M. B. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-444-805/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18418-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.3.1; 1.1.8.1.1; 1.1.9.1; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3; 1.1.8.6.2; 2.1.14.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 2 d.

Alytus

Alytaus

sekretoriaujant G. Z.,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei A. B.,

kaltinamajam M. B., jo gynėjai – advokato padėjėjai V. Š. – H.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. J., jo atstovui – advokatui L. P.,

civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „C. V. I. G.“ atstovui nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) specialistu, studijuojantis (duomenys neskelbtini) 3-ame kurse, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis M. B. 2024 m. gegužės mėn. 15 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 31 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, elgdamasis neatsargiai, antra eismo juosta artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nesustojo, kai pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs automobilis prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir joje partrenkė iš dešinės į kairę judėjusį elektrinės mikrojudumo priemonės (paspirtuko) vairuotoją N. J., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam – paspirtuko vairuotojui N. J. dėl krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo, kairės pusės V-IX šonkaulių lūžimų, kairio plaučio pažeidimo, kairės pusės pneumotorakso, muštinės žaizdos pakaušio srityje nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis M. B. teismo posėdyje (2025 m. birželio 25 d.) paaiškino, jog savo kaltės nepripažįsta, nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Paaiškino, kad 2024 m. gegužės 15 d. apie 16 val., esant saulėtai ir giedrai dienai, vairuodamas jo motinai priklausančią lengvąją transporto priemonę,,V. P.“, judėjo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) miesto centro link (duomenys neskelbtini) pusės, važiavo leistinu greičiu – apie 40 km/val. Tame kelio ruože yra keturios eismo juostos – dvi jo važiavimo kryptimi ir dvi – priešinga kryptimi. Jis pats važiavo antrąja (kairiąja) eismo juosta, nes pirmąja (dešiniąja) juosta priešais jį važiavo visureigis,,Honda“, kuris priešais pėsčiųjų perėją pristabdė ir, rodydamas posūkio signalą, galimai rikiavosi sukti į parduotuvę. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, matė perėją žymintį kelio ženklą, tačiau joje nematė nei pėsčiųjų, nei kažkokių kliūčių, kurios trukdytų jam tęsti važiavimą, perėjoje ar šalia jos pėsčiųjų nebuvo. Kitoje kelio pusėje stovėjo automobilis, todėl pasižiūrėjo, kad minėtas automobilis jam nemaišytų kelio. Prieš važiuojant prie perėjos, sulėtino vairuojamo automobilio greitį, kadangi visą atstumą automobilis,,Honda“ važiavo mažesniu nei leistinas greičiu. Tęsdamas važiavimą, pajuto smūgį į jo vairuojamos transporto priemonės dešinės priekinės keleivio pusės dureles. Pajutęs smūgį, pastebėjo, kad suskilo priekinis automobilio stiklas. Įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje. Sustojęs ir išlipęs iš vairuotos transporto priemonės pamatė gulintį nukentėjusįjį. Priėjęs prie nukentėjusiojo jam pasakė, kad nesikeltų, tuo metu bandė iškviesti greitąją pagalbą. Nėra kaltas dėl šios situacijos, kadangi eismo įvykis įvyko ne vien dėl jo kaltės, o taip pat dėl paspirtuko vairuotojo, kuris pažeidė taisykles – draudžiama kirsti pėsčiųjų perėją neįsitikinus, nesustojus ir važiuoti per ją. Nukentėjusysis nevedė paspirtuko per pėsčiųjų perėją, o važiavo per ją nenulipęs nuo paspirtuko. Perėjoje nebuvo ženklo, leidžiančio paspirtukui važiuoti nenulipus nuo jo. Papildė, kad taip pat kelyje buvo ir mokomasis automobilis, kurį pamatė artėjant prie perėjos, kuris lėtai judėjo, šiek tiek pristabdė ir suko į dešinę. Jo vairavimo stažas yra beveik 5 metai.

Kaltinamasis M. B. teismo posėdžio metu (2025 m. rugpjūčio 20 d.), teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 85-88), papildomai paaiškino, jog parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus. Nurodė, kad automobilis „Honda“ važiavo ta pačia kryptimi kaip ir jis, tačiau važiavo ne pagal Kelių eismo taisykles, kadangi, jo manymu, nesilaikė važiavimo kuo arčiau dešiniosios juostos ir važiavo pusantros juostos: pirma juosta ir antra juosta. Negali pasakyti, koks atstumas buvo nuo jo vairuojamos transporto priemonės iki automobilio „Honda“, bet buvo saugus atstumas. Automobilis „Honda“, pasak jo, galimai suko į dešinę iš antros juostos per pirmą juostą. Šis transporto priemonės posūkis turėjo būti prieš pėsčiųjų perėją, o ne už pėsčiųjų perėjos. Vienu momentu „Honda“ automobilis lėtino greitį. Neatsimena, ar šis automobilis stabdė prieš pėsčiųjų perėją. Mokomojo automobilio markė galbūt yra „KIA“, tiksliai pasakyti negali. Jis nešioja akinius, kadangi nemato į tolį. Jo regėjimas – minus apie 3 dioptrijas abejose akyse, tačiau pagal sveikatos būklę jis gali vairuoti transporto priemones.

Kaltinamasis M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė paaiškinimus, nurodydamas, jog važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, mamai priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Prie (duomenys neskelbtini), esančios perėjos sulėtino greitį, kadangi pirmoje juostoje važiavo du automobiliai. Automobilis „Honda“ važiavo per dvi juostas, prilėtinęs, apvažinėjo „Honda“ automobilį, kuris blokavo matomumą. Dėl šios priežasties nepastebėjo žmogaus, kuris važiavo paspirtuku per perėją ir jį partrenkė. Po eismo įvykio sustojo, išlipęs ir nuėjo prie paspirtuku važiavusio žmogaus. Sustojęs kitas eismo dalyvis iškvietė policiją (t. 1, b. l. 62).

Kaltinamasis M. B., 2024 m birželio 11 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju, davė paaiškinimus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, paaiškindamas, kad 2024 m. gegužės 15 d. apie 15.50 val., vairuodamas motinai priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini). Buvo šviesus paros metas, giedra, matomumas geras, kelio važiuojamoji sausa, važiavimo sąlygos geros. Automobiliu važiavo paskui raudonos spalvos „Honda CRV“ markės automobilį, kurio numerių neįsidėmėjo. Priekyje automobilio „Honda“ važiavo mokomasis lengvasis automobilis. Jie važiavo vienas paskui kitą maždaug apie 40-45 km/h greičiu, pasižiūrėjo į savo automobilio spidometrą, galvodamas, kodėl jie važiuoja lėčiau nei leistinas greitis, kol nepamatė, kad priekyje važiuoja mokomasis automobilis. Artėjant prie sankryžos su įvažiavimu iš dešinės link parduotuvės „L“, pamatė, kad automobilis „Honda“, kuris važiavo priešais jį, įjungė dešinio posūkio signalą ir pradėjo stabdyti, nes įsijungė galiniai „stop“ žibintai. Kadangi prieš sankryžą yra kelio ženklas, jog kelyje yra 2 eismo juostos, kurių viena yra sukti į dešinę, o kita važiuoti tiesiai, automobilis „Honda“ stabdydamas pasislinko prie dešinio važiuojamosios dalies krašto. Jis savo automobilį taip pat pristabdė ir pasitraukė kairiau, tai yra arti ženklinimo linijos, kuri skiria priešingų krypčių eismo juostas. Į priešpriešinio eismo juostą jis neišvažiavo, nes ten vietos pakako važiuoti. Tuo metu jo važiavimo greitis buvo dar mažesnis nei 40 km/h, jis automobilį pristabdė. Kai susilygino su į dešinę besiruošiančiu sukti automobiliu „Honda“ matė, kad prieš pėsčiųjų perėją, kuri pažymėta kelio ženklais ir ženklinimu „zebras“, mokomasis lengvasis automobilis lėtai važiuoja prie pat dešinio važiuojamosios dalies krašto įjungęs dešinio posūkio signalą. Mokomasis automobilis stabdė, jis važiavo visai lėtai. Jis, jau beveik susilyginęs su mokomuoju automobiliu ir, žiūrėdamas į pėsčiųjų perėją, einančių iš vienos ar kitos pusės, nematė, todėl tęsė važiavimą ir stebėjo sankryžą, ne priešpriešiais važiavęs automobilis buvo įjungęs kairio posūkio signalą ir ruošėsi sukti į įvažiavimą link parduotuvės „L.“. Prieš sankryžą yra saugumo salelė, tačiau jam važiuoti tiesiai kliūčių nebuvo, todėl tęsė važiavimą. Kai pilnai susilygino su mokomuoju automobiliu, likus maždaug apie 1 metrą iki pėsčiųjų perėjos, staiga pamatė, kad iš dešinės pusės į kairę, skersai jo važiavimo krypčiai, per pėsčiųjų perėją pakankamai greitai važiuoja paspirtukininkas. Jis net nespėjo staigiai stabdyti, nes atstumas iki paspirtuko buvo minimalus, apie 1 metras, paspirtukas trenkėsi į jo automobilio dešinės pusės priekinį sparną ir buferio kampą. Nuo smūgio paspirtuką vairavęs žmogus trenkėsi į priekinio stiklo dešinį kampą ir nukrito. Po susidūrimo jis sustojo. Išlipęs iš automobilio nuėjo iki paspirtuką vairavusio vyriškio. Vyriškis sėdėjo ant važiuojamosios dalies, matė, kad buvo nubrozdintas jo veidas. Vyriškis norėjo keltis, bet jis jam liepė nejudėti ir laukti medikų. Jis paskambino savo mobiliojo ryšio telefonu 112, ir pradėjo pasakoti apie įvykį. Tuo metu priėjo mokomojo automobilio instruktorius ir pasakė jam, kad jis medikus jau iškvietė. Taip pat jis jam pasakė, kad jo mokomajame automobilyje vaizdo registratorius ir yra filmuota vaizdo medžiaga. Liepė nusifotografuoti automobilio numerius ir, jeigu prireiks filmuotos medžiagos, jis ją pateiks. Atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams jie paspirtuko vairuotoją apžiūrėjo ir išsivežė į ligoninę. Atvykus policijos pareigūnams jis buvo tikrintas alkotesteriu, parodymai buvo 0,00 promilių. Automobilį vairavo blaivus, automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Mano, kad susidūrimo su paspirtuku jis išvengti neturėjo galimybės, nes paspirtukas pėsčiųjų perėja važiavo pakankamai greitai. Be to, jis nematė, iš kur paspirtukas atvažiavo, ar jis važiavo važiuojamąja dalimi ar šaligatviu, nors kaip minėjo, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos jokių pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių jis nepastebėjo (t. 2, b. l. 71-74).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. B. 2025 m. sausio 24 d. davė paaiškinimus nurodydamas, kad padaręs nusikalstamą veiką neprisipažįsta, nesutinka su tuo, kad yra pažeidęs Kelių eismo taisykles, jog nepraleido pėsčiųjų perėja važiuojančio paspirtuko, kuris pagal Kelių eismo taisykles negalėjo važiuoti pėsčiųjų perėja ir tai daryti jam draudžiama. 2024 m. gegužės 15 d. apie 15.50 val., vairuodamas jo motinai priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) miesto centro (duomenys neskelbtini) gyvenvietės kryptimi. Buvo šviesus paros metas, matomumas geras, važiavimo sąlygos geros. Važiavo paskui automobilį „Honda CRV“. Jie kolonoje važiavo vienas paskui kitą nuo (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinės sankryžos, maždaug apie 40-45 km/h greičiu, kol nepamatė, kad priekyje minėto automobilio „Honda“ važiuoja lengvasis mokomasis automobilis su specialiais žymėjimais, kuriais žymimas mokomasis automobilis. Artėjant prie sankryžos su įvažiavimu iš dešinės link parduotuvės „L“, jis pamatė, kad „Honda“ vairuotojas, kuris važiavo priekyje jo ta pačia kryptimi, įjungė dešinio posūkio signalą ir pradėjo stabdyti. Kadangi prieš sankryžą yra kelio ženklas, kad kelyje yra 2 eismo juostos, kurių viena yra sukti į dešinę, o kita važiuoti tiesiai, „Honda“ stabdydamas pasislinko prie dešinio važiuojamosios dalie krašto. Tuo metu jis savo automobilio važiavimo greitį sulėtino pristabdydamas ir pasitraukė kairiau, tai yra arčiau ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Tuo metu jo važiavimo greitis buvo dar mažesnis nei 40 km/h. Kadangi priešais jį važiavęs automobilis „Honda“ lėtino greitį, jis važiavo kairiau ir kai susilygino su į dešinę besiruošiančiu sukti „Honda“, jis matė, kad priekyje automobilio „Honda“ lėtai važiuojantis mokomasis lengvasis automobilis važiuoja prie pat dešinio važiuojamosios dalies krašto įjungęs dešinio posūkio signalą. Mokomasis automobilis stabdė, važiavo visai lėtai. Matė, kad priekyje yra kelio ženklais ir kelio ženklinimu „zebras“ pažymėta pėsčiųjų perėja. Ties perėja kelio viduryje yra ir saugumo salelė. Beveik susilyginęs su mokomuoju automobiliu, žiūrėjo į pėsčiųjų perėją ir joje einančių ar laukiančių pereiti gatvę pėsčiųjų nebuvo, todėl tęsė važiavimą, nes matė, kad jam važiuoti tiesiai kliūčių nebuvo. Kai pilnai susilygino su mokomuoju automobiliu, staiga ties savo automobilio priekiniu dešiniu kampu pamatė paspirtukininką ir su juo susidūrė. Viskas įvyko labai greitai, nematė iš kur paspirtukas atvažiavo. Jis net nespėjo staigiai stabdyti, nes atstumas iki paspirtuko buvo minimalus ir paspirtukas trenkėsi į jo automobilio dešinės pusės priekinį sparną ir buferio kampą. Nuo smūgio paspirtuką vairavęs žmogus nukrito ant važiuojamosios dalies. Po susidūrimo jis sustojo, išlipęs nuėjo iki paspirtuką vairavusio žmogaus. Vyriškis jau sėdėjo ant važiuojamosios dalies, vyriškio veidas buvo sužalotas, kraujavo, norėjo keltis, tačiau jis jam neleido ir liepė laukti medikų. Tuomet savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino pagalbos numeriu 112, tačiau prie jo priėjo mokomojo automobilio instruktorius ir pasakė jam, kad jis jau iškvietė medikus, kad jo mokomajame automobilyje įrengtas vaizdo registratorius ir yra filmuota vaizdo medžiaga, bei jeigu prireiks filmuotos medžiagos, jis ją pateiks. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai paspirtuko vairuotoją išsivežė į ligoninę. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jį alkotesteriu, parodymai buvo 0,00 promilių. Pažymėjo, kad paspirtuką vairavęs vyriškis negalėjo važiuoti pėsčiųjų perėja, nes tai draudžia kelių eismo taisyklės, todėl su jam pareikštu įtarimu dėl nusikalstamos veikos jis nesutinka (t. 2, b. l. 85-88).

Nukentėjusysis N. J. teismo posėdžio metu (2025 m. birželio 25 d.) paaiškino, jog įvykio dieną jis važiavo į darbo pokalbį „E.“, vežė pateikti medicininius dokumentus apie savo sveikatos būklę, darbo pobūdis – žolės pjovimas su trimeriu, tačiau iki darbovietės nenuvyko. Važiavo nuo akcinės bendrovės (toliau – ir AB),,S.“ tarp AB „L.“ į kitą pusę. Važiuojant matė, kad pirmoje juostoje sustovėjo mokomasis automobilis. Jis irgi buvo sustojęs prie perėjos ir vieną koją nukėlęs nuo paspirtuko. Kaltinamojo automobilis buvo toli, prie,,M.“ (buvusio kombinato), todėl manė, kad spės pravažiuoti. Jis važiavo šaligatviu, o paskui norėjo pervažiuoti į kitą pusę. Sustojus mokomajam automobiliui, jis pajudėjo link kitos gatvės pusės. Po to pajuto, kad į jį atsitrenkė kaltinamasis, kuris važiavo nestabdydamas. Jis nugriuvo, bandė atsistoti, bet nepavyko, buvo sąmoningas. Kažkas jam neleido atsikelti, bet kas – nematė. Buvo atvažiavę greitosios medicinos darbuotojai. Patvirtino, kad tuo metu nedėvėjo liemenės, žinojo, jog, reikia nulipti nuo paspirtuko ir vilkti, stumtis rankose paspirtuką per perėją, dėl to jis savo kaltę pripažįsta. Per perėją nėjo, o važiavo, nes skubėjo. Pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisykles. Jam padaryti sužalojimai: penki lūžę šonkauliai ir plaučių pažeidimas. Po eismo įvykio jam skaudėjo kairėje pusėje žemiau krūtinės. Gulėjo ligoninėje, tačiau kiek tiksliai laiko – nepamena. Reabilitacijoje nebuvo. Kaltinamasis ligoninėje jo nelankė, su kaltinamuoju nebendravo. Dėl pažeistų šonkaulių nešiojo specialų diržą nuo traumų, jį dėvint, mažiau skaudėdavo. Neturi duomenų, kad po šio įvykio jam nustatytas laikinas nedarbingumas. Nustatytą neįgalumą jis jau turėjo prieš įvykį, jam nustatytas nuolatinis (visam gyvenimui) neįgalumas dėl nugaros išvaržos, darbingumo lygmuo 50 procentų darbingas, 50 procentų nedarbingas.

Byloje reiškia civilinį ieškinį M. B. dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, kurią grindžia prarastu darbu, šiuo metu nedirba dėl skaudamų šonkaulių ir plaučių pažeidimo, gulėjo ligoninėje, sveikatos būklė po įvyko pablogėjo, prašo ir 268 Eur turtinės žalos, kurią sudaro paspirtukas, kuris jam priklauso ir kurį už jo pinigus jam nupirko draugė D. S. ir išlaidos vaistams, kuriuos vartojo nuo skausmo, vaistai jam nebuvo kompensuoti. Paaiškino, jog iki šio įvykio neturėjo darbo ir pinigų šaltinio. Turi avalynės taisytojo specialybę, tačiau pagal šią specialybę niekada nedirbo. Gyvena iš neįgalumo pašalpos. Jam kompensavo 400 Eur, t. y. 300 Eur už šonkaulius ir 100 Eur už plaučius, o iš draudimo kompanijos dėl įvykio nėra gavęs jokių pinigų. Dėl šio eismo įvykio negali naudotis paspirtuku, kadangi jis jau nėra pataisomas. Papildė, kad, kai leido,,drenus“ į plaučius, jam labai skaudėjo,,,drenas“ kėlė nepatogumų, su įpjovimais ir su,,drenais“ vaikščiojo savaitę laiko. Taip pat skaudėjo pjautas vietas, lūžę šonkauliai trukdė miegoti, patyrė nepatogumų kasdieniame gyvenime, sunku buvo judėti ir kvėpuoti, negalėjo bėgioti po įvykio, jaučia nuovargį, negali nueiti ilgesnio atstumo ir sunkiai kelti, naudoja vaistus nuo skausmo. Po įvykio dėl skausmo buvo sunku užmigti. Be to, jis patyrė ir advokato išlaidas, kurios sudaro 1 000 Eur.

Nukentėjusysis N. J. 2024 m. birželio 21 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m., tikslios datos pasakyti negali, bet gali būti ir 2024 m. gegužės 15 d. apie 17.20 val., jis važiavo iš kolektyvinio sodo „V.“ į darbo pokalbį (duomenys neskelbtini) rajone. Važiavo elektriniu paspirtuku, pravažiavo vieną perėją ir norėjo važiuoti per perėją tarp „L.“ ir „S“. Kelio juostos buvo keturios, dvi į vieną pusę, dvi į kitą pusę. Jis buvo AB „S.“ kelio pusėje. Pamatė, kad pirmoje juostoje sustojo mokomasis automobilis, taip pat, kad iš toli atvažiuoja lengvasis pilkos spalvos automobilis „VW Passat“. Galvodamas, kad spės pravažiuoti, pasispyrė koja ir važiavo elektriniu paspirtuku, pravažiavo mokomąjį automobilį, kuris buvo sustojęs prie pėsčiųjų perėjos, ir važiavo toliau kur į jį atsitrenkė lengvasis automobilis „VW Passat“. Smūgis buvo stiprus ir jis nukrito nuo paspirtuko ant kelio važiuojamos dalies. Matė, kad sustojo „fura“ ir jos vairuotojas iškvietė policiją ir medikus. Jį medikai išvežė į ligoninę, kur buvo nustatyta, kad lūžo 5 šonkauliai, plautis pažeistas bei galvos sumušimai. Patvirtino, kad jis nedėvėjo liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, matė, kad pėsčiųjų perėjoje nėra raudonos juostos, kuri leidžia važiuoti su dviračiu, elektriniu paspirtuku, nėra susipažinęs nei su elektrinio paspirtuko (mikrojudrumo priemonės) kelių eismo taisyklėmis, nei su paspirtuko naudojimo taisyklėmis. Su elektriniu paspirtuku naudojasi jau seniai, įgūdžių važiuoti su elektriniu paspirtuku turi (t. 1, b. l. 187-190).

Liudytojas L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta, jis yra vairavimo instruktorius. Įvykio dieną kelio danga buvo normali, matomumas geras, neapsiniaukę, eismo intensyvumas didesnis, nes buvo darbo pabaiga. Važiavo automobiliu dešine (pirma) eismo juosta. Jis su mokiniu suko į dešinę, t. y. į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė priešais jų judėjimo kryptį atvažiuojantį paspirtuką nuo AB „L.“, per (duomenys neskelbtini) gatvės pėsčiųjų perėją link AB „S.“ tunelio, kurį taip (duomenys neskelbtini) vadina. Jis savo mokiniui pasakė, kad reikia sustoti, nes gali būti, jog paspirtuko vairuotojas važiuos per perėją. Vairuotojų tarpe jau įprasta sustoti praleisti pėsčiuosius ar kitus eismo dalyvius ir nesvarbu, ar tai būtų pirmoji, antroji ar trečioji kelio juosta. Visada stebi veidrodėlius ir situaciją kelyje pagal savo kaip instruktoriaus profesinę patirtį. Pasižiūrėjęs į veidrodėlius matė atvažiuojantį sidabrinės spalvos automobilį ir nedeksiant įvyko smūgis. Pažymėjo, kad pagal kelių eismo taisykles ateinantiems pėstiesiems visad reikia duoti pirmumą. Patikino, jog ateinantiems, o ne nelaukiantiems. Jų vairuojamas automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Jiems sustojus, paspirtukas,,pralekė“ maždaug dviejų sekundžių bėgyje. Prieš jų automobilio kapotą jau buvo įvažiavęs į pėsčiųjų perėją paspirtuko vairuotojas. Kai paspirtuko vairuotojas įvažinėjo į antrą juostą, tada automobilis jį kliudė, paspirtuko vairuotojas atsitrenkė į automobilio keleivio pusės dureles. Jis matė smūgį tarp paspirtuko vairuotojo ir automobilio, jo supratimu, automobilis partrenkė paspirtuko vairuotoją. Galėjo būti ir liūdnesnės pasekmės, jei būtų buvęs didesnis greitis, tuomet paspirtuko vairuotojas būtų permestas per viršų jį partrenkusio automobilio. Išlipęs iš automobilio, iš karto kvietė greitąją pagalbą. Dar vėliau jo kolega buvo sustojęs prie pareigūnų ir pasakė, kad turi filmuotą medžiagą.

Liudytojas L. J. 2024 m. lapkričio 6 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 15 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiavo mokamuoju automobiliu, kurį vairavo mokinys. Jis yra vairavimo instruktorius ir sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Buvo šviesus paros metas, matomumas geras, važiavimo sąlygos geros. Mokinys automobilį vairavo apie 45 km/h greičiu. Priekyje jų ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių nebuvo. Artėjant prie (duomenys neskelbtini) –(duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos, jis mokiniui pasakė, kad jiems reikia sukti į dešinėje pusėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl mokinys įjungė dešinio posūkio signalą ir persirikiavo į dešinę eismo juostą arti dešinio važiuojamosios dalies krašto. Tuo metu mokinys automobilio greitį sulėtino maždaug iki 25 km/h. Prieš pat (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kuri pažymėta kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ ir kelio horizontaliuoju ženklinimu „Zebras“. Persirikiavus į pirmąją eismo juostą artėjo prie pėsčiųjų perėjos, iki kurios buvo likę apie maždaug 10 metrų. Nuo UAB „L.“ šaligatvio (duomenys neskelbtini) gatvėje esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja nenulipęs nuo paspirtuko važiavo žmogus. Jis iš karto mokiniui pasakė „Giedriau, stabdyk automobilį, galimai paspirtukas lėks ir per mūsų kertamą pėsčiųjų perėją“. Mokinys lėtino greitį. Jiems sustojus, prieš pat pėsčiųjų perėją, paspirtuko vairuotojas buvo pėsčiųjų take maždaug apie 2-3 metrai iki perėjos, ties „S.“, kuris yra virš kelio. Matė, kad paspirtuko vairuotojas pilnai visiškai nesustojo, o tiesiog pasuko link jų kelyje esančios perėjos ir nesidairydamas važiavo per pėsčiųjų perėją. Paspirtukas į pėsčiųjų perėją įvažiavo pakankamai greitai, paspirtuko važiavimo greitis vizualiai buvo didesnis nei pėsčiojo vidutinis ėjimas. Paspirtukas į pėsčiųjų perėją įvažiavo net nesidairydamas. Paspirtukui pravažiavus jų eismo juostą, jis susidūrė su antrąja eismo juosta jiems iš paskos važiavusiu automobiliu. Nuo smūgio paspirtuko vairuotojas nugriuvo ant važiuojamosios dalies, o automobilis sustojo ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Jis išlipo iš automobilio ir priėjęs prie paspirtuko vairuotojo, matė, kad jam kraujuoja galvos srityje. Jis jam uždraudė keltis nuo važiuojamosios dalies ir savo mobiliojo ryšio telefonu skambino 112. Vienam iš sustojusių asmenų įvykio vietoje paliko savo kontaktinius duomenis ir pasakė, kad eismo įvykis yra nufilmuotas vaizdo registratoriumi, kuris yra jo mokomajame automobilyje. (t. 1, b. l. 18-21).

Liudytoja T. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra nukentėjusiojo motina. Nurodė, kad N. J., siekdamas įsidarbinti, su būsimu darbdaviu sutarė, jog 2024 m. gegužės 15 d. pristatys medicininį dokumentą, todėl jis važiavo į darbovietę priduoti dokumentus ir įvyko autoįvykis. Jai telefonu pranešė, jog N. J. ligoninėje. Jam buvo pradurtas plautis, lūžę penki šonkauliai, pakaušyje skylę, kurią susiuvo. Ligoninėje jis gulėjo beveik savaitę laiko, vartojo vaistus. Gydytoja liepė nupirkti diržą, kad jam buvo lengviau vaikščioti, kadangi jam buvo lūžę šonkauliai. N. J. prastai jautėsi, negalėjo pasilenkti, lankėsi pas gydytoją-chirurgą, reikėjo vis persišviesti plaučius, nes plaučiuose rinkosi vanduo. Po įvykio jis tapo jautrus, jaučia nepilnavertiškumą. Sūnus yra neįgalus, gauna apie 300 Eur pašalpą, gyvena su ja, ji jį prižiūri. Neįgalumas jam nustatytas visam laikui, nedarbingumo lygmuo – 55 procentų, sūnui negalia suteikta dėl psichikos būklės visam laikui. Neįgalumas buvo nustatytas ir dėl stuburo problemų, tačiau pernai dėl stuburo neįgalumas buvo panaikintas. Nors jis nori dirbti, tačiau jam sunku surasti darbą. Turi batsiuvio profesiją. Paspirtukas yra visos giminės sūnui dovanotas 40 metų jubiliejaus proga. Jis žinojo Kelių eismo taisykles. Jos sūnui padaryta apie 300 Eur materialinė žala už paspirtuką ir vaistus. Iš draudimo bendrovės gavo 400 Eur, kadangi ji buvo N. J. apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų. Po įvykio sūnaus gyvenimas pasikeitė, jis prieš eismo įvykį buvo energingesnis, o dabar pasidarė pasyvus ir abejingas, visiškai nieko jai negali padėti. Diržą nešiojo 3 mėnesius. Šonkaulių gijimas buvo apsunkintas, jam buvo sužalota ir galva, labai skaudėjo dėl kirstinės žaizdos, sūnus labai pergyveno, sunkiai kvėpavo, o atsisėsdamas visada susiriesdavo iš skausmo, dabar jis yra labai dirglus, reaguoja į oro pasikeitimus, tuomet kvėpuoti sunkiau būna, dirgina dūmai, kas yra plaučių pažeidimo pasekmė. Gydytoja rašydavo stiprius vaistus nuo skausmo.

Liudytoja T. J. 2024 m. gegužės 24 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra N. J. motina. Jos sūnui N. J. nustatytas 49,50 procentų bazinis darbingumo lygis. Ji pas N. klausė apie įvykusią avariją, N. atsakė, kad sustojo su paspirtuku prie pėsčiųjų perėjos ir pamatė, kad sustojo mokomoji mašina, tuomet jis su paspirtuku važiavo ir atsitiko avarija. Laiko ir datos kada tai atsitiko negalėjo pasakyti, sakė, gal vasarą ar pavasarį. Šiuo metu sūnus išleistas iš ligoninės ir paskirtas mėnesiui gulimas režimas. Nori paimti paspirtuką, kadangi jis reikalingas jos draugui važinėti (t. 1, b. l. 171-174).

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, be pirmiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, jo kaltę pagrindžia ir kiti faktiniai bylos duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisiamajame posėdyje, kurie laikytini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio prasme, kurių patikimumu teismas pagrindo abejoti neturi ir kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu visumoje patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tarp kurių yra logiškas ryšys ir seka, kurie sutampa detalėse ir iš esmės tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems bei yra vienas su kitu sąsajoje, o būtent:

2024 m. gegužės 15 d. tarnybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 15 d. 15.50 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus apskrities VPK) Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), partrenktas asmuo važiavęs su paspirtuku, vyras kraujuoja iš galvos. Nuvykus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad automobilio „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) gatvės galo, antroje eismo juostoje nepastebėjo pirmoje eismo juostoje sustojusio automobilio ir partrenkė per pėsčiųjų perėją važiavusį vyriškį su elektriniu paspirtuku. Paaiškėjo, kad elektriniu paspirtuku važiavo N. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m. 2024 m. gegužės 15 d. apie 17.20 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas Viešosios įstaigos Alytaus ligoninės priėmimo skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos A. telefoninis pranešimas, jog 2024 m. gegužės 15 d. 16.26 val. į viešosios įstaigos Alytaus ligoninės priėmimo skyrių greitosios medicinos pagalbos darbuotojų iš eismo įvykio vietos atvežtas N. J., kuris nukentėjo eismo įvykio metu. Diagnozė: daugybiniai šonkaulių lūžiai, galvos žaizda, blaivus (00.00 promilių). N. J. guldomas į Viešosios įstaigos Alytaus ligoninės chirurgijos skyrių. Abu eismo įvykio dalyviai blaivūs (t. 1, b. l. 1-6).

Iš 2024 m. gegužės 15 d. tarnybinio pranešimo „Dėl eismo įvykio aplinkybių“, matyti, kad 2024 m. gegužės 15 d. apie 15.50 val. gautas pranešimas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, jog adresu (duomenys neskelbtini), partrenktas asmuo važiavęs su paspirtuku, vyrui kraujuoja iš galvos. Pranešė liudytojas. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo už pėsčiųjų perėjos ant žemės sėdintį vyriškį, o už jo nutolusį sankryžoje stovintį pilkos spalvos automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Vyriškis, kuriam iš galvos (pakaušio) bėgo kraujas, skundėsi kairio šono skausmais. Vyriškiui buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, sustabdytas kraujavimas iš galvos pakaušio ir buvo laukiama kol atvyks medikai. Nustatyta, kad ant žemės sėdintis vyriškis (partrenktas su paspirtuku, važiavęs per perėją) yra N. J.. Automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris partrenkė paspirtuką važiavusį per perėją, vairavo M. B.. Abiem vairuotojams buvo patikrinti blaivumai alkotesteriu, nustatyta, kad abu yra blaivūs. Įvykio pranešėjas buvo vairavimo mokyklos instruktorius, kuris buvo eismo įvykio vietoje, tačiau atvykus jo įvykio vietoje nebuvo. Nustatyta, kad vairavimo mokyklos automobilis stovėjo prieš perėją, pirmoje eismo juostoje (dešinėje eismo juostoje), kurį vairavo L. J., kurio mokomajame automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, kuriuo buvo užfiksuotas eismo įvykis. Nustatyta, kad įvykio vieta ir pėsčiųjų perėja yra filmuojama vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra įrengta ant parduotuvės „L.“ pastato, adresu (duomenys neskelbtini). A. A. į įvykio vietą, iš karto buvo susisiekta su Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoju, kurio buvo paprašyta atsiųsti ekspertą į įvykio vietą, kuris eismo įvykį užfiksuotų su dronu. Budėtojas nurodė, kad ekspertų ekipažų šiuo metu laisvų nėra, ne yra išvykę, todėl įvykio įforminimą atliko patys, kur buvo subraižyta eismo įvykio vietos schema, padaryti matavimai ir padarytos įvykio vietos nuotraukos ir kiti reikiami dokumentai (t. 1, b. l. 8-10).

2024 m. gegužės 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu. Atvykus nurodytu adresu, prieš įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) teritoriją, ant dešinėje pusėje esančio apšvietimo stulpo Nr. 09-28, yra pritvirtinti kelio ženklas „Eismo kryptis sankryžoje“, kuris nurodo dvi eismo juostas ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta (Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5 skyrius 507 punktas). Virš šio ženklo yra pritvirtintas kitas kelio ženklas „Ribotas aukštis“. Nuo apšvietimo stulpo iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją yra apie 4 metrai. Už minėto įvažiavimo, matosi apšvietimo stulpas Nr. 09-29, ant kurio pritvirtintas kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ (KET 5 skyrius 534 punktas). Nuo minėto kelio ženklo į kairę pusę, ant kelio važiuojamos dalies matosi horizontaliuoju ženklinimu pažymėta pėsčiųjų perėja „Zebras“. Pėsčiųjų perėja yra nereguliuojama, jos plotis nuo perėjos pradžios iki kelio viduryje esančios saugos salelės yra 6.60 metrų. Bazine linija yra ištiesiama tų pačių eismo juostų viduryje, 35 metrus į priekį link (duomenys neskelbtini) A. B. linijos pradžia pririšama prie (duomenys neskelbtini) g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kampo, iki kurio nuo bazinės linijos yra 27.50 metrų. O nuo bazinės linijos skersai iki apšvietimo stulpo Nr. 09.29 iki kurio yra 10.15 metrų. Bazinės linijos ilgis nuo pradžios iki pabaigos yra 35 metrai. Nuo bazinės linijos pabaigos iki apšvietimo stulpo Nr. 09.32 skersai yra 12.90 metrų. Nuo bazinės linijos pradžios iki pėsčiųjų perėjos pradžios yra 9.10 metrų, o iki jos pabaigos 13.10 metrų. Nuo bazinės linijos pradžios iki kepurės yra 15.10 metrų, o į kairę pusę (pliusą) 2.80 metrai. Nuo bazinės linijos pradžios iki elektrinio paspirtuko galinio rato yra 17.60 metrų į dešinę (minusinę) pusę 1.70 metrų, o nuo bazinės linijos pradžios iki elektrinio paspirtuko priekinio rato yra 18.50 metrų o į dešinę (minusinę) pusę 1.75 metrų. Nuo bazinės linijos pradžios iki piniginės yra 18 metrų o į dešinę (minusinę) pusę 1.45 metrų. Nuo bazinės linijos pradžios iki automobilio dešinės pusės nukritusio veidrodėlio dangtelio yra 29.60 metrų į kairę (pliusinę) pusę 0.30 metrų. Nuo bazinės linijos pradžios iki automobilio „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinės ašies dešinės pusės rato yra 30.80 metrų, į kairę pusę (pliusinę) yra nutolęs 0.20 metro. Minėto automobilio dešinėje pusėje matosi išlindusios juodos spalvos plastikinės grotelės, kurių didžioji dalis yra po automobiliu. Iki grotelių pradžios nuo bazinės linijos pradžios yra nutolusi 31.20 metrų, o į kairę (pliusinę) pusę nutolę 0.55 metrus. Išlindusi grotelių pabaigos dalis nuo bazinės linijos pradžios yra nutolusi 31.60 metrų, į kairę (pliusinę) pusę 0.10 metru. Nuo bazinės linijos pradžios iki automobilio „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinio dešinės pusės rato yra 33.50 metrų, į kairę pusę (pliusinę) yra nutolęs 0,20 metrus. Automobilis „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi nuo elektrinio paspirtuko nutolęs 12.30 metrų. Automobilio ir elektrinio paspirtuko apgadinimai yra apžiūrėti ir surašyti ant atskirų transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų. Automobilis grąžintas saugojimui savininkui. Elektrinis paspirtukas paimtas iš įvykio vietos ir pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 1, b. l. 32-50).

2024 m. gegužės 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas, patikrinta techninė būklė ir aprašytas automobilis „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) transporto priemonės identifikavimo kodas (toliau – ir VIN) (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas R. B., registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Nr. AKA 3356829, valstybinė techninė apžiūra galioja iki 2024 m. spalio 25 d. Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimai: apgadintas priekinis bamperis, grotelės, dešinės pusės rūko žibintas, priekinis stiklas, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinės durelės, dešinės pusės veidrodėlis (t. 1, b. l. 51-55).

2024 m. gegužės 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas, patikrinta techninė būklė ir aprašyta elektrinė mikrojudumo priemonė – paspirtukas „Xiaomi Mi 1 S“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuri maksimali galia – 500 W ir maksimalus greitis – 25 km/h. Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimai: matomi išoriniai įvairūs apibraižymai (t. 1, b. l. 56-60).

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu N. J. pateikė UAB „K.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KD0001900019, kurioje nurodyta, kad 2021 m. balandžio 19 d. pirktas elektrinis paspirtukas „Xiaomi Mi 1 S“, kodas Y0000752698000040080453, suma 384,99 Eur. Pirkėjas D. S. (t. 2, b. l. 1-7).

2024 m. birželio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas UAB „L“ pateiktas vaizdo įrašas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą „05-15-2024 Wed 15:47:26“, ekrano apačioje yra užrašas „Įvažiavimas“. Filmuojama dienos metu, saulėta, giedra, matomumas geras, kelio važiuojamoji dalis sausa. Matomas įvažiavimas į UAB „L“ automobilių stovėjimo aikštelę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Ekrano viršuje matoma (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Įrašo 1 min. 11 s. matoma kai šalia (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniuoju šaligatviu važiuoja paspirtuką vairuojantis žmogus. Jis artėja link (duomenys neskelbtini) gatvės. Įrašo 1 min. 21 s. matoma, kad paspirtukas privažiuoja prie kelio ženklu Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“ pažymėtos pėsčiųjų perėjos, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš pat sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve. Paspirtukas nesustodamas įvažiuoja į pėsčiųjų perėją ir važiuoja per (duomenys neskelbtini) gatvę į kitą pusę. Pervažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvę užvažiuoja ant šaligatvio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvės kairiame šone ir sulėtina važiavimo greitį. Tuo metu (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) miesto centro pusės atvažiuoja trys lengvieji automobiliai, kurių pirmasis sustoja prieš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią pėsčiųjų perėją, pažymėtą kelio horizontaliuoju ženklinimu Nr. 1.13.1 „Zebras“, antrasis automobilis artėja prie sustojusio automobilio, o iš kairio šono važiuoja trečias automobilis. Paspirtuko vairuotojas ant šaligatvio atsispiria koja nuo tako ir nesustodamas įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią pėsčiųjų perėją, kur įrašo 1.32 minutę susiduria su iš kairės atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu. Nuo smūgio paspirtuką vairavęs asmuo nukrenta ant važiuojamosios dalies, automobilis sustoja ties sankryžos viduriu. Įvykio vietoje sustoja pro šalį važiavę kiti automobiliai, prieina kitų žmonių (t. 1, b. l. 68-70).

2024 m. birželio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vairavimo mokyklos „R“ instruktoriaus liudytojo L. J. pateiktas automobilio vaizdo registratoriumi filmuotas vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kad ekrano kairiame apatiniame kampe užrašas 7omai, o dešiniame apatiniame kampe užrašas „15-05-2024 15:46:34“. Matoma, kad filmuojama iš važiuojančio automobilio priekyje sumontuoto vaizdo registratoriaus (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa prieš sankryžą su šalutiniu keliu iš dešinės (duomenys neskelbtini) gatvė. (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa tiesus kelio ruožas, kelio važiuojamoji dalis sausa, giedra, saulėta, važiavimo sąlygos geros, matomumas geras. Prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą gatvė iš 2 eismo juostų, po vieną kiekviena kryptimi, yra kelio ženklas KET Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ ir Nr. 316 „Ribotas aukštis“. Kelio viduryje horizontalusis ženklinimas Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija“ ir Nr. 1.6 „Artėjimo linija“, kuria artėjama prie saugumo salelės su kelio ženklu Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“. Toliau priekyje kelio ženklais Nr. 533 ir Nr. 534 bei horizontaliuoju kelio ženklinimu Nr. 1.13.1 „Zebras“ pažymėta pėsčiųjų perėja. Ties perėja kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Matoma, kad priešpriešiais važiuoja keletas automobilių, o dešinėje pusėje matoma per (duomenys neskelbtini) gatvę skersai važiuojantį paspirtuką vairuojantį žmogų. Paspirtukas pervažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvę užvažiuoja ant šalia kelio dešinėje pusėje esančio šaligatvio. Automobilis, iš kurio filmuojama, sustoja prieš pėsčiųjų perėją. Paspirtuko vairuotojas, sulėtinęs greitį, privažiuoja prie pėsčiųjų perėjos, kur stoja praleisti jo mokomasis automobilis, kaire koja atsispiria nuo tako ir įvažiuoja į pėsčiųjų perėją ir važiuoja per ją viduriu nesidairydamas. Važiuodamas per pėsčiųjų perėją paspirtukas atsitrenkia į ta pačia kryptimi, kaip ir sustojęs jį praleisti pirma eismo juosta važiavęs mokomasis automobilis, antra juosta važiavusio kaltinamojo lengvojo automobilio „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dešinį priekinį sparną, pakyla nuo smūgio nuo žemės į viršų ir nukrenta ant važiuojamosios dalies. Automobilis sustoja ties sankryžos viduriu. Paspirtuką vairavęs asmuo pats bando keltis, sustoja pro šalį važiavęs kitas automobilis, išlipa automobilio vairuotojas. Toliau matoma, kad atsidaro automobilio „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo durys ir išlipa vairuotojas vyriškis, kuris prieina prie paspirtuką vairavusio asmens (t. 1, b. l. 75-77).

2025 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad kartu su įtariamuoju M. B. peržiūrėtas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „L.“ pateiktas vaizdo įrašas, kurio trukmė 17.46 minučių. Peržiūrimas UAB „L.“ filmuotas vaizdo įrašas, ekrano viršuje užrašas „05-15-2024 Wed 15:47:13“, o ekrano apačioje „Įvažiavimas“. Įtariamasis paaiškina, kad jis pradžioje mato ir atpažįsta įvykio vietą, tai yra Alytus, įvažiavimas į prekybos centrą „L.“, o priekyje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Įtariamasis mato, kad įrašo 1.10 minutę šalia (duomenys neskelbtini) gatvės esančiu šaligatviu iš kairės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuoja paspirtukininkas, paspirtuko vairuotojas privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią pėsčiųjų perėją nesustodamas į ją įvažiuoja ir važiuoja į kitą gatvės pusę, toliau matomas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) miesto centro atvažiuojantis lengvasis mokomasis automobilis, kuris važiuoja prie pat dešiniojo važiuojamosios dalies krašto su įjungtu dešinės pusės posūkio žibintu, mokomajam automobiliui iš paskos važiuoja šviesios spalvos automobilis „Honda“ bei kaltinamojo automobilis, kuris važiuoja ties mokomojo automobilio galine dalimi pro kairį šoną. Įtariamasis patvirtina, kad įrašo 1.30 minutę mokomasis automobilis pilnai sustoja prieš pėsčiųjų perėją, tuo metu paspirtuko vairuotojas nesustodamas įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią pėsčiųjų perėją ir ja važiuoja kol įvyksta susidūrimas su įtariamojo vairuojamu automobiliu, kaltinamojo automobilis po susidūrimo su paspirtuku sustoja už perėjos, o paspirtuką vairavęs žmogus nukrenta ant važiuojamosios dalies. Įtariamasis patvirtino, jog peržiūrėjęs įrašą, mato, kad mokomasis automobilis pilnai sustojo prieš pėsčiųjų perėją, tačiau jis vairuodamas automobilį matė, kad priekyje jo važiavęs mokomasis automobilis buvo įjungęs dešinio posūkio signalą, tačiau jis nestovėjo, o lėtai važiavo, dėl ko jis važiavo antrąja eismo juosta jam iš kairės ir buvo sukoncentravęs savo dėmesį į pėsčiųjų perėją ir per į priekyje priešpriešiais važiavusį, bei sukantį į kairę sankryžoje kitą automobilį. Kadangi jis matė, kad tuo metu pačioje pėsčiųjų perėjoje ir prie pėsčiųjų perėjos stovinčių pėsčiųjų nebuvo, jis tęsė važiavimą tiesiai antrąja eismo juosta, tuo metu jis jau buvo susilyginęs su mokomuoju automobiliu (t. 2, b. l. 101-104).

2024 m. lapkričio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2753 (24) nurodyta, kad: 1. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Pramonės gatvės kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės judėjęs automobilis pirmoje eismo juostoje, skaičiuojant nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Jam iš dešinės į kairę, per pėsčiųjų perėją paspirtuku važiavo paspirtuko vairuotojas. Pirmoje eismo juostoje sustojus automobiliui prieš pėsčiųjų perėją antra eismo juosta važiavęs automobilis „VW Passat‘‘ iki susidūrimo vietos judėjo 2,888 sek. Automobilis „VW Passat“ dešinės pusės priekine dalimi susidūrė su paspirtuko priekine dalimi ties pėsčiųjų perėjos 5-a balta linija skaičiuojant nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Susidūrimo metu paspirtuko vairuotojas turėjo kontaktą su automobilio „VW Passat“ dešinės pusės priekiniu statramsčiu, priekiniu automobilio stiklu ir automobilio stogu. Po susidūrimo jis buvo nublokštas automobilio judėjimo kryptimi. Paspirtukas nuvirto pirmoje eismo juostoje, nublokštas į priekį automobilio judėjimo kryptimi. Po susidūrimo automobilis „VW Passat“ sustojo antroje eismo juostoje, padėtyje užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. 2. Vidutinis automobilio „VW Passat“ judėjimo greitis 8,1 m atkarpoje, kurioje buvo partrenktas paspirtuko vairuotojas, buvo 45,6 km/h. Vidutinis paspirtuko vairuotojo judėjimo greitis 5,6 m atkarpoje pėsčiųjų perėja prieš susidūrimą buvo 14,7 km/h. 3. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti paspirtuko vairuotojo partrenkimo laiku mažindamas važiavimo greitį ir sustodamas prieš pėsčiųjų perėją, kuomet pirmoje eismo juostoje automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją. 4. Paspirtuko vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti partrenkimo vesdamasis paspirtuką neįžengdamas į automobilio „VW Passat“ judėjimo juostą, kol neįsitikino, kad ši transporto priemonė sustos prieš pėsčiųjų perėją. 5. Automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai, – antra eismo juosta artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nesustojo, kai pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs automobilis prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir joje partrenkė iš dešinės į kairę judėjusį paspirtuko vairuotoją, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t. 1, b. l. 149-154).

2025 m. sausio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3544 (24) konstatuota, jog automobilio „VW Passat“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti paspirtuko vairuotojo partrenkimo laiku mažindamas važiavimo greitį ir sustodamas prieš pėsčiųjų perėją, kuomet pirmoje eismo juostoje automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Paspirtuko vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti partrenkimo, vesdamasis paspirtuką, neįžengdamas į automobilio „VW Passat“ judėjimo juostą, kol neįsitikino, kad ši transporto priemonė sustos prieš pėsčiųjų perėją (t. 1, b. l. 163-165).

2024 m. birželio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 206/2024 (06), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam N. J. nustatyta krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, kairės pusės V-IX šonkaulių lūžimai, kairio plaučio pažeidimas, kairės pusės pneumotoraksas, muštinė žaizda pakaušio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo, kairės pusės V-IX šonkaulių lūžimų, kairio plaučio pažeidimo, kairės pusės pneumotorakso sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 81, 82).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnyje numatyta, jog transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, kai kelyje yra vaikai arba neįgalieji (17 straipsnis). Minėto įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, jog kitas transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiomis eismo situacijomis nustato KET.

Baudžiamojoje byloje M. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2024 m. gegužės mėn. 15 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 31 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, elgdamasis neatsargiai, antra eismo juosta artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nesustojo, kai pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs automobilis prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir joje partrenkė iš dešinės į kairę judėjusį elektrinės mikrojudumo priemonės (paspirtuko) vairuotoją N. J., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam paspirtuko vairuotojui N. J. dėl krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo, kairės pusės V-IX šonkaulių lūžimų, kairio plaučio pažeidimo, kairės pusės pneumotorakso, muštinės žaizdos pakaušio srityje nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Pagal Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Sutinkamai su KET 31 punkto nuostatomis, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Šiuo atveju analizuojant KET punktų reikalavimus normos aiškintinos ne siaurąja, o plačiąja prasme, kadangi reikalavimai pėsčiųjų perėjoje, tikslu užtikrinti saugų eismą, keliami ne tik pėstiesiems, bet ir visiems kitiems eismo dalyviams. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje buvo pastatytas ženklas, žymintis pėsčiųjų perėją, be to, perėja pažymėta horizontaliuoju kelio ženklinimu „zebro“ linija. Kaltinamasis neneigė, jog nematė pėsčiųjų perėję žyminčių ženklų, priešingai, jis juos matė, todėl kritiškai vertintina gynėjos pozicija, kad tiek pats kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, tiek jo žymėjimas neatitiko kelio įrenginių bei ženklinimo taisyklių reikalavimų, ką paneigia ne tik byloje pateiktos fotonuotraukos, bet ir kiti pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys, todėl imti domėn šias aplinkybes esminėmis ir aiškintis, prašant išreikalauti iš savivaldybės duomenis apie įvykio vietos kelio įrengimo ir jų ženklų atitikį teisės aktų reikalavimams ir/ar jų pridavimą atsakingoms institucijoms teismas pagrindo nenustatė, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, kitas vertus, duomenų, patvirtinančių priešingi gynyba nepateikė. Vienok, pasisakant dėl manomo kelio ženklinimo neatitikimo nustatytam teisiniam reguliavimui pagal gynybos pateiktas nuotraukas, pažymėtina tai, kad nuotraukos duomenis nebuvo darytos būtent minėto įvykio metu iš to paties automobilio, kurį vairavo kaltinamasis, iš tos pačios eismo juostos, kuria pastarasis važiavo, dėl to objektyvių duomenų gynėjos pateikta nebuvo, dėl ko spręstina, kad tokie duomenys esminės įrodomosios reikšmės neturi, vertinant ir tai, kad kaltinamasis nuosekliais parodymais ženklus, nurodančius pėsčiųjų perėją bei jos ženklinimą matė, to jis neginčijo nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Kad byloje, gynėjos nuomone, nėra duomenų, kada perėja įrengta ir kas ją įrengė, ar pėsčiųjų perėja įrengta teisėtai, ar kelias, jo ženklinimas tinkamas eksploatacijai, pirmiau aptartų įrodymų visetu ir sąsajoje vienas su kitu nagrinėju atveju kaltinamojo atsakomybės nešalina.

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – trys esminiai požymiai: kelių eismo taisyklių pažeidimas, padariniai, įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamojo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardintų požymių būvimą. Išvada apie priežastinio ryšio būvimą nustatoma, kai eismo dalyvis pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, tokie pažeidimai buvo padarinių priežastis ir pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos aptariamos taisyklės, yra eismo įvykio priežastis tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET, eismo įvykis neįvyktų.

Kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus, svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs su būtinuoju priežastiniu ryšiu bei kilusiais padariniais. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vairavimo mokyklos automobilio vaizdo registratoriaus filmuotas vaizdo įrašas, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, liudytojų parodymai ir paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. B., važiuodamas antra kelio juosta, matydamas kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“ ir kelio ženklinimą, pažymėtą horizontalia linija „zebras“, prieš pėsčiųjų perėją nesustojo, kai pirmoje eismo juostoje jau buvo sustojęs mokomasis automobilis. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad vairavo automobilį „V. P.“ ir judėjo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiavo apie 40 kilometrų per valandą greičiu, galėjo būti 45 kilometrų per valandą greičiu. Kaltinamasis matė pėsčiųjų perėjos ženklą, stebėjo, kad pėsčiųjų perėjoje nebuvo, nebuvo ir artėjančių prie pėsčiųjų perėjos žmonių. Pasak kaltinamojo, jis važiavo antra eismo juosta, automobilis „Honda“ važiavo pirma juosta. Prieš perėją buvo lėtėjimas, automobilis „Honda“ šiek tiek pristabdė, rikiavosi sukti į parduotuvę, dar prieš pėsčiųjų perėją stojo. Automobilis „Honda“ vaizdo kaltinamajam neužstojo, jis matė kelio ženklinimą ir situaciją kelyje. Mokomąjį automobilį, kuris važiavo priekyje transporto priemonės „Honda“, kaltinamasis irgi matė prieš pat perėją, jis lėtai judėjo, stabdė, ruošėsi sukti į dešinę. Bylos duomenimis nustatyta, kad už pėsčiųjų perėjos sankryžoje stovėjo kitas automobilis, kuris rodė kairio posūkio signalą ir ruošėsi kirsti kaltinamojo važiavimo juostą, dėl ko bylos duomenimis akivaizdu, kad M. B. intensyviai stebėjo šį automobilį. Kaltinamasis nurodė, jog jis pajuto smūgį į transporto priemonės keleivio pusės priekines dureles. Po smūgio sustojo ir pastebėjo gulintį nukentėjusįjį. Kaltinamasis nurodė, jog jis yra nekaltas dėl šios situacijos, kadangi ne dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, o dėl paspirtuko vairuotojo, kadangi šiam draudžiama kirsti perėją neįsitikinus saugumu ir nesustojus, ir ja važiuoti. Dėl civilinio ieškinio kaltinamasis nesutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad prieš pėsčiųjų perėją sulėtino greitį, kadangi pirmoje eismo juostoje važiavo du automobiliai. Automobilis,,Honda“ važiavo per dvi juostas, jis apvažinėjo,,Honda“ automobilį, kuris blokavo matomumą. Dėl šios priežasties nepastebėjo žmogaus, važiavusio paspirtuku per perėją ir jį partrenkė. Apklaustas specialiuoju liudytoju kaltinamasis nurodė, kad automobilis,,Honda“ stabdė ir rodė dešinio posūkio signalą, todėl jis persirikiavo į antrą eismo juostą, matė prieš pėsčiųjų perėją lėtai važiuojantį ir įjungusį dešinio posūkio signalą mokomąjį automobilį. Mokomasis automobilis stabdė ir beveik stojo. Pėsčiųjų asmenų perėjoje nematė, todėl tęsė važiavimą, stebėjo sankryžą, nes ten buvo ir automobilis, kuris rodė kairio posūkio signalą. Apklaustas kaip įtariamasis, nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir apklaustas specialiąja tvarka. Pažymėjo, kad mokomasis automobilis stabdė, jis matė, kad įsijungė šio automobilio galiniai „stop“ žibintai. Matė, kad priekyje jo buvo pėsčiųjų perėja. Peržiūrėjus AB,,L“ pateiktą vaizdo įrašą kaltinamasis patvirtino, kad vaizdo įraše matė, kad mokomasis automobilis pilnai sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Priekyje jo pirma juosta važiavęs mokomasis automobilis buvo įjungęs dešinio posūkio signalą, lėtai judėjo, dėl to jis važiavo antrąja eismo juosta. Taigi, analizuojant kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad M. B. matė ir suvokė, jog artėja prie pėsčiųjų perėjos. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis bent kelis kartus nurodė, kad matė, jog mokomasis automobilis lėtina greitį ir sustojo, tokių aplinkybių nepaneigė ir teisminio nagrinėjimo metu. Matė, kad užsidegė automobilio „stop“ žibintai. Kad mokomasis automobilis buvo sustojęs, patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojas L. J., kuris paaiškino, kad nukentėjusysis buvo apie 3 metrų atstumu kai mokomasis automobilis sustojo. Specialisto išvadoje, atlikus tyrimą, taip pat konstatuota, kad mokomajam automobiliui sustojus, kaltinamojo vairuotas automobilis privažiavo pėsčiųjų perėją po 2,88 sekundės. Apžiūros protokolai, kuriuose apžiūrėtas vaizdo registratorius, taip pat patvirtina, kad mokomasis automobilis buvo stabdomas ir sustojo, o N. J. į pėsčiųjų perėją šio automobilio sustojimo metu įvažiavo po 1,52 sekundės, ką patvirtina ir vaizdo peržiūra posėdžio metu. Nors kaltinamasis aiškino, kad dar ženkliai prieš pėsčiųjų perėją pirmąja eismo juosta važiavo automobilis „Honda“, kuris lėtino greitį, tačiau pirmąja eismo juosta važiavusį šį automobilį kaltinamasis persirikiuojant anksčiau aplenkė, tuo tarpu mokomasis automobilis, kuris sustojo prieš pėsčiųjų perėją, važiavo prieš šį automobilį. Kadangi prieš pėsčiųjų perėją buvo dvi eismo juostos, kaltinamasis, važiuodamas antrąja eismo juosta, privalėjo stebėti kelią, tuo tarpu automobilio „Honda“ vairavimo aplinkybės niekaip nesusiję su įvykiu ir jokiu būdu nešalina kaltinamojo atsakomybės. Nors kaltinamojo gynėja teigia, kad įvykio vietoje buvo netinkami kelio ženklai, tačiau tokie teiginiai neparemti objektyviais duomenimis. Kaltinamasis aiškino, kad matė pėsčiųjų perėjos ženklą ir žinojo, jog artėja prie pėsčiųjų perėjos. KET 31 punkte numatyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją yra sustojusi kita transporto priemonė, automobilis privalo sustoti ir pradėti važiuoti tik tuomet, kai įsitikinęs, kad nėra pėsčiojo. Šiuo atveju kaltinamasis nebuvo itin dėmesingas ir atidus, jis nelėtino greičio, nestabdė ir įvažiavo į pėsčiųjų perėją. Nors kaltinamasis teigia, kad pėsčiųjų perėjoje nematė žmonių ar kokios nors kliūties, tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai kaip gynybinė pozicija, kadangi kaltinamasis, važiavęs antra eismo juosta, patvirtino, kad matė ne tik kelio ženklinimą bei žymėjimą, bet ir patikino aplinkybę, jog matė, kad prieš pėsčiųjų perėję stabdė ir sustojo pirma juosta važiavęs mokomasis automobilis, tačiau į tai nekreipė dėmesio, nestabdė, važiavo pirmyn ir nesustojo. Kliūties ar priežasties, dėl kurios būtų buvęs besąlygiškai jam apsunkintas matomumas ar kt. kaltinamasis nenurodė, tokių aplinkybių niekaip nepagrindė ir automobilio „Honda“ judėjimo kryptis. Kad sveikata kaltinamajam neleistų vairuoti transporto priemones tokių aplinkybių jis nenurodė ir to neginčijo. Šiuo atveju, teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, lėmusi šį eismo įvykį buvo ta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, visą dėmesį pagal duotus parodymus buvo sutelkęs ne į pėsčiųjų perėją, o į įvykius už pėsčiųjų perėjos, artėjant link sankryžos, pro kurią jis turėjo važiuoti tiesiai, tuo tarpu kitas automobilis, kaltinamojo parodymais, ruošėsi sukti į kairę, t. y. kirsti jo važiavimo juostą, dėl ko kaltinamajam, turinčiam nedidelį vairavimo stažą, stigo patirties bei atidumo stebėti ne tik savo juosta, bet ir gretima juosta važiuojančias transporto priemones, kelią, kitus eismo dalyvius ir galimas kliūtis. Kaltinamasis, būdamas neapdairus, sutelkė dėmesį į paminėtas aplinkybes, dėl ko savalaikiai nepastebėjo atsiradusios kliūties, antra eismo juosta artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nesustojo kai pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs mokamasis automobilis prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir joje partrenkė iš dešinės pusės į kairę judėjusį paspirtuko vairuotoją, kas pagal ekspertinį tyrimą buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Vertintina ir tai, kad didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams, apibūdinamą kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis, dėl ko automobilio vairuotojas privalo būti itin rūpestingas, dėmesingas, atidus ir atsargus, siekiant išvengti didesnės žalos kitų eismo dalyvių sveikatai ir jų turto saugumui. Taigi, bylos duomenimis darytina išvada, kad automobilio,,V. P.“ vairuotojo veiksmai antra eismo juosta – artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nesustojo, kai pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs mokomasis automobilis prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir joje partrenkė iš dešinės į kairę judėjusį paspirtuko vairuotoją, kas techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti paspirtuko vairuotojo partrenkimo laiku mažindamas važiavimo greitį ir sustodamas prieš pėsčiųjų perėją, kuomet pirmoje eismo juostoje automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Bylos duomenimis spręstina, kad M. B. nebuvo itin atidus ir apdairus, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kuomet prieš pėsčiųjų perėją sustojo kita transporto priemonė, važiuojanti ta pačia kryptimi, ir važiavo neįsitikinęs ar perėjoje nėra pėsčiųjų bei kitų eismo dalyvių, kuriems galėtų sutrukdyti ar sukelti pavojų, tuo pažeidė KET 9 ir 31 punktų reikalavimus.

Akcentuotina tai, kad kaltinamasis į pėsčiųjų perėją įvažiavo jau tuo metu, kai prieš tai jau buvo sustojęs mokomasis automobilis ir, kaip nurodė nukentėjusysis, jis suprato, kad jį praleidžia, todėl galėjo tikėtis, kad ir kitos transporto priemonės, judančios tame kelyje, tolimesne kelio juosta, jį praleis. Pažymėtina ir tai, kad N. J. atvažiavo priešais mokomąjį automobilį, jį matė, šiam automobiliui visiškai sustojus jį praleisti įvažiavo į pėsčiųjų perėją, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui ir būtina padarinių kilimo sąlyga, kadangi, jeigu kaltinamasis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, būtų sulėtinęs važiavimo greitį ir, kuomet mokomasis automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, taip pat būtų sustojęs, ko iš jo reikalauja KET reikalavimai, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Specialisto išvadoje konstatuota, kad kaltinamasis turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, sustodamas prieš pėsčiųjų perėją, kuomet pirmoje eismo juostoje sustojo automobilis, deja, M. B. elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, jis nenumatė, nors turėjo ir galėjo numatyti, kad nesustojus prieš pėsčiųjų perėją, gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir privalėjo tai numatyti, kadangi yra įgijęs specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, žino KET, tačiau jomis tinkamai nesivadovavo. Nesutiktina su gynėjos pozicija, kad iš tyrimo eliminuota mokomojo automobilio vairuotojo veiksmai, kad specialistams nebuvo pavesta užduotimi įvertinti šio veiksmų, tačiau teismas su tokia argumentacija nesutinka, nes bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad šio automobilio veiksmai, sustojus prieš pėsčiųjų perėją praleisti nukentėjusiojo kaltinamojo ir mokomajam automobiliui važiavus skirtingomis juostomis, niekaip nesietini priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu, priešingai, mokomajam automobiliui sustojus, buvo išvengta eismo įvykio kilimo grėsmės. Paneigiant gynybos argumentus dėl mokomojo automobilio instruktoriaus parodymų, kad jie neteisingi, kad tiesiai paspirtukui važiuoti buvo neįmanoma, kas, gynybos vertinimu, prieštarauja faktinei situacijai, pažymėtina tai, jog ši aplinkybė kaltinamojo kaltės niekaip nešalina. Priešingai, filmuota medžiaga akivaizdu, kad paspirtuko vairuotojas tik ką priešais statmenai kirtęs vieną kelio juostą, sulėtinęs greitį priartėjo prie įvykio kelio, todėl jokio kitokio vertinimo nei, kad parodė L. J., nagrinėjamu atveju faktiškai ir negalėjo būti, nes akivaizdu, kad nukentėjusysis artėjo į įvykio kelią, todėl manyti, kad jis važiuos ne per kelią, pažymėtą perėja, o tiesiai pakeliui priešais liudytojo ir kaltinamojo judėjimo kryptį ir negalėjo būti. Taigi, tokie liudytojo parodymai, nesutinkant su gynybos pozicija, niekaip negali būti vertintini kaip melagingi ar neatitinkantys faktinei situacijai, o šiuo atveju laikyti liudytojo/instruktoriaus veiksmus kaip KET pažeidimą – jokio pagrindo nėra. Priešingai, pasak liudytojo, tai traktuotina kaip itin atsargus jo, kaip mokančio asmens, elgesys, kuriuo siekta užtikrinti saugumą eisme, o ne kelti grėsmę eismo saugumui. Bylos duomenimis šiuo atveju akivaizdu, kad mokomojo automobilio sustojimas prieš pėsčiųjų perėją buvo būtinas, nes kitu atveju eismo įvykis galėjo įvykti pirmoje eismo juostoje. Specialisto išvados yra išsamios ir objektyvios, jos pagrįstos surinktais duomenimis. Visi teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kiti faktiniai bylos duomenys, kurie atitinka vieni kitus ir sutampa detalėse faktinėse aplinkybėse, tarpusavyje neprieštarauja, dėl ko jais netikėti pagrindo nėra, patvirtina kaltinamojo M. B. kaltę. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisyklių saugumo reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta N. J. sveikata.

Teismas netenkino gynėjos prašymo dėl prašomos prijungti stenogramos ir CD disko iš radijo stoties FM 99 dėl po eismo įvykio teikto komentaro spaudai, nes, sutinkamai su BPK 20 straipsniu, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, atitinkantys jų leistinumui ir patikimumui keliamus reikalavimus. Tuo tarpu prašomas prijungti domuo, sutinkamai su įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismo vertinimu, esminės įrodomosios reikšmės bylai išspręsti neturi, be to, būtų perteklinis ir nesietinas su kaltės ir/ar nekaltumo pagrindimu, atsižvelgiant į tai, kad K. J., kaip policijos įstaigos atstovė spaudai, šio eismo įvykio tyrime nedalyvavo, ji tik jam įvykus teikė komentarą visuomenei per komunikacijos priemones, nurodydama pirminiais duomenimis fiksuotas aplinkybes, juolab, paties eismo įvykio fakto nematė ir jokių proceso veiksmų ikiteisminio tyrimo metu neatliko, sprendė, kad tokio asmens išsakyta pozicija visuomenės informavimo priemonėse esminės įrodomosios reikšmės bylai išspręsti neturi.

Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis (KET 5 punktas). Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ((duomenys neskelbtini) punktas). Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 punktas). Tokie duomenys visų pirmiau išanalizuotų ir ištirtų įrodymų sąveikoje patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, nes neatsargiais kaltinamojo veiksmais, kurie techniniu požiūriu buvo šio eismo įvykio kilimo pagrindine sąlyga, eismo įvykio pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta N. J. sveikata. Tarp nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, eismo įvykis įvyko esant priežastiniam ryšiui tarp padarytų KET pažeidimų, kas lėmė kilusias pasekmes. Nusikaltimas įrodytas.

Dėl civilinio ieškinio

Bylos duomenimis matyti, kad nukentėjusysis N. J., atstovaujamas advokato L. P., ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 10 268,27 Eur civilinį ieškinį civiliniams atsakovams – kaltinamajam M. B. ir akcinei draudimo bendrovei „C. V. I. G.“ dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur atstovo paslaugoms apmokėti, 268,27 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteisto sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo (t 2., b. l. 33–38). Akcinei draudimo bendrovei „C. V. I. G.“ buvo nurodyta pateikti teismui duomenis, patvirtinančius žalos administravimo procedūrą bei atsiliepimą į ieškinį (t. 3, b. l. 2-10, 11-17), kuriuose civilinis atsakovas išsakė savo poziciją dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis proceso metu pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2024 m. gegužės 15 d. turėjo išsiėmęs pažymą, skirtą pristatyti UAB „E.“, kurioje, kaip nurodė, ketino darbintis pagalbinį darbą šienaujant žolę (t. 3, b. l. 39) ir kurią vežė darbdaviui įvykio dieną.

Nukentėjusiojo atstovas pažymėjo, kad turtinė žala dėl vaistų ir medikamentų įrodyta remiantis pateiktais rašytiniais dokumentais, kurios suma 68,27 Eur (t. 2, b. l. 39-41), kita turtinės žalos dalis – elektrinis paspirtukas, kurio vertė 200 Eur. Pateikė duomenis apie paspirtuko įsigijimą. Nagrinėjant bylą iškilo klausimų dėl paspirtuko savininko, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ne su nukentėjusiuoju, o su jo drauge. Pažymėjo, kad paspirtukas buvo nupirktas kaip dovana gimtadienio proga ir tiesiogiai susietas su nukentėjusiuoju, todėl laiko, kad turtinė žala iš viso sudaro 268,27 Eur. Neturtinė žala sudaro didesnę ieškinio dalį. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas stacionariai, jam buvo atliktos chirurginės intervencijos. Natūralu, kad šis procesas sukėlė ir nerimą, ir skausmą, ir nepatogumus. Dėl svarbaus organo pažeidimo atsirado kvėpavimo sutrikimai, kurie, pasak nukentėjusjojo, išlieka iki šiol. Nukentėjusysis praeito teismo posėdžio metu informavo, kad jam apsunkintas kvėpavimas lipant laiptais ar nueinant didesnį atstumą. Nukentėjusysis ir liudytoja apklausta jo motina patvirtino, kad šie sveikatos sutrikimai tiesiogiai siejami su eismo įvykiu ir to pasekoje padarytais sužalojimais. Dėl įvykio darbo sutartis nebuvo sudaryta, todėl šią žalą irgi sieja su neturtiniais praradimais, kadangi nukentėjusysis turi negalią. Atkreipė dėmesį į visuomenės požiūrį į neįgalų asmenį ir jo įdarbinimo galimybes. Nukentėjusiajam prarastas darbas yra ne tik finansinis praradimas, bet ir didelis dvasinis smūgis. Tai prarasta galimybė įsilieti į kolektyvą, praplėsti akiratį ir užsitikrinti nepriklausomybę. Vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra neįgalumo pašalpa, kurios dydis yra labai mažas ir, iš kurios išgyventi tokio amžiaus vyrui yra sudėtinga. Draudimo kompanija akcentuoja, kad nukentėjusysis elgėsi ypatingai neapdairiai ir nerūpestingai, todėl esą tai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Kiekviena faktinė aplinkybė turi būti vertinama individualiai. Šiuo atveju nukentėjusysis privažiavo prie pėsčiųjų perėjos ir matė, kad pirmoje juostoje stovintis automobilis jį praleidžia, todėl objektyviai tikėjosi, jog visi kiti vairuotojai, buvę toje vietoje, sustos. Jeigu nukentėjusysis būtų nulipęs nuo paspirtuko pasekmės iš esmės būtų tapačios, kadangi kaltinamasis jo nepastebėjo. Atstovaujamasis vertina patirtus nepatogumus dėl gydymo, chirurginių intervencijų, darbo praradimo ir psichologinių išgyvenimų 10 000 Eur sumoje neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad pagal 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo eismo įvykio metu pateikiamas rekomendacijos, kurias dažnai taiko teismai, jei sutrikdymo laikotarpis tęsiasi nuo 3 iki 6 mėnesių, žalos suma yra sietina su minimaliais atlyginimais. Eismo įvykio dieną minimalus atlyginimas buvo 924 eurai. Šiuo atveju, jeigu nebūtų chirurginės intervencijos ir stacionaraus gydymo, žala galėtų būti vertinama atsižvelgiant į šešių minimalių atlyginimų sumą, kas sudarytų 5 544 Eur. Tačiau esama situacija – kai buvo būtina chirurgija ir stacionarus gydymas – leidžia vertinti žalą aukščiau šios ribos. Prašoma neturtinės žalos suma – 10 000 Eur – yra pagrįsta ir nepanaši į prokurorės siūlomus 3000 Eur ar draudimo kompanijos dar mažesnius skaičiavimus, ją prašo priteisti iš draudimo kompanijos ir 268,77 Eur turtinės žalos atlyginimui su 5 % metinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos iki visiško atlyginimo. Iš kaltinamojo prašo priteisti tik nukentėjusiojo atstovavimo advokato paslaugų išlaidas – 1 000 Eur.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 9 d. yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje eismo įvykio metu automobilis buvo apdraustas draudiko akcinės draudimo bendrovės UAB „C. V. I. G.“, kuri yra įtraukta civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje. Todėl šiuo atveju tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas draudimo sutarties pagrindu ir žalą privalo atlyginti tik draudimo bendrovė, o ne kartu su kaltinamuoju, ko prašo ir nukentėjusysis.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.

Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-227/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-227/2011">2K-227/2011</a>, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nukentėjusiajam įvykio pasekmė – nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl krūtinės ląstos sumušimo, šonkaulių lūžimo, plaučių pažeidimo, galvos muštinės žaizdos. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų savaitę laiko buvo gydomas ligoninėje, jautė fizinius skausmus, negalėjo atlikti ūkio darbų, sunkiai judėjo, jis tris mėnesius nešiojo diržą, kas sudarė nepatogumus bei sukėlė išgyvenimus. Pateikta medicininė pažyma patvirtina, jog ji buvo išimta darbinimosi tikslais, tačiau, nesant pateiktų jokių kitų davinių, besąlygiškai patvirtinančių darbo sutarties sudarymą, nelaikytina įrodymu, kategoriškai patvirtinančiu aplinkybę, kad nukentėjusysis įvykio dieną būtų buvęs būtų priimtas dirbti jo nurodytoje bendrovėje ir, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta, dėl ko jis negavo tikėtinų pajamų. Be to, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam po patirto eismo įvykio liko ženklūs liekamieji reiškiniai, taip pat nebuvo pateikta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikatai sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi, ji svyruoja nuo 600 iki 6000 Eur, ji yra dinaminio pobūdžio ir keičiantis ekonominiams rodikliams taip pat keičiasi, taip pat vertinamos ir kitos aplinkybės žalos atsiradimo požiūriu, nukentėjusiojo veiksmai ir pan. Draudimo bendrovė, jei kaltinamasis būtų pripažintas kaltu, atsižvelgiant į didelį nukentėjusio neatsargumą, sutinka atlyginti 2500 Eur neturtinę žalą, taip pat visiškai sutinka dėl 268,27 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami KET reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto. Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuota įstatyme, kurio tikslas – apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Nukentėjusysis, važiuodamas elektriniu paspirtuku per pėsčiųjų perėją, neįsitikinęs saugumu, taip pat buvo neatsargus, jo elgesys neatitiko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 5 punkto reikalavimų, pagal kuriuos važiuoti per pėsčiųjų perėjas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama. Ši aplinkybė imtina domėn svarstant žalos dydžio atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgtna ir į nukentėjusiojo turimus nuo anksčiau sveikatos sutrikimus, dalinį darbingumą, buvusią sveikatos būklę, dėl ko nustatytas dar iki įvykio buvo nustatytas neįgalumas. Kompleksiškai įvertinus visas aplinkybes, laikantis teisminės praktikos panašaus pobūdžio bylose, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus bei kartu į nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kaltinamojo nusikalstamo elgesio pobūdį, sukeltų padarinių sunkumą neatsargia kaltės forma, nukentėjusiojo neatsargumą, pripažintina, kad draudimo bendrovės nurodytas neturtinės žalos dydis 2500 Eur yra per mažas, tačiau nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos dydis 10 000 Eur taip pat būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei kitų pirmiau aptartų aplinkybių.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis yra svyruojantis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-258/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-258/2014">2K-258/2014</a>, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinami ne tik vairuotojo veiksmai tiek pagal ekspertinius duomenis, tiek ir kitą bylos medžiagą buvę priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybės, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, taip pat vertintinas ir nukentėjusiojo elgesys, lėmęs žalos atsiradimą, ar jis neturėjo jokios galimybės išvengti eismo įvykio. Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, byloje išskirtinių aplinkybių, kurios didintų M. B. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nėra. Reikia atsižvelgti į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, t. y. tokių pasekmių kaltinamasis nesiekė. Atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, duomenų, kad asmuo gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra pateikta, o tai, kad kaltės nepripažino irgi nėra besąlyginis pagrindas nukentėjusiojo prašomo neturtinės žalos dydžio atlyginimui. Sutiktina, kad N. J. išgyveno stiprų fizinį skausmą, nepatogumus, patiria emocinius išgyvenimus, vienok, neįgalumas (ribotas darbingumas) bylos duomenimis įvykio pasekoje nėra nustatytas, jis, pasak liudytojos, nukentėjusiojo motinos parodymus, dėl turimų susirgimų, nesusijusių su fizine sveikata, tęsiamas nuo anksčiau, objektyvių medicininių duomenų, be tuometinio gydymosi, dėl nukentėjusiojo sveikatai galimai kilsiančių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, nėra pateikta, juolab, kad dėl patirto ateityje gydymosi ir su tuo susijusių nepatogumų bei kaštų, neužkertamas kelias reikalauti žalos atlyginimo. Atkreipiamas dėmesys, kad lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Nagrinėjamos bylos duomenimis sunkių liekamųjų reiškinių, trukdančių iš esmės gyventi visavertį gyvenimą, darbo santykių ar kitokios veiklos, buvusių iki įvykio ir jo pasekoje pasekoje, praradimą, nėra fiksuota, kad daryti vienareikšmišką išvadą tenkinant ieškinį pilnoje apimtyje. Todėl, nagrinėjamoje situacijoje, kad kompensuoti patirtus nukentėjusiajam neigiamus emocinius – dvasinius išgyvenimus, skausmus ir praradimus, kaip satisfakcija priteistina prokurorės siūloma 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuri teismo vertinimu yra sąžininga ir adekvati pirmiau aptartų duomenų kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo šiuo konkrečiu atveju įvertintas ir paties nukentėjusiojo neatsargus elgesys, nepaisymas KET reikalavimų. Nukentėjusiajam priteistina 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 268,27 turtinės žalos atlyginimas, dėl kurios dydžio ginčo byloje nėra. Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas. Kadangi byloje buvo sprendžiamas kaltės /nekaltumo klausimas 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-391/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-391/2013">2K-391/2013</a>).

Kaltinamasis M. B., yra jauno ir darbingo amžiaus, šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi, studijuoja ir dirba, iš ko gauna pastovias pajamas. Kaltinamasis praeityje neteistas ir nors, pasak jo paties, turi nedidelį vairavimo stažą, praeityje – laikotarpiu 2022 m. sausio mėn. – 2025 m. sausio mėn. keletą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 446 straipsnio 4 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, dėl ko buvo skirtos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, paskirtos nuobaudos galioja, kad duoda pagrindą išvadai, kad nėra pavyzdingas ir atsakingas vairuotojas. M. B. psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kitų duomenų, iš neigiamos pusės charakterizuojančių kaltinamąjį, nėra pateikta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajam nepripažįstant kaltės neatlygintas. Įvertinus pirmiau išdėstytą, tai, kad kaltės nepripažino, vis tik, vertinant tai, kad padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai, vairavo būdamas blaivus, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai nėra, studijuoja, yra darbingo amžiaus ir dirba, išlaikytinių ar sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti (riboto darbingumo) neturi, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, laipsnį, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kurio pasekoje nesunkai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, spręstina, jog prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, numatyta straipsnio sankcijoje, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, yra tinkama bausmė kaltinamajam. BK 47 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad už neatsargų nusikaltimą bauda skiriama – nuo 20 iki 750 MGL dydžio, todėl, sutinkant su prokurore, spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – 40 MGL dydžio baudą.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisyklių. Teismų praktikoje laikoma, kad eismo įvykio padarymas apsvaigus nuo alkoholio ar chuliganiškai vairuojant yra šiurkštus KET pažeidimas.

Prokurorė, sutinkamai su BK 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise kaltinamajam neprašė, todėl, teismo manymu, kaltinamajam padarius neatsargią nusikalstamą veiką, vairavus blaiviam, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padariusiam pirmą kartą, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad kaltinamasis pasirinko gynybinę versiją nepripažinęs kaltės, būtų netikslinga ir neproporcinga įgyvendinant bausmės paskirtį ir tikslus, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, o taip pat įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgseną šiame eismo įvykyje, į kaltinamojo asmenybę, kuri nėra neigiamai charakterizuojama, turi siekį įgyti išsimokslinimą, nurodomus darbo santykius kitoje, nei gyvenamoji vieta, teritorijoje, nesant duomenų, kad asmuo gali daryti naujas nusikalstamas veikas bei atsižvelgiant į tai, kad teismo skirta bausmės rūšis – bauda, sietina ne tik su BK 41 straipsnyje įtvirtinta paskirtimi, bet ir su savalaikiu bausmės įvykdymu.

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam M. B. 2025 m. sausio 24 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. B. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (t 2., b. l. 89-92), kuri, vadovaujantis BPK 119, 139 straipsniais, paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 44-45). Nurodė, kad advokatui už teisinę pagalbą 1 000 Eur sumokėjo nukentėjusiojo motina, pateikė sąskaitą ir mokėjimo nurodymą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-222/2016">2K-102-222/2016</a>, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).??? Sutiktina, kad nukentėjusiojo atstovas rengė civilinį ieškinį, pastarajam teko susipažinti su bylos medžiaga, jis dalyvavo ikiteisminiame tyrime ir fiziškai teismo posėdžiuose. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus atliktus atstovo veiksmus teisminiame procese, spręstina, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra protingo dydžio, ji neužaukštinta, atitinka advokato darbo bei laiko sąnaudas, todėl priteistina iš kaltinamojo 1000 Eur sumoje, kuri, teismo manymu, yra adekvati ir proporcinga nukentėjusiojo atstovo patirtoms darbo ir laiko sąnaudoms atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį bei teisinį reglamentavimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio baudą.

Nukentėjusiojo N. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovei „C. V. I. G.“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. J. 268,27 Eur turtinės ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. B. nukentėjusiojo N. J. naudai 1000,00 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti M. B., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 2 (du) mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo, procesinį sprendimą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė