Baudžiamoji byla Nr. 2K-354/2013
Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00419-2010-4
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.14.1.3;
2.1.2.4(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje taip pat nuteistas D. R., tačiau teismų sprendimai dėl jo kasacine tvarka neskundžiami.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
R. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 14 d., apie 18.25 val., UAB „Maxima LT“ prekybos centre Vilniuje, Mindaugo g. 11, veikdamas su D. R., pasikėsino pagrobti nedidėlės (170,77 Lt) vertės kosmetikos prekių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes juos sulaikė apsaugos darbuotojas.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-354/2013
Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00419-2010-4
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.14.1.3;
2.1.2.4(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje taip pat nuteistas D. R., tačiau teismų sprendimai dėl jo kasacine tvarka neskundžiami.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
R. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 14 d., apie 18.25 val., UAB „Maxima LT“ prekybos centre Vilniuje, Mindaugo g. 11, veikdamas su D. R., pasikėsino pagrobti nedidėlės (170,77 Lt) vertės kosmetikos prekių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes juos sulaikė apsaugos darbuotojas.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nuteistasis R. K. teigia, kad byloje neatsižvelgę į medicinos įstaigų išduotus dokumentus, įrodančius, jog jis dėl savo ligos yra nepakaltinamas, todėl jam turi būti taikomos BK 17 straipsnio nuostatos, ir kad nuteistasis D. R. juo pasinaudojo, teismai pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasatoriaus manymu, jokių papildomų teismo medicinos ekspertizių dėl jo sveikatos būklės įstatymai nereikalauja, jis yra neįgalus nuo vaikystės, patyręs fizinį ir psichologinį smurtą, jo psichinė-psichologinė būsena yra apibūdinta Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 3 d. rašte.
Kasatorius taip pat nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas netenkino prašymo jo apeliacinį skundą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui, nors jis buvo išaiškinęs Vilniaus apygardos teismo neblaivaus teisėjo buvimo darbe faktą, tuo sukeldamas teisėsaugos institucijų ir visų Lietuvos teisėjų nepasitenkinimą. Vilniaus apygardos teismas kerštaudamas jam priėmė nepalankią nutartį, kuria jo apeliacinį skundą atmetė. Taip buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 44 straipsnyje nustatyta kasatoriaus teisė į nešališką teismą.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą prašo nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu, gavus duomenų apie R. K. psichinę sveikatos būklę, šioje byloje buvo svarstomas klausimas dėl teismo psichiatrinės ekspertizės jam paskyrimo. 2011 m. birželio 2 d. specialistas pateikė išvadą Nr. 89TPK-40, kad skirti R. K. teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga, nes anksčiau yra atlikta ne viena tokia ekspertizė, o paskutinė (devintoji) atlikta 2011 m. kovo 1 d., jos metu R. K. nustatytas lengvas protinis atsilikimas ir ryškus organinio tipo asmenybės sutrikimas, vertintas laikotarpis, kuriuo padaryta šioje byloje R. K. inkriminuojama veika, po šios ekspertizės atlikimo negauta jokių duomenų apie R. K. psichinės būklės pakitimus. Prokurorė pažymi, kad minėtos specialisto išvados teisiamojo posėdžio metu kasatorius ir jo gynėjas neginčijo, byloje negauta jokių objektyvių duomenų, jog nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas šioje byloje, R. K. padarė būdamas nepakaltinamas. Kasacinio skundo argumentus dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu suvaržytos kasatoriaus teisės į nešališką teismą ir BPK 44 straipsnio nuostatų pažeidimo prokurorė prašo palikti nenagrinėtus, nes Lietuvos apeliacinio teismo nutartis atmesti nuteistojo prašymą perduoti bylą nagrinėti kitam teismui kasacine tvarka neskundžiama.
Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų
Kasatoriaus argumentai dėl jo nepakaltinamumo nustatymo atmestini. Pagal BK 17 straipsnį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, gavus duomenų apie R. K. gydymą ir diagnozę, buvo sprendžiama, ar reikia skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę. Pagal 2011 m. birželio 2 d. specialisto išvadą R. K. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Šioje išvadoje nurodyta, kad vėliausia (devinta) teismo psichiatrinė ekspertizė R. K. atlikta 2011 m. kovo 7 d.; jos metu nustatytas lengvas protinis atsilikimas ir ryškus organinio tipo asmenybės sutrikimas, veika šioje byloje padaryta laikotarpiu, kuris jau buvo vertintas ankstesnių ekspertizių metu, nėra duomenų apie jo psichinės būsenos pakitimus (po 2011 m. kovo 1 d. jis negydytas). Pats nuteistasis R. K. bei jo gynėja nei ikiteisminio tyrimo metu, nei jį baigus ir pateikus jiems susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jokių klausimų dėl R. K. nepakaltinamumo nekėlė ir jokių prašymų dėl to nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs dalyvaujant pačiam R. K. ir jo gynėjui, apeliacinį skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra naujų duomenų apie po atliktų ekspertizių įvykusius R. K. psichinės būklės pakitimus, kurie neleistų jam suvokti savo veiksmų nusikalstamos veikos darymu metu, už kuriuos jis negalėtų būti patrauktas atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu į duomenis dėl gydymo ir Vilniaus 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus 2011 m. birželio 2 d. specialisto išvadą atsižvelgti R. K. skiriant bausmę.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Lietuvos apeliacinis teismas nuteistojo prašymą dėl jo apeliacinio skundo perdavimo kitam apygardos teismui BPK 229 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėjo ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi motyvuotai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo R. K. apeliacinį skundą išnagrinėjo dalyvaujant nuteistajam ir jo gynėjai. 2012 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje nuteistasis pareiškė nušalinimą vienai iš trijų kolegijos teisėjų, kiti kolegijos teisėjai nuteistojo pareikštą nušalinimą patenkino ir teisėją nušalino nuo bylos nagrinėjimo. Naujai sudarytai teisėjų kolegijai nuteistasis R. K. ir jo gynėja nušalinimų nepareiškė. Visi šie duomenys nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo konstatuoti nei kokio nors konkretaus teisėjo asmeninio tendencingumo, nei daryti išvadų apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Kasatoriaus sąsajos su buvusio teisėjo netinkamo elgesio išaiškinimu nepatvirtina jo bylą išnagrinėjusių teisėjų šališkumo.
Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. K. kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti byloje priimtus teismų sprendimus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo R. K. kasacinį skundą.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Dalia Bajerčiūtė
Vladislovas Ranonis
