Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Teisėja Ingrida Kirsnytė Administracinė byla Nr. ATP-105-350/2013

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00038-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė T. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 str. 2 d., bei 126 str. 1 d. subendrinta 1300 Lt (tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu vieneriems metams už tai, kad jis 2012-12-26, apie 0.45 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1.07 prom. girtumas, galima paklaida 5 proc.) ir automobilis sustojo kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje prie T g. 2 namo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Apeliaciniu skundu T. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad 2012-12-26 apie 0.15 val. su draugu L. G. atvažiavo į T gatvėje esantį naktinį barą, išgerti alkoholinių gėrimų. Automobilį paliko prie T g. 2 namo, tačiau nepastebėjo, kad toje vietoje yra kelio ženklas, draudžiantis statyti automobilius. Užėję į barą išgėrė po 150 g degtinės, nusipirko alkoholinių gėrimų ir paprašė pardavėjos iškviesti taksi, kuriuo norėjo važiuoti pas draugę. Išėjus į gatvę pamatė policijos pareigūnus, kurie pasakė, kad jo automobilis stovi draudžiamoje vietoje, todėl pradėjo rašyti ATP protokolą, po to nustatė jo girtumą ir į ATP protokolą įrašė, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Pažymi, kad į barą atvažiavo blaivus, išgėrė tik bare. Tai gali patvirtinti ir naktiniame bare dirbusios pardavėjos M. E., bei Žydra, kurias nagrinėjant jo skundą žada atvesti pats. Tokiu būdu teigia, kad yra nepagrįstai nubaustas už tai, kad vairavo neblaivus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuras prašo T. K. skundo netenkinti. Mano, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas neginčija apylinkės teismo nutarimo dėl jo nubaudimo pagal ATPK 1241 str. 2 d., tačiau nesutinka dėl jo nubaudimo už tai, kad jis vairavo būdamas neblaivus. Iš apeliacinio skundo matyti, kad T. K. iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog T. K. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

ATPK 126 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Pirmos instancijos teismo išvados dėl T. K. kaltės pakankamai argumentuotos, padarytos įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi teismo posėdžio metu duotais liudytojų V. G. parodymais apie tai, kad jis matęs T. K. išlipantį iš automobilio, nueinantį į naktinį barą, stovintį prie kasos, o už kelių minučių išeinantį iš baro; R. B. parodymais apie tai, kad prieš tikrinant T. K. girtumą pastarasis aiškinęs, kad gėręs alkoholio iš vakaro, ar dienos metu; P. M. parodymais apie, tai, kad matė apeliantą išlipantį iš automobilio, nueinantį į naktinį barą-parduotuvę ir būnant jame, tačiau tikrai nematė jo vartojant alkoholio šiose patalpose. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino matęs T. K. vartojantį alkoholį naktinio baro patalpose. Šių liudytojų suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti T. K. nėra nustatytas, todėl teismas priimdamas savo sprendimą jų parodymais rėmėsi pagrįstai. Be to, šiuos parodymus patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga – asmens blaivumo testas, kuriame nurodyta, kad 2012-12-26 0.45 val. T. K. nustatytas 1,07 promilės girtumas (b.l.19), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad iki girtumo nustatymo T. K. neigė vartojęs alkoholį (b.l. 17,18) pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo ir kt. byloje surinkti duomenys, kuriais teismas pagrįstai rėmėsi kaip apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais ir jų pagrindu priėmė skundžiamą nutarimą.

Apeliantas skunde prašo gražinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, bei skunde pateikia savo versiją dėl įvykio aplinkybių, tačiau jo pateikta versija nėra nauja, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jo parodymai buvo išnagrinėti ir įvertinti, teismo sprendimo pateiktos išvados yra motyvuotos, pagrįstos byloje surinktais duomenimis, todėl grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme ir pakartotinai tirti tas pačias faktines aplinkybes ir iš esmės atlikti pakartotinius ar jokios reikšmės asmens kaltei pagrįsti neturinčius, apelianto pageidaujamus proceso veiksmus nėra jokio pagrindo.

Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. K. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl T. K. kaltės daryti, todėl jo prašymas apklausti liudytojomis naktinio baro pardavėjas netenkintinas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o T. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Algirdas Gaputis