Baudžiamoji byla Nr. 2K-208-1073/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50262-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.3.2.2.; 2.1.7.4.2.; 2.8.4.1
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val. ir tęsti mokslą.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo M. K. ir jo atstovo pagal įstatymą R. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
M. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, 2016 m. spalio 24 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), grasindamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu – 6 mm kalibro pneumatiniu šratasvydžio pistoletu – nepilnamečiui E. G., iš jo pagrobė nukentėjusiajai D. G. priklausiusią elektroninę cigaretę, 60 Eur vertės; taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje; patvirtinti jo susitaikymą su nukentėjusiaisiais D. G. ir E. G., panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 arba 40 straipsnio pagrindu, o bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
Abiejų instancijų teismai neteisingai nustatė faktus ir įvertino bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nusikalstamą veiką kvalifikavo ne pagal tą BK straipsnio dalį, pagal kurią tai reikėjo padaryti. Aptardamas konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo, teisingumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribas, nustatytas BPK 376 straipsnio 3 dalyje, kasatorius teigia ir tai, kad teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas ir teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. ir kiti nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-183/2012">2K-P-183/2012</a>).
Byloje esančioje Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto 2017 m. kovo 14 d. išvadoje yra konstatuota, kad pistoletas, kuriuo kasatorius grasino nukentėjusiajam, nepriskiriamas ginklams (iššauto sviedinio kinetinė energija nesiekia 2,5 J), o savo išore yra 45-o kalibro 1911 m. modelio pistoleto „Colt“ kopija. Todėl kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu panaudojo kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Teismai nepagrįstai vertino ir tai, kad kasatorius nukentėjusįjį galėjo sužaloti naudodamas pistoleto kopiją ne kaip nors kitaip, o šaudamas iš jos, t. y. šaudamas iš daikto, kuris nėra šaunamasis ginklas. Kasatoriaus nuomone, teismai turėjo nustatyti, ar, panaudojant tokią pistoleto kopiją, galima sužaloti žmogų būtent šaunant iš tokios ginklo kopijos. Tačiau tokia aplinkybė byloje nenustatyta ir teismai padarė neteisingą išvadą, kad kasatoriaus panaudota prieš nukentėjusįjį pistoleto „Colt“ kopija galima sužaloti žmogų.
Be to, kasatorius specialiai neparinko šios pistoleto kopijos pagal tam tikrą kriterijų – specialiai žmogui žaloti – ir skundžiamuose teismų sprendimuose yra neteisingai cituojami jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė pistoletą pirkęs tam, kad pašaudytų į skardines, ir niekada nenurodė tokių aplinkybių, akcentuojamų teismų sprendimuose, t. y. kad jis į skardines šaudė ir jas pramušdavo. Teismai nenurodė jokių argumentų dėl ryšio tarp šaudymo į skardines ir kasatoriaus ketinimų, kai jis, eidamas susitikti su nukentėjusiuoju, pasiėmė pistoleto kopiją, ir nepagrįstai teigia, kad nuteistasis, pašaudęs į skardines ir jas pramušęs, pistoleto kopiją pasiėmė manydamas, jog jis gali sužaloti nukentėjusįjį. Teismai padarė neteisingą išvadą, kad nepilnametis suprato, jog daiktas, kurį jis nusipirko kaip laisvai ir nekontroliuojamai parduodamą daiktą savo žaidimams, yra tinkamas žmogui žaloti. Kasatoriaus nuomone, teismai jo paaiškinimus vertino nederindami jų su jo elgesiu, todėl padarė neteisingas išvadas, kad jis pistoleto kopiją parinko ir pasiėmė E. G. sužaloti. Teismai, netiksliai ir klaidingai įvertindami kasatoriaus paaiškinimus ir ketinimus, nepagrįstai jo veiką kvalifikavo ir jį nuteisė pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Skundžiamuose teismų sprendimuose, vertinant kasatoriaus ketinimus pistoleto kopija sužaloti E. G., yra neteisingai cituojami ir specialisto paaiškinimai. Šis specialistas teisme nebuvo apklaustas, o jo išvadoje nėra teiginių apie kasatoriaus žinojimą apie sviedinių, iššautų iš pneumatinio ginklo, tam tikrą kinetinę energiją ir galimybę tam tikromis aplinkybėmis rimtai ir pavojingai sužaloti žmogų (pvz., pataikant į akį), nes jis (kasatorius) prisipažino šaudęs į skardines ir jas pramušdavęs. Kartu tai reiškia, kad būtent teismas, bet ne minėtas specialistas padarė tokią išvadą, kuri, anot kasatoriaus, yra paremta tik prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nei kasatoriaus naudoto pistoleto imitacijos kinetinė energija, nei įvertinta, ar pagal bylos aplinkybes jis (kasatorius) būtų galėjęs sužaloti nukentėjusįjį, ar jis taikėsi į akį, ar kur nors kitur ir pan. Be to, kaltinamajame akte nebuvo nurodyta aplinkybių, kad pistoleto kopija (imitacija), kurią naudojo kasatorius, gali sužaloti žmogų, ir tokia aplinkybė atsirado tik pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nors teismo posėdyje kasatoriui ir jo gynėjui apie tai nebuvo pranešta. Kasatoriaus nuomone, taip teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir suvaržė rungimosi principo nuostatas (BPK 7 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-696/2016">2K-215-696/2016</a>, kurioje konstatuota, kad specialiai pritaikytas žmogui sužaloti daiktas yra tada, kai daiktą kaltininkas iš anksto parenka ir pasiima sužalojimo tikslais. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kasatoriaus panaudota pistoleto kopija šaunant gali ne tik paveikti nukentėjusįjį, bet ir šiuo poveikiu padaryti žalą nukentėjusiojo akiai ar kuriai nors kitai kūno daliai.
