Baudžiamoji byla Nr. 2K-56/2007
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.6.1.; 2.1.4.11.1.; 2.1.7.; 2.2.5.6.; 2.1.2.5.(S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui A. Kazakovui,
nuteistojo gynėjui P. Mikučioniui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. J. ir jo gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo Š. J. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria Š. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Š. J. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: neturėdamas leidimo, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo aštuonis šovinius, kurie yra pagaminti savadarbiu būdu, panaudojant uždaro tipo centrinio skėlimo kapsules, parako užtaisus, savadarbes kulkas ir savadarbius tūtelių liemenis, ir skirti 5,5 kalibro revolveriams, skirtiems šaudyti šoviniais 5,5 mm „Velo Dog Revolver“ arba savadarbiam ginklui, ir neteisėtai laikė šiuos šovinius savo žmonos R. J. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2005 m. vasario 22 d., kai kratos metu šoviniai buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-56/2007
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.6.1.; 2.1.4.11.1.; 2.1.7.; 2.2.5.6.; 2.1.2.5.(S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui A. Kazakovui,
nuteistojo gynėjui P. Mikučioniui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. J. ir jo gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo Š. J. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria Š. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Š. J. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: neturėdamas leidimo, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo aštuonis šovinius, kurie yra pagaminti savadarbiu būdu, panaudojant uždaro tipo centrinio skėlimo kapsules, parako užtaisus, savadarbes kulkas ir savadarbius tūtelių liemenis, ir skirti 5,5 kalibro revolveriams, skirtiems šaudyti šoviniais 5,5 mm „Velo Dog Revolver“ arba savadarbiam ginklui, ir neteisėtai laikė šiuos šovinius savo žmonos R. J. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2005 m. vasario 22 d., kai kratos metu šoviniai buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.
Kasaciniu skundu Š. J. ir jo gynėjas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatoriai nurodo, kad nagrinėjant bylą nebuvo apklausta liudytoja E. S., ir taip pažeisti BPK 78 straipsnio reikalavimai. Taip pat nurodomas BPK 149 straipsnio 7 dalies pažeidimas, nes kratos atlikimo metu minėtos liudytojos bute rasti šoviniai ir dėžutė nebuvo supakuoti ir užantspauduoti. Kasatorių teigimu, dėžutė vėliau nebuvo pateikta tirti specialistui ir taip pažeisti BPK 91 straipsnio, 92 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 93 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 205 straipsnio ir 207 straipsnio reikalavimai. Kasaciniame skunde teigiama, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog šoviniai tyrimui pateikti asmeniškai ir taip vėl pažeista BPK 149 straipsnio 7 dalis. Iš to skunde daroma išvada, kad, visi šie duomenys negalėjo būti vertinami kaip įrodymai, nes pažeista BPK 20 straipsnio 1 dalis. Kasatoriai nurodo, kad, pažeidžiant BPK 170 straipsnio reikalavimus, prie šios baudžiamosios bylos buvo pridėta kitos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga, neturinti sąsajų su šia byla bei neigiamai apibūdinanti nuteistąjį, taip nagrinėjant bylą pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
Nuteistojo Š. J. ir jo gynėjo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų
BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nurodyti požymiai, pagal kuriuos yra sprendžiama, ar tam tikra informacija gali būti laikoma įrodymais. Įrodymais gali būti laikomi bet kokie duomenys, jeigu jie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Duomenys įrodymo statusą įgyja tik tuo atveju ir tik nuo to momento, kai teismas nusprendžia, kad teismui pateikti duomenys laikytini įrodymais.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendis yra pagrįstas liudytojų E. J., H. M., R. J. parodymais, 2005 m. vasario 22 d. kratos protokolu, 2005 m. kovo 16 d. specialisto išvada Nr. 626.
Kasatoriai ginčija 2005 m. vasario 22 d. kratos protokolo įrodomąją reikšmę, t. y. įrodymo leistinumą. Tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad šis protokolas atitinka BPK 145, 149, 179 straipsnių reikalavimus.
Krata padaryta esant 2005 m. vasario 21 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo motyvuotam nutarimui. Darant kratą dalyvavo R. J., buto, esančio Kauno m., (duomenys neskelbtini), gyventoja, nuteistojo Š. J. žmona, kuri pasirašė kratos protokolą, kuriame nurodyta, kad bute buvo surasta plastmasinė dėžutė su 8 vnt. mažo kalibro šoviniais, kurie buvo paimti. Prie protokolo pridėta šovinių nuotrauka. Kaip paimti šoviniai buvo supakuoti ir užantspauduoti, protokole nenurodyta, tai be abejo neatitinka BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimų, tačiau paimti kratos metu šoviniai vien dėl to neprarado įrodomosios galios. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad ši aplinkybė įrodyta liudytojų parodymais (E. J., H. M.). Šovinių paėmimo aplinkybė buvo patikrinta teisiamajame posėdyje ir todėl 2005 m. vasario 22 d. kratos protokolas turi įrodomąją reikšmę.
Dėl BPK 78 straipsnio reikalavimų
BPK 78 straipsnyje yra pateikta liudytojo baudžiamajame procese sąvoka. Pagal šį straipsnį pagrindas šaukti asmenį liudytoju yra duomenys apie tai, kad jis žino bylai išspręsti reikšmės turinčias aplinkybes. Tokių duomenų gali pateikti proceso dalyviai ir kiti asmenys. Kasatoriai nurodo, kad buvo pažeisti BPK 78 straipsnio reikalavimai, todėl kad nebuvo apklausta liudytoja nuteistojo motina, tačiau nenurodo jokių duomenų apie tai, kad ji žinojo kokias nors aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Dėl jos šaukimo liudytoja nebuvo pareikšta prašymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti BPK 78 straipsnio reikalavimai.
Dėl BPK 91 straipsnio, BPK 92 straipsnio 1, 2, 3 dalių, BPK 93 straipsnio 1 dalies, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto, BPK 205 ir 207 straipsnių reikalavimų
Kasatoriai deklaratyviai nurodo visų išvardytų BPK normų pažeidimus. Šiuose BPK straipsniuose iš esmės reglamentuojami daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti klausimai. Iš skundo turinio darytina išvada, kad kasatoriai sieja šiuos Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus su pažeidimais atliekant kratą R. J. bute ir ten rastais šoviniais, kurie kaip daiktiniai įrodymai nebuvo apžiūrėti nagrinėjant bylą teisme, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nei kaltinamasis Š. J., nei jo gynėjas nepageidavo jų apžiūrėti kaip daiktinių įrodymų, todėl nėra prasmės aptarinėti kasaciniame skunde išvardytų BPK straipsnių reikalavimų laikymosi. Kratos atlikimo tvarkos pažeidimas nesuvaržė kaltinamojo teisių ir nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Dėl lygybės prieš įstatymą ir nekaltumo prezumpcijos principo
Kasatoriai nurodo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje Š. J. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, yra pridėta kitos bylos medžiaga, kurioje nuteistasis neigiamai apibūdinamas ir tai turėjo įtakos teismui priimti šališką sprendimą. Kasatoriai teigia, kad tuo buvo pažeisti BPK 6 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies reikalavimai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Teisėjų kolegija nenustatė kasaciniame skunde išvardytų įstatymų reikalavimų pažeidimų. Kasatoriai tik nurodo įstatymų normas, kuriose įtvirtinti tokie principai, kaip asmenų lygybė įstatymui ir teismui (BPK 6 straipsnis), nekaltumo prezumpcija (BPK 44 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis), tačiau savo teiginių nemotyvuoja, jų nepagrindžia konkrečia faktine medžiaga.
Byloje yra 2006 m. vasario 1 d. prokuroro nutarimas, priimtas BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, dėl tyrimo atskyrimo, kuriuo tyrimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atskirtas nuo kitų tyrimų įtariant Š. J. kitų nusikaltimų padarymu. Tai neprieštarauja BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktui. Vien tai, kad prokuroro nutarime nurodyti įtarimai Š. J. kitų nusikaltimų padarymu, nereiškia, kad tai turėjo įtakos nešališkai išnagrinėti bylą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžio matyti, kad jame nėra jokių nuorodų į atitinkamą tyrimą dėl įtarimų kitų nusikaltimų padarymu. Tai neturėjo įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bei bausmės skyrimui Š. J. už šį nusikaltimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo Š. J. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Viktoras Aidukas
Josifas Tomaševičius
