R. Š. pagal BK 138 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-1242-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17910-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1;

2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3;

2.1.16.1.10; 2.1.16.2.4; 2.1.15.4.3.2;

1.1.10.1.1

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 29 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui,

kaltinamajam R. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 valandų. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutartimi 136 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 22 MGL (1 100 Eur) baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. Š. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent 2025 m. gegužės 22 d., apie 17.00 val., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip tris smūgius S. S. į galvos, veido ir kitas kūno sritis, tuo nukentėjusiajam S. S. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus – poodines kraujosruvas dešinio skruosto srityje, kaklo dešinėje, krūtinės ląstos vidurinėje dalyje krūtinkaulio projekcijoje, dešinės akies apatiniame voke, muštines žaizdas dešinio paakio srityje, apatinės lūpos srityje, apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžimą, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino. Parodė, kad įvykio data nurodyta teisingai. Jis buvo (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, gyveno ten kartu su S. S. gal tris mėnesius iki šio įvykio. Gyveno antrame kambaryje, kambaryje gyveno 4-5 asmenys. Tą dieną kartu su S. S. vartojo alkoholį, pykosi nuo ryto. Jis jautėsi neblaivus, užmigo pievoje, bet grįžo prablaivėjęs. Tą dieną jie ryte trise išgėrė du butelius. Grįždamas į nakvynės namus, paėmė dar vieną butelį, kurį gėrė penkiese, tai jis išgėrė gal 5 stikliukus. Kai grįžo į kambarį, su S. S. buvo tik dviese. Tiksliai neprisimena dėl ko kilo konfliktas, bet mano, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas. Gali būti, kad konfliktas kilo dėl maisto, gal kažkas iš kažko kažką pavogė. S. S. mėgo jį paauklėti, gal kažką pasakė ir taip gavosi. Atsimena, kad smogė nukentėjusiajam į veidą, o daugiau smūgių neatsimena. S. S. nukrito ant žemės. Nemano, kad nukentėjusiam sudavė, kai jis gulėjo lovoje. Kai jis jam sudavė, nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės. Jis S. S. sudavė, atsisėdo ant lovos, atėjo budintis darbuotojas ir iškvietė policiją, atvažiavo policija ir jį pasiėmė. Po šio įvykio, kai S. S. grįžo iš ligoninės, jam tiesiog buvo gėda. Taip nurodyta, kad sudavė ne mažiau kaip tris smūgius, gal galėjo ir daugiau suduoti, bet mano, kad sudavė vieną kartą. Žinoma, kad nurodyti sužalojimai negalėjo atsirasti nuo vieno smūgio. Tikriausiai sudavė daugiau smūgių, bet atsimena tik vieną. Jis ne specialistas, tai su išvada sutinka. Su S. S. išsiskyrė ryte, kai jie paliko jį miegoti, susitiko tik vakare, o kas vyko per dieną jis nežino. Kai jis parėjo, S. S. buvo kambaryje. Neatkreipė dėmesio ar jis jau buvo sužalotas, nes ten gan tamsu. Šiuo metu gyvena gana neblogai, įsidarbino prieš tris mėnesius. Nusikalstamą veiką lėmė alkoholis, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Šiuo metu net nereikia stengtis, tiesiog gyvena tokioje aplinkoje, kur niekas negeria, jam gerai ir tai tinka. Planuoja susitvarkyti gyvenimą, tai tikriausiai užtruks laiko. Civilinį ieškinį pripažįsta. Jam antstoliai išskaičiuoja iš atlyginimo, o už ką – nežino. Savo elgesį vertina blogai, jam gėda. Seniau gerdavo vaistus dėl alkoholio vartojimo, dabar vaistų nebegeria, tiesiog pasikeitė aplinka ir patys žmonės. Bendruomenėje gali gyventi tiek, kiek nori. Jis savęs kaip agresyvaus žmogaus tikrai nevertina, dažniausiai kaltas alkoholis.