Kasatorius aptaria nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, vieną iš kvalifikuojančių požymių (ši veika padaroma panaudojus kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą) ir teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė šį baudžiamąjį įstatymą. Kartu skunde teigiama, kad sąvokos „sužaloti“ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės; 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 5 punktas) ir „paveikti“ (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 9 dalis) nėra tapačios, todėl teismai turėjo nustatyti, ar pataikius į kokią nors žmogaus kūno vietą šios kūno dalies audiniai, organų vientisumas ar funkcijos būtų pažeistos. Juolab kad skundžiamų sprendimų išvados, jog kasatorius galėjo „pavyzdžiui, pataikyti į akį“ ir „rimtai ir pavojingai“ sužaloti nukentėjusįjį, t. y. ne tik jį paveikti, bet ir šiuo poveikiu padaryti žalą, yra paremtos tik prielaidomis apie kažkokias „peršautas skardines“, kurios nėra nei žmogaus akis, nei kita kūno vieta.
Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į gynybos pateiktus saugos reikalavimus, nurodytus žaislo iš žaislų parduotuvės naudojimo instrukcijoje ir kasatoriaus panaudotos pistoleto kopijos instrukcijoje. Tai, kad šios saugos instrukcijos yra vienodos, kasatoriaus nuomone, reiškia, jog negalima teigti, kad bus sužalotas žmogus šaunant jam į akį su kasatoriaus panaudoto pistoleto imitacija, nes priešingu atveju tai reikštų, kad žaislais galima žaloti akis į jas šaudant. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog su pneumatiniu pistoletu šaunant į akį bus sužalotas žmogus, nėra teisinga ir savaime aiški, todėl reikalaujanti konkretaus teismo medicinos eksperto atsakymo, paremto įvykio aplinkybėmis ir pistoleto kopijos tyrimu.
Byloje nustatyta, kad kasatorius į nukentėjusįjį E. G. išvis nešovė (t. y. jo negalėjo sužaloti ir taip jam atimti galimybės priešintis), o iš kasatoriaus nuoseklių parodymų matyti, kad nukentėjusiojo norą priešintis siekė atimti išgąsdinęs jį ginklo kopija, bet savo tikslo nepasiekė, nes E. G. jį nusivijo. Dėl to kasatorius teigia, kad jis neatėmė ir neketino atimti nukentėjusiajam galimybės priešintis jį sužalodamas, o elektroninės cigaretės jis nebuvo užvaldęs panaudodamas pistoleto kopiją. Be to, jis, parodęs ginklą, bėgo, o E. G. jį vijosi, todėl naudotis cigarete, gauti iš jos kokių nors naudingų savybių, spręsti jos likimą, ją paslėpti jis (kasatorius) negalėjo. Kasatorius nurodo, kad aptariamą turtą užvaldė tik tada, kai perbėgęs visą (duomenys neskelbtini) tiltą ir nubėgęs iki (duomenys neskelbtini) prospekto (t. y. beveik 500 metrų) įlipo į troleibusą ir taip dingo nukentėjusiajam iš akiračio. Visą tą laiką jis negalėjo įgyvendinti nuosavybės teisių į cigaretę, kylančių iš jos turėjimo. Todėl kasatorius mano, kad jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius ir teismai turėjo vadovautis teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274/2013">2K-274/2013</a>.
Kartu kasaciniame skunde plačiai aptariami kasatoriaus ir R. K. asmenybes apibūdinantys duomenys ir teigiama, kad abu asmenys (kasatorius ir R. K.) atitinka visas sąlygas, nurodytas atitinkamai BK 38 ir 40 straipsniuose, kurių pagrindu būtų galima kasatorių atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar / ir jį perduoti laiduotojui R. K..
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepimu į nuteistojo M. K. kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:
Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir kasatorius nepagrįstai teigia apie bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės pažeistas BPK nuostatas (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys). Tai, kad kasaciniame skunde nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis ir argumentais, negali būti vertinama kaip teismų padaryti pažeidimai. Teismai išnagrinėjo bylą laikydamiesi BPK reikalavimų ir priėmė sprendimus, pagrįstus teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtų įrodymų analize, ir įvykdytą nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai.
Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, remdamasis tiek specialisto išvada, kurioje pasisakoma apie pistoleto kinetinės energijos dydį, tiek kasatoriaus teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais apie skardinių pramušimą šaudant į jas, padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad pistoletu rimtai ir pavojingai galima sužaloti žmogų ir kad jam (M. K.) tai buvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo ir jo atstovo pagal įstatymą apeliacinį skundą, skundžiamoje nutartyje išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl visų skundo argumentų, išanalizavo byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, pasisakė tiek dėl kasatoriaus veiksmų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, tiek dėl parinktos bausmės. Skundžiamoje nutartyje teismas, pasisakydamas dėl tinkamo kasatoriaus įvykdytos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, aptarė galimybę panaudotu pistoletu sužaloti žmogų ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę. Kartu apeliacinės instancijos teismas pagrindė, kodėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nusikaltimo vykdymo metu panaudotas pistoletas priskirtinas prie specialiai žmogų sužaloti pritaikytų daiktų, ir teisingai vadovavosi teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-696/2016">2K-215-696/2016</a>.
Atsiliepime pažymėta ir tai, kad tiek apeliacinis, tiek kasacinis skundai savo turiniu yra labai artimi ir juose nurodomi tie patys skundų motyvai bei subjektyvaus pobūdžio kasatoriaus argumentai (šiuose skunduose nesutinkama su teismų sprendimuose esančiu įrodymų vertinimu, teigiama, kad teismai tinkamai neįvertino nurodomų aplinkybių, dėl ko padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisėtus sprendimus). Tačiau prokurorė atkreipia dėmesį, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos ir / ar įpareigojančios.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos kasacine tvarka nagrinėjimo ribų ir kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, skiriant bausmę, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, paskirta bausmė, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigia, kad kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017). Atitinkamai teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Taigi teisėjų kolegija kasacinio skundo teiginius dėl byloje surinktų duomenų (specialisto išvados, nuteistojo paaiškinimų ir kitos rašytinės bylos medžiagos) neva netinkamo vertinimo nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Kasatoriaus teiginiai dėl pažeistų BPK 7 straipsnio, 255 straipsnio 2 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatų prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo ribas apibrėžia kaltinamasis aktas. Nagrinėjamoje byloje M. K. kaltinamajame akte buvo kaltinamas tuo, kad padarė plėšimą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, būtent ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, grasindamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu – pneumatiniu šratasvydžio („airsoft“) pistoletu, pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Iš kaltinamojo akto turinio ir jame aptartų duomenų yra aišku, kad M. K. turėtas pneumatinis šratasvydžio („airsoft“) pistoletas buvo traktuojamas kaip daiktas, skirtas asmeniui žaloti. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ši byla teisme buvo nagrinėjama ir išnagrinėta tik dėl tų nusikalstamų veikų ir tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismai sprendimuose pasisakė dėl visų įrodinėtinų byloje aplinkybių, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo teigti apie pažeistas BPK 255 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Be to, kasatorius nepagrįstai teigia ir apie pažeistą rungimosi principą. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant minėto principo reikalavimų ir nesuvaržant kaltinamajam įstatymų garantuotų gynybos teisių. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose nuteistojo interesams atstovavo jo atstovas pagal įstatymą ir gynėja advokatė, iš teismų posėdžių protokolų matyti, kad nuteistasis ir jo gynyba bei atstovas aktyviai dalyvavo ir reiškė savo nuomonę. Taigi, teigti apie pažeistas BPK 7 straipsnio nuostatas teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimas iš esmės grindžiamas tuo, kad netinkamai buvo pritaikytos BK 180 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taigi, nagrinėjamoje byloje tik atsakius į klausimą, ar teismai tinkamai pritaikė atitinkamas BK nuostatas, galima spręsti, ar apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, pažeidė BPK straipsnių reikalavimus.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį
Kasaciniame skunde keliamas nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 180 straipsnio 1 dalį klausimas. Kasatorius ginčija teismų išvadą, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu panaudojo kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, ir abejoja kitomis teismų išvadomis, susijusiomis su veikos kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.
Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA4LzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-408/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-408/2005">2K-408/2005</a>, 2K-660/2005).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-696/2016">2K-215-696/2016</a>). Taigi darytina išvada, kad sprendžiant, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo būdas plėšiant, iškreipiantis tiesioginę jo paskirtį. Vadinasi, šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios. Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti tokias aplinkybes: 1) paties daikto panaudojimo būdą plėšimo metu ir / ar 2) išankstinį tikslą, dėl kurio tas daiktas kaltininko buvo paimtas (parinktas).
Vadovaudamasi aptartomis taisyklėmis bei byloje nustatytais ir teismų įvertintais duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK nuostatų taikymo klaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nepadaryta. Faktinėmis bylos aplinkybėmis teismų buvo nustatyta, kad, ketindamas daryti plėšimą, M. K. su savimi paėmė pramoninės gamybos pneumatinį pistoletą, kuris yra šaunamojo ginklo 45-o kalibro 1911 m. modelio pistoleto,,Colt“ kopija, suvokdamas, kad pistoleto panaudojimas palengvins plėšimo padarymą, šių faktų nuteistasis neneigė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. neneigė turėjęs iš anksto susiformavusią tyčią padaryti plėšimą, t. y., panaudojant minėtą daiktą, nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą – elektroninę cigaretę. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje M. K. patvirtino, kad iš šio ginklo jam teko šaudyti į skardines ir šias kartais pramušdavo (1 t., b. l. 186). Taigi, nuteistasis akivaizdžiai suvokė, kad šiuo daiktu, nors ir nepritaikytu specialiai žmonėms žaloti, sužaloti žmogų galima, tai patvirtina ir nuteistojo teiginiai, kad su ginklu daryti plėšimą yra rimčiau ir patikimiau, kad nereikėtų muštis. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra ne tiek svarbi daikto tiesioginio taikymo sritis, kiek asmens valia pagal to asmens suvokimo lygį jį panaudoti kitiems nei daikto paskirtis tikslams. Aptarti teismų nustatyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis minėtą pistoletą tikslingai pasirinkto ir pasiėmė, kad palengvintų nusikalstamos veikos darymą, t. y. turėdamas tikslą atimti nukentėjusiajam galimybę priešintis. Minėto daikto panaudojimo būdas, būtent nuteistasis nukreipė jį į nukentėjusįjį būdamas maždaug pusės metro atstumu nuo jo, kad, kaip jis nurodė, nereikėtų muštis užvaldant svetimą turtą, taip pat teismų buvo įvertintas tinkamai – kaip atitinkantis tiek BK 180 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėties požymį – panaudojant kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, tiek ir formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-696/2016">2K-215-696/2016</a>).
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali pritaikyti lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą arba nutraukti baudžiamąją bylą bei atitinkamai koreguoti už nustatytą veiką taikytinas teisines pasekmes, jeigu nustato, kad tai susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Todėl tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, kad taikant BK specialiosios dalies nuostatas būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų surašant nuosprendį ir / ar nutartį, nėra įstatymo pagrindo koreguoti ir teismų priimtus sprendimus, todėl kasatoriaus prašymas atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 arba 40 straipsnio pagrindu paliekamas nenagrinėtas. Paliekamas nenagrinėtas ir kasatoriaus prašymas kasacinės instancijos teismui patvirtinti M. K. susitaikymą su nukentėjusiaisiais D. G. ir E. G., nes tai nėra kasacinio teismo kompetencijos ir įgaliojimų dalykas (BPK 369, 382 straipsniai).
Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija pritaria apeliacinio teismo išvadai, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo vadovautis teismų praktika, suformuota kasaciniame skunde nurodomoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274/2013">2K-274/2013</a>, nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiškai skirtingos.
Patikrinusi kasacine tvarka skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir kasaciniame skunde akcentuojamų BPK normų reikalavimų nepažeidė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjos Audronė Kartanienė
Sigita Jokimaitė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
