Byla Nr. T-465-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00023-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.15.1; 2.1.10.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 29 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų Prienuose teisėja Agneta Bulakė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. V. J. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. gruodžio 3 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis nepriekaištingai vykdo bausmę, stengiasi valdyti esminius rizikos veiksnius, bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine ar administracine tvarka, nuolat dirbo, šiuo metu bausmę atlieka Pusiaukelės namuose. Komisijos teigimu, nuoseklus teigiamas asmens elgesys bausmės atlikimo metu, aktyvus įsitraukimas į resocializacijos priemones, pastangos sprendžiant esmines su nusikalstamumu susijusias problemas, Komisijos rekomendacijų vykdymas leidžia teigti, kad asmuo yra pakeitęs savo požiūrį ir yra pasiruošęs toliau vykdyti bausmę probacijos sąlygomis. Dėl ko Komisija nusprendė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
R. V. J. nuteistas Krokuvos apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 dalį – 25 metų laisvės atėmimo bausme. 2017 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalimi ir R. V. J. paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2015 m. vasario 13 d., pabaiga – 2030 m. vasario 13 d. Anksčiau teistas.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašė Komisijos nutarimą atsisakyti patvirtinti.
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik, vien žemos nusikalstamo elgesio rizikos nustatymas dar nėra vienareikšmiai vertinamas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, reikalinga įvertinti visumą duomenų charakterizuojančių nuteistąjį, ir tik nuoseklus teigiamas nuteistojo elgesys galėtų būti vertinamas kaip vertas pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą.
Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau kaip nurodyta aukščiau vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą, kuris šiuo atveju nustatytas nėra, o tokią išvadą teismas grindžia šiais argumentais.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam R. V. J. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, ir ši rizika nėra pakitusi nuo pirminio vertinimo 2019 m. Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka tokia pati, kai tuo tarpu vertinimai buvo atlikti viso penkis kartus. Ši aplinkybė atskleidžia tai, jog nuteistojo elgesyje vis tik nėra fiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, tokiu būdu nėra fiksuota ir akivaizdi pažanga siekiant minėtą riziką valdyti ir keisti iš esmės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, dar neegzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, nes, kaip jau minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra vertinama kaip žema, o ir nestebimos realios ir akivaizdžios nuteistojo pastangos nustatytąją riziką mažinti, kadangi ji visų vertinimų metu išliko stabiliai vienoda – vidutinė. Be kita ko, po atlikto paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar išlieka gausa vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos), kurie pataisos proceso metu jį tęsiant struktūruotoje aplinkoje, ne tik kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos. Šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai išliko nepakitę nuo ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir atskleidžia tai, jog nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja probleminės sritys, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai, todėl siekiant nusikalstamo elgesio pokyčio, turi būti esmingai koreguojamos.
Nors iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti ir riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai (darbiniai įgūdžiai; skolų neturėjimas; motyvacija dirbti; nuteistasis formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš įkalinimo įstaigos; turima gyvenamoji vieta; blaivus gyvenimo būdas; palaikantys santykiai su drauge), tačiau teismas jų nelaiko itin išimtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs byloje esančius duomenis, iš kurių matyti, jog nuteistasis nusikalto ne pirmą kartą, o būdamas laisvėje su specifiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos ar socialinių ryšių nesusidūrė. Nuteistasis ir prieš darydamas nusikaltimą veiką turėjo socialinius ryšius, epizodiškai dirbo, tačiau šios aplinkybės nuteistojo nesulaikė nuo itin priešingo teisei elgesio, todėl ir šiuo atveju nėra laikytini itin apsaugančiais nuo galimo pakartotinio nusikalstamumo. Be to, šios aplinkybės atskleidžia, jog nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, todėl ir laikyti juos išskirtinai saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo nėra pagrindo. Tik ilgalaikė, nuosekli nusikalstamo elgesio korekcija leistų teismui svarstyti galimybę dėl lygtinio paleidimo taikymo. Šiuo atveju, akivaizdi nuteistojo pažanga nėra nustatyta.
Nors Komisija nutarime išskiria teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad nuteistasis užsiima darbine veikla, įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones, nuosekliai stengiasi laikytis įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, yra motyvuotas elgtis tinkamai, drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, už gerą elgesį bei kitus poelgius skatintas penkis kartus, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir privalo elgtis taip, jog bausmės tikslai būtų pasiekti, todėl šių aplinkybių, kaip neabejotinų lygtinio paleidimo taikymui, teismas nevertina. Atkreiptinas dėmesį į tai, jog šiai dienai nuteistasis elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, nors Komisija nutarime akcentavo, kad nuteistasis bausmės atklikimo metu nebuvo užfiksuotas vartojantis alkoholinius gėrimus, ši aplinkybė neturi įtakos vertinant nuteistojo elgesį kaip teigiamą, kadangi alkoholinių gėrimų vartojimas, bausmę atliekantiems asmenims, apskritai yra draudžiamas.
Be to, pažymėtina, jog nuteistojo vardu gauti paskatinimai nutrūko tuomet, kai nuteistasis 2024 m. birželio 19 d., tęsti bausmės atlikimo buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Ši aplinkybė atskleidžia, jog tęstiniu ilgalaikiu, pozityviu elgesiu nuteistasis nepasižymi, todėl darytina išvada, jog akivaizdi pažanga R. V. J. nusikalstamo elgesio korekcijoje nėra nustatyta. Tokiu būdu, nuteistojo atveju nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris leistų neabejoti sėkminga nuteistojo resocializacija į visuomenę.
Pažymėtina, kad net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesniam nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokyčiui. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad R. V. J. neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei 4 metai, kuri aukščiau aptartų duomenų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele, o nenustačius materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, ir neatliktos bausmės dalis turi įtakos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad dabartinėje pataisos stadijoje dar negalima spręsti, jog jau yra pasiekti nuteistajam skirtos bausmės tikslai, kurių vienas yra paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, yra natūralus ir būtinas procesas, siekiant, kad nuteistajam paskirta bausmė būtų efektyvi. Vis tik, nagrinėjamu atveju teismas negali spręsti, kad galimo lygtinio paleidimo taikymo metu, asmens atžvilgiu vykdoma probacija, jau būtų efektyvi ir užtikrinanti bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl nuteistajam R. V. J. lygtinis paleidimas netaikomas.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. V. J. šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikos, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
n u t a r i a :
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
