Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00581-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.1; 3.4.5.2.
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. liepos 27 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,
sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, Gailinai Jankauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. J., jo atstovei advokatei R. M.,
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui B. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims B. A., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir VĮ „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, jog jis tuoj po savo tėvo M. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas pareiškime (b.l. 2-3) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: 1A1ž(p) gyvenamasis namas su priestatu 1a1ž (1988 m.) ir pagalbiniai pastatai: 2I1m tvartas (1970 m.), 3I1ž daržinė su 1i1ž malkine (1970 m.) bei kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šiuos pastatus M. J. pasistatė pats, tačiau VĮ Registrų centre neįregistravo. Minėtas nekilnojamasis turtas yra registruotas M. J. vardu Prienų rajono savivaldybės administracijos Balbieriškio seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir randasi žemės sklype, kuris priklauso jam asmeninės nuosavybės teise (paveldėtas po motinos B. J. mirties). Prieš mirdamas jo tėvas M. J. testamento nepaliko. Jis tuoj po savo tėvo M. J. mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Iki pat tėvo mirties jis gyveno kartu su tėvu jam priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena iki šiol, slaugė tėvą, šiam susirgus, jį savo lėšomis palaidojo, prižiūri kapavietę. Tėvui mirus, jam atiteko visi šio asmeninius daiktai, baldai, rūbai ir pan., jis po tėvo mirties prižiūri visą likusį po tėvo mirties turtą. Šaltuoju metų sezonu jis rūpinosi gyvenamojo namo šildymu, tvarte laiko savo gyvulius, malkinėje – kurą, daržinėje – gyvulių pašarą. Kitų asmenų, priėmusių M. J. palikimą, nėra. Jo motina B. J. mirė (duomenys neskelbtini), yra tik sesuo B. A.. Įstatymo nustatytu laiku nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo, manė, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusio jo tėvo M. J. palikimą, kadangi per tris mėnesius po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į tėvo palikimą pagal įstatymą nėra. Šio juridinio fakto nustatymas jam reikalingas tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į jo tėvo M. J. palikimą.
Pareiškėjo atstovė advokatė R. M. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė pareiškime nurodytais motyvais, pagrindė teisiniais argumentais, prašė jį tenkinti.
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į pareiškimą (b.l. 41-45) nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštaraus, jei pareiškėjas teismui patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad jis per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusio M. J. palikimą ir teismui neliks abejonių dėl tokių faktų buvimo byloje esančių įrodymų visumos pagrindu.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant VĮ Turto bankas atstovui, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareikšimą (b.l. 49-50) nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. J. turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo B. A. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji yra pareiškėjo sesuo, gyvena atskirai. 2015 m. kovo 11 d. tėtį ištiko insultas, jis dvi savaites gulėjo ligoninėje, po to jį brolis parsivežė į namus ir visą laiką jį slaugė. Tėtis mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, daiktai – drabužiai, lova. Po tėvo mirties brolis toliau liko gyventi minėtoje sodyboje, perėmė tėvo turtą. Dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė.
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t.y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio1 dalis).
Pareiškėjo tėvas M. J. (b.l. 9) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), o jo sutuoktinė, pareiškėjo motina (b.l. 9), B. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Nekilnojamojo turto registre M. J. nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neįregistruota (b.l. 11). Prienų rajono savivaldybės administracijos Balbiertiškio seniūnijos pažyma (b.l. 12) patvirtina, jog pagal įrašą namų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio numeris (duomenys neskelbtini), M. J. vardu įregistruoti 1A1ž(p) gyvenamasis namas su priestatu 1a1ž (1988 m.) ir pagalbiniai pastatai: 2I1m tvartas (1970 m.), 3I1ž daržinė su 1i1ž malkine (1970 m.) bei kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (b.l. 13-31) matyti, jog (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis pastatas su priestatu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir priklausiniais (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į M. J. palikimą nepradėta (b.l. 7). Pareiškėjas iki ir po savo tėvo M. J. mirties gyveno palikėjui nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), tėvui mirus, jam atiteko visi šio asmeninius daiktai, baldai, rūbai ir pan., jis po tėvo mirties prižiūri visą likusį po tėvo mirties turtą. Šaltuoju metų sezonu jis rūpinosi gyvenamojo namo šildymu, tvarte laiko savo gyvulius, malkinėje – kurą, daržinėje – gyvulių pašarą, t.y. jis po tėvo mirties likusiu turtu rūpinosi kaip savo turtu, juo naudojosi, prižiūrėjo. Tokias pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino suinteresuotas asmuo B. A., nurodydama, kad mirus jos tėvui M. J., A. J. liko gyventi iki mirties tėvui priklausiusiuose namuose, juos prižiūrėjo. Liudytojai V. B. ir S. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad po M. J. mirties name liko gyventi A. J., kuris ir toliau naudojosi namu.
Byloje pateiktas pareiškimas, pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojų paaiškinimai teismo posėdyje bei kita rašytinė bylos medžiaga įrodo, kad A. J. tuoj po tėvo M. J. mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi M. J. nuosavybės teise valdytuose namuose, jais naudojosi, kaip savo turtu, prižiūrėjo, naudojosi namu, ūkiniais pastatais, jam liko visi namo baldai ir kiti daiktai. Po tėvo mirties jis valdė ir naudojosi visu turtu, kaip nuosavu. Tvarkė namą, naudojosi ūkiniais pastatais, baldais ir kitais daiktais, jam liko visi tėvo asmeniniai daiktai.
M. J. palikimas atsirado jo mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jo įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. iš karto priėmė mirusiojo M. J. palikimą – toliau naudojosi jo namu, ūkiniais pastatais, jam liko visi namo baldai ir kiti daiktai. Taigi, nors A. J. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad jis per nustatytą trijų mėnesių terminą tokiu būdu faktiškai priėmė M. J. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Paveldėjimo byla po M. J. mirties neužvesta. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjo A. J. priteistinos 6,95 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,95 Eur (šešis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Indrė Petrokienė
