Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00605-2017-3

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2017 m. liepos 31 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui V. A.,

suinteresuotam asmeniui S. I. R.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. S., D. R., S. R., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. I. R., G. S., D. R., S. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja B. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. S., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po J. S. mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su priestatais, kiemo rūsys, ūkiniai pastatai ir kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini). Dėk palikimo priėmimo iš kart po sutuoktinio mirties į notarų biurą nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad po sutuoktinio mirties priimdama faktiškai valdyti jo turtą, įgyvendino savo, kaip įpėdinės teises. Nurodė, kad minėtoje sodyboje kartu su vyru gyveno, ją tvarkė, mokėjo mokesčius, po sutuoktinio mirties ji toliau liko gyventi, viena moka visus mokesčius. Palikimo priėmimo nustatymo faktas sukels teisines pasekmes, galės priimti palikimą (b.l. 1-3).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas V. A. pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). priklausė pareiškėjos tėvams, pareiškėjai susituokus joje apsigyveno kartu su sutuoktiniu. Gyvendami kartu statė pastatus, šiuose namuose pareiškėjos sutuoktinis gyveno iki pat mirties, pareiškėja gyvena iki šiol. Sodyboje esantys ūkiniai statiniai viešame registre neregistruoti, jie buvo pastatyti po pareiškėjų santuokos sudarymo.

Suinteresuotas asmuo S. I. R. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjos dukra, tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklausė pareiškėjos tėvams, jos seneliams B.. Sodyboje esančius pastatu seneliai statė kartu su pareiškėja ir jos sutuoktiniu. Gyvenamasis namas statytas 1935 metais, jame kartu gyveno senelių ir mamos šeima. Šis namas priklausė pareiškėjos tėvams, tačiau namų knygoje registruotas pareiškėjos sutuoktinio J. S. vardu, nes atliekant inventorizaciją tuo metu jis buvo namuose. Kiti sodyboje statyti statiniai statyti abiejų tėvų kartu. Žemės sklypas registruotas motinos vardu, jai atkurtos nuosavybės teisės, nuosavybės teisės VĮ „Registrų centras“ registruotos. Motina buvo įsitikinusi, kad namai priklauso jai, todėl laiku dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po sutuoktinio J. S. mirties mama namuose liko gyventi, juose visada gyveno ir gyvena iki šiol.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime (b.l. 65-66) nurodė, kad duomenų apie tai, kad mirusiojo J. S. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimu (b.l. 75). Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos savo atsiliepime (b.l. 53-55) nurodė, kad iki 2017 m. gegužės 26 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei ir kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimu per EPP (b.l. 72). Atsipiepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant (b.l. 46-47). Atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. S. palikimo perėjimą valstybei, todėl, jeigu teismas išnagrinėjęs bylą įsitikins, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimu per EPP (b.l. 73). Atsipiepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys G. S., D. R., S. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai – teismo šaukimais (b.l. 80, 81, 82).

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos B. S. sutuoktinis J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 5). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2006">3K-3-152/2006</a>; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-86/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-86/2007">3K-3-86/2007</a>; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2006">3K-3-152/2006</a>).

Pareiškėja B. S. yra J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (b.l. 14), vaikai S. I. R., gimusi (duomenys neskelbtini), G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), A. B. R., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 12). Birštono savivaldybės administracijos Birštono seniūnijos 2017 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pagal įrašą Birštono seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), psl. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), J. S. priklauso gyvenamasis namas, statytas 1935 m., priestatai, statyti 1965 m., kiemo rūsys, statytas 1950 m., ūkio pastatai ir kiemo įrenginiai. Pastatus savininkas paveldėjo kaip kolūkio kiemo narys (b.l. 10). VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenimis J. S. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra. 1989 m. rugpjūčio 1 d. atlikti statinių (gyvenamojo namo, kiemo statinių), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir jiems suteiktas registro numeris. Daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai į statinius, registre neįregistruoti, minėtų statinių naudotojas nurodytas J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso J. S., patvirtina Birštono savivaldybės administracijos Birštono seniūnijos 52017 m. balandžio 4 d. išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Po J. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 7). Pareiškėja nurodo, kad palikimą po sutuoktinio priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl buvo įsitikinusi, kad į notarą nereikia kreiptis.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado J. S. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėjas po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėja B. S. ir kiti įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po sutuoktinio J. S. mirties pareiškėja iš kart priėmė mirusiojo palikimą – liko gyventi tame pačiame name, kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu, tuo pačiu adresu buvo deklaruota pareiškėjos ir sutuoktinio gyvenamoji vieta (b.l. 6, 24), be to, pareiškėjai šiuo adresu atkurtos nuosavybės teisės į žemę (b.l. 88-88). Pareiškėja po sutuoktinio mirties toliau tvarkė palikėjo turtą, turtu rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius už elektrą, draudė nekilnojamąjį turtą (b.l. 85).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Stanislava I. R., kuri yra pareiškėjos ir mirusiojo J. S. dukra, patvirtino, kad motina B. S. kartu su tėvu J. S. gyveno name, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuris perėjo pareiškėjos sutuoktiniui iš pareiškėjos giminės, kad dėl šios priežasties B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi J. S. vardu registruotas namas, namų valdoje tėvai kartu statė priestatus, ūkio pastatus, pareiškėja po sutuoktinio mirties namuose liko gyventi, niekur kitur nebuvo išsikėlusi, gyvena iki šiol, namais rūpinasi, moka mokesčius, draudžia pastatus kiekvienais metais.

Palikimo faktinio valdymo esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėja paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos atstovo, suinteresuoto asmens išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.

Kitokiu būdu gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl yra pagrindas palikimo priėmimo faktą nustatyti teismine tvarka ir, aukščiau aptartų įrodymų visumos vertinimu (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įstatyminiams įpėdiniams nepriėmus palikimo), laikytina, kad pareiškėja po sutuoktinio J. S. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė