Baudžiamoji byla Nr. 2K-346/2013
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02029-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.10;
1.2.18.11. (S)
2013 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, 223 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. vasario 10 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, iš viso 20 MGL (2600 Lt).
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendis. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. J. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už netikrų dokumentų pagaminimą ir dėl pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos subendrinimo su kitomis bausmėmis. Nustatyta, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį A. J. paskirta galutinė subendrinta 54 MGL (7020 Lt) bauda.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
A. J. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: nebūdamas susijęs darbo santykiais su UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 21 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. kartu su UAB „A.“ direktoriumi O. B. bei nuo 2008 m. gruodžio 1 d. kartu su UAB „A.“ direktoriumi A. M., vadovaudamas bendrovei, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 17 d., siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) 13 straipsnio l dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (ės), parašas (-ai) ir pareigos“, tyčia Klaipėdoje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „A.“ vardu įformino tariamas transportavimo ir krovos darbų pardavimo paslaugas UAB „A.“ pagal 2008 m. gruodžio 1 d. sąskaitą faktūrą, serija AIB Nr. 014, už 8377,60 Lt, UAB „E.“ pagal 2009 m. sausio 19 d. sąskaitą faktūrą, serija AIB Nr. 020, už 8377,60 Lt, UAB „E.“ pagal 2009 m. sausio 5 d. sąskaitą faktūrą, serija AIB Nr. 017, už 8377,60 Lt ir taip šiais dokumentais bendrovės apskaitoje pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas. Dėl to laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. kovo 1 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, A. J. nuteistas už tai, kad neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų: jis, būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), bankroto administratoriumi, atsakingu už įmonės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 19 d. iki 2010 m. vasario 2 d., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) 19 straipsnio l dalį, reglamentuojančią, kad apskaitos dokumentai ir registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; 2 dalį, reglamentuojančią, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų; Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, reglamentuojančio „nustatyti kad individualios (personalinės) įmonės, tikrosios bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės bei visų tipų įmonės, fondai, bendrijos, organizacijos bei jų junginiai, taip pat įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš biudžeto, privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: <...>“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 19 d. iki 2010 m. vasario 2 d. Klaipėdoje, tiksliai nenustatytais laiku, vietoje ir aplinkybėmis, prarado dalį UAB „E.“ apskaitos dokumentų, gautų pagal „2009 m. spalio 30 d. UAB „E.“ perduodamų įmonės dokumentų bankroto administratoriui lydraštį“, t. y.: gautos PVM sąskaitos faktūros (tiekėjai), 2008 m., l byla (su registru 2008 gaunamų); gautos PVM sąskaitos faktūros (tiekėjai), 2009 m., l byla (su registru 2009 gaunamų); išrašytos PVM sąskaitos faktūros, 2007–2009 m., (l byla) (3 registrai pagal metus); darbo užmokesčio žiniaraščiai: 2008 m., 12 lapų, 2009 m., 4 lapai, l byla; darbo laiko apskaitos žiniaraščiai 2007, 2008, 2009 m., l byla; darbuotojų asmeninės sąskaitos 3 bylos; kasos dokumentai, 3 bylos su registrais (kasos pajamų ir išlaidų orderiai); kasos knygos: 2007 m., 4 vnt.; 2008 m., l vnt., 2009 m., l vnt.; statybinių medžiagų nurašymo aktai, l byla, 2007, 2008, 2009 m. pagal registrą; sunaudoto kuro nurašymo aktai, l byla, 2007, 2008, 2009 m. pagal registrą; įmonės registracijos dokumentai ir antspaudas, vadovo skyrimo bei akcininkų registracija; sutartys su užsakovais ir tiekėjais, l byla; kreditorių aprašas 2009 m. gegužės 31 d. duomenimis; debitorių aprašas 2009 m. gegužės 31 d. duomenimis; buhalterinių ataskaitų rinkiniai, 3 bylos 2007 m., 2008 m., 2009 m., su didžiosios knygos operacijomis; avansinės apyskaitos, l byla 2007, 2008, 2009 m.; bankroto bylos iškėlimo dokumentai, l byla; ilgalaikio turto kortelės ir nusidėvėjimo bei nurašymo žiniaraštis pagal registrą. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 19 d. iki 2010 m. kovo 1 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo teismų nuosprendžius panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad teismų nuosprendžiai neatitinka faktinių aplinkybių, nepagrįsti ir naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Teismai nepagrįstai nuteisė A. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes jis nėra šios nusikalstamos veikos subjektas. Kasatorius pažymi, kad jis nebuvo nei UAB „A.“ vadovas, nei buhalteris, nebuvo susijęs su įmone darbo santykiais, o tik teikė įmonei ir jos direktoriams konsultacines paslaugas, ruošdavo dokumentų šablonus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ išaiškinimu, jeigu asmuo tvarko buhalterinę apskaitą apgaulingai ir nėra darbiniais santykiais su juo susijęs, būtina sąlyga patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnį – nustatyti nusikaltimus, kuriuos toks asmuo siekė padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą; tokių nusikalstamų veikų teismai nenustatė, o kiti jam inkriminuoti nusikaltimai yra susiję tik su buhalterine apskaita ir jie nėra apgaulingai tvarkytos apskaitos pasekmė. Byloje neįrodyta, kad A. J. iš viso būtų tvarkęs UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir iš anksto susitaręs apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą su įmonės direktoriais O. B. ir A. M., nuteistais už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl kasatorius nepagrįstai pripažintas nusikaltimo bendrininku (vykdytoju). Be to, pirmosios instancijos teismas priėmė prieštaringą nuosprendį: nurodydamas, kad A. J. veikė susitaręs su tikraisiais įmonės vadovais, vėliau nuosprendyje padarė prieštaringą išvadą, kad jis veikė (kaip netiesioginis vykdytojas) per tuos pačius vadovus, nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų esmės. Apeliacinės instancijos teismas į tokias prieštaringas pirmosios instancijos teismo išvadas neatkreipė dėmesio ir aklai rėmėsi jo nurodytais motyvais. Kasatoriaus manymu, kadangi minėti įmonės vadovai jau nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingos buhalterinės apskaitos vykdytojai, jis negali būti baudžiamas antrą kartą kaip vykdytojas už tą patį nusikaltimą (BK 2 straipsnio 6 dalis).
Skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai pripažino A. J. kaltu ir nuteisė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neišsaugojo UAB „A." buhalterinės apskaitos dokumentų, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esančioje kaltinimo dalyje dėl aplaidžios apskaitos tvarkymo jam inkriminuotas buhalterinės apskaitos dokumentų praradimas, o ne jų neišsaugojimas. Kaltinimo formuluotė „prarado dokumentus“ yra netiksli, nes BK nėra konkretaus straipsnio, numatančio atsakomybę už buhalterinės apskaitos dokumentų praradimą. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė, kad nuteistasis veikė nusikalstamai nerūpestingai, tačiau, kasatoriaus manymu, kaltinimo formuluotė nuosprendyje yra aiškiai netiksli, nenurodyta, kokiu laiku ir kokioje vietoje buvo neišsaugoti dokumentai, nenurodytos aplinkybės, kuriomis nuteistasis prarado ar neišsaugojo dokumentų, iš kaltinimo neaišku, kokius konkrečius pažeidimus jis padarė, nedetalizuota tyčia. Teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino, koks buvo A. J. psichinis santykis su daroma veika. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad ankstesnis UAB „E.“ vadovas A. Š. nebuvo nustatęs dokumentų saugojimo tvarkos, todėl kasatoriui inkriminuoti dokumentai galėjo būti prarasti ir pačios įmonės ankstesnio vadovo, tik įrašyti sąraše kaip perduodami A. J., už kuriuos šis pasitikėdamas pasirašė, kad gauna, nors realiai dokumentų nepriėmė.
Nuteistasis taip pat teigia, kad nagrinėdami bylą teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6, 7, 20 straipsnių, rungimosi principo ir teisės į gynybą pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, priimdamas nuosprendį neįsigilino į bylos medžiagą, išsamiai išaiškino tik dalį bylos aplinkybių, nenurodė pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. J. kaltumą, nemotyvavo įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, vadovavosi tik kaltinančiais įrodymais, o kasatoriaus parodymus vertino neobjektyviai ir vienpusiškai. Kasatorius teigia, kad teismas pripažino jį kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį remdamasis aplinkybe, jog jis apgaulingai tvarkė apskaitą, susitaręs su UAB „A.“ direktoriais, tačiau visiškai nevertino įmonės vadovų O. B. ir A. M. parodymų apie tai, kad nebuvo jokio išankstinio susitarimo dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neištaisė visų pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimu į nuteistojo A. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad nagrinėdami baudžiamąją bylą teismai esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė bei tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai A. J. veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes nustatyti nuteistojo veiksmai atitinka minėto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Byloje nustatyta, kad UAB „A.“ vadovai O. B. ir A. M. realių funkcijų įmonėje nevykdė, objektyviai A. J. tvarkė teisiškai įregistruotos įmonės buhalterinę apskaitą ir tai darė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, dėl to tapo negalima iš dalies nustatyti minėtos įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo kasatoriaus padarytą veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kaip nusikaltimą, padarytą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Vertindami byloje surinktus įrodymus teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio) pažeidimų.
Nuteistojo A. J. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies taikymo
Nuteistasis A. J. kasaciniame skunde teigia, kad jis negalėjo būti nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nėra šio nusikaltimo subjektas. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jei asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, jis pagal šį straipsnį atsako tik už nusikaltimus, kuriuos siekia padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą; jei šis asmuo apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą susitaręs su ūkio subjekto vadovu, pagal BK 222 straipsnį atsako tiek vadovas, tiek minėtas asmuo, apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis dalimi paties A. J. parodymų, liudytojų O. B. ir A. M. parodymais ir kitais bylos duomenimis, nustatė, kad nors kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „A.“ direktoriais buvo O. B. ir A. M., faktiniu įmonės vadovu buvo būtent A. J., būtent jis atliko visas tiesiogines vadovo funkcijas – ruošdavo sutartis, išrašydavo sąskaitas-faktūras, valdė įmonės finansus ir pan., buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma per A. J. nusikalstamų veiksmų nesuvokiančius jo paties paskirtus minėtus direktorius. Teismui konstatavus, kad nuteistasis kaip vykdytojas veikė per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusius asmenis, jis pagrįstai pripažintas tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Todėl sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad jis negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą ar kad jis nepagrįstai pripažintas vykdytoju, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Taip pat kasatorius klaidingai, savaip interpretuoja BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, išreikšdamas nuomonę, jog kadangi už šioje byloje nagrinėjamą apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra nuteisti UAB „A.“ direktoriai O. B. ir A. M., tai A. J. nebebaustinas antrą kartą kaip vykdytojas už tą patį nusikaltimą. Kolegija pažymi, kad draudimo bausti antrą kartą už tą pačią veiką esmė yra tai, kad asmuo, kuris nuteistas arba išteisintas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, negali būti tais pačiais pagrindais iš naujo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir vėl nuteisiamas arba išteisinamas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad už keleto asmenų padarytą nusikalstamą veiką patraukus atsakomybėn ir nuteisus tik dalį tą veiką padariusių asmenų, baudžiamosios atsakomybės išvengia kiti tą veiką padarę asmenys. Baudžiamoji atsakomybė yra individualiai taikomas valstybės prievartos institutas ir kiekvienas asmuo turi atsakyti už savo padarytas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis ginčija ir jo nuteisimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, nurodydamas, kad kaltinimas jam buvo pareikštas už tokių dokumentų praradimą, kuris nėra baudžiamas pagal baudžiamąjį įstatymą. Šie kasatoriaus teiginiai atmestini. BK 223 straipsnio prasme apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. J., būdamas paskirtas UAB „E.“ bankroto administratoriumi, įgijo ir konkrečias teisės aktuose apibrėžtas pareigas, tarp jų – pareigą saugoti jam perduotus įmonės apskaitos dokumentus bei registrus pagal nustatytą tvarką. Iš paties A. J. paaiškinimų ir byloje surinktų duomenų matyti, kad jis sudarė sąlygas minėtų įmonės apskaitos dokumentų praradimui – būtent taip pasireiškė šių dokumentų neišsaugojimas, kuris buvo pagrįstai inkriminuotas nuteistajam pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Kasatoriaus teiginiai, kad jam baudžiamasis įstatymas pritaikytas nedetalizavus kaltės formos, nenurodžius esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, atmestini, nes jie prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytoms nustatytoms aplinkybėms, nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių aprašomųjų dalių, kuriose nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai yra pakankamai, remiantis ir objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, atskleisti, turiniui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasatoriaus argumentai, kad jis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį nuteistas nenustačius jo veikoje būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų šių nusikalstamų veikų sudėčių požymių, atmestini.
Skunde taip pat nurodyta, kad teismai nagrinėdami bylą padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nes buvo šališki ir pažeidė rungimosi bei teisės į gynybą principus, tačiau šie kasatoriaus argumentai deklaratyvūs. Kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami A. J. baudžiamąją bylą, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Tai, kad teismai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, įrodymus byloje įvertino ne taip, kaip norėjo kasatorius, ir padarė nepalankias jam išvadas, nelaikytina BPK nuostatų pažeidimu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo A. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Tomas Šeškauskas
Antanas Klimavičius