Be kaltinamojo R. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusysis S. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. gegužės 22 d., dienos metu su R. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, jis išgėrė litrą degtinės, alkoholį vartojo dviese, kažkur krūmuose (duomenys neskelbtini) mieste. Daugiau nuo šitos vietos nieko neatsimena – neatsimena kaip grįžo į (duomenys neskelbtini) nakvynės namus. Jam pačiam viską pasakojo (duomenys neskelbtini) nakvynės namų direktorius, kuris nurodė, kad jį sumušė R. Š. Jam pasakojo, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, rado jį gulintį lovoje. Kadangi yra sužalota jo veido dešinė pusė, jis įtaria, kad jį mušė, kai jis miegojo, tačiau kiek, kaip ir kuo jį sužalojo jis nežino, nes paprasčiausiai to neatsimena dėl neblaivumo. Viską atsimena tik nuo to laiko, kai jį prikėlė greitosios medicinos pagalbos medikai, tuomet jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrių, o paskui pervežė į (duomenys neskelbtini), kur nustatė dešinės pusės žandikaulio lūžį bei veido sumušimus. Ar įvykio metu kambaryje buvo kitų asmenų nežino, nes miegojo. Nori pabrėžti, kad kuomet R. Š. išgeria alkoholio, jam,,čiuožia stogas“, R. Š. jam yra sakęs, kad turi vartoti vaistus, kurie jį ramintų, bet jų negauna (1 t., b. l. 8–16). Papildomai apklaustas nukentėjusysis S. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose gyvena antri metai. Jį apgyvendino pirmame aukšte, antrame kambaryje. Kambaryje gyveno penki asmenys, vienas iš jų buvo R. Š. Su juo kartu gyveno apie 5 mėnesius. R. Š., būdamas blaivus, jam pasakodavo, kad turi vartoti raminančius vaistus, tačiau nežino dėl kokios priežasties. Nors tą laiką kartu gyvendami su R. Š. nesipyko, tačiau jis įkyriai prašydavo cigarečių pas kitą gyventoją. Jis pastebėjo, kad kai R. Š. pavartodavo alkoholio, jis tapdavo labai agresyvus, kažkokie užeidavo priepuoliai, tiesiog šaukdavo ant kitų gyventojų. Įvykio dieną, t. y. 2025 m. gegužės 22 d. ryte, kiek atsimena, kartu su R. Š. išėjo iš nakvynės namų, parduotuvėje jis nupirko 2 butelius 0,5 l degtinės ir (duomenys neskelbtini) mikrorajone, krūmuose kartu degtinę išgėrė. Jau kartu vartodami alkoholinius gėrimus, jie pradėjo su R. Š. konfliktuoti, negali pasakyti dėl kokios priežasties, bet galimai susipyko dėl maisto. Šiek tiek apsibarę, apie pietus kartu grįžo į nakvynės namus, nes R. Š. reikėjo pasiimti pietus. Tada jie nuėjo į savo kambarį. Kambaryje daugiau asmenų nebuvo. Tačiau kambaryje alkoholio nevartojo. Kiek atsimena, jie vėl sukonfliktavo kambaryje, galimai dėl maisto, nes R. Š. jam dažnai anksčiau prikaišiodavo, kad jis jam duoda prarūgusios sriubos. Nors kai privirdavo didelį puodą sriubos, tiesiog išdalindavo savo draugams ir jos nelikdavo. Jiems konfliktuojant kambaryje, jis neatsimena, ar gulėjo savo lovoje, ar tuo metu sėdėjo, bet galimai R. Š. jam kumščiu sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veido ir galvos sritį ir smūgių metu jis galimai prarado sąmonę, todėl atsikvošėjo, kai jį gulintį lovoje prikėlė greitosios pagalbos seselė. Jis nesuprato, kas čia vyksta ir dėl ko jie atvyko. Negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių jam sudavė, nes tuo metu buvo stipriai neblaivus, tačiau mano, kad galėjo būti tikrai ne vienas smūgis, nes dėl patirtų sužalojimų atsidūrė (duomenys neskelbtini). Atsibudus jautė ilgalaikį fizinį skausmą dešinėje veido pusėje, neatsimena, ar tuo metu buvo kraujo. Kambaryje R. Š. jis nematė. Medikai jį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur ten apžiūrėję gydytojai nusprendė jį iš karto vežti į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) jam nustatė dešinės pusės žandikaulio lūžį ir veido sumušimą, ten įdėjo į burną ant dantų kabes, kad gražiai sugytų žandikaulis. (Duomenys neskelbtini) jam paskyrė vaistus nuo skausmo, jose pragulėjo apie 2 savaites. Grįžęs į (duomenys neskelbtini), iš karto nuėjo pas teismo medicinos ekspertus. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 63–66).

Liudytojas S. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), individualios priežiūros darbuotojo pareigose. 2025 m. gegužės 22 d. irgi dirbo (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, darbą pradėjo 08.30 val., dirbo iki kitos dienos 08.30 val. Atsimena, kad apie 16 val. į nakvynės namus grįžo gyventojai S. S. ir R. Š., jie abu buvo stipriai neblaivūs. Kiek suprato, jie grįžo, nes R. Š. nakvynės namuose gauna pietus. Kuomet R. Š. pasiėmė pietus, jie abu nuėjo į kambarį, esantį nakvynės namų pirmame aukšte, kambarys yra antras, tame kambaryje jie ir gyvena. S. S. su R. Š. nuėjo į minėtą kambarį, jie kambaryje buvo dviese, kitų gyventojų nebuvo, nes dienos metu paprasčiausiai visi buvo išėję. Kadangi tuo metu prie nakvynės namų vyko kitų gyventojų,,pijokavimas“, jis išėjo į lauką bei drausmino kitus gyventojus. Tuomet iš nakvynės namų prie jo atėjo S. S., kuris pasakė, kad R. Š. jam,,traukė“ per kairę ausį, jis jo veido kairėje pusėje matė tarsi delno įspaudą, buvo pasikeitusi S. S. veido spalva, jis skundėsi, kad negirdi kaire ausimi. Jis S. S. pasakė, kad grįžtų į nakvynės namus. Jis apytikriai po 5 minučių grįžo į nakvynės namus, iš karto įėjęs išgirdo triukšmą iš pirmame aukšte esančio antro kambario, kur buvo S. S. ir R. Š. Nieko nelaukdamas pradarė kambario duris, viduryje ant grindų, ant nugaros gulėjo S. S., jo viena koja buvo ant uždėta ant lovos, o galva buvo paskendusi kraujo baloje. Prie S. S. stovėjo R. Š., kuris žiūrėjo į S. S. neutraliu veidu, nieko nesakė. Jie kambaryje buvo tik dviese. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir informavo apie įvykį, iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Kuomet rado S. S., jis buvo be sąmonės, sąmonę atgavo, tik kai jį paguldė ant šono. Apie įvykį S. S. prie jo daugiau nieko nepasakojo. Kambarys, kuriame buvo S. S. ir R. Š., nėra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis, todėl jos negalėjo užfiksuoti, kas ten įvyko, taip pat kambaryje tuo metu buvo tik jie dviese, todėl niekas iš nakvynės namų gyventojų negalėjo matyti to įvykio, kambario durys buvo uždarytos. Įtaria, kad S. S. galėjo sužaloti R. Š., nes jis yra ūmaus būdo, ypač kai vartoja alkoholinius gėrimus, taip pat apytikriai prieš savaitę S. S., kuomet jis miegojo, buvo sumušęs R. Š. (1 t., b. l. 132–135).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) išrašo matyti, kad 2025 m. gegužės 25 d. 17.00 val. individualios priežiūros darbuotojas pranešė apie muštynes (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose tarp dviejų vyrų. Vienas iš jų guli sumuštas. 2025 m. gegužės 22 d. 21.03 val. gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gydytojos pranešimas apie į gydymo įstaigą pristatytą S. S., kurį (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose sumušė pažįstamas asmuo. Nustatytas lūpos sumušimas, galvos žaizda, žandikaulio lūžis (1 t., b. l. 23).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad jis 2025 m. gegužės 22 d. patruliavo kartu su tyrėju A. M. Apie 17.01 val. buvo gautas pranešimas apie tarp dviejų vyrų įvykusias muštynes (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose. 2025 m. gegužės 22 d., apie 17.05 val. atvykus į iškvietimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ant grindų rastas galimai sumuštas S. S., kuriam kraujavo iš galvos srities, asmuo buvo sąmoningas, tačiau įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo. Kambaryje taip pat buvo galimai smurtavęs R. Š., kuris nurodė, kad vieną kartą iš kairės rankos kumščio trenkė S. S. Alkoholio kiekio matuokliu R. Š. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 1–3, 4–5).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu su fotonuotraukomis apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) nakvynės namai. Protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje ant grindų matomos raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės (1 t., b. l. 24–34).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) nakvynės namų pateiktas 2025 m. gegužės 22 d. bendrojo naudojimo patalpoje užfiksuotas vaizdo įrašas pavadinimu „192.168.8.251_5000_CH04_11_25_13“, kurio trukmė 40 min. 11 s. Vaizdo įraše matomas vaizdas yra nespalvotas. Vaizdas yra nukreiptas į nakvynės namų pirmo aukšto koridorių. Ekrano viršutiniame kairiame kampe matoma vaizdo įrašo data ir laikas,,2000-01-01 08:11:55“, vaizdo įraše matomas laikas neatitinka įvykio laiko. Vaizdo įraše 01.10 min. matomi du vyriškiai, vienas vyras ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu, apsirengęs šviesios spalvos džemperiu su gobtuvu ir dėvi juodos spalvos kelnes. Pagal ikiteisminio tyrimo duomenis asmuo yra žinomas kaip R. Š. Kitas vyriškis yra trumpų tamsių plaukų, dėvi tamsios spalvos striukę su gobtuvu. Asmuo pagal ikiteisminio tyrimo duomenis yra žinomas kaip S. S. Vaizdo įraše 01.18 min. abu minėti asmenys prieina prie kambario durų, tačiau vaizdo įraše durų nematyti, nes jas užstoja sienos kolona. S. S. atsidaro duris, kurios yra ekrano viršuje centre šiek tiek dešiniau ir užeina į vidų, uždaro duris. Tuo metu R. Š. apsisuka ir išeina iš vaizdo stebėjimo ribų. Vaizdo įrašo 02.07 min. R. Š. grįžta į vaizdo kamerų stebėjimo ribas, su juo kartu ateina ir stambesnio kūno sudėjimo vyriškis, kuris yra apsirengęs šviesios spalvos megztiniu ir tamsios spalvos kelnėmis, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis žinomas kaip (duomenys neskelbtini) nakvynės namų budėtojas S. V. Budėtojas kartu su R. Š. užeina į kambarį. Budėtojas tada apsisuka ir grįžta iš kur atėjo. Vaizdo įrašo 05.12 min. atsidaro kambario durys, iš jo išeina S. S., tačiau asmens nesimato, nes užstoja sienos kolona. Nuo vaizdo įrašo 05.11 min. iki 20.11 min. matomi nakvynės namų gyventojai, kurie vaikščioja koridoriuje. Nieko