K. B. pagal BK 178 str., 187 str.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-193/2013

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00759-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6; 1.2.14.1.1; 1.2.14.10

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko, sekretoriaujant Vilmai Užkurelienei,

dalyvaujant: prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,

išteisintajam K. B., jo gynėjui Artūrui Balčiūnui,

nukentėjusiajam P. K., jo atstovei gynėjai Ingai Radinienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-27 nuosprendžio, kuriuo K. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, jog K. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nukentėjusiojo P. K. civilinis ieškinys 13.220 litų turtinei žalai atmestas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Skundžiamu nuosprendžiu K. B. buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu).

K. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2011m. gegužės - gruodžio mėn. 3 d., laikotarpiu, Panevėžio r. Miežiškių sen., (duomenys neskelbtini) kaime, iš P. K. nenaudojamos fermos teritorijos slapta pagrobė svetimą, P. K. turtą, bendros 12 850 litų vertės gelžbetonio konstrukcijas – 18 vnt. kolonų bendros 900 litų vertės, 15 vnt. sijų bendros 5250 litų vertės, 10 vnt. sienų blokų bendros 2500 litų vertės, 70 vnt. perdengimo plokščių bendros 4200 litų vertės ir sugadino svetimą, P. K. turtą bendros 370 litų nedidelės vertės - gelžbetonio bloką 250 litų vertės, dvi gelžbetonio perdengimo plokštes bendros 120 litų vertės.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis P. K. prašo 2012-11-27 nuosprendį panaikinti, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, K. B. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį ir pilnai tenkinti nukentėjusiojo, civilinio ieškovo P. K. 13.220 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį.

Apeliantas mano, kad I-osios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje, padarė klaidingą išvadą, jog nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad 2011 metais K. B. slapta pagrobė svetimą, P. K. priklausantį turtą bendros 12 850 litų vertės (gelžbetonio konstrukcijas - kolonas, sijas, sienų blokus, perdengimo plokštes) ir sugadino nedidelės vertės svetimą, P. K. turtą, bendros 370 litų vertės (gelžbetonio bloką ir dvi gelžbetonio perdengimo plokštes). Kaltinimas, anot teismo, buvo grindžiamas tik įrodymais patvirtinančiais patį turto dingimo faktą (nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kratos protokolu, daiktų apžiūros protokolais, liudytojų parodymais). Tačiau, pasak teismo, nėra duomenų, kad turtą pagrobė ir sugadino K. B.. Teismas, tirdamas įrodymus, ėmėsi priemonių pašalinti byloje atsiradusias abejones, tačiau to padaryti nepavyko, todėl nesant patikimų įrodymų, abejonės buvo įvertintos kaltinamojo K. B. naudai ir jis buvo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismas atmetė P. K. civilinį ieškinį 13.220 Lt turtinei žalai atlyginti (BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Apeliantas teigia, kad byloje yra pakankamai ikiteisminio tyrimo duomenų, kuriuos teismui pripažinus įrodymais galima konstatuoti K. B. kaltę. Nurodo, kad 2011-12-04 važiuodamas pro šalį užsuko į jam priklausančią fermą-buvusią karvidę (duomenys neskelbtini) kaime pastebėjo gelžbetoninių konstrukcijų, kurios iki vagystės buvo demontuotos ir sukrautos gražiai į krūvą prie fermos pastato, vagystę. Nuėjęs pas ūkininką K. iš pastarojo sužinojo, kad fermoje galėjo lankytis K. gyvenantis miške. Šviežios krautuvo paliktos vežės nuvedė iki K. B. sodybos. Kreipėsi į policiją, buvo sekmadienis, todėl su pareigūnais sutarė, kad pirmadienį nuvažiuos į (duomenys neskelbtini) kaimą, apžiūrės objektą. Pas K. B. buvo rastos jam-nukentėjusiajam priklausančios statybinės medžiagos, jas atpažino. K. B. kieme buvo įvairios technikos, stovėjo „fiskaras“, kurio nuvažiavus sekantį kartą jau nebuvo. Kieme pas K. B. matė prikrautų padangų ir tokio pat dydžio padangos buvo uždėtos ant „fiskaro“ Rastų padangų protektorius buvo toks pat, kaip matyti pėdsakai, tomis pačiomis padangomis buvo išvažinėta ir prie sukrautų blokų. Kai pas K. B. atvyko su policija, fiskaro jau nebebuvo. Tvirtina, kad teismas nepatikėjo ir nevertino jo- nukentėjusiojo parodymų. Mano, kad kaltinamojo teiginiai, jog jis pirmo statybines medžiagas iš žmogaus vardu A., kurį sutiko pas Č. bei aplinkybė, kad kaltinamasis neįvardija jokių pardavėjo A. asmens duomenų, šią versiją pateikė tik vėlesnėse tyrimo stadijose, sudaro pagrindą konstatuoti ir laikyti tik pastarojo gynybos nuo pareikšto kaltinimo priemone.

Mano, kad teismas nepagrįstai nevertino pareigūnų parodymų, siekiant paneigti kaltinamojo gynybos versiją. Liudytojui K. K. B. paklausus iš kur pas jį atsirado blokai, pastarasis paaiškino, kad išsamesnius parodymus duos teisme, kratos metu ryte matė pas kaltinamąjį fiskarą-krovininį automobilį, o po pietų jo jau nebebuvo, po kelių mėnesių ta transporto priemonė vėl buvo. Liudytojas R. Ž. sodyboje matė savadarbį kraną su plačiais ratais, kurių žymės buvo panašios įvykio vietoje, tačiau pradėjus tyrimą technika sodyboje dingo. Savadarbę transporto priemonę matė ir liudytojas V. B.. Teismas nepagrįstai rėmėsi A. J. ir A. K. parodymais, kurie nepatvirtino jokių faktinių bylos aplinkybių.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas bei prokuroras - atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis dalyje dėl K. B. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas-apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), kitoje dalyje - dėl K. B. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą daro išvadą, kad K. B. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, padarydamas išvadą dėl K. B. visiško nekaltumo, nurodė abejones dėl atskirų įrodymų, tačiau įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito ir nuosprendyje neišdėstė visų įrodymų analizės. Teisėjų kolegijos nuomone Panevėžio miesto apylinkės teismas, vertindamas įrodymus dėl K. B. pateikto kaltinimo BK 178 str.1 d., pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste. Teismas, nuspręsdamas, kad nepaneigti K. B. parodymai, jog pas jį rastas statybines medžiagas jis pirko, o ne pagrobė, neištyrė ir nesvarstė visų aplinkybių (įrodymų), patvirtinančių ar paneigiančių tokio kaltinamojo parodymuose nurodytus duomenis dėl jo nedalyvavimo nusikaltimo padaryme. Išvadą dėl išteisintojo, kuris ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu neprisipažino, parodymų visiško nuoseklumo ir atitikties kitiems įrodymams, teismas padarė jų neištyręs ir neįvertinęs jų patikimumo aspektu. To nepadarius nebuvo galima pereiti prie kitų įrodymų vertinimo.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolas ir šio teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis rodo, kad nagrinėjant šią bylą teisme BPK 20 straipsnyje įtvirtintų taisyklių buvo laikomasi nevisiškai.

Skundžiamo nuosprendžio išvada, kad kaltinimas buvo grindžiamas tik įrodymais patvirtinančiais patį turto dingimo faktą (nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kratos protokolu, daiktų apžiūros protokolais, liudytojų parodymais), nors byloje nėra duomenų, kad turtą pagrobė būtent K. B., prieštarauja byloje esančių įrodymų bei papildomai apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų visetui.

Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl byloje esančių duomenų gavimo teisėtumo. I-osios instancijos teismas įrodymus įvertino jų pakankamumo prasme tik kaip tiesioginius ir pirminius, o neatsižvelgė į jų kaip netiesioginių ir išvestinių įrodymų svarbą. Būtent dėl šios priežasties teismo ir buvo padaryta esminė klaida.

Iš faktinių įvykio aplinkybių, kurios neginčijamos matyti, kad asmeninio turto vagystės faktą nukentėjusysis P. K. pastebėjo 2011-12-03. Statybines medžiagas paskutinį kartą matė 2011 m. gegužės mėn. Į policiją dėl vagystės fakto jis kreipėsi 2011-12-04. Todėl yra natūralu, kad 2011-12-04 įvykio vietoje nebuvo rasti jokie tyrimui reikšmingi duomenys, kadangi turtas buvo pagrobtas 2011 m. gegužės - 2011-12-03 (aštuonių mėnesių) laikotarpiu, o grobiamos statybinės medžiagos buvo laikomos lauko sąlygomis.

Iš tiesu byloje nėra tiesioginių įrodymų apie kaltinamojo K. B. dalyvavimą vagystėje bei turto sunaikinime. Taip pat, nei vienas liudytojas tiesiogiai nenurodė, kad kaltinamąjį būtų matę įvykio vietoje ar gabenant pagrobtą svetimą turtą į K. B. sodybą.

Tačiau kaltinamojo sodyboje 2011-12-04 buvo rasta (apžiūros metu) iš P. K. pagrobtų statybinių medžiagų. Jas nukentėjusysis atpažino kaip pagrobtas iš jo. Netikėti nukentėjusiojo parodymais šioje dalyje pagrindo nėra. Kad statybinės medžiagos nepriklauso P. K. nenurodo ir K. B., jis tik teigia, kad statybines medžiagas pirko iš nepažįstamo asmens vardu A.. Nukentėjusiojo P. K. parodymai, kad jis 2011-12-03 įvykio vietoje (fermos teritorijoje) ir maršrute (miške, ant kelio daubos, ant kelio prie įvažiavimo į K. B. sodybą (prieš kelio užtvarą), o ir pačioje sodyboje (prie 2011-12-04 surastų pagrobtų statybinių medžiagų) stebėjo tokias pačias krovininio transporto padangų protektoriaus žymes (t.1 b.l.23) taip pat vienodi ir nuoseklūs ir jais netikėti taip pat jokio pagrindo nėra ir šie parodymai yra reikšmingos aplinkybės, nes jos iš tiesų patvirtino pagrobtų daiktų pervežimo į K. B. sodybą faktą. Parodymų teisingumą ir didelį laiko tarpą tarp vagystės ir pagrobtų daiktų radimo patvirtina ir kratos protokolas. Iš jo matyti, kad 2011m. gruodžio mėnesį K. B. sodyboje dalis rastų statybinių medžiagų yra apaugusios žolėmis (t.1 b.l. 48-53).

Apylinkės teismo nuosprendžio išvada, kad K. B. parodymų apie tai, kad jis statybines medžiagas įsigijo iš nepažįstamo asmens vardu A., nė vienas įrodymas nepaneigia- neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kaip seka iš K. B. parodymų, jis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o teisme 2012-09-26 (t.1 b.l. 183-184) parodė, kad medžiagas įsigijo iš asmens, vardu A., su kuriuo susipažino pas D. Č. 2011 metų pavasarį. Teismui nusprendus apklausti liudytoją D. Č. paaiškėjo, kad ji yra mirusi 2011-08-08. 2012-10-17 teisiamojo posėdžio metu pagarsinus šiuos duomenis K. B. pareiškė, kad jis nežinojo, jog D. Č. yra mirusi (t.2 b.l. 12).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja E. Č. parodė, kad tokio asmens, kaip nupasakojo K. B., ji nepažįsta, jai nieko mama nepasakojo apie tokius įvykius, o tėvas pokalbio metu irgi teigė, kad nežino tokio asmens, kokį nurodo K. B.. K. B. pas juos į namus užeidavo, apie motinos mirtį žinojo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje K. B. patvirtino, kad jis žinojo jog D. Č. yra mirusi, net dalyvavo jos laidotuvėse, kodėl pirmos instancijos teisme aiškino priešingai-paaiškinti negali.

Iš 1999-01-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio nuorašo (t.1 b.l. 99) matyti, kad teisiamas 1999 metais už svetimo turto vagystę K. B. irgi teigė, kad turtą įsigijo iš nepažįstamo asmens, kurį ikiteisminiame tyrime įvardijo A.. Tokie jo parodymai teismo nuosprendžiu buvo įvertinti kaip gynyba, siekiant išvengti atsakomybės.

Remiantis šiais duomenimis teisėjų kolegija daro priešingą negu pirmos instancijos teismas išvadą: BPK numatytomis procesinėmis priemonėmis patikrinus K. B. parodymus apie jo nurodytas statybinių medžiagų įgijimo aplinkybės, jo parodymai, kad statybines medžiagas jis įsigijo iš asmens vardu A. yra visiškai paneigti ir vertintini kaip gynyba, siekiant išvengti atsakomybės.

Paneigus K. B. parodymų nuoširdumą, nukentėjusiojo bei nuosprendyje nurodytų liudytojų R. K., R. Ž., V. B. parodymai, skundžiamame nuosprendyje išvardinti kiti duomenys - 2011-12-04 įvykio vietos apžiūros protokolas, kratos protokolas, apžiūros protokolas, 2012-04-25 įvykio vietos apžiūros protokolas yra pakankamas visetas įrodymų leidžiančių pripažinti, kad būtent K. B. įvykdė statybinių medžiagų vagystę iš P. K..

Liudytojų parodymai (V. B. – sodyboje buvo rasti pagrobti daiktai; - R. K. – sodyboje matė automobilį - fiskarą; - R. Ž. - sodyboje matė savadarbį kraną su plačiais ratais, o panašūs buvo stebėti įvykio vietoje, tačiau pradėjus tyrimą technika sodyboje dingo), kuriais pagrindo taip pat netikėti nėra, patvirtina tai, kad įvykio tyrimo metu K. B. sodyboje buvo technika, kuria buvo galima gabenti statybines medžiagas, kuri, prasidėjus tyrimui dingo. Tai irgi yra reikšmingos aplinkybės, kad P. B. slėpė įvykdyto nusikaltimo įrankius.

Sodybos apžiūros bei kratos duomenys, minėtų asmenų parodymai, nukentėjusiojo P. K. parodymai - prie fermos gyvenantis ūkininkas (pst. A. K.) nurodė K. B., kaip asmenį besilankiusį minėtoje fermoje ir vagystės laikotarpiu besiskolinusį detales krovininiam automobiliui (t.1 b.l. 178-179, t.2 b.l. 19); liudytojo A. K. parodymai apie fermos griovimo faktą (t.2 b.l. 19); liudytojo A. J. parodymai apie 2011 m. vasarą buvusį fermos griovimo faktą (t.2 b.l. 28), nepaneigia K. B. kaltės, o būtent ją patvirtina. Tai, kad nukentėjusysis pasigedo mažiau kolonų (18 vnt.) nei kaltinamojo sodyboje buvo rasta (25 vnt.), o dalies jų skiriasi matmenys, nepaneigia paties vagystės fakto. Priešingai, tai patvirtina nukentėjusiojo nuoširdumą ir jo parodymų teisingumą.

K. B. pareikštas kaltinimas, kad jis iš P. K. pagrobė 12 850 litų vertės gelžbetonio konstrukcijas – 18 vnt. kolonų bendros 900 litų vertės, 15 vnt. sijų bendros 5250 litų vertės, 10 vnt. sienų blokų bendros 2500 litų vertės, 70 vnt. perdengimo plokščių bendros 4200 litų vertės. Pas K. B. kratos metu buvo rasta tik dalis šių statybinių medžiagų bendros 3970 litų vertės: 18 vnt. kolonų bendros 900 litų vertės, 7 vnt. sienų blokų bendros 1750 litų vertės, 22 vnt. perdengimo plokščių bendros 1320 litų vertės. Pas K. B. buvo rasta daugiau- 25 vnt. gelžbetonio kolonų, tačiau nukentėjusysis nurodo, kad iš jo buvo pagrobta 18 kolonų, todėl šis kiekis ir laikytinas pagrobtas. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad iš jo pagrobtos statybinės medžiagos buvo nesaugomos, laisvai prieinamoje vietoje, todėl laikytina įrodyta tik kaltinimo dalis dėl statybinių medžiagų, kurios buvo rastos pas K. B. sodyboje kiekio - 18 vnt. kolonų bendros 900 litų vertės, 7 vnt. sienų blokų bendros 1750 litų vertės, 22 vnt. perdengimo plokščių bendros 1320 litų vertės, kitoje dalyje nėra įrodyta, kad nerastas statybines medžiagas pagrobė būtent K. B..

Taigi, teisėjų kolegija nustatė, kad K. B. 2011 m. gegužės - gruodžio mėn. 3 d., laikotarpiu, Panevėžio r. Miežiškių sen., (duomenys neskelbtini) kaime, iš P. K. nenaudojamos fermos teritorijos slapta pagrobė svetimą, P. K. turtą, bendros 3970 litų vertės gelžbetonio konstrukcijas : 18 vnt. kolonų bendros 900 litų vertės, 7 vnt. sienų blokų bendros 1750 litų vertės, 22 vnt. perdengimo plokščių bendros 1320 litų vertės. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį teisingai.

Skiriant bausmę K. B. atsižvelgiama į tai, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka nebaustas, praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę, padarė nesunkų nusikaltimą, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sutinkamai su BK 55 straipsniu K. B. kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas.

K. B. iš kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kad jis sugadino svetimą, P. K. turtą bendros 370 litų nedidelės vertės - gelžbetonio bloką 250 litų vertės, dvi gelžbetonio perdengimo plokštes bendros 120 litų vertės, išteisintas pagrįstai.

Kaip seka iš nukentėjusiojo parodymų šiame kaltinime nurodytą turtą jis rado sugadintą prie jam priklausančios fermos Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) k. Iš jo paties parodymų matyti, kad ferma buvo nesaugoma. Teisėjų kolegija, nagrinėdama kaltinimo dalį dėl P. K. turto vagystės jau konstatavo, kad nėra įrodyta, kad K. B. pagrobė visą nukentėjusiojo nurodytą turtą-statybines medžiagas, o tik dalį jų, rastą K. B. sodyboje. Taip pat kolegija konstatavo, kad nepaneigta, jog likusį nerastą P. K. turtą - statybines medžiagas, esant nesaugomam objektui, galėjo išvogti ir kiti asmenys, taigi ir tuo pačiu sugadinti P. K. nurodytas statybines medžiagas. Taigi, kad būtent K. B. sugadino P. K. turtą- neįrodyta. Šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti, o P. K. apeliacinis skundas dalyje dėl K. B. pripažinimo kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atmetamas.

Byloje P. K. pareiškė 13220 litų civilinį ieškinį pagrobtoms ir sugadintoms statybinėms medžiagoms atlyginti. Civilinis ieškinys atmetamas. Teismo nustatyta, kad K. B. pagrobė nukentėjusiojo turto už 3970 litų, šis turtas yra surastas ir saugomas D. B. (t.1 b.l. 54). Nėra nustatyta, kad šis turtas sugadintas ar netinkamas naudojimui, todėl jis grąžintinas nukentėjusiajam natūra. Esant turtui natūroje, nėra pagrindo priteisti P. K. piniginę šio turto išraišką. Tai, kad K. B. pagrobė ir sugadino kitą nurodomą nukentėjusiojo turtą- neįrodyta, todėl šioje dalyje pagrindo tenkinti civilinį ieškinį taip pat nėra.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos 2012-11-27 nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl K. B. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį neatitinka bylos aplinkybių, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, todėl skundžiamas I-osios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-27 nuosprendžio dalį, kuriuo K. B. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

K. B. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant K. B.: per tris mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos grąžinti pristatant į jų buvimo vietą Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) k. iš P. K. pagrobtą turtą - septynis sienų gelžbetoninius blokus, aštuoniolika gelžbetoninių kolonų ir dvidešimt dvi perdengimo plokštes bei neatlygintinai išdirbti per metus laiko 100 valandų sveikatos apsaugos, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 65 str. į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-12-21 iki 2011-12-22 t.y. vieną parą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: septynis sienų gelžbetoninius blokus, aštuoniolika gelžbetoninių kolonų ir dvidešimt dvi perdengimo plokštes saugomas D. B. grąžinti P. K..

P. K. civilinį ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Ričardas Gilys

Algirdas Gaputis

Artūras Ridikas