Dėl skolos priteisimo ir papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-17/2007

Procesinio sprendimo kategorija

52.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Molesta“ kasacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Škėrio tikrosios ūkinės bendrijos „Be priekaištų“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl skolos priteisimo ir papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu šalių sutarties Nr. 31sub/03 2003 m. spalio 13 d. papildomą susitarimą; priteisti iš atsakovo 66 478,78 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo termino atsiskaityti pagal prievolę iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byloje nustatyta, kad 2003 m. gegužės 23 d. šalys sudarė rangos sutartis Nr. 31 sub/03 ir 32 sub/03. Pagal šias sutartis rangovas A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ atliko apdailos darbus. 2003 m. spalio 13 d. šalys sudarė 2003 m. gegužės 23 d. sutarties Nr. 31 sub/03 papildomą susitarimą dėl darbų įkainių sumažinimo. Ieškovas teigė, kad šis susitarimas yra suklastotas, todėl pripažintinas negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo. Pagal rangos sutartį Nr. 32 sub/03 ieškovo 2003 m. spalio 1 d. sudarytą darbų priėmimo-perdavimo aktą atsakovas atsisakė pasirašyti, nenurodydamas atsisakymo priežasčių. Jis tvirtina, kad ieškovas darbus pagal šią sutartį atliko nekokybiškai, o broką ištaisė pats atsakovas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2006 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo AB „Molesta“ 27 346,05 Lt skolos, 2574 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2005 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu sutarties Nr. 31 sub/03 2003 m. spalio 14 d. papildomą susitarimą Nr. 1 yra nepagrįstas, nes jis neįrodė atsakovo ekonominio spaudimo ar apgaulės išgaunant 2003 m. spalio 14 d. sąskaitą-faktūrą, ar papildomo susitarimo suklastojimo. Ieškovo veiksmų visuma patvirtina šio susitarimo sudarymą, jo pripažinimą ir vykdymą. Spręsdamas klausimą dėl darbų pagal sutartį Nr. 32 sub/03 priėmimo, teismas taikė CK 6.694 straipsnį, kaip specialiąją normą CK 6.662 straipsnio atžvilgiu. Kadangi rangovui išsiuntus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, užsakovas jo nepasirašė, nenurodęs ieškovo darbų trūkumų ir būtinumo juos ištaisyti, tai teismas, vadovaudamasis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, rangovo vienašališkai pasirašytą perdavimo-priėmimo aktą laikė galiojančiu. Atsakovas nesumokėjo už atliktus ieškovo darbus, todėl teismas iš jo priteisė 27 346,05 Lt skolos ir 2574 Lt palūkanų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 7 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir nurodė, kad teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai vertino įrodymus, visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip užsakovas, nepasinaudojęs galimybe pateikti priešieškinį dėl nukrypimų nuo sutarties sąlygų, kurios pablogino darbą, ar dėl kitokių darbo trūkumų, turi sumokėti už ieškovo atliktą darbą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Molesta“ prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta galioti, bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Teismai, padarydami išvadą, kad ieškovas atliko darbus, nurodytus 2003 m. spalio 1 d. vienašaliame akte, neatsižvelgė į tai, kad šio akto turinys dėl darbų atlikimo prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatančius CPK 177 ir 185 straipsnius. Dėl šios priežasties teismai netinkamai taikė CK 6.694 straipsnio 4 dalį ir pripažino vienašalį aktą galiojančiu. Pagal byloje esančius įrodymus ir įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklę, labiau tikėtina aplinkybė, kad ieškovas neištaisė paties pripažinto savo darbo broko.

2. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuostata, kad, atsakovui nepasinaudojus priešieškinio teise, vienašalis 2003 m. spalio 1 d. aktas galioja. Jo nuomone, šalis, nesutinkanti pripažinti kontrahento vienašališko akto, neprivalo jo ginčyti priešieškiniu, nes vienašališki vienos šalies veiksmai kitai šaliai patys savaime prievolių nesukelia. Priešingu atveju būtų pažeistas šalių lygybės principas.

3. CK 6.694 straipsnio 4 dalis nekonkuruoja su 6.662 straipsnio 5 dalimi. Abi šias normas taikant sistemiškai, pirmiausia skirtina ekspertizė, o nustačius, kad darbai kokybiški, pasirašytinas vienašalis aktas. CK 6.694 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma atskirai, kai aktas nepasirašomas nesant abejonių dėl darbų kokybės.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Šalys 2003 m. gegužės 23 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 32 sub/03, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2003 m. birželio 27 d. atlikti apdailos darbus UAB „MBR parduotuvių ir restoranų įranga“ rekonstruojamose patalpose. Atsakovas 2003 m. liepos 23 d. raštu pareiškė ieškovui pretenziją dėl sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų nesilaikymo ir pareikalavo pašalinti šiame rašte nurodytus darbų trūkumus. 2003 m. liepos 29 d. šalys surašė protokolą, kuriame nurodyti darbų trūkumai ir jų ištaisymo terminai. 2003 m. rugsėjo 17 d. atsakovas raštu pranešė, kad, nepašalinus darbų trūkumų, jis imasi šalinti juos savo jėgomis ir dėl to atsiradę nuostoliai bus išieškomi iš ieškovo. Ieškovas 2003 m. spalio 1 d. sudarė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir išrašė sąskaitą-faktūrą šiems darbams apmokėti bei 2003 m. spalio 24 d. išsiuntė juos atsakovui. Akte yra ieškovo 2003 m. lapkričio 3 d. įrašas, kad atsakovas atsisakė pasirašyti minėtą aktą, nenurodydamas tokio atsisakymo priežasčių.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas.

Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo užsakovo pareigą priimti rangovo perduodamus darbus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005, taip pat 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“; bylos Nr. 3K-3-597/2005. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Kolegija pažymi, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Rangovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą. Kasatorius, teigdamas, kad tokios nuostatos pažeidžia šalių lygybės principą, remiasi bendrosiomis prievolių teisės normomis, neatkreipdamas dėmesio į tai, kad įstatyme įtvirtintos specialiosios normos turi viršenybę bendrųjų normų atžvilgiu (lex specialis derogat legi generali). Atsakant į kasatoriaus argumentą dėl ekspertizės skyrimo tvarkos, pažymėtina, kad CK 6.662 straipsnio 5 dalyje pakankamai detaliai reglamentuojama teisė, o ne pareiga reikalauti paskirti ekspertizę. Užsakovo abejonės dėl darbų kokybės nesuponuoja pareigos rangovui inicijuoti darbų kokybės ekspertizę ir neatleidžia užsakovo nuo perduodamų darbų priėmimo.

Nagrinėjamoje byloje analizuojami rangovo UAB „Molesta“ ir subrangovo A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ santykiai pagal statybos subrangos sutartis. Šiems santykiams taikomos tokios pat taisyklės kaip statybos rangos santykiams. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Molesta“ atsisakė sumokėti ieškovo reikalaujamas sumas už jo atliktus darbus, motyvuodamas, jog darbai atlikti su trūkumais, kuriuos patvirtina šalių surašytas dokumentas – 2003 m. liepos 29 d. protokolas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nurodė, kad 2003 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais jokių darbų nebuvo atlikta, todėl negalėjo būti ir jų trūkumų. Tokiu atveju nebuvo įmanomas ir darbų priėmimas. Teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad darbai pagal subrangos sutartį Nr. 32 sub/03 turėjo būti atlikti iki 2003 m. birželio 27 d. Šalys 2003 m. liepos 29 d. pasirašė protokolą, kuriuo nustatytas faktas, kad darbai atlikti ne laiku ir nekokybiškai, todėl buvo nustatyti terminai trūkumams pašalinti. Kolegija pažymi, kad būtent šių įrodymų kontekste turėjo būti sprendžiama, ar 2003 m. liepos 29 d. protokolas negali būti vertinamas kaip darbų perdavimo-priėmimo aktas ir ar esant tokiam dokumentui vėliau buvo būtina sudaryti kitą dokumentą, įvardytą aktu. Priklausomai nuo to, kaip bus vertinamas šis protokolas, teismai turi spręsti vienašalio akto teisinę reikšmę. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį teismas turi diskrecijos teisę konstatuoti arba nekonstatuoti akto nepasirašymo pagrįstumą, priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas akto nepasirašymo pagrįstumo klausimą sprendė, visapusiškai nevertinęs byloje esančių įrodymų ir pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas tokio klausimo taip pat nesvarstė. Kadangi pažeidus proceso teisės normas buvo neįvertintos reikšmingos bylos aplinkybės, tai teismų priimti sprendimas ir nutartis kasaciniu skundu ginčijama apimtimi naikintini, o byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina, atsižvelgiant į statybos rangos darbų perdavimą-priėmimą reglamentuojančias teisės normas, įvertinti įrodymus, patvirtinančius bylos šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumą (užsakovo sudarytas sąlygas darbams atlikti, darbų priėmimo aplinkybes, rangovo atliktų darbų apimtį, kokybę, terminus, trūkumų šalinimą), taip pat, atsižvelgiant į atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos generalinės rangos sutarties sąlygas ir darbų atlikimo terminus, spręsti, kokią įtaką subrangos sutarties vykdymo aplinkybės gali turėti užsakovo pareigai atsiskaityti už atliktus darbus (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ iš atsakovo AB „Molesta“ 27 346,05 Lt skolą ir palūkanas bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta galioti, panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui.

Kitą Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Janina Stripeikienė