Dėl išlaikymo dydžio sutuoktinei nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-234-278/2013

Teisėja Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00622-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

75.9; 78.2.1; 114.4; 114.11; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-786/2012 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei N. K. Š., valstybės institucijai, teikiančiai išvadą – Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio sutuoktinei nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

ieškovas A. S. nurodė, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2009-02-24 sprendimu nutraukė jo ir atsakovės santuoką bei iš jo priteisė atsakovei N.K. Š. kas mėnesį po 200 eurų materialinį išlaikymą iki atsakovė pasveiks ir bus panaikintas jos invalidumas. Be to, tuo pačiu sprendimu vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį iš atsakovės priteista po 150 litų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodė, kad nors du vaikai jau yra pilnamečiai, tačiau juos išlaiko, nes jie mokosi aukštosiose mokyklose. Teigė, kad nuo santuokos nutraukimo vaikų poreikiai padidėjo, tačiau jo pajamos yra sumažėjusios, o atsakovė vaikų išlaikymui moka tik 90 litų, nors jos sveikata pagerėjo. Prašė teismą nutraukti priteistą išlaikymą atsakovei ir padidinti iš atsakovės N.K. Š. priteistą išlaikymą vaikams G. S. ir M. S. iki 300 litų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad šalių galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra skirtingos, nes ieškovo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei atsakovės. Teismas konstatavo, jog atsakovei priteisto materialinio išlaikymo iki ji pasveiks ar bus panaikintas jos invalidumas ieškovas nemoka, o atsakovė nepasveiko ir neįgalumas nėra panaikintas.

Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, sprendimas priimtas, atsižvelgiant išimtinai į atsakovės interesus, visiškai nevertinant jo pateiktų įrodymų. Nurodo, jog teismui buvo pateikti visi duomenys apie gaunamas pajamas, tačiau teismas be pagrindo darė išvadą, kad pateikti įrodymai apie gaunamas pajamas neatspindi realių pajamų. Mano, jog tokia teismo pozicija prieštarauja CPK 376 straipsnio 1 dalyje numatytai nuostatai, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus. Nurodo, kad pateiktos pažymos akivaizdžiai patvirtina, jog jo gaunamos pajamos žymiai sumažėjo, o išlaikomų vaikų poreikiai nuolat auga, nes ir du pilnamečius vaikus, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, jis išlaiko. Teigia, kad teismas visiškai neanalizavo ir netyrė duomenų apie atsakovės tikrąją turtinę padėtį, nevertino jos realių galimybių įsidarbinti, nes N.K. Š. nepateikė jokių įrodymų, kad ji nerado darbo, ar jo ieškojo. Teigia, kad atsakovės pateikta išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nenumato jokių ypatingų darbo apribojimų dėl jos esamos sveikatos būklės. Teismas visiškai nevertino atsakovės elgesio civilinėje byloje dėl išlaikymo išieškojimo jos dukrai L., gim. (duomenys neskelbtini), nevertino ir tos aplinkybės, kad šalių du vaikai tapo pilnamečiais ir todėl pagerėjo jos turtinė padėtis, nes atsakovė nebeturi materialinės pareigos juos išlaikyti. Mano, jog teismas turėjo pagrindą savo iniciatyva pakeisti išlaikymo formą, nes atsakovė sutiko vaikams perrašyti turtą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė N. K. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nuo išlaikymo iš jos vaikams priteisimo dienos teikė vaikams išlaikymą tinkamai, pagal savo sveikatos galimybes ir gaunamų pajamų dydį. Tuo tarpu apeliantas išlaikymo jai neteikia, išskyrus 2010-04-14 pervestą 500 eurų sumą. Teigia, kad apeliantas per visą laikotarpį, kai turėjo teikti išlaikymą, elgdamasis nerūpestingai ir neapdairiai, neatsižvelgdamas į tai, kad jis privalo teikti išlaikymą, įsigijo gyvenamąjį namą, automobilį. Nurodo, jog, teikdamas ieškinį, A. S. pateikė duomenis tik apie savo pagrindinį darbo užmokestį, o duomenų apie gaunamus priedus, vaikų gaunamas išmokas, nepateikė. Teigia, kad jos turtinė padėtis, nutraukiant santuoką ir apelianto ieškinio pateikimo dienai, nepagerėjo, bet pablogėjo sveikata, viena augina mažametę dukrą, kurią išlaiko, be to, prižiūri savo motiną. Nurodo, jog ne kartą kreipėsi į Anykščių darbo biržą dėl įdarbinimo, tačiau nukreipus ją pas darbdavius, dėl darbo patirties stokos ir sveikatos būklės jos paslaugų atsisakydavo. Teigia, jog teismas visapusiškai ir nuodugniai ištyrė visas bylos aplinkybes, atsižvelgė ir į ieškovo teiginius dėl vaikų išlaikymo, jei ji sutiktų atsisakyti sau išlaikymo, kas patvirtina, kad apeliantas gauna žymiai didesnes pajamas nei jis pateikė duomenis teismui.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip ir priteisiant išlaikymą vaikui, atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kadangi prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į bylos faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Byloje nustatyta, jog Širvintų rajono apylinkės teismo 2009-02-24 sprendimu A. S. ir N. K. S. (dabartinė pavardė Š.) santuoka buvo nutraukta ir pagal patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsakovė įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. (gim. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Lt iki jų pilnametystės, o A. S. įsipareigojo N. K. Š. teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 eurų iki ji pasveiks ir bus panaikintas jos invalidumas (civilinė byla Nr. 2-7-779/2009, 2 t., b. l. 51-53). Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio vaikams padidinimo bei išlaikymo buvusiai sutuoktinei sumažinimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą, nurodė padidėjusias išlaidas vaikams bei sumažėjusias jo paties pajamas. Kolegija sutinka su apelianto teiginiai, jog išlaidos vaikams padidėjo, nes jiems augant neginčijamai padidėjo vaikų poreikiai bei išlaidos maistui, aprangai, mokymuisi bei laisvalaikiui, šios aplinkybės neneigia ir atsakovė N.K. Š.. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra iš dalies nedarbinga (darbingumas 55 proc.), niekur nedirba, augina 2007 m. gimusią dukrą, jos gaunamas pajamas sudaro 440,69 Lt socialinė pašalpa bei 52 Lt išmoka mažamečiam vaikui (2 t., b.l. 17, 21, 87). Iš šalių paaiškinimų matyti, jog į apelianto atsiskaitomąją sąskaitą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį yra pervedama 94,24 Lt N.K. Š. gaunamų pajamų, o A. S. išlaikymo atsakovei nemoka, išskyrus 2010-04-14 pervestą 500 Eur sumą (1 t., b.l.109-110, 130-135). Nors A. S. teismui nurodė, kad jo darbo užmokestis yra ženkliai sumažėjęs ir 2011 m. pradžioje valandinis darbo užmokestis sudarė 14,30 Eur, kas per mėnesį sudaro apie 7 701 Lt (14,30 Eur x 3.4528 Lt x 39 val. x 4= 7 701 Lt; 1 t., b.l. 44-45), tačiau teismui užklausus ieškovo darbovietę apie A. S. gaunamą atlyginimą bei priedus 2012 m. vasario - rugpjūčio mėn. laikotarpiu, teikti informaciją atsisakyta, nes tam prieštarauja pats ieškovas (2 t., b.l. 51, 53-57). Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovo A. S. gaunamo darbo užmokesčio dydis yra didesnis nei 7 701 Lt. Nors nagrinėjant bylą buvo nurodyta, kad 2009 m. A. S. darbo užmokestis per savaitę sudarė 800 - 1 100 Eur, tačiau šie duomenys Širvintų rajono apylinkės teismui nebuvo pateikti, išskyrus 2005-06-14 pažymą, kurioje nurodytas 3 295 Eur atlyginimas, todėl konstatuoti, jog apelianto gaunamos pajamos nuo 2009 m. yra ženkliai sumažėjusios, nėra pakankamo pagrindo (2 t., b.l. 46-47, civilinė byla Nr. 2-7-779/2009, 1 t., b.l. 35, CPK 178 str.). Be to, byloje nustatyta, jog A. S. turi nekilnojamojo turto ne tik Lietuvoje, bet ir Airijoje, o dviems nepilnamečiams vaikams skiriama 280 Eur pašalpa (1 t., b.l. 111, 130-135, 2 t., b.l. 11-12). Dėl paminėto, net ir įvertinus, jog A. S. gaunamos pajamos šiuo metu yra sumažėjusios, konstatuotina, jog jos yra ženkliai didesnės nei atsakovės N.K. Š. gaunamos pajamos, kurias sudaro 492,69 Lt. Ta aplinkybė, jog du šalių vaikai tapo nepilnamečiais, neatleidžia atsakovės nuo pareigos išmokėti jiems įsiskolinimą, todėl atmestini ieškovo teiginiai, kad tuo yra pagerėjusi atsakovės turtinė padėtis. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovė N.K. Š. turi teisę gauti išlaikymą jos mažametei dukrai, pačios atsakovės turtinės padėties iš esmės nekeičia, nes išlaikymas yra skiriamas mažametei dukrai, o ne atsakovei.

Ieškovas teigia, jog atsakovės sveikatos būklė yra pagerėjusi, todėl, sumažėjus jo pajamoms, prašė teismą nutraukti priteistą išlaikymą buvusiai sutuoktinei. Nustatyta, jog santuokos nutraukimo metu atsakovės darbingumo lygis buvo 50 procentų, tačiau tai, jog šiuo metu jos darbingumo lygis yra 55 procentai, neįrodo, jog N.K. Š. sveikatos būklės yra ženkliai pagerėjusi ir išlaikymas jai nėra reikalingas (civilinė byla Nr. 2-7-779/2009, 2 t., b.l.33). Byloje esantys Utenos teritorinės darbo biržos Anykščių skyriaus duomenys patvirtina, jog N.K. Š. yra registruota darbo biržoje nuo 2009-12-08, tačiau socialinio draudimo išmokos negauna (1 t., b.l. 161, 2 t., b.l. 86). Ieškovas pats nurodo, jog atsakovė baigė ne tik lituanistikos studijas, bet ir konditerijos-kulinarijos kursus, kas rodo, jog ji įgijo specialybę ir pagal savo sveikatos būklę. Darbo biržos duomenys nepatvirtina, jog atsakovė atsisako jai siūlomo darbo, todėl atmestini teiginiai, kad N.K. Š. neskiria pakankamai pastangų įsidarbinimui. Esant minėtoms aplinkybėms teismas pagrįstai atmetė A. S. prašymą nutraukti atsakovei teikiamą išlaikymą. Be to, ieškovas, priešingai nei atsakovė, kuri skiria vaikų išlaikymui nors ir minimalią 94 Lt sumą, N.K. Š. priteisto išlaikymo neteikia, ką teismo posėdyje yra pripažinęs ir pats A. S. (1 t., b.l. 130-135). Ta aplinkybė, jog atsakovė yra nurodžiusi, kad 200 Eur išlaikymo sumą ji skirtų vaikams, neįrodo, jog išlaikymas jai nėra reikalingas ar jo atsisakoma, nes kaip bus naudojamos gautos lėšos yra pačios atsakovės apsisprendimas. Kadangi atsakovės N.K. Š. sveikatos būklė iš esmės nėra pagerėjusi, o ieškovo materialinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės ir jis gali skirti didesnį išlaikymą vaikams bei teikti išlaikymą atsakovei, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių turtinę padėtį ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti nėra pagrindo.

Iš 2012-09-25 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas išklausęs šalių baigiamąsias kalbas ir neatnaujinęs bylos nagrinėjimo, nutarė išreikalauti duomenis apie ieškovo darbo užmokestį (2 t., b.l. 46-47). Konstatuotina, jog išnagrinėjęs bylą iš esmės, tačiau nutaręs rinkti papildomus įrodymus, neatnaujinus bylos nagrinėjimo, teismas pažeidė procesinės teisės normas, tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą sprendimą, nes nagrinėjama civilinė byla yra priskirtina šeimos bylų kategorijai, kurios nagrinėjime teismas privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 329 str. 1 d., 376 str.). Atsakovės turimas butas yra jos vienintelė gyvenamoji vieta, nes namas (duomenys neskelbtini), kur ji šiuo metu gyvena su motina yra nuomojamas, todėl teismui nebuvo pagrindo keisti išlaikymo formą šiuo turtu (1 t., b.l. 103-108, 142-146). Iš 2012-12-06 protokolo matyti, jog atsakovė sutinka jai priklausantį žemės sklypą perrašyti vaikų vardu. Kadangi išlaikymo įsiskolinimas yra ne tik nepilnamečiams, bet ir pilnamečiams vaikams, todėl atsakovei atsisakius geranoriškai spręsti įsiskolinimo padengimo klausimą, esamo įsiskolinimo išieškojimas yra galimas nekeičiant išlaikymo formos, kas iš esmės kasdieninių vaikams reikalingų išlaidų nepadengtų, o iš varžytynių pardavus minėtą turtą.

Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo A. S. priteistinos išlaidos valstybei už atsakovei N. K. Š. suteiktą teisinę pagalbą, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 88-90; CPK 96 str. 2 d., 99 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r ė :

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 200 Lt (du šimtus litų) išlaidų už atsakovei N. K. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630.

Teisėjų kolegija Laimantas Misiūnas

Nijolė Danguolė Smetonienė

Birutė Valiulienė