reikšmingo ikiteisminiam šioje vaizdo įrašo dalyje neužfiksuota. Vaizdo įrašo 20.16 min. matoma, jog į kambarį, kurio durys yra už kolonos, įeina R. Š. Po maždaug minutės (21.17 min.) išeina už galvos ranka susiėmęs S. S., kuris po kelių sekundžių išeina iš vaizdo stebėjimo kamerų ribų. Vaizdo įrašo 22.38 min. S. S. grįžta į vaizdo stebėjimo kameros ribas ir vėl grįžta į kambarį. Prieš tai, kai S. S. išeina iš kambario susiėmęs už galvos, į kambarį įeina tik R. Š., daugiau tuo metu į kambarį joks asmuo neužeina. Daugiau vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingo neužfiksuota (1 t., b. l. 78–83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog S. S. poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, kaklo dešinėje, krūtinės ląstos vidurinėje dalyje krūtinkaulio projekcijoje, dešinės akies apatiniame voke, muštinės žaizdos dešinio paakio srityje, apatinės lūpos srityje, apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje (daugiau tikimybės – smūgiavimo būdu) galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau trijų trauminių poveikių. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 112–113).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. kaltę dėl nukentėjusiajam S. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį, buvo neblaivūs, vėliau tarp jų kilo konfliktas, tačiau neatsimena dėl ko. Atsimena, kad smogė S. S. į veidą, kitų smūgių neatsimena. Galėjo suduoti ir daugiau smūgių, nes nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti nuo vieno smūgio, sutinka su specialisto išvadoje konstatuotais sužalojimais. Pripažįsta, kad nusikalstamą veiką lėmė alkoholis. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirti bei teismo įrodymais pripažinti bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. S. paaiškino, kad 2025 m. gegužės 22 d. su R. Š. vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini) mieste, jau tada pradėjo konfliktuoti, neatsimena priežasties. Grįžus į (duomenys neskelbtini) nakvynės namus, kiek atsimena, jie vėl sukonfliktavo kambaryje, galimai dėl maisto. Jiems konfliktuojant, R. Š. jam sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veido ir galvos sritį, smūgių metu jis galimai prarado sąmonę. Negali pasakyti kiek buvo suduota smūgių, nes buvo stipriai neblaivus, tačiau galėjo būti ne vienas smūgis, kadangi dėl patirtų sužalojimų atsidūrė ligoninėje – jam nustatytas dešinės pusės žandikaulio lūžis ir veido sumušimas. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. V. nurodė, kad 2025 m. gegužės 22 d., apie 16 val. į (duomenys neskelbtini) nakvynės namus grįžo S. S. ir R. Š., kurie buvo stipriai neblaivūs. Abu jie nuėjo į kambarį, kuriame gyveno. Tuomet prie jo atėjo S. S. ir pasakė, kad R. Š. jam trenkė į ausį, buvo pasikeitusi S. S. veido spalva, ant veido matėsi tarsi delno įspaudas. Tada S. S. grįžo į savo kambarį. Liudytojas išgirdo triukšmą pradarė kambario duris ir pamatė ant grindų gulintį S. S., kurio galva buvo paskendusi kraujo baloje, jis buvo be sąmonės. Iš PRĮR išrašo matyti, kad 2025 m. birželio 22 d., 17.00 val. bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinęs (duomenys neskelbtini) nakvynės namų individualios priežiūros darbuotojas pranešė apie muštynes (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose tarp dviejų vyrų – kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta – R. Š. ir S. S. 2025 m. gegužės 22 d. 21.03 val. gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gydytojos pranešimas apie pristatytą sumuštą S. S., jam nustatytas lūpos sumušimas, galvos žaizda, žandikaulio lūžis. Kad nukentėjusiajam S. S. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112–113), kurioje nurodyta, kad S. S. poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, kaklo dešinėje, krūtinės ląstos vidurinėje dalyje krūtinkaulio projekcijoje, dešinės akies apatiniame voke, muštinės žaizdos dešinio paakio srityje, apatinės lūpos srityje, apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje (daugiau tikimybės – smūgiavimo būdu) galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau trijų trauminių poveikių. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kitų aplinkybių, kuriomis nukentėjusysis galėjo būti sužalotas, nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad R. Š. nesunkiai sutrikdė S. S. sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas S. S. padarytas suduodant smūgius į galvos, veido ir kitas kūno sritis, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas ir norėjo taip veikti. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo R. Š. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog R. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. Š. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. R. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad R. Š. teisiamas antrą kartą (2 t., 39–44), per trejų metų laikotarpį daugybę kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 45–65). R. Š. psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas, tačiau gydėsi, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 69). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad netikslinga R. Š. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 73), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis darbingo amžiaus, dirba (2 t., b. l. 117–119). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pažymoje nurodoma, kad R. Š. gyvena bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. Laikui bėgant jis tvirtėja kaip asmenybė ir stengiasi padėti kitiems žmonėms, nuolat rodo iniciatyvą imtis darbų, stengiasi pilnavertiškai integruotis į gyvenimą. Gyvenant bendruomenėje, asmuo neturi laisvo išėjimo iš bendruomenės teritorijos, už jos ribų gali išeiti tik lydimas atsakingo asmens (2 t., b. l. 116).

Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. anksčiau teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, taip pat jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikant, siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam R. Š. skirtina griežčiausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti R. Š. nustačius trumpesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis terminą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir R. Š. skirtina galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

R. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. spalio 3 d. 08.15 val. iki 2025 m. spalio 3 d. 15.19 val. (1 parą). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2016">2K-132-942/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396-746/2016">2K-396-746/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2017">2K-179-693/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA2LTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-306-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-306-697/2019">2K-306-697/2019</a>).

R. Š. anksčiau teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis taip pat baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Tai kaltinamojo asmenybę apibūdina labiau neigiamai. Kita vertus, R. Š. po jam šioje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nedarė, pradėjo dirbti, nurodė siekiantis keisti gyvenimo būdą, savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Taigi kaltinamasis šiuo metu laikosi visuomenėje nustatytų taisyklių ir tai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis bando keistis teigiama linkme. Todėl, teismo vertinimu, dabartiniu metu R. Š. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. R. Š. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, taip suteikiant jam galimybę dirbti, mažinti finansinius įsipareigojimus. Be to, jei R. Š. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. Š. bausmės vykdymas atidedamas 2 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas, kurios, teismo vertinimu, paveiks kaltinamojo elgesį bei padės jam keistis teigiama linkme: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

V. Civilinis ieškinys

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1 320,54 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų, atlyginimo (1 t., b. l. 117–126). Teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas, nes žala buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo R. Š. veiksmais, įrodytais paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir 1 320,54 Eur turtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš kaltinamojo R. Š.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. G. 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. spalio 3 d. nutartimi R. Š. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi pratęstas minėtos kardomosios priemonės taikymas. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (1 vnt.), esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Š. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. spalio 3 d. 08.15 val. iki 2025 m. spalio 3 d. 15.19 val. (vieną parą), 1 (vieną) laikino sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 8 ir 10 punktais, įpareigoti R. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir namų areštą, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. Š. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 1 320,54 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimties eurų 54 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską (1 vnt.), kuris yra saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė