E. B. pagal BK 146 str. 2 d., 66 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-361/2013

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-0014-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.13;

2.1.2.12;

2.1.4.4.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

gynėjams advokatams Dainiui Žiedui, Gediminui Bukauskui,

nuteistajam E. B. (E. B.)

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir nuteistojo N. E. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžio.

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu N. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 29 d. veika) ir, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, nubaustas 20 MGL (2600 Lt) bauda;

Tuo pačiu nuosprendžiu N. E. ir E. B. išteisinti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 16-17 d. veika), neįrodžius, kad padaryta BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo N. E. pakeista ir jam pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 29 d. veika) paskirta bausmė – areštas dvidešimt septynioms paroms. Be to, panaikinta Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalis, kuria N. E. išteisintas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 16-17 d. veika) ir jis už šią veiką nuteistas areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (2008 m. spalio 29 d. veika) jam paskirta bausme ir galutinė bausmė N. E. paskirta areštas keturiasdešimt penkioms paroms.

Tuo pačiu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu panaikinta ir Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalis, kuria E. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 16-17 d. veika), ir jis dėl šio kaltinimo nuteistas areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Skundžiamais Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiais taip pat nuteisti G. L. (G. L.) bei M. E., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą, nuteistojo N. E. gynėjo advokato D. Žiedo, nuteistojo E. B. ir jo gynėjo G. Bukausko, prašiusių jų paduotus kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo N. E. gynėjo advokato D. Žiedo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo E. B. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu N. E. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. L., panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė laisvę A. P., o būtent: 2008 m. spalio 29 d., nuo 11.30 iki 13 val., Telšiuose, Butkų Juzės ir Alyvų gatvių sankryžoje, prieš nukentėjusiojo valią įsodino A. P. į automobilį, nuvežė į miškingą vietovę, esančią 1 kilometro atstumu nuo Telšių miesto ribos važiuojant Plungės kryptimi, ten mušė ir reikalavo grąžinti skolą, po to parvežė ir paleido nukentėjusįjį į Telšiuose, prie Turgaus g. 23a esančios parduotuvės „Maxima“.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu E. B., N. E. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su G. L., M. E. bei dar dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdami priversti A. P. grąžinti N. E. piniginę skolą, o G. L. ir N. E. pakartotinai, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė laisvę A. P., o būtent: nuo 2008 m. gruodžio 16 d., 22 val. iki 2008 m. gruodžio 17 d., 1 val. (pagal pokalbių išklotines), Telšiuose, prie Kęstučio g. 20 buvusio boulingo klubo, prieš nukentėjusiojo A. P. valią įsodino jį į automobilį BMW X5, nuvežė į Telšių rajone esančios „Ąžuolo“ sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) namelį Nr. (duomenys neskelbtini), ten prieš nukentėjusiojo valią jį laikė, vėliau nuvežė į Telšių rajone, Rainių miestelyje, Mastupio gatvėje esančią asfaltuotą automobilių stovėjimo aikštelę, ten mušė ir reikalavo grąžinti skolą, po to N. E. parvežė ir paleido A. P. Telšių miesto centre.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. B., N. E. išteisinti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 16-17 d. veika), ir dėl šios veikos pripažinti juos kaltais, motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą. Nukentėjusiojo A. P., kaltinamojo N. E., liudytojų T. V. ir Z. V. parodymų turinys, operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad yra pakankamai kaltinamųjų kaltę patvirtinančių įrodymų.

Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 16-17 d. veika), ir palikti galioti dėl jo priimtą Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis išteisintas dėl šio kaltinimo, pakeičiant išteisinimo pagrindą – neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią veiką.

Kasatorius nurodo, kad kaltinamajame akte, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus darydamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą (2008 m. gruodžio 16-17 d.) veiką jis atliko, kokios buvo jo susitarimo su kitais bendrininkais ribos, neišdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl šių bylos aplinkybių, todėl kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 331 straipsnio reikalavimų, teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.1, 3.1.3 punktai). Konkretūs bendrininko veiksmai darant nusikalstamą veiką, bendrininkų susitarimo ribos yra esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, be kurių nustatymo neįmanoma priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio, jų nenurodymas kaltinamajame akte ir nuosprendyje iš esmės varžo kaltinamojo teisę į gynybą, todėl šie kaltinamojo akto ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio trūkumai vertintini kaip esminiai BPK pažeidimai. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir dėl to, kad nuosprendyje išdėstė tik kaltinančius įrodymus, neanalizavo jų turinio, neatskleidė jų tarpusavio ryšio, nenurodė jo, E. B., parodymų atmetimo motyvų. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame daugiausia analizuojami tik įrodymai, leidžiantys spręsti, ar apskritai buvo padaryta kaltinime aprašyta 2008 m. gruodžio 16-17 d. veika, tačiau nėra nurodyti jokie konkretūs įrodymai, kad šį nusikaltimą padarė būtent jis, E. B. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Jis neigia padaręs šį nusikaltimą, o priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama tik nuteistojo N. E. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Jei apeliacinės instancijos teismas būtų laikęsis šių įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymo reikalavimų, jis nebūtų nuteistas, todėl šie BPK pažeidimai vertintini kaip esminiai.

Kasaciniu skundu nuteistojo N. E. gynėjas advokatas D. Žiedas prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nuosprendį ir į N. E. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo suėmime nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. išbūtą laiką.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 66 straipsnį. Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų, už kuriuos N. E. nuteistas šioje byloje, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2010 m. gegužės 21 d., t. y. 88 dienos. BK 66 straipsnyje nustatyta teismo pareiga skiriant bausmę asmeniui, kuriam taikytas suėmimas, jį įskaityti į bausmę. Ši nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008; 2K-163/2088, 2K-335/2008, 2K-2/2009 ir kt.). Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas paskyrė N. E. bausmę, neįskaitydamas suėmimo laiko į paskirtą bausmę.

Nuteistojo E. B. kasacinis skundas atmestinas, o nuteistojo N. E. gynėjo advokato D. Žiedo kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 219 straipsnio 3 punkto, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 331 straipsnio taikymo, teisės į gynybą pažeidimo

Nuteistasis E. B. nepagrįstai teigia, kad kaltinamajame akte, apkaltinamajame nuosprendyje nenurodžius konkrečių jo atliktų veiksmų darant pagal BK 146 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą 2008 m. gruodžio 16-17 d. veiką, jo susitarimo su bendrininkais ribų, patvirtinančių teismo išvadas įrodymų dėl jo kaltės, buvo pažeisti BPK 219 straipsnio 3 punkto, 301 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio reikalavimai, taip pat jo teisė į gynybą.

Kolegija pažymi, kad asmens teisė į gynybą dėl kaltinimo nekonkretumo paprastai suvaržoma tada, kai dėl kaltinamo formuluočių kyla abejonių dėl to, kokia konkrečia baudžiamojo įstatymo numatyta veika asmuo yra kaltinamas. Iš kaltinamojo akto ir apkaltinamojo nuosprendžio dalių dėl E. B. matyti, kad pagrindo tokioms abejonėms kilti nagrinėjamoje byloje nėra. Kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodytos visos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, konkrečiai nurodytas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kvalifikuota E. B. veika. Vien tai, kad kaltinamajame akte, apkaltinamajame nuosprendyje nėra detaliai aprašytas jo elgesys 2008 m. gruodžio 16-17 d. darant pagal BK 146 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą nusikalstamą veiką, o apsiribota tik teisiškai reikšmingų jo veikos faktinių bylos aplinkybių apibūdinimu, nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo padaryti E. B. kasaciniame skunde nurodomi BPK normų pažeidimai, suvaržyta jo teisė į gynybą, nes detalesnis kasatoriaus veiksmų apibūdinimas jokios įtakos jo veikos kvalifikavimui neturi. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius deklaratyviai nurodo, jog kaltinamajame akte ir nuosprendyje nėra nurodytos jo susitarimo su bendrininkais ribos, nes iš kaltinamojo akto ir apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad E. B. tyčia apėmė visą nusikalstamą sumanymą ir nebuvo ribojama kokiais nors susitarimais su kitais bendrininkais. Kasatorius deklaratyviai nurodo, kad apkaltinamajame nuosprendyje nepateikti įrodymai, kuriais remdamasis teismas padarė išvadas apie faktines bylos aplinkybes. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadą dėl 2008 m. gruodžio 16-17 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir kaltinamųjų, tarp kurių ir E. B., nuteisimo, pagrindė nukentėjusiojo A. P. parodymais, kaltinamųjų N. E. ir M. E. parodymais, liudytojų Z. V., T. V., A. M. parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, asmens parodymo A. P., N. E. atpažinti protokolais, N. E. parodymų patikrinimo vietoje protokolu. Priešingai nei teigiama E. B. kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas išdėstė įrodymus atskleisdamas jų tarpusavio ryšį, akcentuodamas, kad šie įrodymai vieni kitus patvirtina ir sudaro įrodymų visetą, suteikiantį pagrindą konstatuoti, kad kaltinime nurodyta 2008 m. gruodžio 16-17 d. veika buvo padaryta ir kad ją padarė G. L., N. E., M. E., E. B. bei kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys. Nors galima sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl jo parodymų vertinimo, nuosprendyje didesnį dėmesį skyrė kaltinančių įrodymų analizei, tačiau tai nesuteikia pagrindo teigti, kad dėl E. B. parodymų, teisinančių įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepasisakė, jų nevertino, nes iš nuosprendžio, kaip vientiso teisės akto, turinio matyti, kad E. B. parodymai atmesti kaip prieštaraujantys įrodymų visetui, o nuosprendyje pažymėta, kad išvados dėl kaltinamųjų kaltės padarytos įvertinus visus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas darydamas išvadą dėl E. B. kaltės rėmėsi ne tik N. E. parodymais, bet visais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, todėl E. B. kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo suteikto pranašumo nuteistojo N. E. parodymams lyginant su jo, E. B., parodymais yra nepagrįsti ir todėl atmestini.

Dėl BK 66 straipsnio taikymo

Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės parai. Į bausmę taip pat įskaitomas asmens laikinojo sulaikymo laikas (BPK 140 straipsnio 9 dalis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. E. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2010 m. gegužės 21 d. nutarimu kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į užstatą. Minėtos kardomosios priemonės ikiteisminio tyrimo metu taikytos už nusikalstamas veikas, dėl kurių N. E. nuteistas šioje byloje. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo N. E. laikinajame suėmime ir suėmime praleisto laiko neįskaitė į bausmės laiką, todėl jis turi būti įskaitytinas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis šiuo aspektu keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo E. B. kasacinį skundą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo N. E. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į šiuo nuosprendžiu N. E. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. ir laikyti jį atlikusiu bausmę.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Viktoras Aidukas

Aurelijus Gutauskas