V. B. pagal BK 181 str. 2 d., 294 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-187-697/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24240-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.4.2.1; 1.2.28.5.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,

nuteistojo V. B. gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

nuteistajam K. A., jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

nuteistojo D. V. (D. V.) gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendis.

V. B. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir jis nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams.

K. A. nusikalstama veika iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir jis nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies 9 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams šešiems mėnesiams ir 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda.

D. V. nusikalstama veika iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir jis nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

Iš nuteistųjų V. B., K. A. ir D. V. solidariai priteista nukentėjusiajam G. G. 500 Eur išlaidų, turėtų už advokato suteiktas paslaugas, atlyginimo.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti:

K. A. – pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams šešiems mėnesiams ir 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

V. B. – pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

D. V. – pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų V. B., K. A. ir D. V. solidariai priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 347,04 Eur nukentėjusiojo G. G. gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš nuteistųjų V. B., K. A. ir D. V. solidariai priteista nukentėjusiajam G. G. 110 Eur turtinės ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 650 Eur jo turėtoms advokato išlaidoms atlyginti.

Taip pat šiuo nuosprendžiu G. J. (G. J.) pagal BK 181 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Dėl šios teismo nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepateikta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų V. B. ir D. V. gynėjų advokatų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nuteistojo K. A., prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo K. A. gynėjo advokato, prašiusio palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą su pakeitimais dėl bausmės, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. B., D. V., K. A. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, atvirai prievartavo turtą, panaudodami fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą, atimdami asmeniui laisvę ir sunaikindami jo turtą, būtent:

V. B., D. V., K. A. ir nenustatytas asmuo, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, prisidengdami kito asmens – A. R. ginčijamomis turtinėmis pretenzijomis dėl neva nekokybiškai ir nevisiškai atlikto buto (duomenys neskelbtini), remonto, aiškiai peržengdami ginčijamų turtinių pretenzijų ribas, atvirai kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį G. G. perduoti turtą, t. y. 2015 m. balandžio 28 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 22 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 18 val. patekę į butą, Pupinės g. 1-9, Vilniuje, bendrais veiksmais G. G. reiškė pretenzijas dėl neva nekokybiškai atlikto buto remonto, rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių G. G. į įvairias kūno vietas, naudojo psichinį smurtą – K. A. demonstratyviai žongliravo peiliu, V. B., siekdamas įbauginti nukentėjusįjį ir maksimaliai apriboti galimybę kviestis pagalbą, pagriebė iš nukentėjusiojo rankų mobiliojo ryšio telefoną,,Nokia“, 30 Eur vertės, išėmė iš telefono SIM kortelę ir bateriją, po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, prievarta išvedė nukentėjusįjį iš buto ir įsodino į nenustatytą automobilį BMW, kurį vairavo nenustatytas asmuo, automobilyje draudė stebėti, kur vežamas, nuvežė į mišką, esantį Baltosios Vokės g., Vilniuje, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, virve pririšo nukentėjusįjį prie medžio, naudodami psichinę prievartą – grasino nukentėjusįjį nušauti, prieš jo artimus asmenis panaudoti seksualinę prievartą ir fizinį smurtą, K. A. demonstratyviai žongliravo peiliu, V. B. grasino nusišlapinti jam į burną, reikalavo nepranešti policijai, bendrai V. B., D. V., K. A. rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, V. B. ir D. V. metaliniu visrakčiu sudavė smūgius per plaštakas ir kelius, D. V. virve apvyniojo nukentėjusiojo galvą prie medžio ir veržė virvę, peiliu badė kūną, tokiu būdu bendrais veiksmais, mažiausiai 34 trauminiais poveikiais, padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose su odos nubrozdinimu dešinės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodines kraujosruvas dešinio skruosto srityje, kakle, dešinio žasto, kairio riešo ir kairės plaštakos srityse, krūtinės ląstos priekiniame ir šoniniuose paviršiuose, poodines kraujosruvas pilvo, nugaros, abipus juosmens, abiejų šlaunų srityse, dešinio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimus abiejų alkūnių ir dešinio kelio sąnario srityse – sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dešinės akiduobės vidinės sienelės ir kairės pusės V–VI šonkaulių lūžius – sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir taip bendrininkų grupe, panaudodami psichinį ir fizinį smurtą, sunaikindami turtą ir atimdami nukentėjusiajam laisvę, prievartavo turtą – vertė G. G. perduoti pinigus – pradžioje reikalavo 5000 Lt (1448,1 Eur), vėliau – 12 000 Lt (3475,44 Eur), galiausiai visų gautų pinigų atliekant remontą – 15 772,68 Lt (4568 Eur), tokiu būdu, be teisės turėtojos A. R. žinios, pareiškė turtinį reikalavimą, aiškiai didesnį už galbūt egzistuojančios teisės apimtį, t. y. prievartavo turtą.

G. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupe atvirai prievartavo turtą panaudodamas fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą, atimdamas asmeniui laisvę ir sunaikindamas jo turtą, tačiau pagal BK 181 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistųjų V. B., K. A. bei D. V. ir jų veikas iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų V. B., D. V. ir nuteistojo K. A. gynėjo advokato P. Jablonsko apeliacinius skundus, juos tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išvada dėl reikalavimų neteisėtumo vertintina kaip prieštaraujanti byloje surinktiems faktiniams duomenims, kuriuos teismas ištyrė ir pripažino įrodymais. Kartu kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas. Viena vertus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse konstatuota, kad V. B., D. V., K. A. ir nenustatytas asmuo, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, prisidengdami kito asmens – A. R. ginčijamomis turtinėmis pretenzijomis dėl neva nekokybiškai ir nevisiškai atlikto buto (duomenys neskelbtini), remonto, aiškiai peržengdami ginčijamų turtinių pretenzijų ribas, atvirai kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį G. G. perduoti turtą. Kita vertus, padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas, toliau dėstydamas argumentus dėl BK 181 straipsnio 2 dalies taikymo, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje darė šiai išvadai priešingą išvadą, jog reiškiamų reikalavimų dydis neviršijo A. R. sumokėtų pinigų ribos, kas, kolegijos nuomone, ne patvirtina teismo išvadą dėl BK 181 straipsnio 2 dalies taikymo kvalifikuojant nuteistųjų V. B., D. V., K. A. nusikalstamus veiksmus, o ją paneigia. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistųjų V. B., D. V. ir K. A. nusikalstami veiksmai atitinka savavaldžiavimo esmę: kaltininkai vykdo ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens teisę. Prievartinis reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias civilinių teisinių santykių pagrindais, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties ir, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

5. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai K. A. paskirtos bausmės (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistieji nukentėjusiajam pareiškė reikalavimą, kuris turėjo įstatymo pagrindą, – nuteistieji G. G. išsakė pretenzijas dėl jo A. R. bute nekokybiškai atliekamų remonto darbų, pinigų naudojimo ne pagal paskirtį ir pareikalavo 15 772,68 Lt žalos atlyginimo, t. y. sumos, kurią A. R. buvo sumokėjusi avansu G. G. už buto remonto darbus. Tokiais veiksmais nuteistieji, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos civiliniams ginčams spręsti, bandė savavališkai įvykdyti nukentėjusiojo G. G. ginčijamą A. R. teisę į padarytos žalos atlyginimą. Toks apeliacinės instancijos teismo atliktas nuteistųjų nusikalstamo elgesio vertinimas neatitinka tiek šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, tiek esminių BK 181 bei 294 straipsniuose nustatytų nusikaltimų atribojimo kriterijų. Akivaizdu, kad, skundžiamame teismo nuosprendyje sprendžiant klausimą dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, byloje nustatytos ir konkretaus BK straipsnio inkriminavimą lemiančios faktinės aplinkybės buvo vertinamos išskirtinį dėmesį teikiant galutinei reikalautai grąžinti pinigų sumai, bet ne tikrajam šiuo atveju galimam A. R. turtinių pretenzijų dydžiui. Teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl BK 181 straipsnyje nustatyto turto prievartavimo ir BK 294 straipsnyje nustatyto savavaldžiavimo nusikaltimų atribojimo atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės. Net ir pasitvirtinus tam faktui, kad asmuo pinigų ar kitokio turto savo ar kito asmens naudai reikalavo tikros ar tariamos teisės pagrindu, tačiau prievartinis reikalavimas buvo nelygiavertis prievolei, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip turto prievartavimas, nes tokiu atveju reikalaujama perduoti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53/2014">2K-53/2014</a>).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. R. nukentėjusiajam G. G. remonto darbams atlikti perdavė 15 772,68 Lt. Byloje nenustatyta, kokią dalį darbų pagal susitarimą nukentėjusysis jau buvo atlikęs, ir to nustatyti nebuvo galimybės, nes iš karto po nusikaltimo padarymo V. B. pasamdė asmenis, kurie bute išgriovė sienas, išlupo grindis, t. y. padarė pakeitimus, kurie eliminavo galimybę įvertinti atliktų darbų apimtį ir kokybę. Tačiau byloje neabejotinai nustatyta, kad dalis darbų buvo atlikta ir už sukurtą rezultatą bei atliktus darbus priklausė atlygis. Tai patvirtina nukentėjusiojo byloje pateikta vaizdinė medžiaga, jo ir liudytojų parodymai. Tai patvirtino ir A. R., nurodydama, kad nukentėjusysis pateikė čekius, iš kurių buvo matyti, kad medžiagoms išleido 3000 Lt, ir atliko ne daugiau kaip 30 procentų numatytų darbų. Tai patvirtina ir nuteistasis V. B., nurodydamas, kad atliktas darbas buvo įvertintas 3000 Lt. Tai reiškia, kad jis suvokė, jog nukentėjusysis G. G. už neva netinkamai atliktus remonto darbus A. R. turi grąžinti ne visą jam perduotą sumą, o tik dalį. Tokiu būdu nuteistieji žinojo, kad turtinė pretenzija negali būti lygi sumai, kurią G. G. perdavė A. R., t. y. turtinės teisės dydis buvo žymiai mažesnis nei galutinai pareikalauta visa perduota suma – 15 772,68 Lt. Tokiu būdu ir pareikštas turtinės pretenzijos dydis aiškia viršijo prievolės dydį, o tai yra turto prievartavimo požymis ir tokie nuteistųjų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip turto prievartavimas. Tai, kad nuteistieji prievartavo turtą, patvirtina ir tai, jog jie iš nukentėjusiojo iš pradžių pareikalavo atiduoti tik 5000 Lt (tokia suma atitiktų savavaldžiavimo požymius), vėliau – 12 000 Lt, o galiausiai – ir visą A. R. jam už remontą sumokėtą sumą. Tai reiškia, kad reikalaujamų pinigų suma vis didėjo, kol galiausiai, neatsižvelgiant į nukentėjusiojo jau atliktus darbus ir jų vertę, buvo pareikalauta grąžinti visą sumą, kuri buvo pastarajam perduota darbams atlikti. Šiuo atveju nuteistieji, vykdydami A. R. teisę be jos žinios (kaip teigė A. R., ji nežinojo apie nuteistųjų prieš nukentėjusįjį atliktus veiksmus), pareiškė nukentėjusiam G. G. 15 772,68 Lt turtinį reikalavimą, kuris buvo aiškiai didesnis už teisės apimtį – A. R. turtinės pretenzijos dydį. Šią aplinkybę nustatė pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismo tai buvo įvertinta netinkamai – pripažįstant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio prieštaringumą patvirtinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų prieš nukentėjusįjį nukreipti reikalavimai aiškiai peržengė A. R. ginčijamų turtinių pretenzijų ribas. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumą, neįvertino tos aplinkybės, jog A. R. galimos turtinės pretenzijos dydis ir A. R. sumokėtos sumos dydis negali būti sulyginami, todėl nuteistųjų nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip turto prievartavimas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

8. Apeliacinės instancijos teismas nuteistajam K. A., skirdamas galutinę subendrintą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 10 MGL dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė mažesnį nei subendrintu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl K. A. skirtinos bausmės dydžio, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Iš apeliacinės instancijos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam K. A. galutinė subendrinta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 10 MGL dydžio bauda yra paskirta šiuo nuosprendžiu paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę subendrinant dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL dydžio bauda. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismai prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, prideda prie šios bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-432/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis K. A. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu buvo nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL dydžio bauda. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, kad šiuo atveju griežčiausia bausmė yra K. A. ankstesniu nuosprendžiu paskirta galutinė šešerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL dydžio bauda. Būtent prie šios bausmės buvo privalu pridėti dalį naujai paskirtos bausmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pirmiau minėta teismų praktika nesivadovavo, nes galutinė bausmė paskirta net mažesnė negu ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas K. A. bausmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalies 9 punktu ir bausmes bendrino dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu. BK 63 straipsnyje nėra 4 dalies 9 punkto, be to, bausmės bendrinamos jas apimant arba visiškai ar iš dalies jas sudedant, o ne ir sudedant, ir apimant, kaip šiuo atveju nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. Puškoriaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ir savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) nusikalstamų veikų atribojimo

10. Kaltinamasis aktas surašytas kaltinant D. V., V. B. ir K. A. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl šios nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo turto prievartavimo nusikalstamos veikos požymius ir šiuos asmenis nuteisė pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir kaltininkų veikas perkvalifikavo kaip savavaldžiavimą.

11. Prokuroro kasaciniame skunde nesutinkama su šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu, teigiama, kad nuteistųjų veiksmuose yra turto prievartavimo požymių ir jų nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

12. BK 294 straipsnyje ir 181 straipsnyje numatytų veikų požymiai yra atribojami atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės, ar aiškiai viršydamas tokios teisės ribas.

12.1. Pažymėtina, kad abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimi tolesni veiksmai, nukeipti į esamos ar tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Taigi išoriškai objektyvieji turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs. Šias veikas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra valdomas kito asmens, neturi teisinio pagrindo. Kita vertus, reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, bet, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Taigi sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusio asmens perduoti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-357/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-357/2012">2K-357/2012</a>). Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas paprastai yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą taikyti – turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ar savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-432/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-432/2009">2K-432/2009</a>).

12.2. Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo ne mažiau svarbūs yra subjektyvieji veikų požymiai. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis ar įgyvendindamas kito asmens teisę turi reikalavimo pagrindą į pas kitą asmenį esantį turtą, o esant turto prievartavimui – kad jokio teise pagrįsto reikalavimo iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Savavaldžiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę, o prievartaudamas turtą kaltininkas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

12.3. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti CK 1.136 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų – žalos padarymas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais.

12.4. Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis) būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65/2009">2K-65/2009</a>, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014).

13. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veiksmus įvertino kaip turto prievartavimą panaudojant psichinį ir fizinį smurtą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Teismas, remdamasis iš dalies nuteistųjų, nukentėjusiojo G. G., A. R., N. B. bei kitų liudytojų parodymais, specialisto išvada, konstatavo, kad V. B., D. V., K. A. ir nukentėjusysis nebuvo tarpusavyje pažįstami, nė vienas iš nuteistųjų jokių sutartinių, prievolinių ar kitos kilmės turtinės teisės santykių neturėjo, o jų reiškiamas turtinis reikalavimas bei prisidengimas A. R. ginčijamomis turtinėmis pretenzijomis dėl neva nekokybiškai ir nevisiškai atlikto buto remonto buvo neteisėtas, t. y. jie neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės reikalauti pinigų savo ar kito asmens naudai iš nukentėjusiojo. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistųjų V. B., D. V. ir nuteistojo K. A. gynėjo advokato apeliacinius skundus, su tokiu bylos duomenų vertinimu nesutiko ir nuteistųjų veiką perkvalifikavo kaip savavaldžiavimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Teismo nuosprendžio išvada grindžiama tuo, kad nuteistųjų reikalavimas perduoti jiems pinigus turėjo įstatymo pagrindą – nukentėjusiajam G. G. buvo pareikštas reikalavimas atsiskaityti su A. R. dėl nekokybiško buto remonto ir taip buvo siekiama gauti A. R. patirtos žalos atlyginimą, t. y. nuteistieji V. B., D. V. ir K. A., reikalaudami pinigų, vykdė nukentėjusiojo G. G. ginčijamą A. R. teisę į padarytos žalos atlyginimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, įvertinęs kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, išsamiai pasisakęs dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo, nustatė šias faktines aplinkybes: A. R. ir nukentėjusysis G. G. sudarė susitarimą dėl jos buto remonto; A. R. avansu sumokėjo 15 772,68 Lt (t. y. 4568 Eur), tačiau remontas A. R. bute buvo atliekamas nekokybiškai, darbai vėlavo, nukentėjusysis G. G. A. R. jam sumokėtus pinigus naudojo ne pagal paskirtį, o asmeniniais tikslais; V. B., D. V., K. A., žinodami apie tai, aiškinosi su G. G. dėl A. R. bute atliekamo nekokybiško remonto ir pareikalavo atlyginti padarytą žalą, kuri neviršijo A. R. sumokėtų pinigų ribos. Nesutiktina su prokuroro kasacinio skundo argumentais, kad jie suvokė, jog nukentėjusysis G. G. už neva netinkamai atliktus remonto darbus A. R. turi grąžinti ne visą jam perduotą sumą, o tik dalį, nes 3000 Lt buvo sumokėti medžiagoms ir tokiu būdu nuteistieji žinojo, kad turtinė pretenzija negali būti lygi sumai, kurią G. G. perdavė A. R., t. y. turtinės teisės dydis buvo žymiai mažesnis nei galutinai pareikalauta visa perduota suma – 15 772,68 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ir tai pripažino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remontas buvo atliktas nekokybiškai, atlikti darbai vėliau buvo perdaromi. Kasaciniame skunde pripažįstama, kad V. B. pasamdė asmenis, kurie bute išgriovė sienas, išlupo grindis, t. y. padarė pakeitimus, kurie eliminavo galimybę įvertinti atliktų darbų apimtį ir kokybę. Tokiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusiojo pirktos medžiagos ir atlikti darbai užsakovės A. R. buvo pripažinti kokybiškais ir eliminuotini iš sumokėtos nukentėjusiajam sumos. Baudžiamojoje byloje įrodymų našta (onus probandi) tenka kaltinimui, nesant šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas visą įmokėtą sumą pagrįstai pripažino ginčytina. Todėl teisinga ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visi nuteistieji bendrais veiksmais, pareiškę G. G. pretenzijas dėl nekokybiškai atlikto buto remonto ir pareikalavę žalos atlyginimo, pasirinkę A. R. subjektinės teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, ėmėsi vykdyti teisingumą fizine ir psichine prievarta. Byloje nenustatyta, kad V. B., D. V., K. A. būtų reikalavę iš nukentėjusiojo suteikti tam tikro turto būtent jiems ar reikalavę gerokai daugiau pinigų, negu nukentėjusysis, jų manymu, buvo skolingas. Nukentėjusysis G. G. pripažino, kad galutinė nuteistųjų reikalaujama pinigų suma neviršijo jam A. R. duotų pinigų remonto darbams sumos.

15. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos CK 1.136 ir 1.137 straipsniuose. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

16. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, šioje byloje nustatytos apeliacinės instancijos teismo aplinkybės atitinka savavaldžiavimo požymius. Akivaizdu, kad nuteistieji, pareikšdami pretenzijas dėl nekokybiško buto remonto ir reikalaudami iš nukentėjusiojo G. G. pinigų sumos, kuri neviršijo jam A. R. avansu perduotų pinigų remonto darbams sumos, o vėliau nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos civiliniams ginčams spręsti (panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį ir psichinį smurtą, atimdami nukentėjusiojo laisvę, naikindami nukentėjusiojo turtą, taip padarydami didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams), vykdė nukentėjusiojo G. G. ginčijamą A. R. teisę į padarytos žalos atlyginimą, kas atitinka CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą vieną iš teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų – žalos padarymą.

17. Atsižvelgdama į tai, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir išsamiau jų nekartoja – konstatuoja, kad V. B., D. V. ir K. A. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Dėl neteisingo laisvės atėmimo bausmės subendrinimo K. A.

18. Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas K. A. neteisingai subendrino bausmes, pagrįstas.

19. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei priėmę nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismai prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-432/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013).

20. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu K. A. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme šešeriems metams ir 10 MGL dydžio bauda. Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendis ir K. A. nusikalstama veika iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, jis nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad šis teismas nuteistajam K. A. paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams šešiems mėnesiams ir 10 MGL dydžio baudą, kurią paskyrė skundžiamu nuosprendžiu paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę subendrinęs dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL dydžio bauda. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes pažeidė pirmiau minėtas bausmių subendrinimo taisykles. Šiuo atveju griežčiausia K. A. paskirta bausmė yra ankstesniu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. galutinė šešerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL dydžio bauda, prie kurios ir turėjo būti pridėta dalis naujai paskirtos bausmės. Todėl subendrinta bausmė bet kuriuo atveju turi būti didesnė nei šešeri metai laisvės atėmimo. Dėl to ši teisės taikymo klaida taisytina ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendis dėl šios dalies keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės ir 10 MGL dydžio baudos iš dalies pridėti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį ir K. A. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams trims mėnesiams ir 10 MGL (376 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Dalia Bajerčiūtė

Alvydas Pikelis