprendžio 13-14 pastraipos). Taigi, akivaizdu, kad ir Nepilnametis kaltinamasis suprato pasielgęs mažiausia netinkamai ir pavojingai, ką galiausiai patvirtino ir teisme.

19. Dėl aptarto reglamentavimo ir išanalizuotų byloje ištirtų įrodymų konstatuotina, kad Nepilnametis kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Veika kvalifikuota teisingai.

III. Dėl nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnis)

20. Teisiamajame posėdyje 2026 m. vasario 3 d., per baigiamąsias kalbas prokurorė prašė Nepilnamečiui kaltinamajam taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, skirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą ir elgesio apribojimą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti edukacinio pobūdžio elgesio pataisos programoje (arba kitaip – socialinio ugdymo programoje).

21. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė advokatė atkreipė dėmesį, kad BK 93 straipsnio taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, teismas gali motyvuotai atsisakyti taikyti atleidimą, nes žala tikrai didelė, asmuo įvykio metu elgėsi įžūliai, veikė tyčia, siekė panaudoti fizinius savo veiksmus, kad asmuo patirtų fizinius skausmus ir byloje esanti Vaiko teisių išvada.

22. Išklausiusi prokurorės baigiamosios kalbos, Nepilnamečio kaltinamojo gynėja advokatė pritarė prokurorės pozicijai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo. Nurodė, kad jos ginamasis prisipažino, gailisi. Tai atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Iš jo ginamojo parodymų, kurie nėra paneigti, konfliktą pradėjo nukentėjusysis. Jis priėjo prie nepilnamečių, pradėjo aiškinis ir tą padarė necenzūriniais žodžiais. Ginamojo veiksmų nepateisina, bet negalima vertinti, kad jo veiksmai buvo chuliganiški. Jis anksčiau neteistas, nukentėjusiojo atstovės išsakyti argumentai, kad neva kažką jis buvo padaręs, byloje nėra paremti jokiais procesiniais sprendimais. Kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes taikant tiek 1, tiek 3 punktą. Nėra duomenų, kad ginamasis vėliau gali nusikalsti, todėl reikėtų baudžiamąją bylą nutrakti ir neprieštarauja dėl auklėjamo pobūdžio priemonių.

23. Nepilnamečio kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir atsakovas ieškovas R. G. tokiai prokuroro pozicijai neprieštaravo. Atsiprašė už tai, kas nutiko ir sūnui palikėjo, kad daugiau taip nenutiktų.

24. Nepilnametis kaltinamasis paskutiniu žodžiu pasižadėjo daugiau taip nedaryti, taip pat pripažino savo kaltę ir atsiprašė.

25. Nusikalstamos veikos padarymo metu G. G. buvo nepilnametis ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), todėl jam taikytinos BK 11 skyriaus nuostatos (BK 80 – 94 straipsniai), reglamentuojančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 81 straipsnio 1 dalis).

26. BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 67 straipsnio 4 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šio straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties. Tačiau tam, kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-02 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24-976/2016">2K-24-976/2016</a>).

28. Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad G. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą būdamas nepilnamečiu. Viso šio baudžiamojo proceso eigoje (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme) Nepilnametis kaltinamasis savo kaltę visiškai prisipažino ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Tai teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nepilnametis kaltinamasis ir jo atstovas pagal įstatymą nukentėjusiojo atsiprašė. Nepilnametis kaltinamasis iki šiol nebuvo teistas (t. 2, b. l. 38, LITEKO duomenys).

29. Bylos duomenimis, Nepilnametis Kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 35), SoDra duomenimis, nedirba (t. 2, b. l. 36), Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis administracinis tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 37). Atsižvelgtina ir į VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą 2025 m. spalio 7 d. Nepilnamečio individualaus vertinimo pažymą (t. 1, b. l. 40-42), 2020 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą (t. 2, b. l. 49). Visgi nurodyti įvykiai pakankamai seni, byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo Nepilnamečio kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų. Įvertinama ir Nepilnamečio kaltinamojo šeimos situacija, nes (duomenys neskelbtini), nepilnametis gyvena su (duomenys neskelbtini). Taigi, Nepilnametis kaltinamasis išgyvena sudėtingesnį paauglystės periodą.

30. Visi nuosprendyje išanalizuoti įrodymai apie padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos aplinkybės apie Nepilnamečio kaltinamojo asmenybę, aplinką, kurioje jis auga, jo elgesys po veikos padarymo ir šiame baudžiamajame proceso, sudaro pagrindą konstatuoti būtinus formalius ir vieną alternatyvų nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, todėl G. G., nusikalstamą veiką padaręs būdamas nepilnamečiu, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina.

31. Nepilnamečiui G. G., vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 ir 5 punktais, skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant šios auklėjamosios priemonės taikymo laikotarpiu mokytis (tęsti mokslus) bei dalyvauti edukacinio pobūdžio (socialinio ugdymo) elgesio pataisos programoje.

Dėl kardomųjų priemonių.

32. Nuosprendį paskelbus, panaikinti šiame baudžiamajame procese nepilnamečiui taikomas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti įtariamojo tėvui R. G. ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 2, b. l. 22-25), kaip nebereikalingas.

IV. Civiliniai ieškiniai

33. Šiame baudžiamajame procese civiliniais ieškovais pripažinti:

33.1. VSDFV Vilniaus skyrius (t. 1, b. l. 142-143) pareiškė 1 733,83 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 114-139);

33.2. Ligonių kasa 3 111,98 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 167-168);

33.3. nukentėjusysis ir V. V. ikiteisminiame tyrime pareiškė 5 023,20 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 49), iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, 2026 m. sausio 20 d. ir 2026 m. sausio 28 d. tikslino civilinius ieškinius ir paskutiniuoju patikslinimu pareiškė 10 313,20 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo bei visas patirtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 45-49; t. 2, b. l. 175-184).

34. Civiliniai ieškovai VSDFV Vilniaus skyrius Ligonių kasa prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, savo civilinius ieškinius palaikė (t. 2, b. l. 159-164).

35. Teisiamajame posėdyje Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei jo atstovė civilinį ieškinį palaikė. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė advokatė papildomai nurodė, kad Nepilnamečio kaltinamojo įgaliotoji atstovė sumokėjo 400 eurų ir Nukentėjusysis iš „(duomenys neskelbtini)“ yra gavęs 2 000 eurų, tai V. V. prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra 313,20 eurų, o neturtinės žalos dydis yra 7 600 eurų.

36. Teisiamajame posėdyje, 2026 m. vasario 19 d., baigiamųjų kalbų stadijoje, prokurorė prašė civilinių ieškovų – VSDFV Vilniaus skyriaus ir Ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti visiškai, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkinti visiškai, o dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo – iš dalies, jį proporcingai sumažinant atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose. VVTAĮT atstovė pritarė prokurorės nuomonei. Nutarimais į bylą įtraukti civiliniai atsakovai nuomonės nepareiškė, atsiprašė dėl kaltinamojo padarytos veikos.

37. Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėja nurodė neturinti motyvų prieštarauti pareikštiems civiliniams ieškiniams, tik prašo įvertinti visas aplinkybes. Dėl turtinės žalos neprieštarauja, dėl neturtinės žalos, siūlo ją mažinti atsižvelgus į 2024 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje išsamiai išdėstyti argumentai ir pasisakyta, kad neturtinė žala gali būti priteisiama nuo 1 iki 4 tūkstančių, todėl siūlo teismui svarstyti žalos dydžio priteisimą panašų kaip šioje nutartyje. Ginamojo ir jo šeimos turtinė padėtis yra nelengva, jie gauna atlyginimą iki (duomenys neskelbtini) eurų, išlaiko nepilnamečius vaikus, todėl reikėtų atsižvelgti ir į tokias jų pajamas.

Dėl civilinių ieškovų VSDFV Vilniaus skyriaus ir Ligonių kasos civilinių ieškinių.

38. Byloje neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam padaryta nusikalstamais Nepilnamečio kaltinamojo veiksmais. Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas, už nedarbingumo laikotarpį iš VSDF biudžeto paskirta 1 733,83 Eur ligos išmoka, taip pat dėl jo gydymo sveikatos priežiūros įstaigose Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui padaryta 3 111,98 Eur turtinė žala. Abu civiliniai ieškiniai pagrįsti kartu su jais pridedamais dokumentais, todėl tenkinami visa apimtimi priteistini solidariai iš civilinių atsakovų R. G. ir J. K.: civiliniam ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui priteisti 1 733,83 Eur turtinei žalai atlyginti; civiliniam ieškovui Ligonių kasai priteisti 3 111,98 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. civilinio ieškinio.

39. Minėta, nuosprendžiu konstatuojama, kad Nepilnametis kaltinimas padarė inkriminuotą nusikaltimą – nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos patirta žala pagrįsta Nukentėjusiojo ir jo atstovės pateiktais dokumentais (t. 1, b. l. 46-48, t. 2, b. l. 179-180), yra susijusi ir todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkinamas visa apimtimi.

40. Už Nepilnametį kaltinamąjį ir jo veiksmus veikos padarymo metu, kaip ir šiai dienai, atsako civiliniai jo įstatyminiai atstovai (tėvai) atsakovai R. G. ir J. K., todėl būtent iš jų solidariai nukentėjusiojo V. V. naudai priteistinas 313,20 Eur turtinės žalos atlyginimas.

41. Minėta, Nukentėjusysis ir jo atstovė civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti ir 10 000 Eur neturtinės žalos. Tačiau teisiamajame posėdyje, atsižvelgdami į tai, kad Nukentėjusiajam dalis neturtinės žalos buvo atlyginta (2 000 Eur atlygino draudimo bendrovė (t. 3, b. l. 3-7), dar 400 Eur atlygino civiliniai atsakovai (t. 3, b. l. 9)), reikalavimą sumažino iki 7 600 Eur.

42. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą.

43. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-693/2017">2K-137-693/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ3LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-347-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-347-976/2018">2K-347-976/2018</a>, 2K-235-628/2020 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei šiuo aspektu aktualia teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ3LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-347-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-347-976/2018">2K-347-976/2018</a>, 2K-235-628/2020).

44. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14/2012">2K-14/2012</a>, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019, 2K-130-387/2023).

45. Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad būtent Nepilnamečio kaltinamojo tyčiniais veiksmais Nukentėjusiajam buvo padaryti tokie sužalojimai: dešinės akies vokų poodinę kraujosruva, dešinio skruostinio lanko skeveldrinis lūžis, kaktikaulio dešinės skruostinės ataugos lūžis, dešinio skruostikaulio frontalinės ataugos lūžis, dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės skeveldrinį lūžis, dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžis, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl veido kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet nekilo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Neabejotina, kad tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris netruko akimirką, priešingai – Nukentėjusiajam teko vartoti vaistus, atlikti operaciją. Minėta, kad ir po įvykio Nukentėjusiajam buvo akivaizdžiai sužalotas veidas ir dėl fiksuotos kraujosruvos. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad net praėjus pusei metų, vis dar juntami padariniai – tempimas randų vietoje, matomi paraudimai ir kt., kas sukelia ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Nors Nepilnametis kaltinamasis sudavė vieną smūgį, visgi, atsižvelgiant į tai, kad kaip pastarasis parodė – jis (duomenys neskelbtini), smūgis buvo itin stiprus, sukėlęs daugybinius lūžius. Smūgio vieta – matoma kūno dalis – veidas, smūgio padariniai (tiek itin didelė mėlynė, tiek ribotas išsižiojimas ir kt.) sukėlė Nukentėjusiajam papildomus nepatogumus, diskomfortą, gėdos jausmą būti ne tik viešoje vietoje, bet ir savo artimųjų aplinkoje prie mažamečių vaikų. Kiekviena intervencija sukelia papildomą fizinį skausmą, nukentėjusysis nėra tikras ar operacijų nereikės kartoti, kaip tokia trauma atsilieps ateityje. Tokios aplinkybės neabejotinai kelia dvasinius išgyvenimus, kurie paveikia kasdienį gyvenimą – lemia suprastėjusį miegą, nerimą dėl ateities.

46. Nagrinėjamu atveju, tiek prokurorė, tiek Nepilnamečio kaltinamojo atstovė prašė atsižvelgti į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir, atitinkamai, civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo – sumažinti. Kaip matyti, parenkant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, be kita ko, turi reikšmę vieta, kur asmeniui yra padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pavyzdžiui, sužalojant veidą, yra priteistinos tokios sumos - Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkxLTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-291-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-291-942/2018">2K-291-942/2018</a> – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM5LTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-139-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-139-895/2017">2K-139-895/2017</a> – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQtODk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24-895/2017">2K-24-895/2017</a> – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtODk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-895/2017">2K-36-895/2017</a> – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a> – 1 448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-648/2016">2K-221-648/2016</a> – 6 000 Lt (1 738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21-942/2016">2K-21-942/2016</a> – 1 500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai). Didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos tais atvejais, kai konstatuojami ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, bendravimo galimybių sumažėjimas (pvz., dėl traumuoto, subjauroto veido), kai nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (pvz., byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg5LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-289-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-289-693/2019">2K-289-693/2019</a> asmeniui priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, konstatavus, kad jis buvo ilgai gydomas stacionare, sumažėjo jo bendravimo galimybės, prireikė danties implantavimo (dėl sulaužyto žandikaulio); byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105-222/2019">2K-105-222/2019</a> priteista 2 200 Eur – spyriu į veidą asmeniui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.) (Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTQzLTYzNC8yMDI2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-143-634/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-143-634/2026">1A-143-634/2026</a>).

47. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, Nukentėjusiajam kilusias pasekmes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, civilinių atsakovų turtinę padėtį, atlygintą civilinio ieškinio dalį, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, taip pat formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, spręstina, kad civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies nukentėjusiojo V. V. naudai priteisiant solidariai iš civilinių atsakovų 2 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

48. Dėl nustatyto, iš civilinių atsakovų Nukentėjusiajam priteistina: 313,20 Eur (tris šimtus trylika eurų 20 ct) turtinės žalos ir 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl patirtų išlaidų.

49. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, be kita ko, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos ir yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

50. Minėta, civiliniu ieškiniu, 2026 m. vasario 2 d. prašymu bei 2026 m. vasario 18 d. prašymu su kartu pridedamais dokumentais – sąskaitomis už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymais, pagrindžiančiais patirtas išlaidas (t. 2, b. l. 198-204, t. 3, b. l. 22-24) nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašė jo naudai priteisti iš viso 1 200 Eur, patirtų išlaidų dėl advokatės, kuri dalyvavimo byloje kaip civilinio ieškovo atstovė, paslaugoms apmokėti.

51. Įvertinus bylos rezultatą, civilinio ieškovo atstovės teiktų darbų, bylos apimtį, atstovės aktyvų dalyvavimą abiejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, parengtą civilinį ieškinį, kitus teiktus prašymus, sprendžia, kad patirtos išlaidos nėra pernelyg didelės, jos pagrįstos, todėl Nukentėjusiajam priteistinos visa apimtimi solidariai iš civilinių atsakovų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2, 5 punktais, 93 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1-5 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

nepilnametį G. G. pirmą kartą padariusį nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 ir 5 punktais, Paskirti G. G. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant šios auklėjamosios priemonės taikymo laikotarpiu mokytis (tęsti mokslus) bei dalyvauti edukacinio pobūdžio (socialinio ugdymo) elgesio pataisos programoje.

Nuosprendį paskelbus, panaikinti šiame baudžiamajame procese nepilnamečiui G. G. taikomas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir jo naudai solidariai iš civilinių atsakovų R. G. ir J. K. priteisti 313,20 Eur (tris šimtus trylika eurų 20 ct) turtinės žalos ir 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kurios teisių perėmėjas yra Valstybinė ligonių kasa, civilinį ieškinį tenkinti ir jos naudai solidariai iš civilinių atsakovų R. G. ir J. K. priteisti 3 111,98 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą vienuolika eurų) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir jos naudai solidariai iš civilinių atsakovų R. G. ir J. K. priteisti 1 733,83 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt tris eurus) turtinei žalai atlyginti.

Prašymą dėl patirtų išlaidų advokato darbo apmokėjimui tenkinti ir nukentėjusiojo V. V. naudai solidariai iš civilinių atsakovų R. G. ir J. K. išieškoti 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) už jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Išaiškinti G. G., kad jam nebebus galimybės taikyti analogiškas teisines pasekmes kaip šioje byloje jeigu jis ir vėl padarytų naujų nusikalstamų veikų ir būtų sprendžiama dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atitinkamo BK straipsnio sankcijos ir bendrosios dalies nuostatų ribose.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij