Civilinė byla Nr. e2-7456-1231/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02538-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6.1; 2.3.4.6.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 2 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančios per Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių įgaliotai atstovei Jurgitai Drūlienei (nuotoliniu būdu),
atsakovei L. T., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei (nuotoliniu būdu),
atsakovui N. B., jo atstovui advokatui Vytautui Aliuškevičiui (nuotoliniu būdu),
trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) direktorei J. V. Ž. (nuotoliniu būdu),
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančios per Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ieškinį atsakovams L. T. ir N. B., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), dėl laikino motinos valdžios ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikianti per Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - Vaiko teisių apsaugos tarnyba) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama laikinai apriboti motinos valdžią L. T., jos nepilnamečių vaikų K. B. ir E. B., atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią N. B., jo nepilnamečių vaikų K. B. ir E. B., atžvilgiu; patenkinus ieškinį, K. B. ir E. B. gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės L. T. jos nepilnamečio vaiko K. B. naudai materialinį išlaikymą po 305 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo valdymą uzufrukto teise pavedant (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės L. T. jos nepilnamečio vaiko E. B. naudai materialinį išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo valdymą uzufrukto teise pavedant (duomenys neskelbtini); pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-151-1060/2018, patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, nustatant, kad iš atsakovo N. B. nepilnamečiams vaikams K. B. ir E. B. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise yra skiriamas nepilnamečių vaikų laikinasis globėjas (rūpintojas) (duomenys neskelbtini); teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų L. T. ir N. B.
Ieškinyje nurodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis nepilnamečio E. B. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. nustatytas 21 galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2025 m. gegužės 7 d. nustatyta 11 galimo smurto prieš vaiką atvejų. Nepilnametės K. B. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. nustatyta 16 galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. nustatyti 8 galimo smurto prieš vaiką atvejų. Nurodo, kad atsakovams nuo 2018 m. liepos 2 d. iki šiol Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovas N. B. šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Nurodo, kad 2024 m. birželio 16 d. gautas pranešimas apie tai, kad vaikų mamos nėra namuose nuo vakar vakaro, nebuvo ir per visą naktį, buvo iškviesta policija, tačiau vaikai durų jiems neatidarė, nes bijojo ir, kaip vaikai įvardija, nenori būti išvežti į vaikų namus, galimai mama namo negrįžo, nes buvo išgėrusi. Atlikus situacijos vertinimą nustatytas vaikams apsaugos poreikis, priimtas sprendimas taikyti vaikų laikinosios priežiūros priemonę įstaigoje, kadangi nebuvo duomenų apie kitus asmenis, galinčius vykdyti vaikų laikinosios priežiūros priemonę. Nepilnamečiai vaikai kartu su motina 2024 m. balandžio 29 d. buvo apgyvendinti socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 6 d. ieškovė gavo pranešimą, kad ryte iš (duomenys neskelbtini) išėjo ir negrįžo su laikina priežiūra apgyvendinta motina kartu su nepilnamečiais vaikais. Reaguojant į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei nuvykus į atsakovės L. T. deklaruotą gyvenamąją vietą, atsakovė su vaikais buvo rasta namuose, ir atsisakė su vaikais grįžti į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad vaiko laikinosios priežiūros metu, vaikų atstovė pagal įstatymą nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio, atsisakė priimti šeimai ir vaikams siūlomą pagalbą, toliau išliko realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai, todėl 2024 m. gegužės 6 d. nepilnamečiai vaikai laikino apgyvendinimo aktais apgyvendinti (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 7 d. nutraukta vaikų laikinosios priežiūros priemonė. Ieškovė 2024 m. gegužės 2 d. gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, dėl to, kad (duomenys neskelbtini) metų pranešėjas teigė, kad jam trenkė į galvą nepažįstamas berniukas apie (duomenys neskelbtini), taip pat 2024 m. gegužės 7 d. registruotas pranešimas, jog nepilnametė K. B. 2024 m. gegužės 7 d. išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir negrįžo, paskelbta paieška. 2024 m. gegužės 13 d. atlikus K. B. ir E. B. situacijos vertinimą, vaikams buvo nustatytas apsaugos poreikis. Tuo pagrindu buvo kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminių atstovo išdavimo. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutartimi išduotas teismo leidimas paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą. Teismui išdavus leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų įstatyminių atstovų, K. B. ir E. B. nuo 2024 m. birželio 21 d. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) ir jų globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini). Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo sudarytas pagalbos planas atsakovės šeimai ir atsakovei L. T. iškelti uždaviniai. 2025 m. sausio 21 d. vyko sekantis atvejo vadybos posėdis (pagalbos plano peržiūra), kurio tikslas vadovaujantis specialistų rekomendacijomis peržiūrėti ir sudaryti tęstinį pagalbos planą šeimai. Svarstyti vaikų atžvilgiu laikinosios globos tęsimą ar netęsimą. Pagalbos plane pažymėta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. sudarytą pagalbos planą L. T. nesiekė įgyvendinti. Paslaugų gavėja nebendradarbiavo su šeimai socialines paslaugas teikiančiais specialistais, neatsiliepdavo į telefoninius skambučius, neatrašydavo į tekstines žinutes, neįsileisdavo į namus. L. T. nesinaudojo jokiomis siūlomomis paslaugomis siekiant šalinti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą. Teisėsaugos pareigūnai pateikė informaciją, kad L. T. yra fiksuojama įvykiuose apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų, emociškai nestabilaus elgesio, nusiteikusi agresyviai aplinkinių atžvilgiu. Tėvas N. B. atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę. Pokalbio metu dukra K. B. teigė, kad su tėvu nebendrauja, sūnus E. B. yra išsakęs, kad kartais bendrauja su tėvu trumposiomis tekstinėmis žinutėmis, telefoniniais skambučiais. Dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės tėvas neturi galimybės auginti vaikus. Posėdžio metu priimtas sprendimas šeimai tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinių paslaugų teikimą. Vaikų atžvilgiu tęsti laikinosios globos laikotarpį. 2025 m. gegužės 7 d. vyko sekantis atvejo vadybos posėdis (pagalbos plano peržiūra), kurio tikslas svarstyti laikinosios globos (rūpybos) tolimesnio proceso eigą ir sudaryti tęstinį pagalbos planą šeimai. Posėdžio metu priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų L. T. ir N. B. valdžios ribojimo ir vaikų atžvilgiu nuolatinės globos nustatymo. Nurodo, kad šiuo atveju nepilnamečių K. B. ir E. B. laikinoji globa (rūpyba) tęsiasi nuo 2024 m. birželio 21 d., t. y. vienerius metus. Tuo tarpu atsakovė per šį laiką situacijos realiai nepakeitė. Specialistų teigimu, L. T. visu šiuo laikotarpiu nerodė iniciatyvos atliekant veiksmus, norint susigrąžinti vaikus į šeimą, ji negali patenkinti vaikų poreikių, rūpintis jų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigų, siūlomos pagalbos atsisako ir neigia, kad jos reikia. L. T. sudėtinga savarankiškai funkcionuoti, nuolat kyla problemos neigiamai veikiančios motinos gebėjimus patenkinti vaikų poreikius. Tuo tarpu atsakovas N. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą terminuoto laivės atėmimo bausmę. Kaip pats pripažino atvejo vadybos posėdžio metu, iki bausmės atlikimo vedė netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, šeimoje pasižymėjo smurtaujančiu, agresyviu elgesiu, neatliko tinkamai tėvo funkcijų. N. B. atlikęs laisvės atėmimo bausmę, neturės artimo tinklo, kuris jį palaikytų ir skatintų vesti atsakingą gyvenimo būdą, suteiktų prieglobstį, vyriškis išsako, kad yra alkoholikas ir neatmeta atkryčio galimybės esant laisvėje, dėl šių aplinkybių tėvas neturėtų sąlygų pasirūpinti vaikais. Vertinant tai, jog atsakovei buvo teikiamos visos socialinės priežiūros paslaugos, sudarytos galimybės spręsti šeimoje kylančias problemas, tačiau atsakovės elgesyje iš esmės nėra esminių teigimų pokyčių, kurie leistų manyti, kad ji šiuo metu yra pasirengusi užtikrinti vaikams tokią gerovę, kokios reikia sėkmingai jų raidai, jų pasirengimui savarankiškam gyvenimui, tačiau vertinant tai, jog atsakovės ryšys su nepilnamečiais vaikais nėra visiškai nutrūkęs, motina siekia susigrąžinti vaikus į šeimą, abu vaikai išreiškia norą grįžti gyventi į motinos šeimą, ieškovė sprendžia, kad esamoje situacijoje nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitiktų laikinas motinos valdžios apribojimas. Tuo tarpu atsakovas, atlikdamas jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tinkamai nesirūpina vaikais, vengia atlikti savo pareigas, jais nesirūpina, visiškai nusišalinęs nuo vaikų visokeriopos priežiūros, nesidomi vaikais, iki bausmės atlikimo vedė netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, šeimoje pasižymėjo smurtaujančiu, agresyviu elgesiu, neatliko tinkamai tėvo funkcijų, atlikęs laisvės atėmimo bausmę taip pat neturės galimybės pasirūpinti vaikais, todėl ieškovė sprendžia, kad esamoje situacijoje nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas.
Atsakovė L. T. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su jos atžvilgiu pareikštu ieškiniu nesutinka kategoriškai ir prašo jį atmesti visiškai. Atsakovė nurodo, kad lanko savo nepilnamečius vaikus E. B. ir K. B., su jais bendrauja labai dažnai, rūpinasi jų ugdymu, gyvenimo sąlygomis ir panašiai. Jos ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšys yra labai stiprus, abu vaikai nori kuo greičiau grįžti namo. Jos manymu vaikų grįžimui į namus yra visos sąlygos: ji alkoholio nevartoja, dirba (duomenys neskelbtini), kas jai garantuoja stabilias pajamas. Turi gyvenamąjį būstą, gyvena jai suteiktame socialiniame būste, kuriame yra visos sąlygos vaikams augti bei mokytis. Ji nori vaikus auginti pati ir mano, kad turi tam pakankamai įgūdžių. Nurodo, kad visos priežastys, kurių pagrindu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutartimi buvo išduotas teismo leidimas paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą, yra išnykusios, todėl mano, jog nėra jokio teisinio pagrindo laikinai apriboti jai motinos teises jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu laikinai bus apribota atsakovės motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, atsakovė su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu iš jos sutinka tik iš dalies, kadangi pagal savo finansines galimybes galėtų teikti kiekvienam vaikui tik po 150 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, gyvena jai suteiktame socialiniame būste, kadangi neturėjo darbo, nuolatinio pajamų šaltinio, todėl susidarė įsiskolinimas už komunalinius mokesčius. Atsakovei mokamas minimalus darbo užmokestis, kito pajamų šaltinio ji neturi. Atsakovė įvertinusi savo finansines galimybes, siekiant protingos interesų pusiausvyros, mano, kad tikslinga iš jos priteisti vaikų išlaikymui kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsakovas N. B. atsiliepime į ieškinį prašo tenkinti ieškovės reikalavimus pilnai. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir sąlygų prižiūrėti bei rūpintis vaikais neturi. Savo būsto neturi, todėl po laisvės atėmimo bausmės jį gyventi priims jo sesuo, tačiau gyventi su vaikais ten nebus sąlygų. Sutinka, kad būtų neterminuotai apribota jam tėvo valdžia jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Mano, kad paėmus vaikus iš jų tėvų, jų teisės ir geriausi interesai nebus pažeisti, jų gyvenimo, ugdymo, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos bus užtikrintos (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo trečiajam asmeniui įteiktas tinkamai.
Teismo posėdžio metu ieškovės Vaiko teisių apsaugos tarnybos įgaliota atstovė Jurgita Drūlienė ieškinį palaikė, pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad nepilnamečiui E. B. yra nustatyti tam tikri susirgimai ir atsakovės elgesys įtakoja vaiko emocinę būseną, jis tampa nevaldomas, jam kyla agresijos, pykčio priepuoliai dėl ko jis gali susižaloti tiek pats, tiek aplinkinius asmenis ir tai neigiamai atsiliepia vaikui. Jų vertinimu atsakovai yra socialiai neatsakingi, vengia vykdyti pareigas nepilnamečiams vaikams, nepuoselėja emocinio ryšio su nepilnamečiais vaikais, nuosekliai nebendrauja, nesirūpina, nepaiso valstybės jiems siūlomos pagalbos, o tiek kiek ta pagalba maža dalimi yra priimama, ji neduoda teigiamų rezultatų, bet vertinant tai, jog atsakovės ryšys su vaikais visiškai nėra nutrūkęs, motina siekia susigrąžinti vaikus į šeimą, kurie taip pat nori grįžti į šeimą, jų manymu vaikų interesus atitiktų laikinas motinos valdžios ribojimas. Tuo tarpu vertinant tai, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo jis vedė netinkamą gyvenimo būdą, pasižymėjo agresyviu elgesiu, jų manymu vaikų interesus labiausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Atsakovė nepripažįsta šeimoje vyraujančių problemų, ji tiesiog atsisako bendradarbiauti ir priimti siūlomą pagalbą nepaaiškindama priežasčių. Galima sakyti, kad atsakovė vaikų ugdymu iš esmės nesidomi, nes užklausia tik atsitiktinai susitikdama. Atsakovas taip pat nesidomi vaikų ugdymu. Atsakovė atvyksta į (duomenys neskelbtini) pabendrauti su vaikais vieną arba du kartus į mėnesį, tačiau vaikai lanko ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena ir atsakovė, tad jie susitinka po pamokų, tad tas bendravimas neoficialus vyksta. Buvo atvejis, kai mergaitė dėl kažkokių priežasčių nenorėjo eiti į ugdymo įstaigą ir atsakovė sudarė sąlygas neiti į ugdymo įstaigą. Buvo atvejis, kai atsakovė berniukui nupirko energetinį gėrimą. Šiuo metu atsakovė susirado darbą, poroje nepriklausomybių ligų konsultacijų ji dalyvavo. Atsakovas iki terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo netinkamai įgyvendino savo pareigas, tad tikėtina, kad tas gyvenimo būdas nepasikeis ir jam grįžus į laisvę. Vaikų poreikių išlaikymui jie kaip ir neįrodinėja, nes jie nėra didesni nei minimali mėnesinė alga. Šiai dienai vertina, kad atsakovas atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės įsidarbinti yra ribotos, o atsakovė dirba, tad turi galimybę prisidėti prie išlaikymo. Nepilnametis E. B. šiuo metu yra išvykęs mokytis į (duomenys neskelbtini), kuris skirtas vaikams turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, taip pat specialiųjų mokymosi poreikių. Vaikai aplankymu metu teigė, kad turi artimesnį ryšį su motina, o ne su tėvu.
Teismo posėdžio metu atsakovė L. T. su pateiktu ieškiniu nesutiko ir papildomai paaiškino, kad ji nori, jog vaikai grįžtų į šeimą. Buvo, kad ji išgerdavo, kiek gali vaikus lanko, stengiasi. Socialinė darbuotoja lankosi tik kartą į mėnesį. 2025 m. rugsėjo 10 d. pas ją lankėsi socialinė darbuotoja, ji pas ją į vidų pati nėjo. Anksčiau turėjo problemų su alkoholiu, dabar jau problemų neturi, po to, kai išsiskyrė su buvusiu draugu, virš pusės metų. Neturi problemų su alkoholiu apie metus, alkoholio dabar nevartoja apskritai, kitaip ji nedirbtų. Vaikus kiek gali, tiek lanko, kiek gali, apiperka juos. Atvejo vadyboje nustatytus įpareigojimus kiek galėjo, tiek vykdė. Lankė psichologo konsultacijas, kai turi laiko, kadangi dar dirba. Psichologo konsultacijoje paskutinį kartą buvo prieš mėnesį, o prieš tai nebuvo. Kiek gali stengiasi ir stengsis. Vaikus lanko, kaip galimybė leidžia, paskutinį kartą buvo penktadienį, o prieš tai praėjo keturios dienos, į savaitę bando nuvykti du kartus. Ji ugdyti jų negali, nes jie ne pas ją, bet ji su jais bendrauja. Berniukas dabar išvykęs į (duomenys neskelbtini), tai dabar su juo ji bendrauja tik „Messenger“ programėle, nes atstumas neleidžia, o su mergaite susitinka tiek (duomenys neskelbtini), tiek po mokyklos ji buvo atvykusi kelis kartus, taip pat bendrauja vaizdo skambučiais. Berniukui dabar ten yra režimas, tai kada jam paduoda telefoną, jis paskambina. Ji domėjosi kada galima skambinti. Pozityvios tėvystės kursai jai nebuvo šiai dienai pasiūlyti. Jai buvo paskirtos psichologo konsultacijos, buvo pasiūlyta metus gydytis nuo alkoholio, daugiau nepamena, kokie jai buvo įpareigojimai skirti. Energetinių gėrimų tikrai ji neperka, vaikai patys įsigijo. Ji gyvena viena socialiniame būste, bet draugą turi bendravimui, jie dažnai susitinka, apsilanko pas ją, kavos atsigeria, bet alkoholio nevartoja. Ji alkoholio švenčių dienomis neišgeria, dabar visiškai nevartoja alkoholio. Jai pavyko atsisakyti alkoholio savo pačios valia. Ji dabar dirba, jau 7 mėnesius dirba, jau trečią kartą toje pačioje darbovietėje dirba, laikinas darbas, pavaduoja. Kol kas ji neprisideda prie vaikų išlaikymo. Kiek gali tiek nuperka patiems vaikams, mokymosi priemones, į ekskursijas duoda, pasveikina dovanomis per šventes. Ji realiai nežino kiek reikalinga išlaikymui vaikams skirti, bet mano, kad kiek prašo ieškovė, ji neišgalėtų skirti, galėtų skirti kiekvienam vaikui po 150 Eur. Ji moka nuomą už dviejų kambarių socialinį būstą, moka mokesčius, tad prašomos sumos neišgalėtų teikti. Nesutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia, bet bus kaip bus, gal ir yra pagrindas. Darbo sutartį jai pratęsia kas tris mėnesius. Socialiniame būste yra tinkamos sąlygos vaikams gyventi. Su berniuku iš tiesų situacija yra problematiška, jis turi sutrikimų. Ji su vaikais kalbasi, vaikai nori grįžti namo. Priklausomybių ligų specialistų konsultacijose ji nesilankė. Negali pasakyti ar ji nemato poreikio, jai gal laiko pritrūksta. Anksčiau dukra po pamokų ateidavo į savaitę du kartus per savaitę, ji tuo metu nedirbo.
Teismo posėdžio metu atsakovas N. B. su pateiktu ieškiniu nesutiko ir papildomai paaiškino, kad su vaikais bendrauja, su berniuku daugiau, o su mergaite mažiau. Kiek jis žino atsakovė šiuo metu susitvarkė gyvenimą, negeria, tai mano, kad galėtų atsakovė auginti vaikus. Jis nesutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia. Dėl to, jog vaikai yra paimti, jis nėra kaltas, kas dėl to kaltas, jis nežino. Jo bausmės pabaiga (duomenys neskelbtini). Kai jį paleis iš įkalinimo įstaigos jis stengsis prižiūrėti vaikus, ras kur gyventi. Jis atlieka bausmę nuo (duomenys neskelbtini). Ne pirmą kartą atlikinėja bausmę, anksčiau atlikinėjo 2004 ir 2015 metais. Šiuo metu jis niekaip negalėtų įgyventi tėvo valdžios, jis rūpinasi ateičiai. Bendrauja su vaikais per taksofoną, stengiasi kuo dažniau pabendrauti, bet ne visada turi pinigų. Su sūnumi stengiasi pasiskambinti kas savaitę. Jie bendrauja, klausia kaip jam sekasi, kaip mokslai sekasi, prašo, kad nesmurtautų jis prieš kitus vaikus, nes dažnai sako, kad jį išprovokavo, tai prašo, kad neskriaustų vaikų. Žino, kad mokslai abiem sekasi prastokai. Išlaikymo neteikia, neturi galimybės užsidirbti šiuo metu. anksčiau laiko jo paleisti iš įkalinimo įstaigos negali dėl aukštos nusikalstamumo rizikos, nors lankė programas, bet jam išliko aukšta rizika. Jis bendrauja tik su vaikais, į globos įstaigą neskambino.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) direktorė J. V. Ž. paaiškino, kad nepilnamečiai vaikai E. B. ir K. B. 2024 m. balandžio 29 d. kartu su motina buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini), bet motina iškart išreiškė, kad nenori ten būti ir išvyko, jie dar jos ieškojo, nes buvo išvykusi su vaikais. Galiausiai ji atsisakė grįžti į (duomenys neskelbtini) ir buvo priimtas sprendimas, jog vaikai buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Vaikai pradžioje norėjo grįžti namo, bet su laiku apsiprato. Vis tik labai didelis noras yra išlikęs pas E. B., jis palaiko labai stiprų ryšį su mama, su tėčiu tokio ryšio niekada neįvardijo, bet mama jam be galo svarbus asmuo. Pats berniukas turi didelių emocinių elgesio sutrikimų, sunkiai jam sekasi ugdymo įstaigose, praktiškai pernai metais jis ugdymo įstaigos pabaigti negalėjo, buvo skirtas mokymasis namuose, nes jis tiesiog eidamas pro šalį trenkia, muša pasitaikančius po ranka vaikus. Mokykloje jau nebuvo rasta galimybių, kaip su juo toliau dirbti. Pats E. B. dažnai prašosi pas mamą ir iš tiesų mama su jų darbuotojais bendradarbiauja, telefonu kalbasi, skambinasi, suderintu laiku pristato vaiką. K. B. tokio didelio ir stipraus noro niekada nereiškė. Mama šioje vietoje vaikui svarbi. Šiai dienai E. B. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), kuris vienintelis teikia paslaugas tokiems vaikams. Jie dėjo labai dideles pastangas, samdė psichologus, bet vaiko elgesys išliko labai destruktyvus, tad mano, jog mamai būtų ypač sunku su juo susitvarkyti. K. B. visai puikiai adaptavosi, ji išsako, kad myli mamą, norėtų, kad tas gyvenimas būtų kitoks, bet galiausiai sutiko, kad mamai būtų laikinai apribota motinos valdžia, nes grįžti kartu su broliu pas mamą ji nemato galimybės. Ji pakankamai didelė mergaitė ir suvokia, kad neišeis kartu gyventi. Mergaitė abejoja ir dėl mamos naujų draugų, bet ji nori, kad ryšys su mama išliktų ir bendrautų. Pati mama bendrauja su vaikais, atvažiuoti, tai ne taip dažnai atvažiuoja, į mėnesį kartą. Vaikai užeina pas mamą. K. B. rečiau užeina. E. B. dažnai reikalauja būti nuvežtas pas mamą. Mama nuperka daiktų vaikams, nuperka ir rūbų ir vaišių, buvo telefonus nupirkus. Problemos toje šeimoje yra, kad keičiasi tie draugai, dabar alkoholio nefiksavo. Buvo skaudu, kai mama parašė mergaitei atsisveikinimo raštelį, kad ji ketina pasitraukti iš gyvenimo, tai mama kartais neapgalvotai pasielgia. Tikrai mato mamos pastangas, bet šiai dienai palaiko ieškovės ieškinį, kad skatinti mamai tvarkytis savo gyvenimą. Mama tuos žingsnius daro, bet tų pastangų nepakanka. Mergaitė tikrai neblogai mokinasi. Vaikų globos (rūpybos) išmokos gaunamos, iš jų vaikai išlaikomi. Jeigu tėvai skirs išlaikymą, tai tada išmoka sumažės atitinkama dalimi. Mama gražiai kalbasi su vaikais, tačiau jai reikia daug tėvystės įgūdžių, nes berniukas yra labai sudėtingas, o mergaitė yra savarankiška, jai reikia tik sudaryti sąlygas. Vaikai papasakoja, kad su tėčiu pabendrauja, jie telefonu pasišneka. Su darbuotojais tėtis nebendrauja. Mama kiek gali, tiek daro, bet ji kol kas dar per silpna, jai reikia stabilesnio gyvenimo.
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai L. T. ir N. B. yra nepilnamečių vaikų K. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-151-1060/2018 buvo nutraukta atsakovų santuoka bendrų abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 4 punktu, atsakovas N. B. įsipareigojo dukros K. B. ir sūnaus E. B. išlaikymui iki vaikų pilnametystės mokėti po 150 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta atsakovė L. T. (buvusi – B.).
Alytaus apylinkės tesimo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4846-939/2024 nutarta leisti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui paimti nepilnamečius vaikus E. B. ir K. B. iš jų įstatyminių atstovų – motinos L. T. ir tėvo N. B. Prienų rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 21 d. potvarkiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta likusiems be tėvų globos (rūpybos) K. B. ir E. B. laikinoji globa (rūpyba), skiriant vaikų laikinuoju globėju (rūpintoju) (duomenys neskelbtini).
Iš 2024 m. rugsėjo 5 d. pagalbos plano matyti, kad minėtą dieną vyko 14 atvejo vadybos posėdis, kurio tikslas – vadovaujantis specialistų rekomendacijomis peržiūrėti ir sudaryti tęstinį pagalbos planą šeimai, svarstyti vaikų atžvilgiu laikinosios globos tęsimą ar netęsimą. Minėtame plane nurodyta, kad 2024 m. gegužės 30 d. sudarytą pagalbos planą šeimai L. T. nesiekė įgyvendinti, nepriėmė siūlomų specialistų konsultacijų, nedalyvavo psichologo, priklausomybės ligų konsultanto konsultacijose, nuosekliai nedalyvavo jokioje programoje siekiant šalinti alkoholio vartojimo problemą. Nebendradarbiavo su atvejo vadybininke ir šeimai socialines paslaugas teikiančia darbuotoja, nesudarė sąlygų konsultacijas vesti namų aplinkoje, telefonu neatsiliepdavo, dažnu atveju būdavo užblokuotos, o retsykiais atsiliepus bendraudavo nepagarbiai, konfliktuodavo. Paslaugų gavėja neteikdavo teisingos informacijos apie šeimą, prieštaraudavo visoms siūlomoms pagalbos priemonėms arba neigdavo turimą specialistų informaciją ir pastebėjimus iš bendruomenės apie jos vedamą netinkamą gyvenimo būdą, alkoholio vartojimą, pašalinių asmenų būriavimąsi daugiabučio prieigose, policijos iškvietimus. 2024 m. rugsėjo 3 d. atliktas Pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikio vertinimas bei nustatyti socialinės rizikos veiksniai ir sritys, kuriose reikalinga intensyvi intervencinė pagalba. Minėtame plane nurodyta, kad laikinosios globos nepilnamečių vaikų atžvilgiu laikotarpiu L. T., vaikams gyvenant atskirai, nerodė iniciatyvos atliekant veiksmus, norint susigrąžinti vaikus į šeimą. Motina šiai dienai negali patenkinti vaikų poreikių, rūpintis jų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigų, siūlomos pagalbos atsisako ir neigia, kad jos reikia. Paslaugų gavėja nuosekliai nedalyvauja jokioje programoje siekiant gydyti turimą priklausomybę alkoholiui, gaunama informacija iš bendruomenės, kad moteris pastebima galimai neblaivi, su kitais asmenimis vartojanti alkoholinius gėrimus gyvenamojo daugiabučio kieme. Moteris vyko į reabilitacijos centrą vienerių metų gydymuisi, tačiau šioje programoje išbuvo tik 2 dienas. Analizuojant tėvystės įgūdžius, pastebima, kad motina stokoja tėvystės gebėjimų, negeba atpažinti ir atliepti vaikų emocinių poreikių, vaikai neturi tvaraus ir saugaus ryšio su motina. Stresinėse ar kitose sudėtingose situacijose motina veikia impulsyviai, savo jausmus ir emocijas perduodama vaikams. L. T. sudėtinga savarankiškai funkcionuoti, nuolat kyla problemos neigiamai veikiančios motinos gebėjimus patenkinti vaikų poreikius, t. y. priklausomybės, toksiški santykiai, bedarbystė, paslaugų gavėja nesprendžia problemų. Motina L. T. nesinaudoja galimais pagalbos ištekliais, nesuvokia pagalbos reikalingumo, atsisako priimti pagalbą, nėra motyvuota spręsti problemas, todėl vaikams nėra saugu grįžti gyventi drauge su motina. Vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, priimtas sprendimas, šeimai toliau tęsti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas, o nepilnamečių vaikų atžvilgiu tęsti laikinosios globos laikotarpį. Pagalbos planas L. T. šeimai sudarytas trijų mėnesių laikotarpiui, numatomos pagalbos priemonės: 1) ugdyti suvokimą ir gebėjimus kaip vaikams užtikrinti augant namuose emociškai ir fiziškai saugią aplinką. Siekti formuoti atsakingą ir autoritetingą motinos elgesį (pagalbos priemonė, veiksmas: dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymuose, skirtuose tėvams auginantiems sudėtingo elgesio, raidos sutrikimų turintiems paaugliams; kurti su vaikais pasitikėjimu ir pagarba paremtus tarpusavio santykius, sistemingai planuotis su vaikais bendravimą, juos lankant globos įtaigoje; prisidėti vaikus aprūpinant būtinais drabužiais, avalyne, mokymosi ir kitomis priemonėmis; domėtis vaikų mokymosi procesu, juos skatinti būti atsakingais, pareigingais, laikytis bendro elgesio taisyklių; siekti prisidėti sūnui užtikrinti psichiatrinės, psichologinės pagalbos organizavimą); 2) gerinti motinos emocinę savijautą, formuoti atsakingą požiūrį į kuriamus asmeninius santykius ir jų įtaką vaikams (pagalbos priemonė, veiksmas: nuosekliai dalyvauti psichologo konsultacijose (bent 1 kartas per dvi savaites); nepalaikyti toksiškų santykių, kuriose patiriamas emocinis ir fizinis smurtas); 3) šalinti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą (pagalbos priemonė, veiksmas: sistemingai dalyvauti Priklausomybės ligų konsultanto konsultacijose (bent 1 kartas į dvi savaites); užsiregistruoti Respublikiniame priklausomybės ligų centre, konsultacijai, siekiant įsivertinti gebėjimus kontroliuoti alkoholio vartojimą ir apmąstyti šio vartojimą daromą įtaką kasdieniniam funkcionavimui; paslaugų gavėja pasirinko priimti medikamentinį gydymą (kodaciją). Jei pasirinkta pagalbos priemonė nebus efektyvi, L. T. įsipareigojo dalyvauti „Minesotos“ programoje; pagal galimybes dalyvauti anoniminių alkoholikų grupėse; nepalaikyti santykių su asmenimis kurie įtraukia vartoti alkoholinius gėrimus, į namus neįsileisti blogą reputaciją turinčių asmenų; savarankiškai stiprinti emocinį nusistatymą ir savikontrolę nevartojant alkoholinių gėrimų); 4) geranoriškai bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais (sudaryti sąlygas konsultacijoms su socialiniu darbuotoju ir atvejo vadybininku vykti šeimos namuose, nevengti kontakto, atsiliepti telefonu; teikti apie šeimą teisingą informaciją).
Iš 2025 m. sausio 21 d. pagalbos plano matyti, kad minėtą dieną vyko 16 atvejo vadybos posėdis. Minėtame plane nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. sudarytą pagalbos planą L. T. nesiekė įgyvendinti. Paslaugų gavėja nebendradarbiavo su šeimai socialines paslaugas teikiančiais specialistais, neatsiliepdavo į telefoninius skambučius, neatrašydavo į tekstines žinutes, neįsileisdavo į namus. L. T. nesinaudojo jokiomis siūlomomis paslaugomis siekiant šalinti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą. Paslaugų gavėja nedalyvavo jokioje gydymosi programoje siekiant pasveikti nuo alkoholizmo taip pat nedalyvavo Priklausomybės ligų konsultanto konsultacijose, Anoniminių alkoholikų grupėse. Teisėsaugos pareigūnai pateikė informaciją, kad L. T. yra fiksuojama įvykiuose apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų, emociškai nestabilaus elgesio, nusiteikusi agresyviai aplinkinių atžvilgiu. L. T. nesiekė stiprinti pozityvios motinystės gebėjimų, nedalyvavo efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymuose, nuosekliai nesilankė psichologės konsultacijose. Paslaugų gavėja vaikus lankė globos įstaigoje, siekė su vaikais išlaikyti bendravimą. L. T. visu šiuo laikotarpiu vaikams gyvenant atskirai, nerodė iniciatyvos atliekant veiksmus, norint susigrąžinti vaikus į šeimą. Motina šiai dienai negali patenkinti vaikų poreikių, rūpintis jų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigų, siūlomos pagalbos atsisako ir neigia, kad jos reikia. L. T. sudėtinga savarankiškai funkcionuoti, nuolat kyla problemos neigiamai veikiančios motinos gebėjimus patenkinti vaikų poreikius, t. y. priklausomybės, toksiški santykiai, smurtinis elgesys, atsakingos tėvystės, vaikų priežiūros, emocinių ir fizinių poreikių suvokimo ir tenkinimo įgūdžių stoka, paslaugų gavėja nesprendžia problemų, nepriima paslaugų. Tėvas N. B. atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu dukra K. B. teigė, kad su tėvu nebendrauja, sūnus E. B. yra išsakęs, kad kartais bendrauja su tėvu trumposiomis tekstinėmis žinutėmis, telefoniniais skambučiais. Dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės tėvas neturi galimybės auginti vaikus. Motina L. T. nesinaudoja galimais pagalbos ištekliais, nesuvokia pagalbos reikalingumo, atsisako priimti pagalbą, nėra motyvuota spręsti problemas, todėl vaikams nėra saugu grįžti gyventi drauge su motina. Vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, priimtas sprendimas, šeimai toliau tęsti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas, o nepilnamečių vaikų atžvilgiu tęsti laikinosios globos laikotarpį. Pagalbos planas L. T. šeimai sudarytas trijų mėnesių laikotarpiui. L. T. rekomenduota siekti analogiškų, kaip ir ankstesniame plane numatytų pagalbos priemonių įgyvendinimo.
Iš 2025 m. gegužės 7 d. pagalbos plano matyti, kad minėtą dieną vyko 17 atvejo vadybos posėdis. Minėtame plane nurodyta, kad tėvas N. B. atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę. Praeito posėdžio metu vyriškis išsakė, kad iki bausmės atlikimo vedė netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, šeimoje pasižymėjo smurtaujančiu, agresyviu elgesiu, neatliko tinkamai tėvo funkcijų. N. B. atlikęs laisvės atėmimo bausmę, neturės artimo tinklo, kuris jį palaikytų ir skatintų vesti atsakingą gyvenimo būdą, suteiktų prieglobstį, vyriškis išsakė, kad yra alkoholikas ir neatmeta atkryčio galimybės esant laisvėje, dėl šių aplinkybių tėvas neturėtų sąlygų pasirūpinti vaikais. Bendraujant su vaikais yra gaunama informacija, kad su tėvu epizodiškai bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, artimo santykio neturi. Vaikams negyvenant šeimoje buvo organizuoti keturi atvejo nagrinėjimo posėdžiai, tėvas N. B. nuotoliu dalyvavo dvejuose, motina L. T. dalyvavo trijuose posėdžiuose. Per laikinosios globos nustatymo laikotarpį paslaugų gavėja bendradarbiavo tik epizodiškai su šeimai socialines paslaugas teikiančiais specialistais. Nuolatos kartodavosi aplinkybės, kai L. T. nesudarydavo sąlygų konsultacijoms vykti šeimos namuose, neatvykdavo į iš anksto suderintas konsultacijas įstaigoje, neatsiliepdavo į telefoninius skambučius, neatrašydavo į tekstines žinutes. Paslaugų gavėja atsisakydavo su atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja aptarti sudarytus pagalbos planus ir jų įgyvendinimą, nesutikdavo, kad būtų teikiama socialinio darbuotojo tarpininkavimo paslauga registruojantis į konsultacijas, pateikus įvairių sričių specialistų kontaktus L. T. savarankiškai neužsiregistruodavo į konsultacijas, o užsiregistravus, jas nuolatos atidėliodavo arba jose nedalyvaudavo. Paslaugų gavėja atsisakydavo siūlomų paslaugų, tačiau ir savarankiškai neieškojo, nesinaudojo alternatyviomis pagalbos priemonėmis. Laikinosios globos laikotarpiu L. T. pozicija išliko gynybiška, paslaugų gavėja nepripažino, kad turi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, todėl nebuvo motyvuota priimti ir atsakingai naudotis pagalbos priemonėmis. Visos laikinosios globos laikotarpiu, policijos pareigūnai fiksavo įvykius, kurių metu L. T. buvo nustatyti neblaivumai, pranešimuose būdavo minimi pašaliniai asmenys, kurie visuomenėje žinomi, kaip turintys alkoholio vartojimo problemą, taip pat buvo fiksuotas moters agresyvus elgesys prieš pareigūnus. Paslaugų gavėjos gyvenime išlieka problemos dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir moteris toliau kuria artimus santykius su tokią pačią problematiką turinčiais asmenimis. Paskutinio sudaryto pagalbos plano laikotarpiu, pastebima, kad L. T. vis rečiau vaikus lanko globos įstaigoje, argumentuodama, kad neturi tam laiko dėl darbinės veikos, namuose vykdomų remontų ir kitų priežasčių. Motina su vaikais nėra sukūrusi emociškai saugaus ryšio ir bendravimo, kadangi nedrįsta vaikų drausminti ar nukreipti geresne linkme, bijo susilaukti stipraus pasipriešinimo, vaikų nepagarbos, necenzūrinių žodžių, fizinių veiksmų. Paslaugų gavėja nedalyvavo efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymuose ir psichologo konsultacijose. Moteris ilgą laiką neturėjo pajamų arba jos būdavo atsitiktinės, todėl finansinė situacija tapo sudėtinga, paslaugų gavėja turi skolų už socialinį būstą. L. T. visu šiuo laikotarpiu vaikams gyvenant atskirai, nerodė iniciatyvos atliekant veiksmus, norint susigrąžinti vaikus į šeimą. Motina šiai dienai negali patenkinti vaikų poreikių, rūpintis jų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigų, siūlomos pagalbos atsisako ir neigia, kad jos reikia. L. T. sudėtinga savarankiškai funkcionuoti, nuolat kyla problemos neigiamai veikiančios motinos gebėjimus patenkinti vaikų poreikius. Vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, priimtas sprendimas, kreiptis į teismą dėl tėvų L. T. ir N. B. valdžios ribojimo ir vaikų atžvilgiu nuolatinės globos nustatymo Taip pat šeimai tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinių paslaugų teikimą.
Iš 2025 m. sausio 20 d. Globojamojo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad K. B. palaiko ryšį su mama, daugiausiai nuotolinėmis ryšio priemonėmis – per „Messenger“ programėlę. Mama po Kalėdų atvežė jai dovanų. Mergaitė patvirtino, kad mama nevykdo jai paskirtų įpareigojimų. Taip pat nurodė, kad su tėčiu susirašinėja per „Messenger“ programėlę. Tėtis, kai turi galimybę, parašo mergaitei ir klausia jos, kaip sekasi jai pačiai ir broliui. Globėjas taip pat nurodė, kad mergaitė su motina bendrauja - pasikalba su ja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, susitinka. Pati motina taip pat paskambina į bendrą šeiminių namų telefoną pasiteirauti, kaip sekasi dukrai ir jos broliui. Motina paskutinį kartą buvo atvykusi į šeiminius namus 2024 m. gruodžio 29 d. (apsilankymo ir informacijos gavimo data – 2025 m. sausio 17 d.), atvežė dukrai dovanų. Globotinė šventė Kūčias pas motiną namuose. Kartais trumpai - kelioms valandoms, motinai su dukra leidžiama susitikti ir pabendrauti (duomenys neskelbtini) (su globėjo leidimu).
Prienų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras 2025 m. rugsėjo 15 d. rašte Dėl L. T. informacijos apie šeimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, jog atsakovė sudaryto pagalbos plano nesiekė įgyvendinti, nesinaudoja siūlomomis paslaugomis. Moteris nesudaro sąlygų šeimos namuose teikti konsultacijų, nepripažįsta problemų, nekeičia gyvenimo būdo. L. T. ne visada bendrauja su socialiniais darbuotojais, o bendraudama būna impulsyviai nusiteikusi, bendrauja pakeltu tonu, atžagariai, vartoja nepagarbius išsireiškimu darbuotojų atžvilgiu. Nurodo, kad neturi patvirtinančių duomenų, jog L. T. keitė gyvenimo būdą, šalino priklausomybę alkoholiui, nebepalaikė toksiškų, smurtinių santykių, todėl mane, kad motina nėra pasirengusi tinkamai vykdyti pareigas nepilnamečių vaikų K. B. ir E. B. atžvilgiu.
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. rašto Dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2025 m. rugsėjo 11 d. Policijos registruojamų įvykių registre fiksuoti 5 įvykiai atsakovės gyvenamojoje vietoje. Taip pat 2025 m. gegužės 30 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad L. T. per minėtą laikotarpį padarė 13 administracinių nusižengimų, paskirtas baudas yra sumokėjusi.
Iš atsakovės L. T. pateiktų duomenų matyti, kad nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovė neturi, gyvena dviejų kambarių jai suteiktame socialiniame būste, šiuo metu dirba individualios priežiūros darbuotoja terminuota darbo sutartimi nuo 2025 m. kovo 14 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d., darbdavio charakterizuojama teigiamai. Byloje pateikta pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas laikotarpiu nuo 2025 m. kovo mėnesio iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio patvirtina, kad jos darbo užmokestis vidutiniškai siekia 1013,78 Eur į rankas.
Dėl laikino motinos valdžios ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Vienas esminių laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumų yra tas, kad, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tokiu atveju biologinių tėvų valdžia nebegali būti atkurta.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės (tėvų valdžios apribojimas) turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2008">3K-3-209/2008</a>). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-114/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-114/2013">3K-7-114/2013</a>). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI3LTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-327-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-327-378/2020">e3K-3-327-378/2020</a>; 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-943/2024).
Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Jeigu tėvai tinkamai nesirūpina vaikais, vengia su jais bendrauti, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.
Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog atsakovai L. T. ir N. B. tinkamai neatliko pareigų prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus K. B. ir E. B., šeima Vaiko teisių apsaugos tarnybai yra žinoma nuo 2017 metų, nuo minėto laikotarpio nepilnamečio vaiko K. B. atžvilgiu fiksuoti 8 galimi smurto prieš vaiką atvejai ir 16 galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, tuo tarpu nepilnamečio vaiko N. B. atžvilgiu fiksuota 11 galimų smurto prieš vaiką atvejų ir 21 galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas. Šeimai nuo 2018 m. liepos 2 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos, nuo 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytas pagalbos šeimai planas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo minėto pirmojo posėdžio datos iki 2025 m. gegužės 7 d. įvyko 17 atvejo vadybos posėdžių, kurių metu būdavo peržiūrimas tęstinis pagalbos šeimai planas, jis papildomas, sprendžiama dėl tolimesnių paslaugų poreikių. Pažymėtina, jog Alytaus apylinkės tesimo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi, atsižvelgus į vaikų motinos priklausomybę alkoholiui, patirtą sugyventinio smurtą, vaikų tėvo laisvės atėmimo bausmės atlikimą įkalinimo įstaigoje, dėl ko tėvai negalėjo ir negebėjo tinkamai auginti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, užtikrinti jiems saugias gyvenimo sąlygas, leista paimti nepilnamečius vaikus E. B. ir K. B. iš jų įstatyminių atstovų – motinos L. T. ir tėvo N. B. Iš byloje pateiktų 2024 m. rugsėjo 5 d., 2025 m. sausio 21 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. pagalbos planų matyti, kad atsakovei buvo sudarytas pagalbos priemonių planas, siekiant išspręsti šeimoje kylančias problemas, tačiau atsakovė L. T. nesiekė įgyvendinti priemonių plane numatytų įpareigojimų, nepriėmė siūlomų specialistų konsultacijų, nedalyvavo psichologo, priklausomybės ligų konsultanto konsultacijose, nuosekliai nedalyvavo jokioje programoje siekiant šalinti alkoholio vartojimo problemą, nebendradarbiavo su atvejo vadybininke ir šeimai socialines paslaugas teikiančia darbuotoja, nesudarė sąlygų konsultacijas vesti namų aplinkoje, ignoravo telefono skambučius, o atsiliepusi bendraudavo nepagarbiai, konfliktuodavo. Taip pat atsakovė neteikdavo teisingos informacijos apie šeimą, prieštaraudavo visoms siūlomoms pagalbos priemonėms arba neigdavo turimą specialistų informaciją ir pastebėjimus iš bendruomenės apie jos vedamą netinkamą gyvenimo būdą, alkoholio vartojimą, pašalinių asmenų būriavimąsi daugiabučio prieigose, policijos iškvietimus, nerodė iniciatyvos siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą. Tuo tarpu atsakovas N. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kalėjime atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, todėl pasirūpinti vaikais negali, pokalbių metu pripažino, kad anksčiau vedė netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, šeimoje pasižymėjo smurtaujančiu, agresyviu elgesiu, neatliko tinkamai tėvo funkcijų. Minėtų duomenų visumą patvirtina, kad atsakovai nedėjo pakankamai pastangų, kad galėtų tinkamai atlikti pareigą auginti, auklėti ir tinkamai prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, savarankiškai atsakovai negeba išspręsti kylančių iššūkių užtikrinant nepilnamečių vaikų priežiūrą, auklėjimą ir saugias vaikų psichikai ir fiziniams poreikiams būtinas sąlygas.
Nors abiem nepilnamečių vaikų tėvams buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės keisti savo gyvenimo būdą, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, tačiau dėl nepilnamečių tėvų pastangų stokos ir socialinių įgūdžių trūkumo, probleminė šeimos situacija per ilgą laiką esmingai nepasikeitė. Pastebėtina, jog byloje surinktais duomenimis, taip pat išklausius (duomenys neskelbtini) atstovės paaiškinimų paaiškėjo, kad nepilnametis E. B. turi specialiųjų poreikių, emocinių elgesio sutrikimų, jam sunkiai sekasi ugdymo įstaigose, todėl vaikui reikalinga ypatinga priežiūra, siekiant daryti teigiamą įtaką, jam būtini naudingi, sveiki ir palankūs, o ne žalingi suaugusiųjų pavyzdžiai, todėl nepilnamečio vaiko tėvai taip pat turi būti ypač atsakingi.
Iš byloje esančių duomenų, taip pat teismo posėdžio metu proceso dalyvių duotų paaiškinimų galima daryti išvadą, jog atsakovė L. T. pastaruoju metu ėmėsi tam tikrų veiksmų keisti savo elgesį – įsidarbino terminuota darbo sutartimi, nurodė, kad lankėsi vienoje psichologo konsultacijoje ir savarankiškai sugebėjo išspręsti alkoholizmo problemą, išsiskyrė su buvusiu draugu, kuris vedė netinkamą gyvenimo būdą. Taigi, atsakovė nors ir labai lėtai, tačiau pastaruoju metu ėmėsi daryti teigiamus pokyčius savo gyvenime, siekiant, kad nepilnamečiai vaikai grįžtų į šeimą. Be kita ko, byloje nustatyta, kad atsakovė L. T. domisi vaikais, jų pasiekimais, stengiasi juos aplankyti, prisideda prie vaikų gyvenimo sąlygų gerinimo – nupirko jiems telefonus, planšetinį kompiuterį, drabužių, pasveikina įvairių švenčių proga. Taip pat, byloje nustatyta, jog atsakovės L. T. ir nepilnamečio vaiko E. B. ryšys yra ypač stiprus. Tuo tarpu atsakovas N. B., nors šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, taip pat siekia išlaikyti ryšį su nepilnamečiais vaikais, su jais susiskambina, kalbasi, pokalbių metu domisi jų pasiekimais.
Vis tik, teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, jog vien tai, jog atsakovė pastaruoju metu galimai pradėjo keisti savo elgesį bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jos elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDgtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-548-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-548-915/2015">3K-3-548-915/2015</a>). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Mi8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-92/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-92/2014">3K-3-92/2014</a>).
Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135), o sunkiai išsprendžiama tėvų alkoholizmo problema gali būti svarus pagrindas griežtai suvaržyti tėvų valdžią, pabrėžiant kertinę geriausių vaiko interesų apsaugos svarbą (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2000 m. vasario 8 d. sprendimą byloje Scott prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 34745/97).
Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti EŽTT ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad valstybės būtinumas įsikišti į šeimos gyvenimą paimant iš jos vaiką, o vėliau ir ribojant tėvams tėvų valdžią, pateisinamas dėl valstybės turimos pareigos garantuoti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis jis galėtų tinkamai augti, vystytis, ugdytis, jei tai esamu momentu nėra įmanoma vaiko tėvų šeimoje, net ir teikiant jiems būtiną pagalbą. Sprendžiant vaiko ir jo tėvų interesų pusiausvyros klausimą, nepaisant vaiko tėvų pirmumo teisės auginti savo vaiką ir vaiko teisės būti ugdomam ir auklėjamam jo tėvų šeimoje, tais atvejais, kai vaiku jo tėvai negali tinkamai pasirūpinti, valstybė skubiai privalo užtikrinti vaiko teisių bei interesų apsaugą, nes vaikas yra lengvai pažeidžiamas teisės subjektas, kuriam parama ir tinkamas suaugusiųjų vedimas reikalingi kasdien.
Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. Taigi, šiuo konkrečiu atveju netgi pripažįstant pastaruoju metu tam tikrus teigiamus atsakovės elgesio pokyčius, dar nėra pagrindo teigti, kad problemos lėmusios netinkamą motinos pareigų įgyvendinimą ir kenkiančios pamatinėms vaikų teisėms ir interesams, yra visiškai išnykusios, o atsakovės atlikti pokyčiai išliks stabilūs. Paminėtina, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė paskirtų įpareigojimų iš esmės nevykdė arba vykdė juos tik iš dalies, atsakovė nebendradarbiavo su socialinėmis darbuotojomis, ji nebuvo pakankamai motyvuota keisti savo gyvenimo būdą, jos elgesys nesikeitė ilgą laiką, todėl konstatuoti, kad pastaruoju metu pačios atsakovės nurodyti pokyčiai bus ilgalaikiai, šiai dienai dar nėra pagrindo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagrindinės atsakovės problemos buvo susijusios su alkoholio vartojimu ir nors atsakovė teisme nurodė, kad alkoholio nebevartoja, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų iš esmės nepateikė. Atsakovė šių duomenų nėra pateikusi ir ieškovei pagalbos planų sudarymo posėdžių metu, byloje nėra duomenų, jog atsakovei būtų buvęs atliktas etilo gliukuronido testas, kuris bent iš dalies patvirtintų atsakovės nurodytas aplinkybes apie visišką alkoholio nevartojimą. Taigi vien tik pačios atsakovės deklaratyvūs teiginiai, kad ji nebevartoja alkoholio dar nepatvirtina minėtos aplinkybės.
Tuo tarpu nepilnamečių vaikų tėvo atžvilgiu paminėtina, jog atsakovas šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę kalėjime ir akivaizdu, jog pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais negali dėl savo pačio kaltės ir neapgalvoto elgesio pasekmių, tačiau net ir būdamas įkalinimo įstaigoje, atsakovas siekia išlaikyti ryši su nepilnamečiais vaikais. Teismo vertinimu minėtos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad atsakovas yra linkęs toliau išlaikyti socialinius santykius ir siekti rūpinti vaikais išėjęs iš įkalinimo įstaigos, galimai pakeisti savo netinkamą elgesio būdą, imtis gyventi dorai ir užtikrinti vaikams sveiką ir saugią aplinką. Duomenų, jog šiuo metu susidariusi padėtis negali pasikeisti vien dėl to, jog atsakovas šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, byloje nėra pateikta.
Pažymėtina, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).
Remiantis bylos duomenimis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių, kad atsakovai iki galo nesuvokia savo pareigų vaikams ir jų poreikių, turi daug problemų dėl savo pasirinkto gyvenimo būdo ir nepakankamai aktyviai imasi priemonių susigrąžinti nepilnamečius vaikus į šeimą, nors išlaiko tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį. Atsakovės galimi teigiami elgesio pokyčiai visų pirma yra naudingi pačiai atsakovei, tačiau minėti pokyčiai turi išlikti stabilūs, tuo tarpu šiai dienai, nėra pagrindo konstatuoti minėtų galimų pokyčių stabilumo, kuris leistų grąžinti nepilnamečius vaikus atsakovei. Tuo tarpu atsakovas, nors atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, palaiko ryšį su vaikais, taip pat išreiškė norą pakeisti susidariusią situaciją, todėl atsižvelgus į tai, kad atsakovo ir nepilnamečių vaikų ryšys dar gali būti atkurtas, atsakovas atlikęs bausmę turės galimybę įrodyti savo elgesio pokyčius, nors šiuo metu ir nėra pajėgus pasirūpinti vaikais, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į byloje ištirtų aplinkybių visumą, yra pagrindas atsakovams L. T. ir N. B. tėvų valdžią apriboti laikinai.
Atsakovams išaiškintina, jog apribojus tėvų valdžią, šis tėvų valdžios apribojimas panaikinamas išnykus aplinkybėms, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Apribojus tėvų valdžią, yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Pastaroji teisės norma reguliuoja laikinojo, ne nuolatinio pobūdžio teisinius santykius, t. y. vaiko gyvenamoji vieta nustatoma konkrečiam, laikinam terminui, t. y. iki teismo sprendimu bus nustatyta nuolatinė nepilnamečio vaiko globa.
Ieškovė prašo, priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, nustatyti nepilnamečių K. B. ir E. B. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 21 d. potvarkiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta likusiems be tėvų globos (rūpybos) K. B. ir E. B. laikinoji globa (rūpyba), skiriant vaikų laikinuoju globėju (rūpintoju) (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikinasis globėjas (rūpintojas) tinkami prižiūri nepilnamečius vaikus – tinkamai vykdo globėjo (rūpintojo) pareigas, globa (rūpyba) vyksta sklandžiai, nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, saugi aplinka. Globėjas (rūpintojas) atsakingai rūpinasi K. B. ir E. B. sveikata, ugdymu, tenkinami vaikų poreikiai, rūpinamasi vaikų emocinės savijautos užtikrinimu, skiriama dėmesio vaikų saviraiškos laisvei.
Teismas neturi duomenų, kad vaikų globėjas (rūpintojas) savo pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir nepilnamečių K. B. ir E. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina (duomenys neskelbtini) (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2006">3K-3-469/2006</a>; kt.).
Byloje esančiais duomenis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-151-1060/2018 buvo nutraukta atsakovų santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4. punktu atsakovas N. B. įsipareigojo dukros K. B. ir sūnaus E. B. išlaikymui iki vaikų pilnametystės mokėti po 150 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išlaikymą dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta L. T.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į tai, jog iš atsakovo N. B. teismo sprendimu jau buvo priteistas išlaikymas, ieškovė šioje byloje neprašo iš atsakovo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, tačiau prašo pakeisti minėtos nutarties 4. punktą dalyje dėl priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojo uzufrukto teise, skiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise nepilnamečių vaikų laikinasis globėją (rūpintoją) (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės L. T., jos nepilnamečio vaiko K. B. naudai materialinį išlaikymą po 305 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o nepilnamečio vaiko E. B. naudai materialinį išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė L. T. yra sveika, šiuo metu dirbanti, tačiau įsidarbinusi tik terminuota darbo sutartimi, jos vidutinis atlyginimas siekia 1013,78 Eur į rankas. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi transporto priemonių, gyvena socialiniame būste už kurį kas mėnesį moka nuomą. Atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat nurodė, kad turi įsiskolinimų už komunalinius mokesčius ir negalėtų vaikams mokėti ieškovės prašomų priteisti sumų. Atsakovės manymu, ji pagal savo finansines galimybes galėtų skirti teikti kiekvienam vaikui tik po 150 Eur dydžio išlaikymą.
Kaip minėta, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Atsakovė, kaip minėta, pradėjo dirbti, tačiau sudaryta tik laikina darbo sutartis, turi įsiskolinimų už komunalinius mokesčius, tačiau teismo posėdžio metu išklausius procese dalyvavusių asmenų paaiškėjo, kad atsakovė stengiasi prisidėti ir iš dalies prisideda prie vaikų gerovės – nupirko jiems telefonus, planšetinį kompiuterį, drabužių, pasveikina švenčių proga. Teismo vertinimu, tai kad atsakovė pradėjo dirbti yra teigiamas atsakovės poslinkis tinkamai gyventi, išmokėti susidariusį įsiskolinimą bei susigrąžinti vaikus į šeimą, jais pasirūpinti. Įvertinęs prašomas priteisti išlaikymo sumas kiekvienam vaikui kas mėnesį ir atsakovės turtinę padėtį, tai, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas yra indeksuojamas, taip pat tai, jog atsakovė šiai dienai gyvena socialiniame būste, neturi jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, stengiasi prisidėti ir prisideda prie vaikų gerovės nupirkdama jiems dovanėlių, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo mažintinas, ir iš atsakovės priteistina mokėti kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 27 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).
Globojamų (rūpinamų) vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjai (rūpintojai) uzufrukto teise ir tik vaikų interesams tenkinti, todėl nepilnamečiams vaikams K. B. ir E. B. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas laikinas globėjas (rūpintojas) (duomenys neskelbtini) (CK 3.185, 3.275 straipsniai).
Be kita ko, pažymėtina, jog CK 3.191 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai teismas atskiria vaikus nuo tėvų ar apriboja tėvų valdžią. Atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nebėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dalyje dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-151-1060/2018 patvirtintos atsakovų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4. punkto, dalyje dėl išlaikymo lėšų tvarkytojo uzufrukto teise, pakeitimo, kadangi apribojus tėvų valdžią minėta tėvų uzufrukto teisė pasibaigia įstatymiškai ir toliau vaikų minėtas priteistas lėšas uzufrukto teise tvarko teismo skiriamas laikinas globėjas (rūpintojas), kuris šiuo sprendimu paskirtas priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai), ieškinys byloje patenkintas iš dalies.
CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte taip pat numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, taigi minėtas žyminis mokestis iš atsakovų nepriteistinas.
Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta iš esmės atsakovų nenaudai ir atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šios išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.
Dėl kitų klausimų.
CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl teismas sprendžia inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
Pavestina Vaiko teisių apsaugos tarnybai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo (CPK 496¹ straipsnio 2 dalis).
Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 496-496¹ straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti atsakovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Laikinai apriboti atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečių vaikų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo.
Priteisti iš atsakovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jos nepilnamečių vaikų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. birželio 27 d.) iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams K. B. ir E. B. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Pradėti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnamečiams vaikams K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančią per Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.
Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančiai per Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių per 10 (dešimt) dienų pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir vaikų globėjo (rūpintojo) paskyrimo reikalingumo.
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintos kopijos.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą. Skubiai vykdytinų sprendimo dalių apskundimas jų vykdymo nesustabdo.
Teisėjas Paulius Rimeikis
